c3db28c5-e2fe-4af7-93d6-e16def634cf3 · Alytaus rajono apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-247-791/2016Procesinio sprendimo Nr. 4-13-3-00182-2016-1                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. kovo 1 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant J.

R., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. M., jo atstovui teisininkui K. Ž., nukentėjusiajam R. G., Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei N. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedusio, senatvės pensininko, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , ir n u s t a t ė : kad L.

M. 2015-12-27 apie 11 val. 20 min. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį S. F., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovinčio automobilio Renault Megane, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį. Kontakto metu nulaužtos priekinio bamperio plastikinės tvirtinimo detalės. Å iais veiksmais L. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L.

M. kaltės nepripažino, parodė, kad 2015-12-27 dienÄ su žmona grįžo iÅ¡ bažnyčios apie 9 val., pastatė maÅ¡inÄ savo rezervuotoje vietoje. Po pusryčių nuvyko į sodÄ . IÅ¡ sodo grįžo apie 11.20 val., maÅ¡inÄ vėl pastatė savo vietoje. IÅ¡ maÅ¡inos paėmęs daržoves, nunešė prie laiptinės, grįžęs užrakino automobilį. Žmona nuėjo namo. Parkavosi tarp R. G. ir kitos maÅ¡inos, ten siaura, manevravo. Pastatė maÅ¡inÄ priekiu į bordiÅ«rÄ . Nunešė daržoves į rÅ«sį ir nuėjo namo.

Neužilgo atėjo R. G. ir pasakė, kad jis apgadino R. G. automobilį. AiÅ¡kino, kad tikrai neapgadino. Nuėjo prie jo automobilio, jis rodė kairėje pusėje virÅ¡ priekinio rato įbrėžimÄ . R. G. automobilis stovėjo aikÅ¡telėje priekiu į jo dalį. PaaiÅ¡kino, kad važiavo pro maÅ¡inos priekį, bet ne pro Å¡onÄ . Tada kaimynas pasakė, kad apgadintas ir bamperis ir turi liudytojų. Pripažino, kad kontaktas pagal padėtis manevruojant buvo galimas, tačiau nejautė nei kontakto, nei garso.

Prisiliesti galimas atvejis, bet atsitrenkti ne. Niekada taip nebuvo, kad atsitrenktų. Kadangi automobilio neapgadino, todėl į derybas nėjo. Jei bÅ«tų kaltas, kadangi jo automobilis draustas kasko draudimu, bÅ«tų pildęs deklaracijÄ , nes draudimas atlygintų žalÄ ir jam, ir kito automobilio savininkui. Privalomu civilinės atsakomybės draudimu maÅ¡ina irgi drausta. Atvykus pareigÅ«nams, pateikė dokumentus, paaiÅ¡kino, kad automobilio neapgadino. Prašė pareigÅ«no pamatuoti jų automobilių bamperių aukščius arba net sugretinti maÅ¡inas, bet atsakė, kad pilniau nustatys policijoje, nes jie ne ekspertai.

Jis atsinešė ruletę, iÅ¡matavo, maÅ¡inų aukščiai neatitiko. 2015-12-30 po įvykio praėjus trims dienoms, raÅ¡tu pateikė bamperių matavimo rodmenis. 2016-01-21 su policijos pareigÅ«nais nuvyko į garaÅ¾Ä atlikti matavimus. Atliekant matavimus, pastebėjo, kad kaimyno maÅ¡inos bamperis perdažytas, įbrėžimas panaikintas. Tai pasakė pareigÅ«nams ir papildomai 2016-01-25 informavo R. V., taip pat parodė galimÄ maÅ¡inų susilietimÄ masteliu 1:1. Jei bÅ«tų buvęs atsirėmimas, atsitrenkimas, jo maÅ¡inoje žemiau bamperio bÅ«tų įrėžta žymė jo maÅ¡inos bamperyje, o kaimyno maÅ¡inoje, ne bamperyje, kitoje vietoje.

Protokole paraÅ¡yta, kad jo maÅ¡ina neapgadinta, techniÅ¡kai tvarkinga. J. S. aiÅ¡kina, kad L. M. važiavo lėtai ir įsirėmė į kaimyno maÅ¡inos bamperį. IÅ¡ pirmos laiptinės penkto aukÅ¡to maÅ¡inos priekinio bamperio nematyti, jis pats tÄ tikrino. J. S. vyro pareiÅ¡kime, raÅ¡ytame 2015-12-27 nurodyta, kad “Š. F.” važiuojant atbulomis įsirėmė į maÅ¡inos priekį. Liudininkai nenurodo, kad atsitrenkė, kaip nurodyta protokole. PaaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad J. sakė, kad matė, kaip automobilis lingavo, kad automobilis buvo stumiamas atgal, pasakė savo vyrui V. ateiti pažiÅ«rėti ir jis taip pat matė, kaip M. važiavo atbulas, atsirėmė į automobilį, priparkavę automobilį, iÅ¡lipo, žmona pasižiÅ«rėjo į langus ir abu nuėjo į namus.

IÅ¡ pradžių jam protokolas buvo suraÅ¡ytas dėl eismo įvykio, o vėliau buvo perraÅ¡ytas, nurodant ir pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nurodė, kad naudoja klausos aparatÄ . Nurodė, kad nesijaučia kaltas ir praÅ¡o bylÄ nutraukti, nes jokio teisės pažeidimo nepadarė.L. M. atstovas paaiÅ¡kino, kad jeigu teismas pripažins, kad administracinėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ ATPK 127 str. 2d. (nežymiai apgadino stovintį automobilį), tačiau jo veiksmuose nėra pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl Å¡ioje dalyje administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 130 str. 1 d.

L. M. atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta.Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Alytaus apskrities VPK atstovė N. Z. parodė, kad įvykio vietoje ji nebuvo, buvo kiti pareigÅ«nai. Matavimai buvo atlikti, bamperių aukščiai nustatyti. Nurodė, kad nuotraukoje (b. l.

50) matyti atspindys nuo ženklinimo linijos. AiÅ¡kinamasi ne tai, kad buvo padarytas įbrėžimas, nubrozdinimas, bet tai, kad važiuojant automobiliu atbuline eiga, stumiant automobilį į bamperį, buvo nulaužtos jo tvirtinimo detalės. SmÅ«gio ten negalėjo bÅ«ti, bet tas važiavimas vis atgal, spyruokliavimas, davė tÄ apgadinimÄ , kad atlūžo R. G. automobilio plastikinės bamperio tvirtinimo detalės. Sutiko, kad smÅ«gio nebuvo, tačiau vairuotojas turėjo jausti, kad yra kliÅ«tis, kuri neleidžia važiuoti atgal.

Dėl to ir buvo perraÅ¡ytas protokolas, kuriame papildomai kvalifikuota ir pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos. Ä®vykio vietoje M. buvo suraÅ¡ytas protokolas, kad apgadino automobilį. Paskui, įvertinus apgadinimus, liudytojų bei M. parodymus, straipsnį perkvalifikavo. Jis prašė atlikti automobilių sustatymÄ , jis rėmėsi tuo, kad jo automobilis neapgadintas, dėl to kontakto nebuvo. Ant jo automobilio bamperio yra apsauginė detalė, dėl to galėjo nebÅ«ti apgadinimų. Sustatymas davė iÅ¡vadÄ , kad automobilis galėjo bÅ«ti apgadintas.

Byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. M., savo vairuojamu automobiliu Å . F. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje manevruodamas atbuline eiga galinio bamperio kaire puse įsirėmė į R. G. automobilio priekinį bamperį kairėj pusėj ties priekiniu žibintu ir vis bandydamas atlikti manevrÄ atbuline eiga vis stÅ«mė R. G. automobilį. Dėl to stÅ«mimo metu padarytas apgadinimas, nulaužtos ar nulenktos plastikinės bamperio tvirtinimo detalės. Siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, jis patraukė automobilį iÅ¡ eismo įvykio vietos ir pats pasiÅ¡alino niekam apie tai nepranešęs. PraÅ¡o teismo priimti nutarimÄ , taikyti L.

M. ATPK 130 st. 1 d. sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ .Nukentėjusysis R. G. parodė, kad su kaimynu L. M. pasisveikina, asmeniÅ¡kumų neturi. Jis paties fakto nematė, tačiau paskambino kaimynė J. S. ir pasakė, kad į jo automobilį atsirėmė kaimynas M.. Išėjęs pamatė, kad jo bamperis pastumtas žemyn. Matėsi virÅ¡uj tarpelis buvo didesnis, apačioj mažesnis, matėsi, kad prie žibinto pastumta, skirtumas tarp kairio ir deÅ¡inio žibinto buvo akivaizdus. Ant abiejų automobilių bamperių yra apsauginės juostelės, vadinamos „moldingais“.

Susilietimas turbÅ«t ir buvo tomis juostelėmis. Juostos skiriasi nuo bamperių spalvos ir yra minkÅ¡tesnės, todėl jokių žymių nėra. M. atsisakė pildyti deklaracijÄ . Sakė kaimynui, kad kvies policijÄ , tačiau jis pasakė „darykit kÄ norit, aÅ¡ į jÅ«sų automobilį neatsirėmiau, nejaučiau nieko ir nieko jums nepadariau“. Nurodė, kad automobilio netvarkė, nieko nedarė, nes vyksta ginčas, todėl negali pasakyti kas sugadinta. Jo automobilis apdraustas civilinės atsakomybės draudimu.

Kreipėsi į draudimo bendrovę, automobilis defektuotas, apraÅ¡ytas. Žala įvertinta, bet apmokėjimas nepadarytas. Centimetro tarpas tarp žibinto ir bamperio akivaizdžiai matomas. Yra įsitikinęs, kad be M. niekas negalėjo to padaryti.Liudytoja J. S. parodė, kad L. M. ir R. G. yra jos kaimynai. Per savo virtuvės langÄ matė, kai M. grįžo namo. Ä®važiavo į aikÅ¡telę priekiu, parkuodamasis, važiuodamas atgal, iÅ¡ lėto riedėjo ir įvažiavo į R. G. automobilį. Jam dar reikėjo atgal pavažiuoti, kad iÅ¡tiesinti savo automobilį ir pastatyti į vietÄ , todėl jis padavė atbuline pavara atgal, dar labiau į R.

G. automobilį. R. G. automobilis net siÅ«buoti pradėjo. Kontaktas buvo vienas. SmÅ«gio, garso nebuvo. Po to pastatė automobilį ir užrakinęs jį, su žmona nuėjo į laiptinę. Galvojo, gal jie apsidairys, ateis pasižiÅ«rėti, bet jie neragavo. Paskambino R. G. ir paaiÅ¡kino, kad M. įvažiavo į jų automobilį. R. G. nuėjo apsižiÅ«rėti automobilį. Ji išėjo pažiÅ«rėti, kai jau buvo atvykę pareigÅ«nai. Nuėjo papasakoti, kÄ mačiausi. Su V. V. jie kartu gyvena.

Jis įvykį matė, nes ji pamačiusi pradėjo Å¡aukti „žiÅ«rėk, kÄ jis daro“. V. V. atbėgo iÅ¡ kambario į virtuvę, matė, kad automobiliai buvo susiglaudę, R. G. automobilis siÅ«bavo. Liudytojas K. D. parodė, kad yra policijos pareigÅ«nas. Gavo budėtojo iÅ¡kvietimÄ nuvykti į Žuvinto gatvę, kur buvo įvykęs eismo įvykis. Priėję žmonės papasakojo aplinkybes. Liudytoja su savo vyru per langÄ matė, kad Å¡is asmuo atsitrenkė į kitÄ automobilį, nuo ko jis net sujudėjo ir buvo apgadintas.

Žmogus pastatė automobilį ir nuėjo namo. Nuvykus į vietÄ , pasikvietė pažeidėjÄ , nukentėjusįjį, apklausė liudytojus. Žmogus kaltės nepripažino, buvo suraÅ¡ytas protokolas, pradėtas tyrimas. Buvo sustumtas bamperis į priekį, greičiausia vidinės tvirtinimo detalės nulaužtos. IÅ¡ iÅ¡orės nubrėžimų, sulaužymų nesimatė. Akivaizdžiai matėsi, kad bamperis sustumtas, tarpai neatitiko. M. sakė, kad neatsitrenkė, nieko nepadarė, tačiau kontaktÄ turėjo jausti, parkuojantis turėjo atidžiai žiÅ«rėti.

Stumti ir nulaužti detalę galėjo, tam daug nereikia. Bamperis su bamperiu susiliečia, o kuria vieta, tai nemano, kad svarbu. Nors truputį pastÅ«mus automobilį, nėra sudėtinga plastmasinę detalę nulaužti. Jis nubraižė schemÄ , pasirašė abu asmenys, pastabų nebuvo.Liudytoja L. K. parodė, kad yra pareigÅ«nė. Buvo įvykio vietoje. Atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo, rado du automobilius. Vieno iÅ¡ jų savininkas pasakė, kad kaimynė mačiusi per langÄ ir jį informavusi, kad „Škodos“ vairuotojas, lėtai važiuodamas atbuline eiga, atsirėmė į kitÄ automobilį ir truputį pavažiavo atgal, paskui pasistatė automobilį ir nuėjo namo.

Automobilius apžiÅ«rėjo. Matomų apibraižymų nebuvo, bet ant kito automobilio, kurio markės neatsimena, matėsi pastumtas bamperis, tarpeliai skyrėsi, pabraižymų nebuvo, dėl to buvo matomi apgadinimai.Liudytoja I. M. parodė, kad su savo vyru L. M. tÄ gruodžio sekmadienį grįžo namo iÅ¡ sodo, pastatė maÅ¡inÄ . Ji parėjo su krepÅ¡iais namo, vyras nuėjęs į rÅ«sį irgi grįžo namo. BÅ«dama virtuvėje, pamatė, kad R. G. apžiÅ«rinėja savo maÅ¡inÄ ir žiÅ«ri į jų maÅ¡inÄ .

Po to R. G. atėjo pas juos. Kai nesutiko pildyti deklaracijos, iÅ¡kvietė policijÄ . Policininkams rodė, kad jokio atsirėmimo žymių nėra. Ji sėdėjo maÅ¡inoje, priekinėje sėdynėje ir jokio atsirėmimo, smÅ«gio nejautė, nes jo nebuvo. Vyras manevravo, įvažiavęs į aikÅ¡telę. R. G. automobilis buvo aikÅ¡telėje. Net dulkės ant jų maÅ¡inos nenubrauktos. Ant nukentėjusiojo maÅ¡inos buvo įbrėžimas, bet ne toks, kad jų maÅ¡ina jį bÅ«tų padariusi. Nesupranta ar bamperis buvo pastumtas.

Nurodė, kad jų šeima su J. S. jokių santykių neturėjo. Iš rašytinio V. V. paaiškinimo (b. l.

9) matyti, kad jis nurodė, jog 2015-12-27 L. M. manevruodamas Skoda automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbulas įvažiavo į Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekį ir pastūmė atgal.Transporto priemonės techninės apžiūros aktai (b. l. 6, 7) patvirtina, kad neapgadintas L. M. automobilis S. F., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) o automobilio Renault Megane, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sustumtas priekinis bamperis.Iš autoavarijos vietos schemos (b. l.

4) nustatyta automobilio Renault Megane, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinimo vieta – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini).Fotolentelės ir laikmena su fotonuotraukomis (b. l. 49-57, 59), iÅ¡ kurių matosi automobilio Renault Megane, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nulenktas bamperis, kitų apgadinimų nėra. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. IÅ¡ paminėtų teisės normų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pažeidė KET, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), t. y. administracinio teisės pažeidimo sudėtis materiali – atsakomybė taikoma tik tada, kai padaroma reali žala (jie apgadinami ar sugadinami) minimo straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardintam turtui ir Å¡iÄ Å¾alÄ turi padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad įvykio dienÄ , vairuodamas automobilį S. F., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) manevravo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kol pastatė savo automobilį tarp kitų automobilių, tačiau nepripažino, kad apgadino aikÅ¡telėje stovintį kaimyno R. G. automobilį Renault Megane, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Tačiau toks L. M. paaiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims. Byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 49-52, 58) patvirtina, kad yra nulenktas automobilio Renault Megane bamperis.

Sugadinimo faktÄ patvirtina ir nukentėjusiojo R. G., liudytojų policijos pareigÅ«nų K. D., L. K., liudytojos J. S. parodymai, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas. Kad bÅ«tent L. M. padarė šį apgadinimÄ patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusi kaimynė J. S.. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigÅ«nai, nukentėjusysis ar įvykį mačiusi kaimynė bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nulaužta automobilio Renault Megane, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio plastmasinė detalė, pats bamperis palenktas žemyn, toks sugadinimas atsirado automobilių kontakto metu stÅ«mimo bÅ«du, L. M. automobiliui lėtai judant atbuline eiga. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad L. M., važiuodamas atbuline eiga, ir esant automobilių kontaktui, galėjo nejausti, kad jo automobilis atsitrenkė į kitÄ automobilį ir jį apgadino. Tačiau teismui nustačius, kad automobilių kontakto metu, dėl L.

M. neatsargių veiksmų buvo apgadintas svetimas turtas, todėl darytina iÅ¡vada, kad L. M. nesiėmė visų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, vairuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, todėl L. M. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – svetimo turto, t.y. nukentėjusiojo R. G. automobilio sugadinimu. Laikytina, kad L. M. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d.

L. M., jam suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole, taip pat kaltinamas padaręs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos su kuriuo jis susijęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ .

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Taigi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , t. y. prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, ir nori taip elgtis, siekia iÅ¡vengti teisinių tokio pažeidimo padarinių. Sprendžiant dėl atsakomybės už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos turi bÅ«ti atskleistas ne tik kaltės dėl tokio pasitraukimo, bet ir motyvo bei tikslo turinys.

Å iuo atveju neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog padarė eismo įvykį ir iÅ¡ jo tyčia pasiÅ¡alino, byloje nėra. Įvertinus visus duomenis darytina iÅ¡vada, kad L. M. veiksmuose nebuvo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes pagal bylos aplinkybes jis nejautė, kad atsirėmė į kitÄ automobilį, ir tokiu bÅ«du jį apgadino. Nustatytas automobilio sugadinimas vertintinas kaip mažareikÅ¡mis, iÅ¡ pirmo žvilgsnio pakankamai sunkiai įžiÅ«rimas.

L. M. vairuojamas automobilis yra apdraustas tiek civilinės atsakomybės, tiek ir „Kasko“ draudimais. Taip pat teismas įvertina paties L. M. garbingÄ amžių ir sveikatos stovį. Visos Å¡ios aplinkybės paneigia, kad L. M. sÄ moningai ignoravo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Bylos duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad L. M. pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos motyvai ir tikslas buvo ne siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalÄ , o todėl, kad sÄ Å¾iningai klydo ir nesuprato padaręs pažeidimÄ .

Ä®vertinant visas bylos aplinkybes ir surinktus duomenis, laikytina, kad byloje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad L. M. įvykdė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., todėl šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo teisena L. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 d.). Skiriant nuobaudÄ už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymÄ , atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad yra sulaukęs 65 metų (79 m.) amžiaus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Galiojančių nuobaudų neturi. Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visumÄ , jam skirtina straipsnio sankcijose numatyta minimali bauda. Manytina, kad pritaikius bÅ«tent tokiÄ nuobaudÄ , bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 302 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

L. M. pripažinti kaltu padarius pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir skirti jam administracinę nuobaudÄ - 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų baudÄ .Administracinio teisės pažeidimo teisenÄ dalyje dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos L. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties. Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                                            Vilma Dapkevičienė Papildoma informacija: baudÄ patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant unikalų mokėjimo kodÄ â€“ ROIK 15054214406, įmokos kodÄ â€“ 1001 ir bylos Nr. A2.6.-247-791/2016.Jeigu asmuo dėl savo turtinės padėties ar kitų reikÅ¡mingų aplinkybių negali sumokėti baudos iÅ¡ karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekcijÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo.Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos iÅ¡laidos.

Jeigu nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo iÅ¡laidas, kurios gali bÅ«ti didesnės už baudÄ .