c3db7659-e08b-493a-a262-a4138b3cfbea · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1541-324/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10488-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.3; 3.1.18.3; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo N. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

V. ieÅ¡kinį atsakovui N. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per filialÄ Lietuvoje, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. V. (toliau – ir ieÅ¡kovė) teismo praÅ¡o:

1) nutraukti ieÅ¡kovės ir atsakovo N. V. (toliau – ir atsakovas) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įraÅ¡o Nr. 1487, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti turtÄ : automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1 televizorių, 600 Eur vertės; kompiuterį, 100 Eur vertės; Å¡aldytuvÄ , 500 Eur vertės; skalbimo maÅ¡inÄ , 300 Eur vertės; viryklę su orkaite, 600 Eur vertės;

3) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise palikti turtÄ : 1 televizorių, 600 Eur vertės, mikrobangų krosnelę, 100 Eur vertės, virtuvinį kombainÄ , 150 Eur vertės, drėgmės rinktuvÄ , 150 Eur vertės, lygintuvÄ , 70 Eur vertės;

4) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2 865 Eur piniginę kompensacijÄ už jam atitekusiÄ didesnę turto dalį po santuokos nutraukimo;

5) pripažinti patalpÄ /butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrÄ ja daline nuosavybe, nustatant, kad kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priklauso po ½ dalį nuosavybės teisių į šį butÄ ;

6) atidalyti ieÅ¡kovei priklausančiÄ Â½ dalį patalpos/buto, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, Å¡iÄ dalį priteisiant atsakovui, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiant 14 850 Eur piniginę kompensacijÄ už jam atitekusiÄ ieÅ¡kovės ½ buto dalį;

7) nepilnamečių vaikų H. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. V., (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove;

8) priteisti iÅ¡ atsakovo 270 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui H. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis vaikas, sÅ«nus), periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis, paskirti ieÅ¡kovę sÅ«naus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

9) priteisti iÅ¡ atsakovo 270 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ kiekvienam nepilnamečiui vaikui periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis, paskirti ieÅ¡kovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

10) priteisti iÅ¡ atsakovo 660 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ kiekvienam nepilnamečiui vaikui;

11) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę;

12) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašymu teismo prašė:

1) iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkÄ : vaikų tėvai su vaikais bendrauja kas antrÄ mėnesio savaitę: vaikų mama (antrÄ ir ketvirtÄ ) savaitę, vaikų tėvas (pirmÄ ir trečiÄ ) savaitę nuo sekmadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val. (7 dienas nepertraukiamai), vaikus pasiimant iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ; vaikų tėvai su vaikais praleidžia pusę vaikų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų, ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites informuojant vienam kitÄ apie ketinimÄ pasiimti vaikus, jiems lankant mokyklÄ ; vaikų tėvai praleidžia su vaikais pusė jų vasaros atostogų (tėvas ir mama praleidžia su vaikai ne mažiau kaip 40 dienų, apie atostogų laikÄ informuojant viena kitÄ ne vėliau kaip dvi savaitės iki suplanuotų atostogų bet kuria susiekimo priemone); vaikų motina su vaikais praleidžia lyginiais metais Å v.

Kūčių ir Kalėdų Å¡venčių pirmÄ dienÄ ir Naujuosius metus, antrÄ Å v. Kalėdų dienÄ praleidžia tėvas; nelyginiais metais Å v. Kūčių ir Kalėdų Å¡venčių pirmÄ dienÄ ir Naujuosius metus su vaikais praleidžia tėvas, antrÄ Å v. Kalėdų dienÄ praleidžia vaikų mama; neporiniais metais su vaikais Å v. Velykų antrÄ dienÄ praleidžia vaikų mama, pirmÄ tėvas; poriniais metais Å v. Velykų pirmÄ dienÄ su vaikais praleidžia vaikų mama, antrÄ vaikų tėvas; vaikų tėvai su vaikais praleidžia kiekvienÄ savo gimtadienį, Motinos ir Tėvo dienos savaitgalį, kas antrÄ vaikų gimtadienį (poriniais metais – mama, neporiniais tėvas); visais nurodytais atvejais, vaikų tėvai privalo ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ savaitę informuoti vienas apie pasikeitimus pasiimant su vaikus bet kuria susisiekimo priemone; vaikų tėvai įsipareigoja netrukdyti vaikams bendrauti su kitu iÅ¡ tėvų bet kuria susiekimo priemone;

2) atsižvelgiant į tėvų ir vaikų siÅ«lomÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ , t. y., kad vaikai su kiekvienu iÅ¡ tėvų praleis pusę viso laiko, kiekvienas iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku metu užtikrins tam tikrus vaikų poreikius, priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki kiekvieno mėnesio 20 d., Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę. Brangesnius ar daugiau finansinių iÅ¡teklių reikalaujančius pirkinius (odontologo paslaugos, vaikų ekskursijos, bÅ«reliai, ugdymo priemonės mokslų metų pradžiai ir kt.), jei jos virÅ¡ija 100,00 Eur vienam vaikui, vaikų tėvai apmoka lygiomis dalimis. I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi netenkino atsakovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi yra patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepilnamečių Å¡alių vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, iÅ¡ atsakovo priteistas 200 Eur laikinas iÅ¡laikymas. 2022 m. rugpjūčio 17 d. byloje gautas atsakovo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuriuo atsakovas praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutartį ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmesti. Atskirasis skundas 2022 m. rugpjūčio 17 d. teisėjos rezoliucija priimtas.

5. Teismas konstatavo, jog byloje jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias atsakovas yra apskundęs ir jų teisėtumo klausimas dar bus sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ atsakovo pateiktų argumentų matyti, jog ieÅ¡kovė leidžia jam bendrauti su nepilnamečiais vaikais. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos teigimu, tarp atsakovo ir jo vaikų nusistovėjusi bendravimo tvarka, kai atsakovas su vaikais bendrauja kas antrÄ savaitgalį, tik, anot atsakovo, toks jo ir nepilnamečių vaikų bendravimas yra nepakankamas.

Å iuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kokia tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek tėvo, tiek vaikų interesus. Å ias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus.

Teismas sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje atsakovo suformuluota bendravimo tvarka negali bÅ«ti nustatoma nesant pateiktų psichologo rekomendacijų, ieÅ¡kovės pozicijos. Be to, jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas dar bus sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, todėl, nesulaukus apeliacinės instancijos pozicijos, nėra tikslinga nustatyti naujas laikinÄ sias apsaugos priemones.

3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atsakovo praÅ¡ymÄ tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. IeÅ¡kovė nuo 2022 m. kovo mėn. aktyviais veiksmais trukdo atsakovui bendrauti su vaikais, jais manipuliuoja ir nepaiso jų interesų, siekia atitolinti vaikus nuo atsakovo, laikyti jį „savaitgaliniu tėčiu“. Su atsakovo pasiÅ«lymais ieÅ¡kovė nesutinka.

Atsakovo namuose yra vaikų įprasta gyvenamoji vieta, kur jie gimė, augo, kur atvyksta paviešėti, todėl vaikų emocinė bÅ«sena nebus pažeista, tik apsaugota. 6.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinių ir materialinių teisės normų taikymÄ , procesinį sprendimÄ priėmė neiÅ¡tyrus atsakovo argumentų, nebuvo atsižvelgta į Vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonę, iÅ¡skirtinai remiantis ieÅ¡kovės nesutikimu. Atsakovas negauna laiko pasimatyti su vaikais visais savaitgaliais, todėl teismo argumentas, jog ieÅ¡kovė leidžia jam bendrauti su nepilnamečiais vaikais, yra pagrįstas tik prielaidomis.

Neaiškūs teismo motyvai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes dėl gyvenamosios vietos atsakovas nutartį yra apskundęs, o šiuo prašymu neprašė nustatyti gyvenamosios vietos su juo. Teismas neatsižvelgė į vaikų interesus, nepagrįstai sprendė, kad vaikams geriau su mama, nes jie gyveno su mama. Byloje nėra duomenų, kad vaikų tėvas negyveno su vaikais, kad tėvas netinkamai rūpinosi vaikais ar nedalyvavo jų gyvenime. Tokių duomenų nepateikė nei Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nei pati ieškovė, kuri nesutinka su atsakovo prašymu tik dėl to, kad siekia gauti pinigų, siekia manipuliuoti vaikais, kurie su ja jaučiasi nesaugūs. 6.3.

Nenustačius tokios bendravimo tvarkos, kokios praÅ¡o atsakovas, teismas turėjo nustatyti kitokiÄ bendravimo tvarkÄ , bet ne atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ . 6.4. Teismo netaikytos atsakovo praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės suteiks ieÅ¡kovei didesnes galimybes manipuliuoti vaikais. Vaikų bendravimas su abiem tėvais lygiomis dalimis geriausiai atitiktų vaikų interesus. Tikslinga suteikti atsakovui teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, kad bÅ«tų iÅ¡saugotas tėvo ir vaikų fizinis ir emocinis ryÅ¡ys, užkirstas kelias tokio ryÅ¡io nutrÅ«kimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaikų atžvilgiu.

Siekiant užtikrinti vaikų normaliÄ emocinę bÅ«senÄ ir siekiant juos apsaugoti nuo neigiamų santuokos nutraukimo proceso pasekmių, tikslinga vaikų bendravimo tvarkÄ nustatyti kuo maksimalesnę, juolab kad abu tėvai ir vaikai gyvena nedideliu atstumu nutolusioje vietoje, atsakovas turi teisę vairuoti transporto priemonę ir gali vaikus nuvežti į ugdymo įstaigÄ , su jais praleisti laisvalaikį, atitinkantį jų poreikius.

7. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ negautas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog su nepilnamečiais vaikais 2022 m. birželio mėn. ji iÅ¡sikėlė iÅ¡ Å¡eimos namų gyventi atskirai, ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nėra, todėl reikalavimo nustatyti bendravimo tvarkÄ nereiÅ¡kia.

Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė nepilnamečių vaikų laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisė iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis 200 Eur dydžio periodinėmis iÅ¡mokomis nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, paskyrė ieÅ¡kovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo panaikino ir šį klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

KitÄ Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį paliko nepakeistÄ .

12. Kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos, kad:

1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas);

2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginÄÄ tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007);

3) atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbÄ Å¡eimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė bÅ«tų ginama nuo galimų pažeidimų iÅ¡ kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas);

4) tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas);

5) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014);

6) teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , taip užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius. Atsižvelgiant į tai, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokį sprendimÄ (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymÄ negalimÄ , bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas);

7) vaiko kompetencija priimti sprendimÄ , Å¡iuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiÅ¡kiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrÄ ir vienodÄ abiejų tėvų globÄ ir rÅ«pestį.

To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir bÅ«na pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. BÅ«tent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norÄ atsitraukti, dingti iÅ¡ konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieÅ¡taravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančiÄ bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

13. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamÄ praktikÄ vaiko ir tėvų tarpusavio ryÅ¡ys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryÅ¡io bei bendravimo, yra fundamentalus Å¡eimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios Å¡iam pasitenkinimo jausmui, laikomos kiÅ¡imusi į teisę, ginamÄ Konvencijos 8 straipsnyje.

Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo bÅ«ti iÅ¡saugota. Kartu bÅ«tina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo Å¡i teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbÄ Å¡eimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo iÅ¡plaukti iÅ¡ įstatymo, juo turi bÅ«ti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje.

Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju bÅ«tina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingÄ konkuruojančių interesų balansÄ . Å iuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali bÅ«ti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo bÅ«ti susiję su vaiko interesų gynimu (žr.

EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ byloje Johansen prieÅ¡ NorvegijÄ , peticijos Nr. 17383/90).

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė leidžia atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrÄ savaitgalį, tik toks bendravimas yra nepakankamas. Atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo atmetė konstatavęs, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje atsakovo suformuluota bendravimo tvarka negali bÅ«ti nustatoma nesant pateiktų psichologo rekomendacijų ir ieÅ¡kovės pozicijos.

15. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.

16. CK 3.65 straipsnyje yra specialiosios normos, įtvirtinančios specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose. Vienas iÅ¡ jame numatytų priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, nustatant laikinÄ bendravimo tvarkÄ , kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

17. Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ir neprašė nustatyti atsakovo ir Å¡alių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos teigdama, kad dėl to tarp Å¡alių nėra ginčo, atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktame praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog, teismui nutartimi nustačius vaikų laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, ji tuo manipuliuoja tvirtindama, kad bendravimas su vaikais priklauso nuo jos valios. PanaÅ¡ius argumentus atsakovas nurodė ir atskirajame skunde dėl apeliacine tvarka tikrinamos nutarties.

Tai rodo, kad Å¡alys dėl skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais tvarkos nesutaria, todėl pirmosios instancijos teismas, vykdydamas CPK 376 straipsnyje įtvirtintÄ aktyvaus veikimo pareigÄ Å¡eimos bylose, turėjo spręsti dėl vaikų interesus užtikrinančios laikinos bendravimo tvarkos, o ne atsisakyti jÄ taikyti formaliai motyvuojant psichologo rekomendacijų ir ieÅ¡kovės pozicijos nebuvimu. Pažymėtina, jog psichologų rekomendacijų nebuvimas įprastai nėra kliÅ«tis spręsti dėl ginčo laikinosios apsaugos priemonės taikymo, nebent byloje bÅ«tų susiklosčiusi iÅ¡skirtinė Å¡ių specialistų vertinimo reikalaujanti situacija (nagrinėjamoje byloje Å¡iuo metu tokių duomenų nėra), o ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl laikinos bendravimo tvarkos nesunku iÅ¡siaiÅ¡kinti naudojantis CPK įtvirtintomis teisinėmis priemonėmis.

Dėl procesinės bylos baigties 18. Konstatavęs, kad Å¡ioje bylos proceso stadijoje taikyti laikinosios apsaugos negalima, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo priimamos nutarties 12, 13 punkte iÅ¡vardintomis įstatyminėmis nuostatomis ir jų taikymo principais, todėl panaikintina pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismui ginčo klausimÄ iÅ¡sprendus iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeista Å¡alių teisė į apeliacijÄ , todėl klausimas dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo perduotinas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. IÅ¡ naujo nagrinėjant atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi imtis veiksmų Å¡ioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms nustatyti, atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis įvertinti poreikį šį praÅ¡ymÄ nagrinėti žodinio proceso, taip suteikiant galimybę Å¡alims pateikti paaiÅ¡kinimus dėl praÅ¡yme nurodytų aplinkybių ir užtikrinant teismo teisę, kilus bÅ«tinybei, apklausti Å¡alis dėl praÅ¡ymui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių.

20. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl nurodytų procesinių priežasčių, kiti apelianto argumentai neturi įtakos apeliacine tvarka patikrintos nutarties pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų nepasisakytina. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Gudynienė