c3d70e5c-3ef8-4c65-8a8b-a3d9cc456f64 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1518-407/2015Teismo proceso Nr. 2-56-3-00850-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 126.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius                           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno popierius“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties, kuria patvirtintas akcinės bendrovės ,,DNB lizingas“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno popierius“ bankroto byloje Nr. B2-527-555/2015, atmesta dalis nurodyto atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų bei nutraukta byla dėl dalies atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, atsakovui nuo jų atsisakius, ir n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2013-01-14 nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Kauno popierius“ bankroto bylÄ , Å¡i teismo nutartis įsiteisėjo 2013-03-14, Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2-1065/2013 palikus nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2013-01-14 nutartį.BUAB „Kauno popierius“ administratorius 2013-06-10 pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Kauno popierius“ kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, kartu pareikÅ¡damas prieÅ¡taravimus dėl dalies finansinių reikalavimų tvirtinimo, įskaitant ir AB „DNB lizingas“ 1 288 262,96 Lt (373 106,74 Eur) dydžio finansinį reikalavimÄ , prašė nagrinėti jį ginčo teisena, iÅ¡skiriant į atskirÄ bylÄ .

Kauno apygardos teismas 2013-06-28 nutartimi patvirtino BUAB „Kauno popierius“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , klausimÄ dėl AB „DNB lizingas“ 1 288 262,96 Lt (373 106,74 Eur) finansinio reikalavimo tvirtinimo iÅ¡skyrė į atskirÄ bylÄ .Atsakovas BUAB „Kauno popierius“ pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį patikslinęs, prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „DNB lizingas“ priteisti 340 915,62 Lt (98 735,99 Eur) sumÄ ; pripažinti negaliojančiu 2009-12-23 lizingo sutarties Nr. 200912F-7082, 2009-12-23 lizingo sutarties Nr. 200912F-7083, 2011-04-21 lizingo sutarties Nr. 201104F-8073, 2011-04-21 lizingo sutarties Nr. 201104F-8131 (toliau – Lizingo sutartys) 8.9 punktÄ dalyje, kuria numatyta, jog lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo gavėjas įsipareigoja sumokėti 2 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudÄ ; sumažinti Lizingo sutarčių 7.4 punkte numatytas 0,1 proc. dydžio delspinigius iki 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ ir ieÅ¡kovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti sutrumpintÄ 6 mėnesių senaties terminÄ ; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodė neginčijantis pačių Lizingo sutarčių, tačiau, atsakovo teigimu, nors Å¡alys Lizingo sutartimis susitarė dėl baudos ir delspinigių mokėjimo atsakovo BUAB „Kauno popierius“ netinkamų įsipareigojimų vykdymo atveju, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , bauda ir delspinigiai laikytini alternatyvioms netesybų rÅ«Å¡imis, todėl abiejų netesybų taikymas vertintinas kaip dviguba atsakovo atsakomybė. Dėl nesumokėtų įmokų priteisimo atsakovas nurodė, kad BUAB „Kauno popierius“ įsipareigojimai dar 2009 m. virÅ¡ijo jos turtÄ , todėl bendrovė buvo faktiÅ¡kai nemoki, tuo tarpu ieÅ¡kovas, sudarydamas su atsakovu Lizingo sutartis, neįvertino atsakovo galymybių įvykdyti savo įsipareigojimus, sutiko finansuoti jo veiklÄ , taigi ieÅ¡kovo elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas, be to, prieÅ¡ pat įmonės bankrotÄ , ieÅ¡kovas atsiėmė didelės vertės turtÄ , tokiu bÅ«du anksčiau už kitus kreditorius gaudamas savo reikalavimo patenkinimÄ .

Atsakovo teigimu, bÅ«damas faktiÅ¡kai nemokus ir vykdydamas sutartinius įsipareigojimus ieÅ¡kovui, atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tokiu bÅ«du nepagrįstai suteikė prioritetÄ ieÅ¡kovui, vienam iÅ¡ kreditorių, kuris yra trečios eilės kreditorius pagal iÅ¡ieÅ¡kojimo eiliÅ¡kumÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, kadangi sudaro kiek mažiau nei ketvirtį pradelstų įmokų dydžio.Be to, atsakovo teigimu, reikalavimui dėl netesybų priteisimo taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį ieÅ¡kovas, paskaičiavęs delspinigius už laikotarpius nuo 2011 m. sausio mėn., ženkliai virÅ¡ijo.

Atsakovo teigimu, delspinigiai paskaičiuoti ir už 2012-04-20 – 2012-12-17 laikotarpį (180 dienų), nors visos Lizingo sutartys buvo nutrauktos dar 2012-05-20.Atsakovas BUAB „Kauno popierius“ teismo posėdžio metu atsisakė nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti nuostolių sumÄ lygiÄ skirtumui tarp Lizingo sutarčių pagrindu BUAB „Kauno popierius“ lizinguoto turto rinkos kainos turto perėmimo dienai (2012-12-27) ir 7 126 998,41 Lt (2 064 121,41 Eur) sumos, kuriÄ AB „DNB lizingas“ galėjo gauti sėkmės atveju.IeÅ¡kovas AB ,,DNB lizingas“ atsiliepimu į BUAB „Kauno popierius“ prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad lizingo sutartyse netesybos (bauda ir delspinigiai) yra nustatyti už skirtingus Lizingo sutarčių pažeidimus: už prievolės nevykdymÄ nustatytais terminais skaičiuojami delspinigiai, tuo tarpu 2 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio bauda skirta kompensuoti ieÅ¡kovo minimalius nuostolius dėl Lizingo sutarčių nutraukimo.Pasak ieÅ¡kovo, Å¡alys Lizingo sutartimis susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių, be to, Å¡alys yra verslo subjektai, kurie turi patirties derybų ir verslo srityje, todėl galėjo numatyti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sÄ lygas; pats atsakovas per dviejų metų laikotarpį sudarė net keturias Lizingo sutartis, kuriose buvo nustatytas tas pats delspinigių dydis.

Dėl sumokėtų įmokų gražinimo, ieÅ¡kovas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, kad Lizingo sutartys buvo sudarytos nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai. IeÅ¡kovo teigimu, BUAB „Kauno popierius“ atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad įmonė vykdė atsiskaitymus ir su kitais kreditoriais. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad nutraukus Lizingo sutartis, lizingo davėjas turi teisę atsiimti turtÄ , kuris yra lizingo davėjo nuosavybė, todėl lizingo bendrovė jokio papildomo turto negauna, o tik atsiima, tai kas ir iki Lizingo sutarties nutraukimo priklausė jam nuosavybes teise, juolab kad perimto turto iki Å¡iol nepavyko realizuoti dėl jo specifiÅ¡kumo bei ieÅ¡kovui ir atsakovui nesutariant dėl turto pardavimo kainos.IeÅ¡kovo teigimu, ieÅ¡kovas Lizingo sutarčių pagrindu turėjo gauti 7 126 998,41 Lt (2 064 121,41 Eur) pelno, kurį sudarė lizinguojamas turtas ir palÅ«kanos, tačiau, atsakovui nevykdant Lizingo sutarčių ir ieÅ¡kovui jas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus, ieÅ¡kovas ne tik negavo pelno, bet ir patyrė nuostolius; nagrinėjamoje byloje atlikta ekspertizė patvirtino, kad atsiimto iÅ¡ atsakovo turto vertė buvo mažesnė, negu apskaityta atsiėmimo momentu, todėl sudėjus ekspertizėje nurodytÄ turto kainÄ ir gautas įmokas (340 315,62 Lt (98 735,99 Eur)), net ir reikÅ¡damas finansinį reikalavimÄ atsakovui, ieÅ¡kovas negaus tokios sumos, kokiÄ tikėjosi gauti visiÅ¡kai įvykdžius Lizingo sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas skundžiama 2015-06-04 nutartimi patvirtino AB „DNB lizingas“ 373 106,74 Eur (1 288 262,96 Lt) dydžio finansinį reikalavimÄ BUAB „Kauno popierius“ bankroto byloje; atmetė atsakovo BUAB „Kauno popierius“ prieÅ¡ieÅ¡kinį; dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti nuostolių sumÄ lygiÄ skirtumui tarp Lizingo sutarčių pagrindu BUAB „Kauno popierius“ lizinguoto turto rinkos kainos turto perėmimo dienai (2012-12-27) ir 2 064 121,41 Eur (7 126 998,41 Lt) sumos, kuriÄ AB „DNB lizingas“ galėjo gauti sėkmės atveju, priėmė atsakovo atsisakymÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė (IV b. t., 108 – 115 l.).             Pasak teismo, bylos Å¡alių sudarytos Lizingo sutartys iÅ¡ esmės atitinka įstatyme pateiktÄ lizingo sutarties sampratÄ , nes iÅ¡ jų turinio matyti, kad Å¡alys buvo susitarusios, jog po sutartinių įmokų (Lizingo sutarčių 3 p.), kurias pagal įmokų grafikÄ klientas moka lizingo bendrovei už naudojimÄ si finansavimu ir tinkamai įvykdžius kitas sutartyje numatytas sÄ lygas, turto nuosavybės teisė perduodama klientui.

             Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovas, kaip lizingo gavėjas, Lizingo sutartis vykdė netinkamai; byloje nėra duomenų, kad skolininkas bÅ«tų ginčijęs vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Lizingo sutarčių nutraukimÄ , prieÅ¡ingai, turto priėmimo perdavimo aktais perdavė lizinguotÄ turtÄ kreditoriui, todėl atsakovo bankroto byloje tvirtintinas ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas, susidedantis iÅ¡ pradelstų pagal Lizingo sutartis įmokų, delspinigių ir baudos.

Teismo teigimu, atsakovo teismui pateiktos skolos ieÅ¡kovui detalizavimo lentelės duomenimis, ieÅ¡kovo finansinį reikalavimÄ sudaro 982 783,41 Lt (284 633,75 Eur) pradelstų lizingo įmokų, 204 038,92 Lt (59 093,76 Eur) delspinigių, 101 440,63 Lt (29 379,24 Eur) baudos.             Teismas nurodė, kad bylos Å¡alys susitarė, jog Lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo gavėjas privalo sumokėti 2 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudÄ (Lizingo sutarčių 8.9 p.), taip pat, kad už laiku nesumokėtus mokėjimus skaičiuojami 0,1 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Pasak teismo, Lizingo sutartyse nustatytos netesybos (bauda ir delspinigiai) yra nustatyti už skirtingus Lizingo sutarties pažeidimus, todėl sutiktina su kreditoriaus argumentais, jog 2 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio bauda skirta kompensuoti Lizingo davėjo minimalius nuostolius dėl Lizingo sutarčių nutraukimo. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėti dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos yra pernelyg didelės netesybos.             Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad sutarties Å¡alys yra verslo subjektai; kad lizingo bendrovė, nutraukus Lizingo sutartis, nebuvo sugrÄ Å¾inta į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jei lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs Lizingo sutartis.

Pasak teismo, taikant skolininko praÅ¡omÄ nustatyti delspinigių dydį - 0,02 procento už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti dienÄ , delspinigių suma per vienerius metus sudarytų 7,3 procento nuo laiku nesumokėtos sumos, tokiu atveju delspinigių sumažinimas iki 0,02 procento pažeistų sutarties Å¡alių laisvės principÄ susitarti dėl netesybų dydžio ir nepagrįstai apribotų lizingo bendrovės turtinius interesus ir jos teisę į nuostolių atlyginimÄ dėl skolininko vengimo mokėti įmokas.

Be to, kreditorius, laiku negaudamas įmokų, negalėdamas Å¡ia pinigų suma disponuoti, savaime patiria nuostolių, kurie kompensuotini netesybomis. Teismo teigimu, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į Å¡alių sutartinių įsipareigojimų pažeidimų pobÅ«dį ir mastÄ , nėra pagrindo mažinti Å¡alių sutartÄ baudos dydį. Teismas nurodė, kad įvertinus atsakovo grÄ Å¾into turto vertę ir ieÅ¡kovo pagal sutartis gautas pinigines sumas bei praÅ¡omÄ patvirtinti finansinį reikalavimÄ akivaizdu, kad dėl netinkamo sutarčių vykdymo, ieÅ¡kovas (lizingo davėjas) patyrė nuostolius, nes gauta įmokų suma, kartu su grÄ Å¾into turto verte sudaro tik 4 573 915,62 Lt (1 324 697,53 Eur) ir pridėjus praÅ¡omÄ patvirtinti 1 288 262,96 Lt, (373 106,74 Eur) dydžio finansinį reikalavimÄ , ne tik kad nevirÅ¡ija kreditoriaus planuotos gauti finansinės naudos, bet ir yra mažesnė už Lizingo sutarčių pagrindu lizingo gavėjo pasirinktam pardavėjui sumokėtas sumas.Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo administratorius neginčija sandorio, t.y. neįrodinėja aplinkybių, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius, turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir dėl to taikytina restitucija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas BUAB ,,Kauno popierius“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Kauno apygardos teismo 2015-06-04 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti atsakovo BUAB ,,Kauno popierius“ prieÅ¡ieÅ¡kinį arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (IV b. t., 117 – 121 l.). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, spręsdamas, kad Lizingo sutartyse galėjo bÅ«ti numatytos dviejų netesybų rÅ«Å¡ys, netinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas; neatsižvelgė į tai, kad Å¡alys Lizingo sutartyse buvo susitarusios dėl dviejų rÅ«Å¡ių netesybų taikymo.

Teismas nevertino aplinkybių, kad vėlavimas mokėti įmokas pagal Lizingo sutartis (už šį pažeidimÄ Lizingo sutartyse numatyti delspinigiai) bei sutarties nutraukimas (už tai Lizingo sutartyse numatyta bauda) yra iÅ¡ esmės susiję: jeigu lizingo gavėjas laiku nemoka įmokų arba nustoja jas mokėti, tai sudaro pagrindÄ lizingo davėjui nutraukti lizingo sutartį; tokiu atveju yra taikytinos abi netesybų rÅ«Å¡ys, t. y. delspinigiai už pavėluotas sumokėti įmokas bei bauda už vienaÅ¡alį Lizingo sutarčių nutraukimÄ , taigi bÅ«tent tai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog Lizingo sutartyse įtvirtintas Å¡alių susitarimas dėl dvigubos atsakomybės taikymo, t. y. numatant sutartyje abi netesybų rÅ«Å¡is, yra neteisingas bei pažeidžia teisinį reglamentavimÄ ;Teismas nepagrįstai nesutiko su atsakovo argumentais, jog 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos yra pernelyg didelės netesybos.

IeÅ¡kovas neįrodinėjo galimai patirtų nuostolių dydžio, pareiÅ¡kė reikalavimus dėl 284 633,75 Eur (982 783,41 Lt) pradelstų įmokų, taip pat dėl 59 093,75 Eur (204 038,92 Lt) delspinigių patvirtinimo atsakovo bankroto byloje. Taigi, ieÅ¡kovo paskaičiuoti delspinigiai sudaro kiek mažiau negu ketvirtadalį pagrindinio reikalavimo - pradelstų įmokų dydžio, o tai vertintina kaip neprotingo, nesÄ Å¾iningo bei neteisingo dydžio delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo prievoles pagal Lizingo Sutartis yra dalinai įvykdęs, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovas yra profesionalas lizingo teisiniuose santykiuose, parengęs ir pateikęs pasiraÅ¡yti atsakovui lizingo sutartis, teismas nepagrįstai nesumažino sutartinių netesybų CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. pagrindu.

Teismas, spręsdamas, kad ieÅ¡kovas ne tik kad negavo finansinės naudos, tačiau taip pat patyrė nuostolių, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 1 963 640,93 Eur (6 780 059,41 Lt); kad atsakovui, esančiam faktiÅ¡kai nemokiam, mokant įmokas pagal Lizingo sutartis, buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumas. Atsakovas, praėjus vos trims mėnesiams nuo bendrovės įsteigimo, prisiėmė didelės vertės turtinius įsipareigojimus AB ,,DNB lizingas“, o ieÅ¡kovas, sutikdamas finansuoti faktiÅ¡kai nemokios bendrovės veiklÄ , kaip savo srities profesionalas, veikė savo rizika; tai sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovui sumokėtas pinigines lėšas grÄ Å¾inti BUAB „Kauno popierius" ir jas paskirstyti bendrovės kreditoriams Ä®BÄ® nustatyta tvarka.Teismas nepasisakė dėl atsakovo BUAB „Kauno popierius" argumentų, susijusių su laikotarpiu, už kurį AB ,,DNB lizingas“ paskaičiavo delspinigius, tuo pažeisdamas pareigÄ argumentuoti priimamÄ procesinį sprendimÄ (CPK 270 str. 4 d.), o patvirtindamas visÄ AB ,,DNB lizingas“ finansinį reikalavimÄ , įskaitant ir paskaičiuotus delspinigius, pažeidė CK 1.125 str. 5 d. 1 p. įtvirtintÄ sutrumpintÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ ieÅ¡kiniams dėl netesybų priteisimo.IeÅ¡kovas AB ,,DNB lizingas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ esmės pakartodamas procesinių dokumentų, teiktų pirmosios instancijos teismui, argumentus, praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, palikti nepakeistÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (IV b. t., 123 – 127 l.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡alys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.).

Å alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).Bylos duomenimis, ieÅ¡kovo AB ,,DNB lizingas“ ir atsakovo BUAB ,,Kauno popierius“ sudarytų Lizingo sutarčių 7.4 punkte nurodoma: ,,Netesybos: už laiku nesumokėtus bet kokius mokėjimus pagal Sutartį, DnB Nord lizingui pareikalavus, klientas įsipareigoja mokėti 0,1 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėti dienÄ .

Delspinigių skaičiavimas pradedamas kitÄ dienÄ po mokėjimo termino pabaigos ir baigiamas klientui sumokėjus pradelstus mokėjimus, neįskaitant Å¡ių mokėjimų sumokėjimo dienos. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia kliento nuo pagrindinių prievolių vykdymo“; Lizingo sutarčių 8.9 punkte nurodoma, kad ,,sutarties nutraukimo atveju klientas privalo grÄ Å¾inti DnB Nord lizingui turtÄ ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sumokėti DnB Nord lizingui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 2 procentų neapmokėtos turto vertės dydžio baudÄ â€œ.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl baudos ir delspinigių priteisimo, teigia, kad abiejų netesybų rÅ«Å¡ių nustatymas Lizingo sutartyse pažeidžia teisinį reglamentavimÄ , šį teiginį iÅ¡ esmės argumentuodamas tuo, kad tiek delspinigiai, tiek bauda už sutarties nutraukimÄ yra susiję su įmokų pagal sutartį nemokėjimu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato, jog sutartinės prievolės gali bÅ«ti užtikrintos tik arba bauda, arba delspinigiais.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad visi prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai (netesybos, įkeitimas, laidavimas, garantija, rankpinigiai ir kt.) atlieka tiek skatinamÄ jÄ prievolių įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , kuri pasireiÅ¡kia iki prievolės įvykdymo momento, tiek ir užtikrinamÄ jÄ funkcijÄ , kuri atsiranda po prievolės įvykdymo termino suėjimo (CK Å¡eÅ¡tosios knygos V skyrius). Netesyboms, kaip prievolių užtikrinimo bÅ«dui, taip pat bÅ«dinga tai, kad Å¡alys:

a) gali iÅ¡ anksto, t. y. dar prieÅ¡ prievolės pažeidimÄ , nustatyti atsakomybės už prievolės pažeidimÄ dydį;

b) turi galimybę iÅ¡ieÅ¡koti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktÄ , nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių;

c) savo nuožiÅ«ra formuoja susitarimo dėl netesybų sÄ lygas: netesybų dydį, skaičiavimo tvarkÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Lizingo sutartyse nustatytos netesybos (bauda ir delspinigiai) yra numatyti už skirtingus Lizingo sutarčių pažeidimus, juolab kad netesybų skaidymas nagrinėjamu atveju bÅ«tų aktualus tik tuomet, jei ieÅ¡kovas įrodinėtų ir reikalautų priteisti konkretaus dydžio nuostolius.

Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais dėl baudos panaikinimo bei delspinigių dydžio sumažinimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartyje Å¡alių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ gali bÅ«ti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta.

SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį. Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).Atskirojo skundo argumentai nepaneigia sutarties Å¡alių laisvės principo ir sutarties privalomumo jos Å¡alims, kaip ir nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų sudarant Lizingo sutartis su atsakovu (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.).

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytu delspiningių dydžiu, iÅ¡ esmės nurodo, kad Lizingo sutartimis nustatytas delspinigių dydis yra neprotingas ir nesÄ Å¾iningas, be to, ieÅ¡kovas yra savo srities profesionalas, turintis prisiimti rizikÄ dėl atsakovo negalėjimo įvykdyti įsipareigojimus pagal Lizingo sutartis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiÅ¡kai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad bÅ«tų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas pripažįsta pirmÄ sias Lizingo sutartis 2009 m. sudaręs pačioje bendrovės veiklos pradžioje, t.y.

Lizingo sutartimis įsigytas turtas buvo skirtas atsakovo pagrindinės veiklos vykdymui – popieriaus gamybai (II b. t., 125 l.), todėl apeliantas, bÅ«damas verslo subjektu, nepagrįstai atsakomybę dėl Lizingo sutarčių sudarymo ir gauto finansavimo bei jo pagrindu susidariusių skolų ir įsipareigojimų nevykdymo siekia perkelti lizingo davėjui, tuo paneigdamas sutarties Å¡alių laisvės principÄ , juolab kad apeliantas ginčija ne visas Lizingo sutartis apskritai ar jų sudarymo teisėtumÄ , o tik atskiras jų nuostatas dėl baudos ir netesybų dydžio, tuo siekdamas paneigti Lizingo sutarčių Å¡alių (taigi – ir paties atsakovo) valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

Pažymėtina, kad byloje esančios akspertizės duomenimis, nustatyta bendra ekspertizės objektų – atsakovo ieÅ¡kovui perduoto pagal Lizingo sutartis naudoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto rinkos vertė gali bÅ«ti apie 1 225 961,54 Eur (4 233 000 Lt) (III b. t., 91 – 166 l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pagal Lizingo sutartis sumokėtos įmokos sudaro 98 735,99 Eur (340 915,62 Lt), o lizingo davėjo planuota gauti lizingo įmokų suma – 2 064 121,41 Eur (7 126 998,41 Lt), darytina iÅ¡vada, kad apelianto mokėtina bendra pradelstų įmokų, baudos ir delspinigių suma - viso 373 106,74 Eur (1 288 262,96 Lt) – nepadengia visų ieÅ¡kovo nuostolių, o apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad lizingo bendrovė, nutraukus Lizingo sutartis, nebuvo sugrÄ Å¾inta į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jei lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs Lizingo sutartis.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimÄ pripažinti negaliojančia Lizingo sutarčių 8.9 punkto nuostatÄ dėl 2 procentų dydžio baudos nustatymo bei reikalavimÄ dėl 7.4 punkto nuostatų pakeitimo ir delspinigių dydžio sumažinimo. Atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas dėl kitų kreditorių interesų pažeidimo, kadangi lizingo objektai lizingo davėjui perduoti iki bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, atsakovas iki AB ,,DNB lizingas“ kreipimosi į teismÄ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo neginčijo nei Lizingo sutarčių sudarymo, nei jų nutraukimo, nei nekilnojamojo bei kilnojamojo turto perdavimo, o paties atsakovo į bylÄ pateiktas bendrovės atliktų mokėjimų sÄ raÅ¡as patvirtina atliktus mokėjimo pavedimus ne tik ieÅ¡kovui, bet ir kitiems fiziniams bei juridininiams asmenims (II b. t., 4 – 15 l.).

Atsakovo BUAB ,,Kauno popierius“ teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas delspinigius nepagrįstai paskaičiavo už laikotarpius nuo 2011 m. sausio mėnesio, žymiai virÅ¡ydamas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kaip matyti iÅ¡ pateiktų lentelių, ieÅ¡kovas paskaičiavo delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ apmokėti sÄ skaitÄ , nevirÅ¡ydamas įstatyme numatyto Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino (I b. t., 77 – 99 l.).

Apeliantas nepateikė duomenų, kad bÅ«tų apmokėjęs visas ar dalį sÄ skaitų, už kurių neapmokėjimÄ ieÅ¡kovas paskaičiavo delspinigius. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto argumentas, kad delspinigiai paskaičiuoti praleidus sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .    Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai paskaičiavo delspinigius ir už laikotarpius nuo 2012-04-20 iki 2012-12-17, nors visos lizingo sutartys buvo nutrauktos dar 2012-05-02. Pažymėtina, kad CK 6.221 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei priteisti netesybas.

Dėl Å¡ios priežasties atmestinas argumentas, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai skaičiavo delspinigius ir nutraukus Lizingo sutartis.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliantų argumentų atskirai nepasisako, nes jie yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .             Netenkinamas ieÅ¡kovo AB DNB lizingas praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimo, ieÅ¡kovui nepateikus apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                      Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                   Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                                                                                                                   Vigintas ViÅ¡inskis