2025-10-01 Nr. AB-15519-3-61-3-07691-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1106-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07691-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“, skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grėsmės nacionaliniam saugumui“, (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) imtis priemonių ir nurodyti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – ir Tarnyba) nedelsiant nutraukti neteisėtą interneto portalo www.laisvaslaikrastis.lt blokavimą; pripažinti neteisėtais Tarnybos 2022 m. gegužės 27 d. raštą Nr. S-557 ir 2022 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. S-872 (toliau – ir Raštai); 2) pripažinti neteisėtomis Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuriomis nuspręsta tenkinti Tarnybos prašymus ir išduoti Tarnybai leidimą duoti privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto portale www.laisvaslaikrastis.lt skleidžiamą neskelbtiną informaciją; 3) atlyginti pareiškėjui padarytą 1 285,39 Eur turtinę ir 1 581 000 Eur neturtinę žalą; išreikalauti iš atsakovo Tarnybos skundžiamus Raštus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 1 285,39 Eur turtinės ir 1 581 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą – pripažinti neteisėtais Tarnybos Raštus; atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą – pripažinti neteisėtomis Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuriomis nuspręsta tenkinti Tarnybos prašymus ir išduoti Tarnybai leidimą duoti privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto portale www.laisvaslaikrastis.lt skleidžiamą neskelbtiną informaciją; atsakovu byloje laikė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas); išsiuntė skundą atsakovui ir įpareigojo per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir visą su keliamu ginču susijusią medžiagą; netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 12 d. pateikė pareiškimą dėl administracinę bylą Nr. eI2-2126-1161/2024 nagrinėjančios teisėjos I. Ž. nušalinimo.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo.

Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 7 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties panaikinimo.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad ABTĮ tiesiogiai nenumato, jog nutartys, kuriomis išsprendžiamas nušalinimo klausimas, būtų skundžiamos atskiruoju skundu, o nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl teisėjo nušalinimo, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartis negali būti skundžiama, pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, įpareigoti Regionų administracinį teismą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 7 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties bei užtikrinti, kad nušalinimo klausimas būtų išnagrinėtas efektyviai ir nepažeidžiant pareiškėjo teisės į nešališką teismą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, mano, jog atsisakymas nušalinti teisėją užkerta kelią jo teisei į nešališką teismą ir sąžiningą procesą, nors tai yra viena iš esminių proceso garantijų.

Pareiškėjo teigimu, teisėja I. Ž. du kartus priėmė sprendimus užblokuoti portalą „už akių“, nesuteikdama galimybės jam pasisakyti, o tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl jos nešališkumo. Todėl tęsiant bylos nagrinėjimą tokia sudėtimi, yra pažeidžiama teisė į nešališką teismą.

Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai, neatitinka realybės, nes byla būtų nagrinėjama teisėjo, kurio nešališkumas yra abejotinas, o tai iš esmės paneigia viso proceso teisėtumą. Pasak pareiškėjo, tokiu atveju visi būsimi procesiniai sprendimai būtų priimami pažeidžiant teisę į teisingą teismą. Kadangi atsisakymas priimti atskirąjį skundą užkerta kelią efektyviai apsiginti nuo tokio pažeidimo, pareiškėjo nuomone, tokia nutartis patenka į ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąvoką – ji užkerta galimybę tolesnei bylos eigai teisėto ir nešališko nagrinėjimo prasme.

Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas teigia, kad nėra jokių teisinių priežasčių nušalinti teisėjos nuo bylos nagrinėjimo proceso arba abejoti teismo nešališkumu.

Atsakovo atstovas, įvertinęs Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnio 4 dalies nuostatas, tvirtina, kad įstatymo leidėjas nėra numatęs pareiškėjui teikti savo paaiškinimų, nes minėtu atveju teismas nesprendžia bylos iš esmės, tačiau įvertina, ar atsakovo teismui pateiktas prašymas atitinka teisės aktų nuostatų reikalavimus, vertina, ar žurnalistų etikos inspektorius nestokoja teisinio ir faktinio pagrindo, taip pat, remdamasis atliktu vertinimu, priima nutartį, ar žurnalistų etikos inspektoriaus prašymas gali būti patenkintas. Pasak atsakovo, aprašytas institucijos prašymo išduoti leidimą vertinimo procesas skiriasi nuo bylos nagrinėjimo teisme iš esmės proceso. Institucijos prašymo išduoti leidimą vertinimo procese nei viena iš šalių nedalyvauja, teismas institucijos prašymą vertina dėl jo pagrįstumo ir atitikimo teisės aktų nuostatų reikalavimams ir priima sprendimą tenkinti prašymą ar jį atmesti. Todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas priėmė sprendimą pareiškėjui nedalyvaujant arba neužtikrino jam galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime.

Atsakovo atstovo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog kyla abejonių dėl teisėjos nešališkumo, o tokie pareiškėjo argumentai yra ne tik nepagrįsti, bet ir spekuliatyvūs, jais siekiama neturint teisinio pagrindo ir piktnaudžiaujant teisėmis skųsti teisėtus bei pagrįstus valstybės institucijų veiksmus ir priimtus sprendimus.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. rugsėjo 10 d. buvo gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai, kuriuose prašoma atsakovo atstovo Tarnybos atsiliepimą pripažinti nepagrįstu, priimti nagrinėti ir išnagrinėti iš esmės pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, konstatuoti, kad pažeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) nustatyti terminai ir viršyta 3 mėnesių laikino uždarymo riba ir įvertinti, kad portalo uždarymas buvo pakartotinis ir nepagrįstas, nes portale nebuvo VIĮ 19 straipsnyje nurodytos neskelbtinos informacijos.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. rugsėjo 12 d. buvo gauti pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose jis papildomai nurodo, kad atsakovo atstovas Tarnyba nepasisako dėl VIĮ 50 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir nėra skundžiama atskiruoju skundu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde ir paaiškinimuose teigia, kad atsisakymas nušalinti teisėją užkerta kelią jo teisei į nešališką teismą ir sąžiningą procesą, taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka realybės. Pareiškėjas tvirtina, kad atsisakymas priimti atskirąjį skundą užkerta kelią efektyviai apsiginti nuo tokio pažeidimo, todėl tokia nutartis patenka į ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąvoką – ji užkerta galimybę tolesnei bylos eigai teisėto ir nešališko nagrinėjimo prasme. Pareiškėjo nuomone, atsisakymas leisti skųsti nušalinimo klausimą, VIĮ terminų ignoravimas ir pakartotinis nepagrįstas uždarymas reiškia, jog pareiškėjas faktiškai neturi efektyvios teisminės gynybos.

Pažymėtina, kad ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Akcentuotina, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos bylos procesas nėra pradedamas (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą), nėra tęsiamas (pvz., nutartis, kuria atsisakoma tenkinti proceso šalies prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo) arba kai dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pvz., nutartis palikti skundą nenagrinėtą ar bylą nutraukti) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-395-552/2024). ABTĮ tiesiogiai nenumato, kad nutartys, kuriomis išsprendžiamas nušalinimo klausimas, būtų skundžiamos atskiruoju skundu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-45-556/2021 ir kt.).

Kadangi ABTĮ nenustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis, kuria yra išsprendžiamas klausimas dėl teisėjo (ne)nušalinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, be to, tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl nušalinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarties teisėtumo klausimas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų pareiškėjo atskirajame skunde ir paaiškinimuose išdėstytų argumentų ir prašymų, kaip nesusijusių su nagrinėjama byla.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė