c3dcd0a4-8b0d-4aae-9f03-abf6b07eb42f · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-513/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00567-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.6.4.; 1.1.8.9.2.; 1.2.14.1.2.5.; 1.2.14.10.; 1.2.22.1.; 1.2.22.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.15.1.1.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Martynai Paušaitei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,gynėjams advokatams Muradui Bakanui, Jonui Nekrašiui,nuteistiesiems M.

P. , E. A. , teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nuteistojo E. A. bei jo gynėjo advokato Jono NekraÅ¡iaus ir nuteistojo M. P. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams, Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose.M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams. Paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, Å¡i bausmę atliekant pataisos namuose.

IÅ¡ E. A. ir M. P. solidariai priteista 37 927,27 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. B. . Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu E. A. iÅ¡teisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, M. P. iÅ¡teisintas pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

M. P. ir E. A. nuteisti už tai, kad M. P. , padedant E. A. , bendrais tyčiniais veiksmais, E. A. duodant nurodymus ir patarimus dėl nusikaltimo padarymo vietos ir laiko, pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ ir tyčia sugadino svetimÄ turtÄ , t.y. 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, E. A. prie parduotuvės „Kubas“, esančios Energetikų g. 8, Å iaulių mieste, M. P. nurodė nukentėjusiosios S. B. pinigų laikymo vietÄ â€“ namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrajame aukÅ¡te esantį seifÄ , savaitės dienÄ â€“ penktadienį, kai nukentėjusiosios S. B. nebÅ«na namuose, žinodamas, kad M.

P. vykdys S. B. priklausančio turto vagystę, tyčia sugadinant jos turtÄ . E. A. , tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. balandžio 15 d. apie 10.40 val., bÅ«damas K. A. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), telefonu pranešė M. P. , kad nukentėjusioji S. B. išėjo iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini). TÄ pačiÄ dienÄ apie 12 val.- 12.30 val. E. A. telefonu, trumposiomis žinutėmis, pranešė M. P. , kad nukentėjusiosios S. B. nėra name ir M. P. gali vykdyti vagystę.M.

P. , tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. balandžio 15 d. apie 12.30 val., tikslus laikas nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu pragręžęs S. B. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų spynos Å¡erdį, įsibrovė į šį namÄ , kurio antrajame aukÅ¡te laužtuvu ir A. B. priklausančiu akumuliatoriniu gręžtuvu „Makita „BHP 451“ iÅ¡plėšė sienoje pritvirtintÄ seifÄ . Tokiu bÅ«du iÅ¡ viso tyčia sugadino 2030 Lt vertės S. B. priklausančio turto bei pagrobė seifÄ , kurio vertė 600 Lt, ir jame buvusius pinigus – 35000 Lt, viso 35 600 Lt vertės S. B. priklausančio turto.M.

P. nuteistas ir už tai, kad nuo 2011 m. balandžio 15 d., apie 12.30 val., tikslus laikas nenustatytas, neturėdamas leidimo, S. P. priklausančiame garaže Nr. 22, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė tris pramoninės gamybos, graižtvinius, B kategorijos, pusiau automatinius Å¡aunamuosius ginklus: pistoletÄ â€žWalther PPK“ Nr. (duomenys neskelbtini), 7,65 mm kalibro, skirtÄ Å¡audyti 7,65 mm kalibro „Browning“ Å¡oviniais, pistoletÄ â€žWalther P99“ Nr. (duomenys neskelbtini), 9 mm kalibro, skirtÄ Å¡audyti 9x19 mm kalibro „Luger“ Å¡oviniais, pistoletÄ â€žBeretta Mod. 92FS“, Nr. (duomenys neskelbtini), 9 mm kalibro, skirtÄ Å¡audyti 9x19 mm kalibro „Luger“ Å¡oviniais, ir Å¡audmenimis – 14 vienetų pramoninės gamybos, „32Auto“ kalibro, centrinio skėlimo „Browning“ Å¡ovinius, skirtus įvairiems A, B kategorijų graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams, iki 2011 m. balandžio 21 d. 10.30 val., kol buvo sulaikytas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto policijos komisariato pareigÅ«nų.

M. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, o E. A. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 254 straipsnio 2 dalį dėl to, kad M. P. , veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. A. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , bendrais tyčiniais veiksmais, E. A. duodant nurodymus ir patarimus dėl nusikaltimo padarymo vietos ir laiko bei tokiu bÅ«du padedant, pagrobė Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, t.y. 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, E. A. prie parduotuvės „Kubas“, esančios Energetikų g. 8, Å iaulių mieste, M.

P. nurodė nukentėjusiosios S. B. pinigų ir Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų laikymo vietÄ â€“ namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrajame aukÅ¡te esantį seifÄ , savaitės dienÄ â€“ penktadienį, kai nukentėjusiosios S. B. nebÅ«na namuose, žinodamas, kad M. P. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vykdys S. B. priklausančio turto ir Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų vagystę, tyčia sugadinant jos turtÄ .Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. balandžio 15 d., apie 10.40 val., E. A. , bÅ«damas K.

A. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), telefonu pranešė M. P. , kad nukentėjusioji S. B. išėjo iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini). TÄ pačiÄ dienÄ , apie 12 val.- 12.30 val., E. A. telefonu, trumposiomis žinutėmis, pranešė M. P. , kad nukentėjusiosios S. B. nėra name ir M. P. bei asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , gali vykdyti vagystę.2011 m. balandžio 15 d., apie 12.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, M. P. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu pragręžė S. B. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų spynos Å¡erdį, įsibrovė į šį namÄ , kurio antrajame aukÅ¡te laužtuvu ir A.

B. priklausančiu akumuliatoriniu gręžtuvu „Makita „BHP 451“ iÅ¡plėšė sienoje pritvirtintÄ seifÄ . Tokiu bÅ«du iÅ¡ viso tyčia sugadino 2030 Lt vertės S. B. priklausančio turto bei pagrobė seifÄ ir jame buvusius S. B. priklausančius tris pramoninės gamybos, graižtvinius, B kategorijos, pusiau automatinius Å¡aunamuosius ginklus: 1800 Lt vertės pistoletÄ â€žWalther PPK“ Nr. (duomenys neskelbtini), 7,65 mm kalibro, skirtÄ Å¡audyti 7,65 mm kalibro „Browning“ Å¡oviniais, 2600 Lt vertės pistoletÄ â€žWalther P99“ Nr. (duomenys neskelbtini), 9 mm kalibro, skirtÄ Å¡audyti 9x19 mm kalibro „Luger“ Å¡oviniais, 5340 Lt vertės pistoletÄ â€žBeretta Mod. 92FS“, Nr. (duomenys neskelbtini), 9 mm kalibro, skirtÄ Å¡audyti 9x19 mm kalibro „Luger“ Å¡oviniais, ir Å¡audmenis – 14 vienetų pramoninės gamybos, „32Auto“ kalibro, centrinio skėlimo „Browning“ Å¡ovinių, skirtų įvairiems A, B kategorijų graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams.Apygardos teismas M.

P. ir E. A. dėl Å¡ių kaltinimų iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jie padarė Å¡ias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria M. P. iÅ¡teisintas pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, E. A. iÅ¡teisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį:

M. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 254 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtÄ bausmę subendrinti su 2014-04-30 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes, ir paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 6 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėti 2014-04-30 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 7 metams 3 mėnesiams.E. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtÄ bausmę subendrinti su 2014-04-30 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 6 metams.Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje M. P. kaltinimÄ pagal BK 253 straipsnio 2 dalį papildyti faktinėmis aplinkybėmis dėl neteisėto Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų gabenimo, t.y., kad 2011 m. balandžio 15 d., apie 12.30 val., tikslus laikas nenustatytas, M.

P. S. B. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobtÄ seifÄ su jame buvusiais trimis pramoninės gamybos, graižtviniais, B kategorijos, pusiau automatiniais Å¡aunamaisiais ginklais: pistoletu „Walther PPK“ Nr. (duomenys neskelbtini), 7,65 mm kalibro, skirtu Å¡audyti 7,65 mm kalibro Browning Å¡oviniais, pistoletu „Walther P99“ Nr. (duomenys neskelbtini), 9 mm kalibro, skirtu Å¡audyti 9x19 mm kalibro Luger Å¡oviniais, pistoletu „Beretta Mod. 92FS“, Nr. (duomenys neskelbtini), 9 mm kalibro, skirtu Å¡audyti 9x19 mm kalibro Luger Å¡oviniais, ir Å¡audmenimis – 14 vienetų pramoninės gamybos, 32 Auto kalibro, centrinio skėlimo Browning Å¡ovinių, skirtų įvairiems A, B kategorijų graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams, rankinėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta transporto priemone, neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno iki S. P. priklausančio garažo Nr. 22, esančio (duomenys neskelbtini).KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Prokurorė teigia, kad apygardos teismas, iÅ¡teisindamas M.

P. ir E. A. dėl S. B. priklausančių Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų pagrobimo, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog M. P. ir E. A. tikslas buvo pagrobti seifÄ , kuriame laikomi pinigai, o apie Å¡iame seife laikomus Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis nei vienas jų nežinojo, rėmėsi vien tik nuteistojo M. P. parodymais, nevertindamas kitų, Å¡iuos nuteistojo parodymus paneigiančių bylos duomenų.

Teismas nepagrįstai nesirėmė E. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad jie yra nenuoseklÅ«s, o teisme E. A. nurodė, kad M. P. minėjo, jog B. turi ginklų ir pinigų, minėjo seifus, tačiau pats Å¡ių seifų nematė, kur laikomi ginklai, nežinojo. Tokie E. A. parodymai, duoti teisme, paneigiami nuteistojo M. P. , nukentėjusiosios S. B. , liudytojo A. B. parodymais, E. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir kitais duomenimis. M. P. pripažino tÄ aplinkybę, kad tariantis dėl vagystės iÅ¡ S. B. namo, E. A. kalbėjo apie seife laikomus ginklus, nurodė, kad jie laikomi ant žemės padėtame seife.

Taigi, E. A. M. P. nurodė, kad B. turi ne tik pinigų, bet ir ginklų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu E. A. nurodė, kad B. ginklus laiko dviejuose seifuose, iÅ¡ kurių vienas yra padėtas ant žemės, o kitas, kuriame laikomi ir pinigai, įmontuotas į sienÄ . Taigi, E. A. žinojo, kad B. namuose dviejuose seifuose laiko ginklus. Be to, nukentėjusiosios S. B. ir liudytojo A. B. nuosekliais parodymais nustatyta, kad 2010 metais, t.y. prieÅ¡ metus iki vagystės, A. B. iÅ¡ sienoje įmontuoto atidaryto seifo, kuriame laikyti S. B. priklausantys Å¡aunamieji ginklai, padavė pinigus Å¡alia stovėjusiam E. A. , kuris matė seife laikomus tiek pinigus, tiek ginklus.

Å iÄ aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir E. A. , 2011-05-11 apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, nurodydamas, kad maždaug prieÅ¡ metus, t.y. 2010 metais, jis matė, kad sienoje įmÅ«rytame seife yra pinigai ir ginklai. Tokiu bÅ«du paneigti E. A. parodymai, kad jis nesilankė B. namuose, nematė seifų, nežinojo, kad sienoje įmontuotame seife laikomi ne tik pinigai, bet ir Å¡aunamieji ginklai. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad E. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra nuoseklÅ«s. Kaip matyti iÅ¡ E. A. apklausos protokolų, pastarasis, duodamas parodymus, nurodydavo vis naujas su S. B. priklausančiais ginklais susijusias aplinkybes, tačiau jo parodymai savo turiniu yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems.

Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad visų ikiteisminio tyrimo veiksmų metu dalyvavo E. A. gynėjas, todėl pastarojo teisė į gynybÄ nebuvo pažeista, tuo pačiu atmetama galimybė dėl psichologinio smurto naudojimo prieÅ¡ E. A. .Apeliantė nurodo, kad 2011-04-29 apklausos metu E. A. parodė, kad M. P. jau po motorolerio paėmimo sakė, kad B. turi daug pinigų, kuriuos laiko 2 aukÅ¡te esančiame seife ir nurodė, kad turi ginklų (nenurodant jų laikymo vietos). Kai po nusikaltimo 2011-04-15 E. A. kartu su M.

B.-A. susitiko prekybos centre „Saulės miestas“, M. P. E. A. pasakė, kad seife rado pinigų ir tris Å¡autuvus, kuriuos vėliau ruošėsi parduoti, dabar jų parduoti negali, nes gali iÅ¡lysti galai. E. A. nurodė, kad M. P. prieÅ¡ vogdamas seifÄ Å¾inojo, kad jame be pinigų yra ir ginklai. Aplinkybes dėl vėlesnio S. B. seife buvusių ginklų pardavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytoja M. B.-A.. Nors pastaroji teisme Å¡iuos parodymus paneigė, nurodydama, kad apklausos metu jai buvo daromas psichologinis spaudimas, tačiau toks jos aiÅ¡kinimas yra paneigtas liudytojų A.

D. ir L. parodymais, be to, 2011-05-02 apklausos metu liudytoja M. B.-A. nurodė ir kitas svarbias aplinkybes, kurios pasitvirtino kitais duomenimis, t.y. kad nusikaltimo padarymo dienÄ M. P. telefonu skambino E. A. , po to E. A. M. P. rašė trumpÄ jÄ Å¾inutę apie tai, kad nukentėjusioji S. B. išėjo iÅ¡ namų, kas, pasak prokurorės, patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja davė nuoseklius ir teisingus parodymus apie jai žinomas S. B. turto vagystės padarymo aplinkybes.Prokurorė pažymi, kad 2011-05-11 papildomos apklausos metu E. A. , dalyvaujant gynėjui, pripažino žinojęs, kad namo antrajame aukÅ¡te įmÅ«rytame į sienÄ seife yra pinigai ir ginklai bei apie tai pasakęs M.

P. , todėl pastarasis žinojo, kad bÅ«tent sienoje įmontuotame seife yra pinigai ir ginklai, dar Å¡is nurodė, kad ginklų neims. Po vagystės M. P. pasakė, kad pavogė visÄ seifÄ su pinigais ir ginklais, kuriuos vėliau parduos. 2011-05-24 akistatos su M. P. metu E. A. patvirtino savo parodymus, nurodydamas, kad M. P. sakė, jog seife antrajame aukÅ¡te, sienoje, yra pinigai ir ginklai. 2011-05-02 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu E. A. nurodė, kad M. P. kalbėjo, jog B. turi brangių ginklų, bet nenurodė Å¡iam ginklų laikymo vietos, kita vertus, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nes tuo metu tiksliau atsiminė visas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad ši apklausa atlikta nuo nusikaltimo padarymo praėjus daugiau nei metams, tokie E. A. parodymai yra suprantami ir logiški. Taigi, visuma teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, apeliantės teigimu, patvirtina, kad E. A. lankėsi S. B. namuose, namo antrajame aukšte sienoje įmontuotame seife matė laikomus pinigus ir ginklus, šias aplinkybes nurodė M. P. , todėl pastarasis taip pat žinojo, kad S. B. seife be pinigų yra laikomi ir šaunamieji ginklai. Tiek E. A. , tiek M.

P. pripažino, kad jų tikslas buvo pagrobti visÄ seifÄ , iÅ¡plėštÄ iÅ¡ sienos. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad M. P. į nusikaltimo vietÄ atsinešė laužtuvÄ , kad galėtų seifÄ iÅ¡ sienos iÅ¡plėšti ir pagrobti kartu su jame esančiu turtu. Apeliantė nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad M. P. ir E. A. neketino pagrobti ginklų, nes byloje nėra duomenų, kad namas bÅ«tų apieÅ¡kotas ar laužtasi į kitÄ ant žemės stovintį seifÄ . Prokurorės nuomone, Å¡ios aplinkybės kaip tik ir parodo, kad M.

P. ir E. A. turėjo konkretų tikslÄ pagrobti bÅ«tent sienoje įmontuotÄ seifÄ , kuriame E. A. matė sudėtus pinigus ir Å¡aunamuosius ginklus ir apie tai nurodė M. P. , taigi, abu nuteistieji turėjo tiesioginę tyčiÄ užvaldyti S. B. priklausantį seifÄ su jame buvusiais pinigais ir ginklais. Be to, teismas, konstatuodamas, kad M. P. nelietė ginklų, o prieÅ¡ingai, jais atsikratė ir ginklai buvo rasti 2011-05-08 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, kai M. P. buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, neatsižvelgė į tai, kad pastarasis ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas du kartus: nuo 2011-04-21 iki 2011-04-23 ir nuo 2011-04-25 buvo suimtas iki 2011-05-25.

Nuo nusikaltimo padarymo 2011-04-15 iki sulaikymo 2011-04-21 M. P. disponavo iÅ¡ S. B. pagrobtais Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis, jau 2011-04-23 seifo su trimis Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis garaže nebebuvo, tai užfiksuota 2011-04-23 M. P. parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet jis parodė vietÄ garaže, kur padėjo seifÄ ginklais ir Å¡audmenimis. Pasak prokurorės, tiesioginės tyčios pagrobti Å¡aunamuosius ginklus kryptingumÄ patvirtina ir M. P. veiksmai garaže, kur jis iÅ¡laužė pagrobtÄ seifÄ , garaže pasiliko Å¡aunamuosius ginklus su Å¡audmenimis, turėdamas tikslÄ juos vėliau parduoti, garaÅ¾Ä užrakino, raktÄ paslėpė jam žinomoje vietoje.

Tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino E. A. ir liudytoja M. B.-A. Taigi, M. P. , garaže laikydamas iÅ¡ S. B. pagrobtus Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, juos pasisavino, laikė garaže, turėdamas tikslÄ vėliau parduoti, savarankiÅ¡kai jais disponavo, todėl nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi teisinės reikÅ¡mės aplinkybė, kad jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ dėl S. B. priklausančio turto ir Å¡aunamųjų ginklų bei Å¡audmenų vagystės, Å¡ie ginklai ir Å¡audmenys buvo rasti, nes nenustatytos aplinkybės, kad pagrobtų Å¡aunamųjų ginklų bÅ«tų atsikratęs M.

P. , kuris tokių aplinkybių nenurodė. Nenustatyta, kÄ M. P. darė su ginklais nuo 2011-04-15 iki 2011-04-21, kol buvo laikinai sulaikytas. Be to, teismas, nuteisdamas M. P. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų laikymo, pripažino tÄ aplinkybę, kad pastarasis neteisėtai valdė ir turėjo savo žinioje iÅ¡ S. B. pagrobtus 3 Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, juos laikydamas garaže, nes neteisėtas Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų laikymas – tai jų turėjimas savo žinioje (valdymas), laikymas pasirinktoje vietoje.

Taigi, iÅ¡dėstyti duomenys, pasak apeliantės, patvirtina, jog M. P. ir E. A., veikdami tiesiogine tyčia, pagrobė jiems inkriminuojamus S. B. priklausančius tris pramoninės gamybos, graižtvinius, B kategorijos, pusiau automatinius Å¡aunamuosius ginklus, kuriuos M. P. laikė garaže, turėdamas tikslÄ vėliau parduoti. Nustačius, kad M. P. žinojo, jog be pinigų seife yra ir ginklai, teismas nepagrįstai iÅ¡ kaltinimo M. P. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paÅ¡alino faktines aplinkybes dėl pagrobtų Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų neteisėto gabenimo nuo nusikaltimo padarymo vietos, t.y.

S. B. namų, iki garažo, kur šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis M. P. neteisėtai laikė. Esant tokioms aplinkybėms, M. P. kaltinime pagal BK 253 straipsnio 2 dalį papildomai nustatytinos faktinės aplinkybės dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gabenimo, kurios buvo inkriminuojamos ikiteisminio tyrimo metu, išskyrus tai, kad buvo veikta su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas. M. P. pagal BK 254 straipsnio 2 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui, o E. A. pagal BK 254 straipsnio 2 dalį skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. ir jo gynėjas prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį E. A. atžvilgiu pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. A. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir jį dėl šio kaltinimo išteisinti. E. A. , pripažintam kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti baudos bausmę. Iš E. A. ir M. P. solidariai priteisti nukentėjusiosios S. B. naudai 1000 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje S. B. civilinį ieškinį dėl 23400 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisti iš M.

P. .Nukentėjusiosios S. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl 600 Lt seifo vertės, 2498,24 Lt atstatomojo remonto vertės, 30 Lt už sugadintÄ durų spynos Å¡erdį, 7 Lt už nerastus ir negrÄ Å¾intus Å¡ovinius palikti nenagrinėtu, pripažįstant S. B. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nuteistasis E. A. ir jo gynėjas teigia, kad E. A. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalies, 187 straipsnio 1 dalies, sudėties subjektyviosios pusės požymio – tyčios bendrais veiksmais sugadinti S. B. priklausantį turtÄ , todėl jis pagal šį kaltinimÄ iÅ¡teisintinas.

Nurodo, kad E. A. nepagrįstai pripažintas kaltu už veikÄ , kuriÄ padarė M. P. nenustatytu įrankiu pragręždamas ir taip sugadindamas S. B. priklausančio namo durų spynos Å¡erdį bei A. B. priklausančiu akumuliatoriniu gręžtuvu iÅ¡plėšdamas sienoje pritvirtintÄ seifÄ ir taip tyčia sugadindamas sienÄ . E. A. ir M. P. nesitarė bendrais tyčiniais veiksmais sugadinti S. B. priklausantį turtÄ , E. A. nei nurodymais, nei patarimais, nei jokiais kitais tyčiniais veiksmais neprisidėjo prie Å¡ių veiksmų padarymo, E. A. nebuvo žinoma, apie tai, kad M.

P. tyčia sugadins ar sugadino S. B. priklausantį turtÄ nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu vadovaujantis BK 26 straipsniu, bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia.Apeliantai teigia, kad apygardos teismo sprendimas už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, skirti laisvės atėmimo bausmę, neatitinka BK 54 ir 55 straipsniuose įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. E. A. yra jauno amžiaus, teisiamas pirmÄ kartÄ , vedęs, vienintelis Å¡eimoje yra darbingas, iÅ¡laiko mažametį vaikÄ .

Nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau kaip trys metai, per tÄ laikÄ E. A. nenusikalto, dirba, taigi, padarė iÅ¡vadas, todėl yra pagrindas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies, 55 straipsnio nuostatas, skirti E. A. Å¡velnesnę bausmę – piniginę baudÄ . Nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai iÅ¡ E. A. solidariai su M. P. priteisė nukentėjusiosios S. B. naudai 37 927,27 Lt žalos atlyginimo, Å¡ioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl pagrobtų pinigų sumos mažintinas iki 24 400 Lt, nes nuteistasis M.

P. nuosekliai parodė, kad seifÄ su pinigais pavogė vienas, seife buvo 24 400 Lt. Kitoje dalyje S. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl seifo, atstatomojo remonto, durų spynos Å¡erdies bei nerastų ir negrÄ Å¾intų Å¡ovinių vertės priteisimo iÅ¡ E. A. ir M. P. dėl nepakankamų raÅ¡ytinių įrodymų pateikimo, paliktinas nenagrinėtu. Tiek M. P. , tiek E. A. nuosekliai parodė, kad E. A. iÅ¡ pavogtų pinigų M. P. davė 1000 Lt, sakė, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo keli asmenys ir su visais reikėjo dalintis pagrobtais pinigais.

Liudytoja M. A. patvirtino, kad 2011-04-15 susitikus su M. P. , pastarasis padavė E. A. 1000 Lt ir pasakė „čia už baudÄ susimokėti, kur važiavome su motoroleriu“. Kadangi visÄ likusiÄ pavogtÄ pinigų sumÄ M. P. pasiliko sau, todėl Å¡ioje dalyje, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) iÅ¡ E. A. ir M. P. solidariai priteisintos sumos dydis turtinei žalai atlyginti mažintinas iki 1000 Lt, likusi turtinė žala priteistina iÅ¡ M.

P. . Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir jį dėl Å¡ių kaltinimų iÅ¡teisinti. Nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį ir už šį nusikaltimÄ paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. PriteistÄ turtinės žalos atlyginimo sumÄ sumažinti iki 24 629 Lt.

Nuteistasis M. P. nurodo, kad Å¡ioje byloje teismas nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės procesinį statusÄ suteikė tik S. B. , nors iÅ¡ S. B. ir A. B. parodymų matyti, kad seife jie laikė pinigus, kuriuos patys vertina kaip bendrus, įgytus vedant bendrÄ Å«kį. Tai, apelianto teigimu, nėra teisiÅ¡kai pagrįsta, ypač tokioje situacijoje, kai byloje kilo ginčas dėl pagrobtos pinigų sumos. Jis pats nuosekliai parodė, kad pagrobtame seife buvo 24 400 Lt kupiÅ«romis po 200 Lt, nukentėjusiÄ ja pripažinta S. B. tikino, kad seife buvo 35 000 Lt.

Nors skirtumas tarp Å¡ių sumų gana ženklus ir reikÅ¡mingas veikos kvalifikavimui, teismas neatliko jokių veiksmų, kad Å¡iuos parodymus patvirtinti arba paneigti. Nukentėjusioji S. B. teigė, kad ji pinigus perskaičiavo dienÄ prieÅ¡ vagystę, o liudytojas A. B. teigė, kad pinigus S. B. skaičiavo tÄ savaitę prieÅ¡ vagystę. Tai nors ir nežymus, tačiau prieÅ¡taravimas, ir tai turėjo bÅ«ti pagrindas teismui iÅ¡samiau tirti, kokia iÅ¡ tikrųjų suma pinigų buvo laikoma seife, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad A.

B. parodė pats pinigų neskaičiavęs. Teismas nesurinko ir neiÅ¡tyrė jokių įrodymų, kokios buvo S. B. ir A. B. pajamos, iÅ¡ kokių pajamų buvo sukaupta jų nurodoma suma, neįvertinta jų turtinė padėtis ir galimybė sukaupti tokiÄ sumÄ santaupų. Nesant jokių objektyvių seife buvusios pinigų sumos dydžio įrodymų, teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir remtis iÅ¡samiais ir vienodais jo – M.

P. parodymais apie seife buvusiÄ pinigų sumÄ â€“24 400 Lt. Be to, nukentėjusioji S. B. nurodė, kad seifo vertė yra 600 Lt, tačiau pati pripažino, kad tai yra naujo seifo kaina, o pagrobtas seifas yra naudotas. Todėl, apelianto manymu, Å¡io seifo vertė geriausiu atveju negali bÅ«ti didesnė nei 400 Lt, o bendra viso pavogto turto vertė – 32 407 Lt, t.y. mažesnė nei 250 MGL dydžio suma, bÅ«tina veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Apeliantas teigia, kad pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai.

Nukentėjusioji S. B. ir liudytojas A. B. parodė, kad jų santuoka yra nutraukta. Vadovaujantis CK 3.86 straipsniu, Å¡eimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuokÄ . Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad gyvenamasis namas, kurio atskiros dalys (durų spyna, siena) buvo sugadintos, priklausė S. B. , tačiau A. B. parodė, kad buvo sugadintas jam priklausantis turtas. Gyvenamasis namas yra vieÅ¡ame registre registruotas nekilnojamasis turtas, todėl jo priklausomybė, ypač nustačius, kad S. B. ir A.

B. santuoka yra nutraukta, turėjo bÅ«ti patikrinta ir aiÅ¡kiai nurodyta nuosprendyje kaltinamiesiems inkriminuotų veikų apraÅ¡yme. Tai aktualu dėl to, kad atsakomybė pagal BK 187 straipsnį galima tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas, todėl Å¡ioje byloje tinkamai nenustačius, kas yra sugadinto turto savininkas, jis – M. P. buvo nepagrįstai apkaltintas S. B. priklausančio turto sugadinimu. Nuteistasis M. P. taip pat teigia, kad apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei teismų praktikos dėl BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , taikymo, nes nuosprendyje nėra iÅ¡dėstyta veika, dėl kurios jis pripažintas kaltu, tik nurodyta, kad jis buvo kaltinamas nuo 2011-04-15 12.30 val. iki 2011-04-21 10.30 val., kol buvo sulaikytas, S. P. priklausančiame garaže neteisėtai laikęs pagrobtus Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡ovinius.

Nors nuosprendyje yra atskiras skyrius „Dėl BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo“, jame nėra iÅ¡dėstyti ir iÅ¡analizuoti įrodymai, davę pagrindÄ teismui padaryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad jo veikoje yra Å¡io nusikaltimo požymių visuma.Apeliantas nurodo, kad jo kaltės dėl neteisėto Å¡aunamųjų ginklų laikymo neįrodo jokie byloje surinkti įrodymai. Remiantis bylos duomenimis, buvo nustatyta, kad pagrobtame seife buvo trys Å¡aunamieji ginklai ir Å¡ovinių. Apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad jo veikoje nėra Å¡aunamųjų ginklų pagrobimo ir gabenimo požymių, nes jis nesiekė pagrobti Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų, jo tikslas buvo pinigai.

Nepaisant to, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jis – M. P. kaltas dėl Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų laikymo, nes pagrobtÄ seifÄ su Å¡iais daiktai paliko garaže, pasiėmęs tik pinigus. Tačiau teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikymas apibrėžiamas kaip atitinkamo daikto turėjimas savo žinioje. Å ioje byloje yra nustatyta, kad jis iÅ¡ S. B. gyvenamojo namo pagrobtÄ seifÄ autobusu atsigabeno į garaÅ¾Ä , kuriuo jam dviračio remontui leido pasinaudoti R. K. , o R. K. garažu leido naudotis savininkas S. P. , ir ten seifÄ kartu su ginklais ir Å¡oviniais paliko, pasiėmęs tik pinigus.

Tokių aplinkybių, kad jis – M. P. po to kada nors bÅ«tų grįžęs į garaÅ¾Ä ir atlikęs kokius nors veiksmus su ginklais, nėra nustatyta. 2011-04-23, t. y. tuo metu, kai jis buvo sulaikytas, atlikus kratÄ garaže, jame ginklų nerasta. Jie buvo rasti 2011-05-08, t.y. tuo metu, kai jis buvo suimtas, Lieporių g. po daugiabučio balkonu. Å ios aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad jis ginklais ir Å¡audmenimis nedisponavo, jokių valingų veiksmų, kuriuos bÅ«tų galima apibrėžti kaip tyčinį Å¡aunamųjų ginklų laikymÄ , neatliko, o po vagystės jais disponavęs asmuo nėra nustatytas.

Tai, kad garaže palikdamas Å¡aunamuosius ginklus jis sukėlė grėsmę visuomenės saugumui, kaip kad nurodė teismas, motyvuodamas, bausmių skyrimÄ , nėra pagrindas konstatuoti tyčinį neteisėtÄ laikymÄ .Nuteistasis M. P. teigia, kad apygardos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, iÅ¡ esmės jų neindividualizavo, laikėsi tik aritmetinio skaičiavimo, neatsižvelgė, kad paskyrus jam griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, nėra įgyvendintas teisingumo principas, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jo atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.

Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui atskleidė visas jam žinomas aplinkybes apie asmenis, dalyvavusius darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodė savo elgesio motyvus, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi nusikaltęs, kÄ apygardos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, jis atsiprašė nukentėjusiosios, norėjo pradėti atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau jo pervestus pinigus S. B. grÄ Å¾ino. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas turėjo pagrindÄ pripažinti dar vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, aplinkybė, kad žalos atlyginimo civilinė ieÅ¡kovė nepriėmė, neturėtų bÅ«ti vertinama kaip žalos neatlyginimas, tai nuo jo nepriklausė.

Be to, nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl sunkios materialinės padėties. Jis buvo paėmęs iÅ¡ banko bÅ«sto paskolÄ , tačiau neteko darbo. Bankas dėl įmokų mokėjimo uždelsimo buvo pradėjęs priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o Å¡eimai, auginančiai mažametį vaikÄ (G., gim. (duomenys neskelbtini)) ir besilaukiančiai dar vieno vaiko (Ge., gim. (duomenys neskelbtini)), bÅ«sto praradimas bÅ«tų buvusi didelė netektis. Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai, dalį pavogtų pinigų jis sumokėjo bÅ«tent kredito įsiskolinimui padengti.

Mano, jog teismas turėjo atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Apeliantas pažymi, kad jo gyvenimo draugė I. K. , jo mažametės dukters E. (gim. (duomenys neskelbtini)) motina yra neįgali (tik 55 % darbinga), neįgalumas susijęs su ribotomis judėjimo galimybėmis (sunkai vaikÅ¡to, o kartais iÅ¡ viso nepaeina), todėl jis faktiÅ¡kai yra vienintelis asmuo, galintis jomis pasirÅ«pinti. Tai, atsižvelgus į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei dalinį žalos atlyginimÄ , sudaro pagrindÄ taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas (1 ir 2 punktai).

M. P. nurodo, kad anksčiau nebuvo teistas, taigi, nėra linkęs nusikalsti, tik dėl labai sunkios turtinės padėties ir po didelių abejonių ryžosi padaryti šį nusikaltimÄ . Charakterizuojamas teigiamai, Å¡iuo metu yra bedarbis, bet aktyviai ieÅ¡ko darbo (iki Å¡iol dirbo, bet buvo atleistas, nes buvo priimtas laikinai), turi iÅ¡laikyti tris mažamečius vaikus, mokėti bankui bÅ«sto kreditÄ . Jo izoliavimas bÅ«tų pražūtingas Å¡eimai, nes tokiu atveju jis negalėtų padėti spręsti Å¡eimos finansinių problemų, iÅ¡laikyti vaikų, atlyginti nusikaltimo padarytos žalos, jo Å¡eimai realiai gresia netekti įsigyto turto, dėl ko ypač nukentėtų mažamečių vaikų interesai.

Å ios aplinkybės nepaÅ¡alina jo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau gali bÅ«ti pagrindas Å¡velninti jo atsakomybę ir kartu apsaugoti jo Å¡eimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Nuteistasis teigia, kad jis padarė iÅ¡vadas iÅ¡ Å¡io įvykio ir savo elgesį vertina kritiÅ¡kai, paskyrus bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, jam bÅ«tų suteikia galimybė įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Apeliantas teigia, kad teismas, tenkindamas nukentėjusiosios S. B. civilinį ieÅ¡kinį, neteisingai nustatė padarytos turtinės žalos dydį.

Nurodo, kad nuo pat pirmosios apklausos jis aiÅ¡kino, kad pavogė ne 35000 Lt, o 24400 Lt, tuo tarpu S. B. sÄ moningai padidino pavogtų pinigų sumÄ , kad apsunkintų kaltinamųjų padėtį. Pastaroji nepateikė jokių įrodymų, kad tokiÄ sumÄ jį turėjo ir iÅ¡ kur tuos pinigus buvo gavusi. Nesant jokių objektyvių seife buvusios pinigų sumos dydžio įrodymų, teismas turėjo vadovautis jo – M. P. parodymais. Mano, kad lokalinėje sÄ matoje nurodytų darbų kaina – 2 498,24 Lt nepagrįstai didelė, be to, Å¡ie darbai neatlikti ir pinigai už juos nesumokėti, kÄ teisme pripažino pati civilinė ieÅ¡kovė, taigi, realÅ«s nuostoliai, iÅ¡laidos yra nepatirti ir Å¡i suma negali bÅ«ti priteista – nes nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygų, t.y.

žalos, negalima ir civilinė atsakomybė. Nuteistasis taip pat nesutinka su pavogto seifo kaina – 600 Lt, nes tai yra naujo seifo kaina, tuo tarpu teisme civilinė ieÅ¡kovė S. B. patvirtino, kad seifas buvo dėvėtas, todėl jo vertė negalėjo bÅ«ti didesnė nei 400 Lt. Dėl Å¡ių aplinkybių nuteistasis M. P. praÅ¡o sumažinti priteistÄ turtinės žalos atlyginimÄ iki 24629 Lt, kuriuos sudaro pagrobti pinigai – 24 400 Lt, pavogto seifo vertė – 400 Lt, 30 Lt už sugadintÄ durų spynos Å¡erdį ir 7 Lt už nerastus ir negrÄ Å¾intus Å¡ovinius.

Atsiliepimu į Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ nuteistasis E. A. ir jo gynėjas praÅ¡o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog neįrodyta, kad E. A. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, ir pagrįstai jį dėl Å¡io kaltinimo iÅ¡teisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Teigia, kad E. A. niekuomet nesakė, kad jo tikslas buvo užvaldyti S. B. priklausantį seifÄ su jame buvusiais pinigais bei ginklais, jis neturėjo tokios tyčios, be to, taip pat kaip ir liudytoja M.

B.-A. tokių aplinkybių, kad M. P. , iÅ¡laužęs seifÄ garaže pasiliko Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, turėdamas tikslÄ juos vėliau parduoti, garaÅ¾Ä užrakino, raktÄ paslėpė jam žinomoje vietoje, nepatvirtino. Atsiliepimu į nuteistojo M. P. apeliacinį skundÄ nuteistasis E. A. praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodo, jog sutinka su nuteistojo M. P. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais ir reikalavimais.Atsiliepimu į pateiktus apeliacinius skundus nukentėjusioji S. B. praÅ¡o tenkinti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ .

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo E. A. bei jo gynėjo advokato Jono NekraÅ¡iaus ir nuteistojo M. P. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis E. A. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis M. P. ir jo gynėjas prašė M. P. apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nuteistojo E. A. bei jo gynėjo advokato Jono NekraÅ¡iaus ir nuteistojo M.

P. apeliaciniai skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistiesiems M. P. ir E. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, M. P. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, bei E. A. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Taip pat apygardos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir nepažeisdamas baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų pagrįstai M. P. ir E. A. atitinkamai pagal BK 254 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 254 straipsnio 2 dalį išteisino. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti atskiras skundžiamo nuosprendžio dalis. Kaip matyti iš nuteistųjų M.

P. ir E. A. bei jo gynėjo apeliacinių skundų turinio, pastarieji, kaip ir prokurorė, iš esmės neginčija apygardos teismo remiantis faktiniais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių, kad M. P. ir E. A. bendrais tyčiniais veiksmais, kurie pasireiškė tuo, kad E. A. , veikdamas kaip padėjėjas, žinodamas, kad M. P. vykdys S. B. priklausančio turto vagystę, davė šiam nurodymus ir patarimus dėl nusikaltimo padarymo vietos ir laiko, t.y. 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, nurodė M.

P. nukentėjusiosios S. B. pinigų laikymo vietÄ â€“ namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrajame aukÅ¡te esantį seifÄ , bei savaitės dienÄ â€“ penktadienį, kai nukentėjusiosios S. B. nebÅ«na namuose. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ E. A. 2011 m. balandžio 15 d., apie 10.40 val., telefonu pranešė M. P. , kad nukentėjusioji S. B. išėjo iÅ¡ savo gyvenamojo namo, bei tÄ pačiÄ dienÄ , apie 12-12.30 val., telefonu, trumposiomis žinutėmis, pranešė M. P. , kad nukentėjusiosios S. B. nėra name ir M.

P. gali vykdyti vagystę. Savo ruožtu M. P. , veikdamas kaip vykdytojas, 2011 m. balandžio 15 d., apie 12.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytu įrankiu pragręžęs S. B. gyvenamojo namo durų spynos Å¡erdį, įsibrovė į šį namÄ , kur antrajame aukÅ¡te laužtuvu ir A. B. priklausančiu akumuliatoriniu gręžtuvu iÅ¡plėšė sienoje pritvirtintÄ seifÄ ir jį bei jame buvusius pinigus pagrobė. Tačiau abu nuteistieji teigia, kad apygardos teismas neteisingai nustatė pagrobto turto vertę, nes pagrobtame seife buvo ne 35000 Lt, bet 24400 Lt grynųjų pinigų, o pagrobto seifo vertė yra ne didesnė nei 400 Lt, taigi, nėra BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto vagystę kvalifikuojančio požymio – didelės vertės svetimo turto.

Prokurorė gi teigia, kad nuteistieji E. A. ir M. P. pirmiau aptartais veiksmais padarė ne tik didelės vertės svetimo turto vagystę, bet ir Å¡aunamųjų ginklų bei Å¡audmenų pagrobimÄ , t.y. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 254 straipsnio 2 dalyje, nes pagrobtame seife buvo ne tik pinigai, bet ir trys S. B. priklausantys Å¡aunamieji ginklai, kÄ abu nuteistieji žinojo ir siekė Å¡iuos ginklus užvaldyti. Teisėjų kolegija tokius apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 254 straipsnio 2 dalyje.Pagal BK 254 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas.

Å aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimo sudėtis yra formali, todėl Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog siekia užvaldyti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas, numato, kad dėl jo veiksmų Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų savininkas Å¡io savo turto neteks, ir nori taip veikti.

Tuo atveju, jei kaltininkas tokiu bÅ«du užvaldo daugiau kaip du Å¡aunamuosius ginklus, jis atsako pagal BK 254 straipsnio 2 dalį.Bylos duomenimis, nuteistasis M. P. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad su E. A. tarėsi tik dėl pinigų pagrobimo ir į S. B. gyvenamÄ jį namÄ Ä¯sibrovė vieninteliu tikslu – pavogti namo antrajame aukÅ¡te į sienÄ Ä¯montuotÄ seifÄ su jame laikomais pinigais, apie kuriuos jam pasakojo E. A. . IÅ¡ pastarojo jis taip pat žinojo, kad tame name gyvenantys B. turi ir Å¡aunamųjų ginklų, kuriuos laiko toje pačioje patalpoje esančiame dideliame seife.

Ta aplinkybė, kad Å¡aunamieji ginklai buvo laikomi ir į sienÄ Ä¯montuotame seife kartu su pinigais, jam nebuvo žinoma, apie tai jis sužinojo tik tuomet, kai iÅ¡ S. B. gyvenamojo namo pagrobtÄ seifÄ nusivežęs į garaÅ¾Ä jį atidarė ir rado ne tik pinigus, bet ir tris Å¡autuvus bei dėtuvę su Å¡oviniais (t. 3, b.l. 67-71, t. 6, b.l. 83-85). Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡iuos nuteistojo M. P. parodymus paneigia kito nuteistojo Å¡ioje byloje E. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklÅ«s parodymai, kad jis dar iki vagystės M.

P. sakė, jog į sienÄ Ä¯montuotame seife B. laiko ne tik pinigus, bet ir Å¡aunamuosius ginklus. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis E. A. , 2011-04-23 pirmÄ kartÄ apklaustas įtariamuoju, parodė tik tiek, kad jis tik prasitarė M. P. apie tai, jog B. turi daug pinigų, o įvykio dienÄ pasakė, kad jų namuose nieko nėra (t. 3, b.l. 153-155). Sekančios apklausos, vykusios 2011-04-29, metu E. A. parodė, kad maždaug prieÅ¡ metus iki įvykio M. P. pasakė, kad A.

B. turi daug pinigų, apie 100000 Lt, ir kad juos laiko seife, kuris yra antrame aukÅ¡te. Taip pat pasakė M. P. , kad A. B. turi dar ir keletÄ Å¡autuvų. Jis pats asmeniÅ¡kai tų Å¡autuvų nebuvo matęs, bet A. B. jam gyrėsi. Kita vertus, nurodęs, kad pats A. B. ginklų niekuomet nematė, E. A. teigė, kad M. P. , vogdamas seifÄ , žinojo, kad jame yra ne tik pinigų, bet ir ginklų (t. 3, b.l. 158-160). 2011-05-11 apklausos metu E. A. parodė, kad žinojo, jog sienoje įmontuotame seife laikomi tiek pinigai, tiek ginklai, nes prieÅ¡ du metus buvo juos tame seife matęs, ir apie tai pasakė M.

P. , kuris prieÅ¡ pat vagystę jam sakė, kad pasiims tik pinigus, o ginklų neims (t. 3, b.l. 163-164), tokias aplinkybes E. A. nurodė ir akistatos su M. P. metu (t. 3, b.l. 67-71). Tuo tarpu 2012-05-02 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , E. A. teigė, kad nors pats ir žinojo, jog antrame namo aukÅ¡te A. B. turi seifÄ ir ten laiko ginklus, bet M. P. pasakė tik tiek, kad A. B. turi daug pinigų ir perka brangius ginklus. Kaip teisingai pažymi prokurorė, Å¡ios apklausos metu E. A. nurodė, kad visų smulkmenų dabar neprisimena ir kad tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Kita vertus, kurie jo parodymai buvo teisingi, šios apklausos metu nebuvo detaliau aiškinamasi. Be to, patvirtinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo pačiu E. A. kategoriškai nurodė, kad apie tai, kur konkrečiai laikomi ginklai, jis M. P. nesakė (t. 3, b.l. 172-174). Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. A. parodė, kad M. P. jis pasakė tik tiek, jog A. B. turi pinigų ir kažkokių ginklų prisipirkęs. Apie tai, kad pastarasis ginklus laiko seife, M. P. nesakė, nes ir pats to nežinojo, jokių seifų B. namuose nebuvo matęs (t. 6, b.l. 85-86).

Taigi, nuteistojo E. A. parodymai tiek apie jo paties, tiek ir apie M. P. suvokimÄ , kad užvaldomame seife be pinigų yra dar ir Å¡aunamieji ginklai, viso proceso metu, prieÅ¡ingai nei kad teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, todėl vadovautis jais teismas galėjo tik tiek, kiek jie pasitvirtino kitais faktiniais bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde prokurorė teisingai pažymi, kad nukentėjusioji S. B. ir liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, jog 2010 metų vasarÄ A.

B. nuteistojo E. A. akivaizdoje buvo atidaręs jų gyvenamojo namo antrajame aukÅ¡te į sienÄ Ä¯montuotÄ seifÄ , kuriame tuo metu buvo pinigai bei S. B. priklausantys Å¡aunamieji ginklai, ir iÅ¡ jo E. A. sumokėjo pinigus už papraÅ¡ytus atlikti darbus. Å ie faktiniai duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis E. A. galėjo pastebėti, jog B. gyvenamojo namo antrajame aukÅ¡te į sienÄ Ä¯montuotame seife yra laikomi Å¡aunamieji ginklai, tačiau tai nepatvirtina, kad Å¡ios aplinkybės tikrai buvo žinomos ir nuteistajam M.

P. , kuris pats su B. nebendravo ir niekuomet iki įvykio jų namuose nesilankė. Pažymėtina ir tai, kad minėtas seifas su pinigais ir Å¡aunamaisiais ginklais E. A. akivaizdoje buvo atidarytas 2010 m. vasarÄ , taigi, akivaizdu, jog net ir pats E. A. , tÄ kartÄ matęs atidarytame seife laikomus Å¡aunamuosius ginklus, negalėjo bÅ«ti tikras, kad ir praėjus beveik metams laiko tie ginklai bus laikomi tame pačiame, o ne didesniame seife kartu su kitais B. ginklais ar apskritai kokioje nors kitoje vietoje. Kita vertus, Å¡iuo konkrečiu atveju, sprendžiant E. A. ir M.

P. atsakomybės dėl tyčinio Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų pagrobimo klausimÄ , visų pirma, reikÅ¡minga yra ne tai, kÄ matė ir žinojo E. A. , veikęs kaip padėjėjas, bet tai, kas buvo žinoma vagystės vykdytojui M. P. , kaip jis suvokė savo daromų veiksmų pobÅ«dį ir padarinius. Tuo tarpu jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų E. A. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nurodytas aplinkybes, kad prieÅ¡ vagystę jis buvo informavęs M. P. , jog B. gyvenamojo namo antrajame aukÅ¡te į sienÄ Ä¯montuotame seife yra laikomi ne tik pinigai, bet ir Å¡aunamieji ginklai, ir tuo pačiu paneigtų pirmiau aptartus nuoseklius nuteistojo M.

P. parodymus, byloje nėra. Be to, ir pats nuteistasis E. A. , ikiteisminio tyrimo metu keletÄ kartų nurodęs, jog M. P. dar iki vagystės žinojo apie Å¡aunamųjų ginklų buvimÄ Ä¯ sienÄ Ä¯montuotame seife, tuo pačiu nuosekliai tvirtino, kad pastarasis iki nusikaltimo padarymo domėjosi tik B. pinigais, Å¡aunamieji ginklai jo nedomino. Tokių aplinkybių, kad M. P. bÅ«tų domėjęsis ne tik B. pinigais, bet ir jų turimais Å¡aunamaisiais ginklais, ikiteisminio tyrimo metu pasakodama apie jai žinomas E. A. ir M.

P. padaryto nusikaltimo aplinkybes, nenurodė ir liudytoja M. B.-A.. Pastaroji ikiteisminio tyrimo metu parodė tik tiek, kad girdėjo, kaip 2011 m. balandžio mėnesį M. P. klausinėjo E. A. , ar dar gyvena tie kaimynai, t.y. B., ar jie bendrauja su jais, kada jie bÅ«na namuose ir kada nebÅ«na. E. A. pasakė, kad S. B. namuose dažnai nebÅ«na penktadieniais. Po Å¡io pokalbio E. A. jai pasakojo, kad M. P. ketina apvogti S. B. namÄ , turi planÄ , kaip jį apvogti. Jai taip pat yra žinoma, kad dar tada, kai buvo įvykis su motoroleriu, E. A. pasakojo M.

P. apie S. B. namÄ ir kad jie turi daug pinigų. Å i liudytoja taip pat parodė, kad 2011-04-15 įvykusio susitikimo su M. P. metu pastarasis pasakė E. A. , kad apvogė S. B. namÄ ir seife rado pinigus bei tris Å¡autuvus, raktus nuo kito seifo, taip pat, kad Å¡autuvus, kuriuos rado seife, kol kas pasilaikys, o vėliau juos kam nors parduos (t. 3, b.l. 16-19). Teisminio bylos nagrinėjimo metu Å¡i liudytoja parodė, kad 2011 m. žiemÄ M. P. klausinėjo jos apie B., ar ji juos pažįsta, ar jie toje pačioje vietoje gyvena, ar iÅ¡važiuoja atostogauti. 2011 m.

E. A. susitikus su M. P. prie prekybos centro „Saulės miestas“, M. P. padavė E. A. 1000 Lt ir pasakė, kad jie skirti susimokėti baudÄ , kuriÄ gavo važiuodamas motoroleriu, daugiau nieko nesakė, apie vagystę, ginklus nieko nekalbėjo (t. 6, b.l. 9-10). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad įsibrovęs į B. gyvenamÄ jį namÄ , M. P. iÅ¡ karto ėmėsi E. A. jam nurodyto į sienÄ Ä¯montuoto seifo, kuriame turėjo bÅ«ti B. pinigai, tuo tarpu kito, didesnio ant žemės stovinčio seifo, skirto Å¡aunamųjų ginklų laikymui, nelietė, nebandė jo atidaryti, kitų patalpų neapžiÅ«rinėjo ir ten jokių vertybių neieÅ¡kojo.

IÅ¡montavęs iÅ¡ sienos seifÄ , nugabenęs jį į garaÅ¾Ä ir ten atidaręs M. P. su savimi pasiėmė tik seife buvusius pinigus, tuo tarpu ten buvusių trijų Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų niekur neslėpė, o kartu su seifu paliko garaže, kuris jam pačiam nepriklausė, juo naudojosi ir kiti asmenys. Be to, kaip matyti iÅ¡ abiejų nuteistųjų parodymų, susitikę po nusikaltimo padarymo jie aptarinėjo, kÄ M. P. darys su seife rastais Å¡aunamaisiais ginklais – M. P. sakė E. A. , kad dar nežino, gal vėliau bandys parduoti, taip pat nuteistieji kalbėjosi apie Å¡aunamųjų ginklų grÄ Å¾inimo savininkams galimybę, tačiau M.

P. , bijodamas sugrįžti į nusikaltimo padarymo vietÄ , atsisakė tai daryti. Taigi, pirmiau aptarti M. P. veiksmai nusikaltimo padarymo metu bei po jo, teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai, nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, patvirtina bÅ«tent Å¡io nuteistojo parodymus, kad vogti Å¡aunamųjų ginklų iÅ¡ B. gyvenamojo namo jis neplanavo ir neturėjo tokio tikslo, dėl to su E. A. nesitarė, vienintelis jų tikslas buvo seifas su jame esančiais pinigais. Prokurorė apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad bylos duomenimis nepavyko nustatyti, kÄ M.

P. nuo įvykio dienos iki kol buvo laikinai sulaikytas 2011-04-21 darė su iÅ¡ S. B. pavogtais Å¡aunamaisiais ginklais, bei kas ir kada tiksliai minėtus Å¡aunamuosius ginklus paliko po daugiabučio namo balkonu, taip pat, kad ir pats M. P. tokių aplinkybių, jog pats bÅ«tų atsikratęs seife rastais Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis, nenurodė. Kita vertus, tai, kad Å¡is nuteistasis, pavogęs seifÄ ir jame radęs Å¡aunamuosius ginklus, nusprendė juos pasilaikyti bei svarstė galimybę juos realizuoti, negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, neabejotinai patvirtinanti jo ir E. A. iÅ¡ankstinę tyčiÄ pagrobti Å¡iuos daiktus, juolab, kad byloje nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog kuris nors iÅ¡ nuteistųjų bÅ«tų turėjęs realiÄ galimybę minėtus Å¡aunamuosius ginklus realizuoti.Taigi, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog M.

P. ir E. A. pareikÅ¡ti kaltinimai atitinkamai pagal BK 254 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 254 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino. Byloje surinkti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo vienareikÅ¡mei iÅ¡vadai, kad M. P. , įsibraudamas į B. gyvenamÄ jį namÄ ir pagrobdamas Å¡iame name buvusį seifÄ , siekė užvaldyti ne tik pastariesiems priklausančius pinigus, bet ir S. B. Å¡aunamuosius ginklus bei Å¡audmenis, suprato, kad dėl jo veiksmų pastaroji Å¡io savo turto neteks ir norėjo taip veikti, o E. A. , duodamas nurodymus ir patarimus, padėjo jam šį nusikaltimÄ padaryti.

Atitinkamai apygardos teismas iÅ¡ nuteistajam M. P. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstai paÅ¡alino neteisėtÄ Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų gabenimÄ nuo S. B. gyvenamojo namo iki garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl M. P. ir E. A. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį inkriminuoto pagrobto turto vertės.Bylos duomenimis, nuteistasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad seife, kurį jis pagrobė įsibrovęs į B. gyvenamÄ jį namÄ , buvo ne 35000 Lt, bet 24400 Lt grynųjų pinigų.

E. A. parodė, kad grynųjų pinigų suma, buvusi pagrobtame seife jam nežinoma, M. P. konkrečios sumos jam neįvardino, tik pasakė, kad pinigus reikėjo dalintis ir su kitais asmenimis, todėl jam liko tik 1000 Lt. Kita vertus, nukentėjusioji S. B. jau iÅ¡ karto po įvykio protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad seife, kuris buvo pagrobtas iÅ¡ jos gyvenamojo namo, buvo 35000 Lt grynųjų pinigų. Tokias aplinkybes ji nuosekliai aiÅ¡kino ne kartÄ apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisiamojo posėdžio metu.

Ji parodė, kad antrame namo aukÅ¡te sienoje įmontuotame seife laikė bendrus jai ir jos buvusiam sutuoktiniui A. B. , su kuriuo iki Å¡iol gyvena viename name ir veda bendrÄ Å«kį, pinigus – 35000 Lt. DienÄ iki įvykio ji tuos pinigus perskaičiavo, tarėsi su vyru, kur juos investuoti, tačiau nuomonės nesutapo, ir ji, supykusi, pakeitė seifo kodÄ (t. 6, b.l. 38-39). Kad pavogtame seife buvo bÅ«tent tokia grynųjų pinigų suma, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai parodė ir buvęs S. B. sutuoktinis liudytojas A.

B. , kuris paaiÅ¡kino, kad seife buvo laikomi bendri jo ir S. B. pinigai – 35000 Lt, juos tÄ savaitę, kai įvyko vagystė, S. B. buvo perskaičiavusi (t. 5, b.l. 165-167). Netikėti Å¡iais nuosekliais nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji S. B. ir liudytojas A. B. bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai pasunkinti nuteistųjų E. A. ar M. P. teisinę padėtį, kaip kad teigiama nuteistojo M.

P. apeliaciniame skunde, juolab, kad, kaip jau minėta, tas aplinkybes, kad pavogtame seife buvo bÅ«tent 35000 Lt, nukentėjusioji nurodė iÅ¡ karto po įvykio, kai dar nebuvo žinomi nusikaltimÄ Ä¯vykdę asmenys. Be to, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiosios S. B. bei liudytojo A. B. parodymai apie kitus pavogtame seife buvusius daiktus – Å¡aunamuosius ginklus, t.y. pistoletÄ â€žWalther PPK“, „Walther P99“ bei „Beretta Mod. 92FS“, Å¡ovinius, raktus nuo kito seifo, pasitvirtino tiek paties nuteistojo M.

P. parodymais apie seife rastus ginklus, šaudmenis bei raktus nuo seifo, tiek ir kitais faktiniais bylos duomenis – 2011-05-08 įvykio vietos, esančios Lieporių g. 17, Šiaulių mieste, apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad šalia vieno šio namo balkonų rastas ir paimtas plastikinis šiukšlių maišas, kuriame buvo trys šaunamieji ginklai, o būtent: pistoletas „Walther (duomenys neskelbtini), „Walther (duomenys neskelbtini), ir „Beretta (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 38-41), pažyma iš civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro, 2008-12-17 leidimu laikyti (nešioti) ginklus bei Lietuvos Respublikos ginklų fondo raštu, patvirtinančiais, kad S. B. nuo 2008-12-17 S. buvo leista laikyti ir nešioti būtent šiuos ginklus, t.y.

„Walther PPK“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Walther P99 AS“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Beretta 92 FS“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos pastaroji įsigijo Lietuvos Respublikos ginklų fonde (t. 1, b.l. 27, 74, t. 6, b.l. 22). Apeliantai skunduose kelia klausimÄ , ar nukentėjusioji ir jos buvęs sutuoktinis apskritai galėjo turėti 35000 Lt grynųjų pinigų, tačiau tuo pačiu nepateikia jokių rimtų argumentų, kodėl pastarieji negalėjo turėti 10600 Lt didesnės sumos, nei kad M.

P. nurodė pavogęs. Be to, kaip matyti iÅ¡ M. P. ir E. A. parodymų, bÅ«tent gera B. turtinė padėtis, kuri buvo žinoma su jais bendravusiam E. A. , aiÅ¡kinusiam M. P. , kad B. namuose galėtų bÅ«ti apie 100000 Lt, ir buvo viena iÅ¡ priežasčių, paskatinusių nuteistuosius įvykdyti vagystę. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas, nustatydamas vagystės dienÄ seife buvusių grynųjų pinigų sumÄ , pagrįstai vadovavosi nuosekliais nukentėjusiosios S. B. ir liudytojo A.

B. parodymais.Teismų praktikoje nustatant pagrobto turto vertę, vadovaujamasi nuostata, kad pagrobto turto vertė atitinka daikto rinkos vertę veikos padarymo metu arba nustatoma pagal pirkimo-pradavimo sandorių kainÄ ar turto įsigijimo, turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo) kaÅ¡tus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2010, 2K-254/2010, 2K-208/2011, 2K-6/2012). Bylos duomenimis, nukentėjusioji S. B. nuosekliai teigė, kad metalinį seifÄ su kodiniu užraktu, kuris buvo pavogtas iÅ¡ jos namo, ji įsigijo už 600 Lt.

Abejoti tokiais nukentėjusiosios parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo, beje, šių nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių iš esmės neginčija ir patys nuteistieji. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių, kad dėl laikotarpio, praėjusio nuo šio seifo įgijimo iki vagystės, bei jo naudojimo pritvirtinant jį prie sienos ir jame laikant tam tikrus daiktus bei kartas nuo karto jį atidarant, šio turto faktinė vertė būtų žymiai sumažėjusi, byloje nėra, todėl mažinti nuteistiesiems inkriminuoto pagrobto seifo vertę taip pat nebuvo ir nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliaciniuose skunduose nurodyta seifo vertė – ne daugiau kaip 400 Lt, nėra pagrįstai jokiais paskaičiavimas ar kitais objektyviais duomenimis.

Taigi, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas pagrįstai nuteistųjų M. P. ir E. A. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo atitinkamai pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, nes Å¡ių nuteistųjų bendrais veiksmais pagrobto turto vertė – 35600 Lt virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ (BK 190 straipsnio 1 dalis). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji M.

P. ir E. A. , iÅ¡ esmės neginčydami fakto, kad įvykio metu M. P. įsibraunant į B. gyvenamÄ jį namÄ ir pagrobiant seifÄ buvo sugadintas svetimas turtas, t.y. minėto gyvenamojo namo lauko durų spyna ir siena, į kuriÄ buvo įmontuotas seifas, praÅ¡o juos dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo iÅ¡teisinti, tačiau nurodo skirtingus tokį jų praÅ¡ymÄ pagrindžiančius argumentus. Nuteistasis M. P. praÅ¡ymÄ iÅ¡teisinti dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo grindžia tuo, kad byloje nebuvo tinkamai nustatyta, kas iÅ¡ tikrųjų yra sugadinto turto savininkas – nukentėjusioji S. B. , ar jos buvęs sutuoktinis liudytojas A.

B. , tuo tarpu atsakomybė pagal BK 187 straipsnį galima tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas. E. A. ir jo gynėjas teigia, kad Å¡io nuteistojo veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyviosios pusės požymio – tyčios bendrais veiksmais sugadinti S. B. priklausantį turtÄ , nes jis ir M. P. nesitarė bendrais tyčiniais veiksmais sugadinti S. B. priklausantį turtÄ , nei nurodymais, nei patarimais, nei jokiais kitais tyčiniais veiksmais neprisidėjo prie Å¡ių veiksmų padarymo ir nežinojo, kad M.

P. tyčia sugadins ar sugadino S. B. priklausantį turtÄ nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas nukentėjusiosios S. B. pareiÅ¡kimo, kuriame pastaroji nurodė, kad vagystės metu buvo sugadintas jai priklausantis turtas, o bÅ«tent gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lauko durų spynos Å¡erdis bei siena, kurioje buvo įmontuotas pagrobtas seifas (t. 1, b.l. 16-17), pagrindu.

Byloje esantis 2012-05-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), įvykio metu 2004-11-26 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklausė būtent nukentėjusiajai S. B. (t. 2, b.l. 97). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji S. B. ir liudytojas A. B. parodė, kad santuoka tarp jų buvo nutraukta 1999 metais, taigi, dar iki minėto žemės sklypo su statiniais įsigijimo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti, kad byloje nebuvo tinkamai nustatytas sugadinto turto savininkas ar buvo pažeisti BPK 407 straipsnio reikalavimai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo rÅ«Å¡ies ar formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t.y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ .

Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais.

Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iÅ¡ dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamÄ sumanymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2012, 2K-657/2012, 2K-21/2013 ir kt.)Kaip jau minėta, nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde neginčija apygardos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis, duodamas nurodymus ir patarimus, padėjo M.

P. įvykdyti vagystę iÅ¡ S. B. priklausančio gyvenamojo namo, kuriame pastaroji gyveno kartu su buvusiu sutuoktiniu A. B. . Bylos duomenimis, nuteistasis E. A. dirbo pas A. B. , bendravo su Å¡iuo, lankėsi B. gyvenamajame name ir matė, kad namo antrajame aukÅ¡te, kambario sienoje, yra įmontuotas seifas, kuriame laikomi pinigai. Apie tai, kad A. B. namuose turi daug pinigų, E. A. pasakė M. P. , su kuriuo susitarė pavogti iÅ¡ A. B. seifÄ su pinigais, ir kuriam nurodė seifo buvimo vietÄ , paaiÅ¡kino, kaip patekti į namÄ bei pranešė M.

P. , kad S. B. nėra namuose, o M. P. , įgyvendindamas bendrÄ sumanymÄ , iÅ¡gręždamas lauko durų spynos Å¡erdį, įsibrovė į S. B. priklausantį namÄ , kur iÅ¡ sienos iÅ¡laužė įmontuotÄ seifÄ ir jį pagrobė, o tuo pačiu sugadino minėtÄ S. B. priklausantį turtÄ â€“ durų spynos Å¡erdį ir sienÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis E. A. raktų nuo B. gyvenamojo namo neturėjo ir M. P. jų neperdavė. M. P. raktų nuo Å¡io namo taip pat neturėjo, kas E. A. buvo gerai žinoma.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad E. A. neabejotinai suprato, jog M. P. , įgyvendindamas jų bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , į B. gyvenamÄ jį namÄ patekti galės tik į jį įsilauždamas, t.y. sugadindamas S. B. priklausančio namo durų spynÄ , o gal ir duris. Be to, E. A. buvo gerai žinoma, kad seifas, kurį kartu su M. P. susitarė pavogti, yra įmontuotas į sienÄ , be to, turi kodinę spynÄ , kurios kodo nei vienas iÅ¡ jų nežinojo. Taigi, akivaizdu, jog E. A. suprato ir tai, kad atidaryti seifÄ Ä¯vykio vietoje M.

P. vargu ar galės, be to, bet kokiu atveju bent jau seifÄ jam teks sugadinti, o jei seifo neatidarys, turės jį iÅ¡montuoti iÅ¡ sienos, tuo pačiu sugadinant ir kitÄ S. B. priklausantį turtÄ â€“Â namo sienÄ , bei tokiam vagystės bÅ«dui pritarė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad E. A. tyčia neapėmė svetimo turto sugadinimo, o M. P. , tyčia sugadindamas pirmiau minėtÄ S. B. priklausantį turtÄ , peržengė bendrininkų susitarimo ribas, todėl konstatuotina, kad E. A. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu pagrįstai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje.BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai šių objektų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad byloje nėra jokių jo kaltę neteisėtai laikius Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis patvirtinančių įrodymų. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo M. P. , nukentėjusiosios S. B. ir liudytojo A. B. parodymų, kuriuos be kita ko patvirtina jau pirmiau minėta byloje esanti pažyma iÅ¡ civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro, 2008-12-17 leidimas laikyti (neÅ¡ioti) ginklus, Lietuvos Respublikos ginklų fondo raÅ¡tas (t. 1, b.l. 27, 74, t. 6,. b.l. 22), S. B. priklausančio gyvenamojo namo antrajame aukÅ¡te į sienÄ Ä¯montuotame seife, kurį nuteistasis M.

P. , padedant E. A. , 2011-04-15 įsibrovęs į B. gyvenamÄ jį namÄ , pagrobė, be kita ko buvo laikomi trys nukentėjusiajai priklausantys pistoletai: „Walther PPK“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Walther P99“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Beretta Mod. 92FS“, Nr. (duomenys neskelbtini), bei Å¡oviniai, kurie vėliau, t.y. 2011-05-08, buvo rasti Å iaulių mieste, Lieporių g., po daugiabučio namo balkonu (t. 1, b.l. 38-41). Specialisto iÅ¡vada Nr. 40-25-ISI-1065 patvirtina, kad minėti trys pistoletai yra pramoninės gamybos, graižtviniai, B kategorijos, pusiau automatiniai Å¡aunamieji ginklai, tinkami Å¡audymui, o Å¡oviniai yra tinkami Å¡audymui, skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams (t. 5, b.l. 28-32).

IÅ¡ nuteistojo M. P. parodymų taip pat matyti, kad pastarasis, pagrobęs iÅ¡ B. gyvenamojo namo seifÄ , nusivežė jį į garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), kurio raktus jam buvo paskolinęs R. K. , ir ten atidaręs seifÄ bei radęs minėtus S. B. priklausančius Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, jų teisėtam savininkui negrÄ Å¾ino, o paliko garaže, kurį užrakino ir raktÄ paslėpė jam žinomoje, su R. K. sutartoje vietoje. Taigi, pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys, kurie yra nurodyti ir apygardos teismo nuosprendyje, patvirtina, kad nuteistasis M.

P. nuo to momento, kai pagrobtame seife aptiko tris Å¡aunamuosius ginklus ir šovinius, su Å¡iais daiktais elgėsi savo nuožiÅ«ra, t.y. turėjo juos savo žinioje, ir tai suvokė, kÄ be kita ko patvirtina ir tos aplinkybės, kad, palikęs Å¡aunamuosius ginklus bei Å¡audmenis užrakintame garaže ir susitikęs su savo bendrininku, kitu nuteistuoju Å¡ioje byloje E. A. , M. P. kalbėjosi apie tai, kÄ su Å¡iais ginklais daryti, svarstė jų gražinimo savininkams, taip pat pardavimo galimybes, todėl pagrįsta apygardos teismo iÅ¡vada, kad pastarasis S. B. priklausančius Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis nuo to momento, kai juos aptiko pagrobtame seife, tyčia netesėtai laikė (duomenys neskelbtini) esančiame garaže. Nors nuteistasis M.

P. teigia, kad po to, kai pasiėmęs iÅ¡ seifo pinigus, užrakino minėtÄ garaÅ¾Ä ir raktus nuo jo paliko su R. K. sutartoje vietoje, daugiau į Å¡iÄ vietÄ negrįžo ir jokių aktyvių veiksmų su minėtais ginklais ir Å¡oviniais neatliko, Å¡ios aplinkybės jo baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų laikymo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį pagrįstumo nepaneigia. Apygardos teismas nustatė, kad M. P. nusikalstama veika neteisėtai laikant S. B. priklausančius ginklus ir Å¡ovinius truko iki 2011-04-21 10.30 val., kai jis buvo laikinai sulaikytas, todėl apelianto nurodytos aplinkybės, kad 2011-04-23, t.y., tuo metu, kai jis buvo sulaikytas, minėtų Å¡aunamųjų ginklų garaže, kuriame jis juos paliko, pareigÅ«nai neberado, o jie buvo rasti 2011-05-08 Lieporių g. po daugiabučio balkonu, taip pat nebuvo nustatyta, kas Å¡iuos ginklus ir Å¡audmenis ten paliko, sprendžiant jo atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 2 dalį klausimÄ , Å¡iuo atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, pripažindamas M. P. kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, konstatavo, jog pastarasis nuo 2011 m. balandžio 15 d., apie 12.30 val., tikslus laikas nenustatytas, neturėdamas leidimo, S. P. priklausančiame garaže Nr. 22, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė tris pramoninės gamybos, graižtvinius, B kategorijos, pusiau automatinius Å¡aunamuosius ginklus: pistoletÄ â€žWalther PPK“ Nr. (duomenys neskelbtini), 7,65 mm kalibro, skirtÄ Å¡audyti 7,65 mm kalibro „Browning“ Å¡oviniais, pistoletÄ â€žWalther P99“ Nr. (duomenys neskelbtini), 9 mm kalibro, skirtÄ Å¡audyti 9x19 mm kalibro „Luger“ Å¡oviniais, pistoletÄ â€žBeretta Mod. 92FS“, Nr. (duomenys neskelbtini), 9 mm kalibro, skirtÄ Å¡audyti 9x19 mm kalibro „Luger“ Å¡oviniais, ir Å¡audmenimis – 14 vienetų pramoninės gamybos, „32Auto“ kalibro, centrinio skėlimo „Browning“ Å¡ovinius, skirtus įvairiems A, B kategorijų graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams, iki 2011 m. balandžio 21 d. 10.30 val., kol buvo sulaikytas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto policijos komisariato pareigÅ«nų.

Taigi, apygardos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytos bÅ«tinos įrodyta pripažintos M. P. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės – laikas, vieta, bÅ«das, todėl nepagrįstas M. P. apeliacinio skundo argumentas, kad apygardos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.Dėl nuteistiesiems M. P. ir E. A. paskirtų bausmių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems M. P. ir E. A. paskirtų bausmių taip pat yra pagrįsta ir teisėta, kÄ nepagrįstai apeliaciniuose skunduose ginčija nuteistasis M.

P. , nuteistasis E. A. ir jo gynėjas. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems M. P. ir E. A. , Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė į tai, kad M. P. , veikdamas kaip vykdytojas, padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas: nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), E. A. , veikdamas kaip padėjėjas, padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas: nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), bendrais M.

P. ir E. A. nusikalstamais veiksmais labai sunkÅ«s padariniai nebuvo sukelti. Skirdamas M. P. bausmę už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , teismas taip pat įvertino tai, kad pastarasis, pagrobtame seife radęs Å¡aunamuosius ginklus, jų nepaslėpė, o paliko garaže, taip sudarydamas sÄ lygas Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis pasinaudoti kitiems asmenims. Po kurio laiko Å¡ie ginklai ir Å¡audmenys buvo rasti numesti maiÅ¡elyje po gyvenamojo namo balkonu ir tik atsitiktinumo dėka nepateko vaikams ar asmenims, linkusiems daryti nusikalstamas veikas.

Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į M. P. ir E. A. asmenybes: abu nuteistieji teisiami pirmÄ kartÄ , neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, darbovietėse charakterizuojami teigiamai, iÅ¡laiko mažamečius vaikus, nėra įraÅ¡yti į psichiatrijos ar priklausomybės ligų įskaitas. Yra viena M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teisėjų kolegijos manymu, visas šias aplinkybes apygardos teismas įvertino išsamiai bei nešališkai ir į jas atsižvelgęs pagrįstai nuteistiesiems M. P. ir E. A. paskyrė baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, nesiekiančias sankcijose nustatyto šios bausmės vidurkio. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių bei 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į E. A. antraeilį vaidmenį nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padaryme.Apeliaciniame skunde nuteistasis M.

P. nepagrįstai teigia, kad yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko padarytos žalos savanoriÅ¡kas atlyginimas ar paÅ¡alinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina visÄ Å¾alÄ (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-476/2010, 2K-379/2010, 2K-579/2010 ir kt.).

Å iuo konkrečiu atveju skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios S. B. naudai iÅ¡ M. P. ir E. A. solidariai priteista 37927,27 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, M. P. S. B. pervesta pinigų suma – 1300 Lt (t. 6, b.l. 77), kuriÄ nukentėjusioji atsisakė priimti, sudaro tik nedidelę dalį pastarajai priteistos turtinės bei neturtinės žalos ir nesudaro prielaidų pagrįstai tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, juolab, kad nuo nusikaltimų padarymo Å¡iuo metu yra praėję jau daugiau kaip treji metai.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti dalinį žalos atlyginimÄ M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo ir nėra jokio pagrindo.Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties. Pagal teismų praktikÄ Å¡i aplinkybė apibÅ«dina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektÄ . Ji reiÅ¡kia, kad kaltininkui susiklosto tokios objektyvios iÅ¡orinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusiÄ gyvenimo situacijÄ , kad iÅ¡eitį randa tik darydamas nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, byloje turi bÅ«ti nustatytos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė bÅ«sena dėl Å¡ių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis iÅ¡vengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan., konstatuota, kad buvo susidariusi iÅ¡skirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012, 2K-60/2014 ir kt.). M. P. savo sunkiÄ turtinę padėtį grindžia tuo, kad jis buvo paėmęs iÅ¡ banko bÅ«sto paskolÄ , tačiau neteko darbo, bankas dėl įmokų mokėjimo uždelsimo buvo pradėjęs priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o Å¡eimai, auginančiai mažamečius vaikus, bÅ«sto praradimas bÅ«tų buvusi didelė netektis.

IÅ¡ tiesų, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad AB „Citadele“ bankas 2006 m. spalio 26 d. kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. ir jo sutuoktinei I. P. suteikė 90250 Lt kreditÄ gyvenamajam bÅ«stui įsigyti, taip pat 2006 m. spalio 25 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. iÅ¡davė kreditinę kortelę su 2000 Lt kredito limitu (t. 2, b.l. 91, 108-119). Byloje esantys gimimo liudijimai taip pat patvirtina, kad M. P. su savo sutuoktine I. P. buvo susilaukę dviejų dukrų (G. P. , gim. (duomenys neskelbtini), ir Ge.

P. , gim. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 141, 142), nusikaltimo padarymo metu M. P. nedirbo (t. 4, b.l. 23, 24). Kita vertus, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad Å¡is nuteistasis, pavogęs nukentėjusiajai S. B. priklausantį seifÄ su jame buvusiais 35000 Lt, tik nedidelę Å¡ių pinigų dalį panaudojo turimiems įsipareigojimams padengti – 1338,13 Lt sumokėjo bÅ«sto kreditui padengti ir 90 Lt papildė banko sÄ skaitÄ (t. 1, b.l. 104-105), ko pasekoje, M. P. ir jo sutuoktinei nevykdant įsipareigojimų, 2011-09-27 bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė bÅ«sto kreditavimo sutartį (t. 2, b.l. 102-106), o 2011-12-07 – ir kreditinės mokėjimo kortelės sutartį (t. 6, b.l. 91).

Tuo tarpu kitus pinigus, iÅ¡skyrus 1000 Lt, kuriuos perdavė bendrininkui E. A. , ir 200 Lt, kuriuos 2011-04-21 daiktų pateikimo protokolu pateikė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, M. P. faktiÅ¡kai per savaitę laiko iÅ¡leido nusipirkdamas keletÄ prekių, pramogaudamas (lošė kazino, girtavo), apmokėdamas taksi paslaugas. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis M. P. nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties, siekdamas iÅ¡saugoti savo Å¡eimai gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas, nes jo mažametės dukters E. (gim. (duomenys neskelbtini)) motina I. K. yra neįgali, todėl jis faktiÅ¡kai yra vienintelis asmuo, galintis jomis pasirÅ«pinti, tačiau nepateikė teismui jokių tokius savo teiginius patvirtinančių objektyvių faktinių duomenų. Be to, kaip jau minėta, yra tik viena M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tuo tarpu BK 62 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad bÅ«tų nustatytos ne mažiau kaip dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Esant tokioms aplinkybėms, svarstyti klausimÄ dėl M.

P. už sunkių nusikaltimų padarymÄ paskirtų bausmių Å¡velninimo vadovaujantis Å¡io baudžiamojo įstatymo nuostatomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nuteistajam M. P. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, o nuteistajam E. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ paskirtas bausmes Å¡velninti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes Å¡iuo atveju byloje nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios rodytų žymiai mažesnį M.

P. ir E. A. padarytų nusikalstamų veikų bei jų asmenybių pavojingumÄ , sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, kad baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytų bausmių paskyrimas Å¡iems nuteistiesiems prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Nuteistųjų M. P. ir E. A. apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad jie anksčiau nebuvo teisti, turi Å¡eimas, kuriose auga mažamečiai vaikai, dirba, teigiamai charakterizuojami, po Å¡ioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų daugiau nenusikalto, taip pat, kad yra nuteistojo M.

P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra svarbios, todėl, skirdamas bausmes, apygardos teismas jas įvertino, tačiau jos nelaikytinos iÅ¡imtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. M. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės jo Å¡eima gali netekti įsigyto turto, tačiau Å¡is nuteistojo argumentas neatitinka tikrovės, nes kaip jau minėta, dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo bÅ«sto kreditÄ M. P. ir jo sutuoktinei I. P. , su kuria, bylos duomenimis, pastarasis nebegyvena, suteikęs bankas dar 2011-09-27 nutraukė kreditavimo sutartį, o UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, iÅ¡nagrinėjęs M.

P. ir I. P. praÅ¡ymÄ , 2012-04-23 iÅ¡davė leidimÄ pastariesiems parduoti už kreditÄ Ä¯sigytÄ bÅ«stÄ , kad gautomis lėšomis bÅ«tų padengta didesnė dalis jų įsiskolinimo Å¡iai draudimo bendrovei, iÅ¡mokėjusiai bankui draudimo iÅ¡mokÄ (t. 2, b.l. 102-106, 107). Dėl civilinio ieÅ¡kinio.Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji S. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl nuteistųjų M. P. ir E. A. nusikalstamais veiksmais jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Apygardos teismas, tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, solidariai iÅ¡ nuteistųjų M. P. ir E. A. nukentėjusiosios S. B. naudai priteisė 37927,27 Lt turtinės žalos atlyginimo sumÄ , kuriÄ sudaro 35000 Lt pagrobtų pinigų, seifo vertė – 600 Lt, atstatomojo remonto vertė – 2498,24 Lt, 30 Lt už sugadintÄ durų spynos Å¡erdį ir 7 Lt už nerastus ir negražintus 7 Å¡ovinius. Nuteistieji M. P. ir E. A. bei E. A. gynėjas nuosprendžio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiosios S. B. naudai neginčija, tačiau apeliantai nesutinka su teismo sprendimu solidariai iÅ¡ abiejų nuteistųjų priteisti nukentėjusiosios naudai 37927,27 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

M. P. praÅ¡o iÅ¡ jo solidariai su E. A. priteistÄ turtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 24629 Lt (iÅ¡ tikrųjų iki 24837 Lt) sumos, kuriÄ sudaro pagrobti pinigai – 24400 Lt, pavogto seifo vertė – 400 Lt, sugadintos durų spynos Å¡erdies vertė – 30 Lt ir nerastų septynių Å¡ovinių vertė – 7 Lt. Nuteistasis E. A. ir jo gynėjas praÅ¡o solidariai iÅ¡ jo ir M. P. priteistÄ turtinės žalos atlyginimo sumÄ sumažinti iki 1000 Lt, nes bÅ«tent tokiÄ sumÄ E. A. jam perdavė iÅ¡ pavogtų pinigų, likusiÄ pavogtų pinigų sumÄ â€“ 23400 Lt priteisti iÅ¡ M.

P. , taip pat pripažinti nukentėjusiajai S. B. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ dalyje dėl pagrobto seifo, atstatomojo remonto, sugadintos durų spynos Å¡erdies ir negrÄ Å¾intų Å¡ovinių, o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie apeliantų praÅ¡ymai yra nepagrįsti, todėl negali bÅ«ti patenkinti. Nuteistasis E. A. bei jo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat formuluoja praÅ¡ymÄ nukentėjusiosios S. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl pagrobto seifo, atstatomojo remonto, sugadintos durų spynos Å¡erdies ir negrÄ Å¾intų Å¡ovinių palikti nenagrinėtu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks sprendimas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, jei kaltinamasis iÅ¡teisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Visų pirma, kaip jau minėta, faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad M. P. S. B. priklausančio seifo su jame buvusiais grynaisiais pinigais vagystę, įsibraunant į nukentėjusiajai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ ir sugadinant jos turtÄ , įvykdė padedant E. A. , taigi, turtinę žalÄ dėl pagrobto ir sugadinto turto nukentėjusioji patyrė abiejų nuteistųjų bendrai padarytų nusikalstamų veikų pasekoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio nuostatomis bei teismų praktika, bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai), nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-394/2011, 2K-44/2012 ir kt.).

Taigi, nepagrįstas nuteistojo E. A. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad iÅ¡ E. A. solidariai su M. P. turi bÅ«ti priteista tik 1000 Lt pagrobtų pinigų suma. Dėl to, kad apygardos teismas teisingai nustatė pavogtų grynųjų pinigų sumÄ â€“ 35000 Lt bei pavogto seifo vertę – 600 Lt, teisėjų kolegija jau pasisakė pirmiau Å¡ioje nutartyje, todėl, nekartodama su tuo susijusių argumentų, konstatuoja, kad Å¡ioje dalyje nukentėjusiosios S. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas pagrįstai.

Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, pripažinus nukentėjusiajai S. B. teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ dalyje dėl atstatomojo remonto, sugadintos durų spynos ir negrÄ Å¾intų septynių vienetų Å¡ovinių perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kaip kad to praÅ¡oma nuteistojo E. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, nes byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių ir Å¡ios nukentėjusiosios S. B. patirtos turtinės žalos dydį.

Bylos duomenimis, nukentėjusioji S. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad dėl sugadintos durų spynos ji patyrė 30 Lt turtinę žalÄ , Å¡ovinius įsigijo mokėdama po 1 Lt už vienetÄ , o sugadintos namo sienos atstatomasis remontas jai kainuos apie 2000 Lt. Be to, kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu S. B. pateikė UAB „Almedas“ sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad jai priklausančio gyvenamojo namo sienos (5,30 m2), kuri buvo sugadinta iÅ¡plėšiant į sienÄ Ä¯montuotÄ seifÄ , atstatomojo remonto darbų vertė yra 2498,24 Lt (2064,66 Lt +433,58 Lt PVM) (t. 6, b.l. 62).

Vertinti Å¡iÄ UAB ‚Almedas“ lokalinėje sÄ matoje nurodytÄ atstatomojo remonto sumÄ kaip nepagrįstai didelę, kaip kad apeliaciniame skunde teigia nuteistasis M. P. , teisėjų kolegija neturi pagrindo, be to ir pats apeliantas nenurodo jokių tai pagrindžiančių argumentų. M. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad lokalinėje sÄ matoje nurodyti darbai Å¡iuo metu dar nėra atlikti ir pinigai už juos nesumokėti, tačiau tai, prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, nepaneigia jo civilinės atsakomybės pagrįstumo, kadangi turtinė žala Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad nusikalstamais veiksmais pagrobiant S. B. priklausantį seifÄ , buvo sugadintas jai priklausantis turtas – namo siena, į kuriÄ minėtas seifas buvo įmontuotas.

Nukentėjusioji S. B. nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kiek jai kainavo sugadintos lauko durų spynos atstatymas, taip pat dokumentų, patvirtinančių pavogtų Å¡ovinių įsigijimo kainÄ , kita vertus, jos nurodytas dėl sugadintos durų spynos ir pavogtų Å¡ovinių patirtos turtinės žalos dydis, atitinkamai 30 Lt ir 7 Lt, nekelia abejonių, nėra aiÅ¡kiai per didelis, todėl taip pat priteistas pagrįstai. Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nuteistojo E. A. bei jo gynėjo advokato Jono Nekrašiaus ir nuteistojo M. P. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                           Svajūnas KnizlerisTeisėjai                                                                  Viktoras KažysAloyzas Kruopys