c3d6303b-384e-4dcf-85d4-85dbed0dc609 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI2-1269-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03731-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 21.2; 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei, dalyvaujant pareiškėjos M.

V., atsakovo atstovui M. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“ skundÄ atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) dėl įsakymo panaikinimo, nustatė: PareiÅ¡kėja UAB „Verslo konsultantai“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d.

įsakymÄ Nr. V4-255 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Verslo konsultantai“ skyrimo“ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodo, kad atsakovė tuos pačius bankroto administratoriaus veiksmus pasiraÅ¡ant taikos sutartis vykdymo procese vertino antrÄ kart ir priėmė viena kitai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas. Tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi pirmÄ jį skundÄ â€žDėl B KB „Nacionalinė kredito unija“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ veiklos“ bankroto administratoriaus veiksmų sudarant taikos sutartis teismuose vykstančiuose ginčuose, tiek sudarant taikos sutartis vykdymo procese, sprendė, kad bankroto administratorius nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau Ä®BÄ®), nei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d.

įsakymu Nr. 1K-286 patvirtino Bankroto ir restruktÅ«rizavimo administratorių Elgesio kodekso (toliau – Kodekso) normų nepažeidė (2019 m. balandžio 4 d. iÅ¡vada Nr. D-455). Atsakovė, vertindama antrÄ kartÄ tuos pačius bankroto administratoriaus veiksmus pasiraÅ¡ant tas pačias taikos sutartis vykdymo procese, nusprendė, kad Ä®BÄ® reguliavimas nesuteikia teisės bankroto administratoriui sudaryti taikos sutarčių vykdymo procese ir atitinkamai nustatė, kad bankroto administratorius nevykdė 2018 m. rugpjūčio 14 d.

Unijos kreditorių susirinkimo nutarimo. Nurodo, kad atsakovė nemotyvavo, kas pasikeitė tų pačių bankroto administratoriaus veiksmų vertinimas, nors nei teisinis reguliavimas, nei teismų praktika šiuo klausimu nekito. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-728-450/2019 yra konstatavęs, kad Unijos kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo bankroto administratorius įpareigojamas nesudaryti taikos sutarčių be kreditorių žinios ir pritarimo, yra naikintinas.

Atsakovės sprendimas prieÅ¡tarauja Å¡iai praktikai. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad bankroto procese kiekvienas teisės subjektas turi veikti jam suteiktų įgaliojimų ribose ir nespręsti kitam subjektui priskirtų klausimų. Nurodo, kad iÅ¡vadoje tiriamos aplinkybės, susijusios su tuo, kad bankroto administratorius Unijos vardu sudarė taikos sutartis vykdymo procese. Vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis. Tuo tarpu cituojama teismų praktika neiÅ¡skiria bankroto administratoriaus turimų teisių vedant civilinę bylÄ teisme ir vykdymo procese, t. y. iÅ¡imtinė teisė bankroto administratoriui sudaryti taikos sutartis civiliniame procese galioja visuose civilinio proceso etapuose, įskaitant ir vykdymo procesÄ .

Bankroto administratoriaus sudarytos taikos sutartys vykdymo procese negali bÅ«ti laikomas įmonių bankrotÄ reguliuojančių teisės normų pažeidimu. Pažymi, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, draudžiantis bankroto administratoriui sudaryti taikos sutartį, yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, todėl atsakovė neturėjo pagrindo spręsti, kad bankroto administratorius pažeidė Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 20 punktÄ . Nurodo, kad iÅ¡vadoje neanalizuojami ir netiriami duomenys apie Unijai civilinėse bylose priteistas sumas, netirtas pasiraÅ¡ytų taikos sutarčių turinys (jomis sulygtos sÄ lygos), Tarnyba neanalizavo taikos sutartis sudariusių Unijos skolininkų finansinės padėties.

Neįvertinus Å¡ių duomenų, neįmanoma padaryti iÅ¡vados, kuriuo atveju - sudarius taikos sutartis ar teismų sprendimus vykdant antstolio pagalba - Unija atgautų daugiau lėšų iÅ¡ savo skolininkų. Tarnybos iÅ¡vada, kad bankroto administratorius pažeidė Elgesio kodekso 6.4 punktÄ , niekaip nemotyvuotas, todėl neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio nuostatų. IÅ¡vadoje nepateikiami nei teisinis, nei faktinis pagrindai, kuriuo remdamasi Taryba konstatavo Kodekso pažeidimÄ .

Pažymi, kad bankroto administratorius, siekdamas įgyvendinti bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, privalo imtis priemonių, kad žala Unijai bÅ«tų atlyginta kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi. PareiÅ¡kėja Tarnybai teikė paaiÅ¡kinimus skundo pagrindu, pateikė iÅ¡samiÄ informacijÄ apie asmenų, su kuriais buvo sudaromos taikos sutartys, finansinę bÅ«klę, jų realias galimybės įvykdyti teismų sprendimus. Å ie duomenys patvirtino, kad taikos sutartimis sulygtas Unijai mokėtinas sumas buvę Unijos vadovai, vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolio pagalba, grÄ Å¾intų tik per 3-7 metus, atitinkamÄ laikotarpį turėtų bÅ«ti tęsiamas ir Unijos bankroto procesas, nes nurodyti reikalavimai negali bÅ«ti realizuojami (perleidžiami).

Kai kurie iÅ¡ Unijai skolingų asmenų apskritai neturi turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o taikos sutarčių pagrindu Å¡ie asmenys Unijai atlygintų dalį padarytos žalos. Å ie faktai, kurių įrodymus pareiÅ¡kėja pateikė Tarnybai, įrodo, kad bankroto administratorius, pasiraÅ¡ydamas taikos sutartis siekė, kad Unijos kreditorių reikalavimai bÅ«tų tenkinami kuo didesne apimtimi. Sudariusi taikos sutartis Unija bÅ«tų turėjusi didesnę galimybę iÅ¡ieÅ¡koti lėšas iÅ¡ buvusių Unijos vadovų nei turi dabar, vykdydama iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolio pagalba.

Teigia, kad bankroto administratoriaus paraÅ¡ytos taikos sutartys visiÅ¡kai atitiko kreditorių ir Unijos interesus, buvo proporcingos susidariusiai situacijai ir bankroto administratoriaus elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip darantis žalÄ Unijos bankroto procese ir, atitinkamai, negali bÅ«ti sprendžiama, kad bankroto administratorius nesiekė kuo didesne apimtimi tenkinti Unijos kreditorių finansinių reikalavimų. Pažymi, kad Tarnyba, iÅ¡vadoje sutapatindama taikos sutarčių pasiraÅ¡ymÄ su reikalavimo teisės pardavimu, padarė grubiÄ tiek teisės aiÅ¡kinimo, tiek faktinių aplinkybių interpretavimo klaidÄ .

Bankroto administratorius be Unijos kreditorių pritarimo ir sprendimo niekuomet nesiekė realizuoti ir nerealizavo jokių Unijai priklausančių turtinių teisių ar kito turto. Nurodo, kad bankrutavusios įmonės turtui bankroto administratoriaus veiksmai, pasirašant taikos sutartį tiek vykstant teisminiam procesui, tiek jam jau pasibaigus, turi tokias pačias pasekmes, tačiau Tarnybos dėl neaiškių priežasčių yra vertinami skirtingai. Teigia, kad Tarnyba neturėjo teisės pradėti neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo skundo pagrindu.

Cituodama Taisyklių 23 punktÄ teigia, kad Tarnybai nesuteikiama teisė savo nuožiÅ«ra spręsti dėl neplaninio bankroto administratoriaus veiklos tikrinimo tais atvejais, kai jau yra priimtas sprendimas dėl tų pačių klausimų ir pareiÅ¡kėjas nepateikia naujų faktinių duomenų. Kaip jau nurodyta aukščiau, tiek pirmame skunde, tiek ir antrame skunde nurodytos faktinės aplinkybės yra tapačios, tačiau Tarnyba, nepaisydama teisinio reguliavimo, pradėjo bankroto administratoriaus veiklos patikrinimÄ dėl jau iÅ¡tirtų faktinių aplinkybių.

Atsakovė Tarnyba su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (elektroninė byla, 2 tomas, b. l. 1–4). PaaiÅ¡kina, kad gavusi 2019 m. gegužės 22 d. skundÄ nustatė, kad Å¡iame skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai (nauji faktiniai duomenys) dėl bankrotÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų požymių buvimo sudaro pagrindÄ pradėti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimÄ , nes buvo praÅ¡oma įvertinti pareiÅ¡kėjos siekius sudaryti taikos sutartis vykdymo procese.

Tarnyba atsižvelgdama į aplinkybę, kad prieÅ¡ tai atliktame neplaniniame pareiÅ¡kėjos veiklos patikrinime (2019-04-08 iÅ¡vada, registracijos Nr. D4-470) Tarnyba pasisakė plačiÄ ja prasme dėl pareiÅ¡kėjos teisių civilinėse bylose ir atitinkamai vertino pareiÅ¡kėjos veiksmus sudarant taikos sutartis teisminiuose procesuose, sprendė, kad esamoje situacijoje buvo pateikti nauji faktiniai duomenys, kurie leido Tarnybai iÅ¡ naujo įvertinti 2019 m. gegužės 22 d. skundÄ vadovaujantis Taisyklių 23 p. bei priimti sprendimÄ jį nagrinėti.

Be to, apie Tarnybos sprendimÄ atlikti neplaninį pareiÅ¡kėjos veiklos patikrinimÄ pareiÅ¡kėja buvo informuota 2019 m. birželio 12 d. raÅ¡tu. PareiÅ¡kėja nepasinaudojo apskundimo teise, todėl skunde nurodomas argumentas, kad Tarnyba neturėjo teisės antrÄ kartÄ vertinti pareiÅ¡kėjos veiksmus yra nepagrįstas. Atsakovė, cituodama Ä®BÄ® 21, 23, 24, 33 straipsnius, teigia, kad visus esminius klausimus dėl bankrutuojančios įmonės turto priima kreditorių susirinkimas. Sprendimus dėl nuostatų priima kreditorių susirinkimas, o bankroto administratorius, atlikdamas savo funkcijas, privalo juos vykdyti (Ä®BÄ® 11 str. 5 d. 20 p., 31 str. 2 p.).

Pažymi, kad tiek ankstesnio Tarnybos atlikto neplaninio pareiškėjos veiklos patikrinimo metu, kurio pagrindu buvo priimtas Tarnybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas (2019-04-08 išvada Nr. D4-470 ir 2019-04-10 įsakymas Nr. V4-95), tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-728-450/2019, iš esmės buvo pasisakoma tik dėl bendro atvejo kaip civiliniuose ginčuose yra vertinamas kreditorių susirinkimo teisės bankroto administratoriui pasirašant taikos sutartis su bankrutuojančios įmonės skolininkais, tačiau nebuvo atskirai analizuojama taikos sutarčių pasirašymo specifika esant jau įsiteisėjusiems teismo sprendimams ir / ar jų pagrindu vykdant išieškojimus priverstinio vykdymo procese.

Teigia, kad teismo sprendimo pagrindu atsiradusios reikalavimo teisės turėtų būti vertinamos kaip bankrutuojančios įmonės turtas, dėl kurio sprendimus priima išimtinai tik kreditorių susirinkimas. Teigia, kad, esant susiformavusiai teismų praktikai (LAT 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017), bankroto administratoriaus teisės civiliniame procese nėra ribojamos kreditorių susirinkimo sprendimais, vis tik įsigaliojusių teismų sprendimų pagrindų atsiradusioms reikalavimo teisėms turėtų būti taikoma išimtis, nes tokios reikalavimo teisės jau laikytinos realiu bankrutuojančios įmonės turtu.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad skundžiamame sprendime Tarnyba nemotyvavo, kodėl pareiÅ¡kėja pažeidė Elgesio kodekso 6.4 p. Tarnyba iÅ¡vadoje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos siekis pasiraÅ¡yti taikos sutartis su Unijos skolininkais nerodo, kad pareiÅ¡kėja siekia kreditorių reikalavimus patenkinti naudingiausiu Unijos kreditoriams bÅ«du. Nors pareiÅ¡kėja tiek atlikto neplaninio patikrinimo metu, tiek Å¡iuo skundu įrodinėja, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ Unijos skolininkų yra neperspektyvus, kad Tarnyba neanalizavo skolininkų finansinės padėties, tačiau visas Å¡ias aplinkybes pareiÅ¡kėja turėjo teikti Unijos kreditorių susirinkimui, kurie ir vertintų, ar pareiÅ¡kėjos teiginiai ir įrodymai pagrįsti, ar pasiraÅ¡yti taikos sutartis, ar tęsti priverstinį ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese, ar pasirinkti kitÄ Å¡ių reikalavimo teisių realizavimo bÅ«dÄ , pvz., parduoti reikalavimo teises varžytynėse ir pan.

Teigia, kad pareiÅ¡kėja, virÅ¡ydama Ä®BÄ® jai suteiktus įgaliojimus savarankiÅ¡kai nusprendė, kiek yra vertingos priteistos sumos iÅ¡ Unijos skolininkų. Tokio pareiÅ¡kėjos sprendimo pasekmė buvo ta, kad, negavęs Unijos kreditorių susirinkimo pritarimo, 2018 m. lapkričio 4 d. su 5 fiziniais asmenimis (Unijos skolininkais), kurių bendra skola Unijai virÅ¡ijo 5 mln. Eur, buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis, pagal kuriÄ minėti fiziniai asmenys įsipareigojo sumokėti Unijai tik po kelis tÅ«kstančius eurų.

Pažymi, kad, kitoks Å¡ios situacijos traktavimas, kai bankroto administratorius, neturėdamas kreditorių susirinkimo pritarimo, priima sprendimus dėl bankrutuojančios įmonės turto (reikalavimo teisės perleidimo), nepagrįstai leistų bankroto administratoriui virÅ¡yti Ä®BÄ® suteiktus įgaliojimus, o kreditorių susirinkimo teisės bÅ«tų nepagrįstai sumažintos, t. y. bÅ«tų apribotos jo teisės priimti sprendimus dėl bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė skundÄ iÅ¡ esmės palaikė, prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės skunde nurodytais argumentais.

Papildomai nurodė, kad Tarnyba, nusprendusi dar kartÄ atlikti pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ nenurodo, kokie buvo nustatyti nauji faktiniai duomenys, sudarę pagrindÄ Tarnybai antrÄ kartÄ vertinti pareiÅ¡kėjos veiklÄ . Tiek dėl pirmojo skundo, dėl kurio buvo priimtas Tarnybos sprendimas balandžio mėn., tiek antrame skunde, dėl kurio buvo priimtas skundžiamas sprendimas, yra nurodomos tapačios aplinkybės, dėl kurių Tarnyba pasisakė balandžio mėn. Pirminėje iÅ¡vadoje Tarnyba vertino ir taikos sutartis sudarytas vykdymo procese, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ , kuris buvo priimtas teismui nusprendus netvirtinti taikos sutarties, sudarytos vykdymo procese.

Tarnyba dar balandžio mėn. yra įvertinusi pareiÅ¡kėjos veiksmus sudarant taikos sutartis vykdymo procese, jog bankroto administratorius turi tokiÄ teisę, tuo tarpu spalio mėn., įvertindama tas pačias aplinkybes ir turėjusi lygiai tokiÄ pačiÄ medžiagÄ , padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad Tarnyba pirmojo pareiÅ¡kėjos veiklos patikrinimo metu įvertino pareiÅ¡kėjos bendrai sudarytas visas taikos sutartis, tuo tarpu antrojo pareiÅ¡kėjos veiklos patikrinimo metu buvo vertintos tik pareiÅ¡kėjos sudarytos taikos sutartys vykdymo procese.

Pažymėjo, kad reikalavimo teisė yra specifinis turtas dėl kurio turėtų pasisakyti kreditorių susirinkimas, kadangi iÅ¡ esmės visus pagrindinius sprendimus dėl turto priima kreditorių susirinkimas. Skundas tenkintinas Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos įsakymo, kuriuo nuspręsta bankroto administratoriui UAB „Verslo konsultantai“ skirti nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ Tarnybai 2019 m. gegužės 22 d. pateikė skundÄ dėl B KB „Nacionalinė kredito unija“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ veiklos (elektroninė byla, 1 tomas, b. l. 8–16, 2 tomas, b. l. 16–24).

Tarnyba 2019 m. birželio 12 d. raÅ¡tu Nr. (10.4) D2-1651 paprašė pareiÅ¡kėjos iki 2019 m. birželio 26 d. pateikti iÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ Ä¯ 2019 m. gegužės 22 d. skunde keliamus klausimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas (elektroninė byla, 1 tomas, b. l. 7, 2 tomas, b. l. 25). PareiÅ¡kėja 2019 m. birželio 26 d. pateikė paaiÅ¡kinimus (elektroninė byla, 1 tomas, b. l. 39–44). PareiÅ¡kėja 2019 m. liepos 23 d. pateikė papildomus dokumentus. Tarnyba 2019 m. spalio 2 d. surašė iÅ¡vadÄ Nr. D4-1396 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ veiksmų administruojant B KB Nacionalinė kredito unija“ (elektroninė byla, 1 tomas, b. l. 70–76).

IÅ¡vadoje nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, kad bankrutuojančios kredito įstaigos kreditorius VÄ® „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama pareiÅ¡kėjos, inicijavo civilines bylas, kuriose prisiteisė žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ įmonės skolininkų komiteto narių ir valdybos narių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-916/2018, LAT 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-394-178/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-55-196/2018, LAT 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-687/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-186/2019, bendra priteista suma virÅ¡ija 5 mln. eurų).

Å iose civilinėse bylose priimti teismų sprendimai įsiteisėjo, o teismo iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai dar 2017 ir 2018 m. pateikti antstoliui vykdyti. PareiÅ¡kėja, atlikusi skolininkų finansinės bÅ«klės vertinimÄ , sprendė, kad sudarius taikos sutartis bankrutuojanti įmonė bÅ«tų turėjusi didesnę galimybę iÅ¡ieÅ¡koti lėšas iÅ¡ buvusių įmonės vadovų, nei vykdydama iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolio pagalba. Taip pat iÅ¡vadoje pažymėjo tokias svarbias faktines aplinkybes: - PareiÅ¡kėja 2018 m. birželio 8 d. kreipėsi į VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ su praneÅ¡imu apie ketinimÄ sudaryti taikos sutartis su fiziniais asmenimis, iÅ¡ kurių vykdomas skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas.

VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 11 d. atsakyme nurodė pareiÅ¡kėjai stabdyti taikos sutarčių su nurodymais asmenims pasiraÅ¡ymÄ . 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkime pareiÅ¡kėja inicijavo taikos sutarčių sudarymo klausimÄ , tačiau kreditoriai nepritarė pareiÅ¡kėjos siÅ«lymui ir 7-uoju darbotvarkės klausimu pareiÅ¡kėjai nurodė, kad yra griežtai draudžiama sudaryti taikos sutartis tose bylose, kuriose įmonei yra priimti palankÅ«s sprendimai bei įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ nedelsiant vykdyti teismų nutartis, t. y. toliau vykdyti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . - PareiÅ¡kėja 2018 m. lapkričio 16 d. el. laiÅ¡ku informavo VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ apie sprendimÄ sudaryti taikos sutartis vykdymo procese ir kartu pateikė Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ 2018 m. lapkričio 14 d. taikos sutartį (su 5 fiziniais asmenimis), pagal kuriÄ skolininkai vietoj priteistų sumų (siekiančius milijonus eurų) įsipareigojo sumokėti po kelis tÅ«kstančius eurų. - 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkime pareiÅ¡kėja pakartotinai buvo įpareigota nesudaryti jokių taikos sutarčių be kreditorių žinios ir pritarimo, tačiau pareiÅ¡kėja 2019 m. vasario 22 d. su skolininkais (6 fiziniais asmenimis) vykdomosiose bylose pasirašė analogiÅ¡kÄ taikos sutartį. - 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkime pareiÅ¡kėja dar kartÄ pakartotinai buvo įpareigota nesudaryti jokių taikos sutarčių be kreditorių žinios ir pritarimo.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, patikrinimo rezultatuose nurodoma, kad administratorius, administruodamas bankrutuojančiÄ Ä¯monę, pažeidė Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 20 punktÄ , Elgesio kodekso 6.4 punktÄ , kadangi nevykdė 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir 2019 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimų nutarimų, t. y. esant aiÅ¡kiai iÅ¡sakytam kreditorių susirinkimo nepritarimui, iniciavo taikos sutarčių pasiraÅ¡ymÄ vykdymo procese ir jų tvirtinimÄ teisme bei nesiekė, kad kreditorių reikalavimai bÅ«tų patenkinti kiek galima didesne apimtimi.

Atsižvelgiant į tai siÅ«lė administratoriui, už patikrinimo metu nustatytÄ pažeidimÄ skirti Ä®BÄ® 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ . Skundžiamu 2019 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. V4-255, pritariant iÅ¡vadai, konstatuota, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 20 punktÄ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016- 07-13 įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktÅ«rizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau - Elgesio kodeksas) 6.4 punktÄ , todėl jam skirta Ä®BÄ® ll7 str. 1 dalies 1 punkte numatyta nuobauda – įspėjimas (elektroninė byla, 1 tomas, b. l. 69).

Ginčo teisinius santykius skundžiamo įsakymo priėmimo ir nuobaudos paskyrimo metu reglamentavo Ä®monių bankroto įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d., neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d.). Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte numatyta, kad bankroto administratorius, be kita ko, vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Elgesio kodekso 6.4 punkte numatyta, kad administratorius, laikydamasis profesinės kompetencijos principo, privalo siekti, kad kreditorių reikalavimai bÅ«tų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausiÄ laikÄ , nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu.

Ä®BÄ® 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už įmonių bankrotÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklÄ , Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimÄ , gali bÅ«ti paskirtos nuobaudos:

1) įspėjimas, 2) vieÅ¡as įspėjimas. Pagal Bankroto administratorių veiklos priežiÅ«ros taisyklių 2 punktÄ administratorių veiklos priežiÅ«rÄ atlieka Tarnyba. Planiniai ir neplaniniai administratorių veiklos patikrinimai, kurių metu ir gali bÅ«ti nustatyti pažeidimai, už kuriuos gali bÅ«ti paskirta nuobauda, atliekami vadovaujantis Bankroto administratorių veiklos priežiÅ«ros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 „Dėl Bankroto ir restruktÅ«rizavimo administratorių veiklos priežiÅ«ros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PriežiÅ«ros taisyklės) ir Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklėmis, patvirtintomis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. V1-341 (ginčui aktuali Taisyklių redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 11 d., toliau - Taisyklės) (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai, PriežiÅ«ros taisyklių 8 punktas, Taisyklių 2 ir 3 punktai). VieÅ¡ojo administravimo įstatymas 364 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto vadovas, jo įgaliotas asmuo ar kolegiali priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto institucija tvirtina planuojamų tikrinti Å«kio subjektų sÄ rašų sudarymo kriterijus, planinių patikrinimų atlikimo tvarkÄ ir trukmę įtvirtinančias taisykles (toliau – planinių patikrinimų taisyklės), taip pat nustatytu laikotarpiu planuojamų tikrinti Å«kio subjektų sÄ raÅ¡Ä (toliau – patikrinimų planas); neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarkÄ ir trukmę, tikrinamų Å«kio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančias taisykles (toliau – neplaninių patikrinimų taisyklės) (2 punktas).

PriežiÅ«ros taisyklių 7.1, 7.2 papunkčiuose nustatyta, kad Tarnyba tikrina administratorių veiklÄ organizuodama planinius ir neplaninius patikrinimus. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad planiniai ir neplaniniai administratorių veiklos patikrinimai atliekami vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymu, Taisyklėmis ir pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ priežiÅ«ros institucijos parengtomis su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderintomis ir priežiÅ«ros institucijos vadovo patvirtintomis patikrinimų taisyklėmis.

Priežiūros taisyklių 19 punkte nustatyta, kad patikrinimo rezultatai išdėstomi išvados dėl administratoriaus veiklos tikrinimo projekte. Išvados projekte nurodomos faktinės aplinkybės, nustatyti veiklos pažeidimai, jų pobūdis, mastas, pasikartojimas ir (arba) siūloma nuobauda arba konstatuojama, kad veiklos pažeidimų nenustatyta, taip pat teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas išvados projektas, ir parengimo data, tikrintojo (-ų) parašas (-i). Išvados projekte taip pat gali būti pateiktos rekomendacijos administratoriui (Priežiūros taisyklių 20 punktas).

PriežiÅ«ros institucijos vadovas, susipažinęs su iÅ¡vados turiniu ir atsižvelgęs į pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , žalos dydį ir pasikartojimÄ , ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo iÅ¡vados gavimo dienos priima sprendimÄ skirti administratoriui iÅ¡vadoje siÅ«lomÄ nuobaudÄ , neskirti administratoriui iÅ¡vadoje siÅ«lomos nuobaudos, priimti sprendimÄ skirti kitÄ nei siÅ«lomÄ iÅ¡vadoje nuobaudÄ (24 punktas). PriežiÅ«ros institucijos vadovo sprendimas dėl veiklos patikrinimo rezultato įforminamas įsakymu (25 punktas).

Neplaninis patikrinimas priežiÅ«ros institucijos vadovo sprendimu gali bÅ«ti atliekamas Taisyklių 20.1.–20.4 punktuose numatytais pagrindais, tarp jų – gavus asmens skundÄ dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieÅ¡tarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (Taisyklių 20.2 p.). PraÅ¡ymas (skundas) nenagrinėjamas, jeigu teismas ar PriežiÅ«ros institucija jau yra priėmusi sprendimÄ tuo pačiu klausimu ir praÅ¡ymÄ (skundÄ ) pateikęs asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimÄ , taip pat jeigu nuo praÅ¡yme (skunde) nurodytų pažeidimų padarymo iki praÅ¡ymo (skundo) padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai (Taisyklių 23 p.).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba dar 2018 m. gruodžio 31 d. buvo gavusi VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ dėl pareiÅ¡kėjos veiklos (elektroninė byla, 1 tomas, b. l. 53–57, 2 tomas, b. l. 11–14). Atlikusi pareiÅ¡kėjos veiklos patikrinimÄ Tarnyba surašė 2019 m. balandžio 4 d. iÅ¡vadÄ Nr. D4-455 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „verslo konsultantai“ veiksmų administruojant B KB Nacionalinė kredito unija“ (elektroninė byla, 1 tomas, b. l. 64–67), kurioje Tarnyba vertino ar bankroto administratorius, administruodamas įmonės bankroto procesÄ , nepažeidė bankrotÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

IÅ¡vadoje buvo vertinta, ar skunde nurodyta aplinkybė, kad bankroto administratorius, nesuderinęs su kreditoriais, teikė teismui tvirtinti sudarytas taikos sutartis nereiÅ¡kia, kad jis pažeidė Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 20 punktÄ , kuris numato, kad administratorius kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi. IÅ¡vadoje nurodoma, kad atlikus patikrinimÄ pagal skunde nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad bankroto administratorius nepažeidė įmonių bankroto procesÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Tarnyba 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V4-95 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ neplaninio veiklos patikrinimo“, vadovaudamasi Taisyklių 20.2 papunkčius ir 2018 m. gruodžio 31 d. gautu skundu priėmė sprendimÄ atlikti neplaninį pareiÅ¡kėjos veiklos patikrinimÄ susipažinusi su 2019 m. balandžio 8 d. iÅ¡vada Nr. D4-470 nusprendė, kad bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“, administruodamas B KB Nacionalinės kredito unijos bankroto procesÄ , bankrotÄ reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė (elektroninė byla, 2 tomas, b. l. 10).

PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad tiek skundžiamas Tarnybos įsakymas, tiek ir 2019 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. V4-95 yra galiojantys. Pagal Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių 23 punktÄ praÅ¡ymas (skundas) nenagrinėjamas, jeigu teismas ar priežiÅ«ros institucija jau yra priėmusi sprendimÄ tuo pačiu klausimu ir praÅ¡ymÄ (skundÄ ) pateikęs asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimÄ .

Apie atlikto neplaninio patikrinimo atnaujinimÄ kalbama tik Taisyklių 28-2 punkte, kuomet nutrauktas neplaninis tyrimas atnaujinamas per nustatytÄ terminÄ neiÅ¡taisius mažareikÅ¡mio pažeidimo ir/ar nepateikiama informacijos apie pažeidimo iÅ¡taisymÄ . Kitokios procedÅ«ros nenustatyta, bet pažymėtina, kad pati Tarnyba tvirtinasi atliekamų patikrinimo taisykles. Aptariamu byloje atveju susiklostė situacija, kad vienu metu dėl tų pačių faktinių aplinkybių yra priimti kardinaliai skirtingi Tarnybos sprendimai: vienu atveju 2019 m. balandžio 10 d.

įsakymu konstatuota, jog bankroto administratorius (pareiÅ¡kėjas) nepažeidė bankrotÄ reglamentuojančių teisės aktų, o kitu atveju (skundžiamame įsakyme) konstatuota, jog pažeidė aukščiau nurodytas bankroto įstatymo nuostatas. Nei skundžiamame įsakyme, nei tarpiniuose 2019 m. gegužės 22 d. skundo nagrinėjimo metu Tarnybos priimtuose sprendimuose nėra pasisakyta dėl 2019 m. balandžio 10 d. įsakymo galiojimo ir/ar dėl tyrimo pagal 2018 m. gruodžio 31 d. skundÄ atnaujinimo.

Teismas neturi pagrindo, sulyginus 2018 ir 2019 metais pateiktus vieno iš bankrutuojančios įmonės kreditorių skundus su prie jų pateiktais dokumentais, laikyti, jog buvo pateikti nauji faktiniai duomenys. 2019 m. gauto skundo pagrindu pateiktų duomenų naujumas neatskleistas nei skundžiamo sprendimo sudedamojoje dalyje esančioje išvadoje, nei tarpiniuose šio skundo tyrimo dokumentuose. Iš 2019 m. spalio 2 d. išvados turinio matyti, kad apskritai šis klausimas nebuvo svarstytas, neimta domėn ankstesnio tyrimo metu pačios Tarnybos, kaip priežiūros institucijos, priimtos išvados dėl tų pačių faktinių aplinkybių.

Dėl to skundžiamas įsakymas turi bÅ«ti panaikintas dėl esminių procedÅ«rinių pažeidimų, neatitikimo esminiams Å«kio subjektų priežiÅ«ros principams (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 36-2 str.), bendriesiems vieÅ¡ojo administravimo principams (VAÄ® 3 str.), tokiems, kaip skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, iÅ¡samumo bei draudimo bloginti asmens padėtį (ABTÄ® 91 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Dėl skundžiamu nutarimu konstatuoto pažeidimo esmės pažymėtina, kad bankroto administratorius yra savarankiÅ¡ka bankroto procese figÅ«ra, kuri turi ne tik atsižvelgti į bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, bet ir bankrutuojančios įmonės interesus ir vieÅ¡Ä interesÄ , kad bankroto procesai netruktų nepateisinamai ilgai.

Aptariamos bankrutuojančios įmonės bankroto procesas teismine tvarka vyksta LITEKO duomenimis nuo 2013 metų. Teigti, kad bankroto administratorius yra visiÅ¡kai priklausomas nuo kreditorių susirinkimo ir visais atvejais privalomai saistomas kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų, nėra teisinio pagrindo, įvertinus bankroto administratoriaus statusÄ , jam keliamus reikalavimus, jo funkcijas bankroto procese, jų veiklos priežiÅ«ros mechanizmÄ ir t.t. Bankroto administratorius turi teisę nuspręsti dėl bankroto administravimo klausimų, kurie tiesiogiai nepriskirti kreditorių susirinkimo ar teismo kompetencijai, atitinkamai prisiimdamas civilinę ir kitokiÄ atsakomybę už tokių savarankiÅ¡kų sprendimų pagrindu atsiradusius nuostolius.

Dėl Å¡ios priežasties bankroto administratorius privalo drausti savo profesinę civilinę atsakomybę. IÅ¡vadoje nagrinėjant skundÄ ypatingai susikoncentruota į paklusimo kreditorių susirinkimo valiai aspektÄ (ginčo byloje nėra, kad pareiÅ¡kėjas nepakluso kreditorių susirinkimo valiai nepritarti bankroto administratoriaus pateiktoms taikos sutarčių nuostatams), tačiau visiÅ¡kai nevertinti bankroto administratoriaus, kaip savarankiÅ¡kos figÅ«ros, kurio veikla prižiÅ«rima teismo, kompetencija ir kitos tame pačiame Ä®BÄ® 11 str.

įtvirtintos pareigos, pareigos skatinti bankroto procedÅ«ras, užbaigti bankroto procesÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ aspektai. Taip pat pažymėtina, kad iÅ¡vada apie Etikos kodekso 6.4 punkto pažeidimÄ padaryta iÅ¡ esmės netyrus reikÅ¡mingų Å¡ios iÅ¡vados padarymui faktinių aplinkybių, kurias pareiÅ¡kėjas buvo nurodęs Tarnybai savo paaiÅ¡kinimuose ir kurios atkartotos teismui skunde, nepagrįstai atsiliepime į skundÄ nurodant, kad tokiÄ informacijÄ tiria kreditorių susirinkimas.

Pažymėtina, kad Tarnyba, svarstydama dėl Etikos kodekso pažeidimų ir atitinkamai skirdama bankroto administratoriui nuobaudÄ , privalo pagrįsti pažeidimo sudėtį, iÅ¡tirdama reikÅ¡mingus faktinius duomenis. Teismas negali perimti Tarnybos priežiÅ«ros funkcijos. Be to, Etikos kodekso 6.4 punktas numato, kad turi bÅ«ti siekiama, jog kreditorių reikalavimai bÅ«tų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, tačiau Tarnyba nepasisakė dėl priverstinį vykdymÄ atliekančių antstolių pateiktų duomenų apie iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kiekvieno bankrutuojančios įmonės skolininko perspektyvos ir galimumo (iÅ¡ esmės menka ar minimali bei apsunkinta, e. b. l. 1 t., b. l. 23-31, 46-51, 2 t., b. l. 235-253).

Å iame Etikos kodekso punkte nurodyta, kad bankroto administratorius turi siekti maksimalaus kreditorių interesų patenkinimo (tai nereiÅ¡kia maksimalaus rezultato pasiekimo, kuris apskritai gali bÅ«ti neįmanomas), todėl neiÅ¡tyrus iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ aptariamų bankrutuojančios įmonės skolininkų (fizinių asmenų) vykdymo eigos, neįvertinus vykdymÄ atliekančių teismo antstolių pateiktų duomenų apie iÅ¡ieÅ¡kojimo perspektyvÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai apie tai, jog bankroto administratorius nesiekė veikti ir neveikė naudingiausiu visiems kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei bÅ«du.

Antra, tame pačiame Etikos kodekso 6.4 punkte yra antroji, ne mažiau svarbi sakinio dalis, jog siekimas maksimaliai patenkinti kreditorių interesus turi bÅ«ti derinamas su nemokumo proceso trukme („nemokumo procesai turi bÅ«ti užbaigti per galimai trumpiausiÄ laikÄ , nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu“). Taip pat Tarnyba turėtų pasisakyti Å¡iuo aspektu nagrinėdama skundÄ , įvertinant be kita ko ir tai, kad pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol yra teismo paskirtas aptariamos bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriumi bei tai, kad siekiant maksimalaus kreditorių intereso patenkinimo turi bÅ«ti ieÅ¡koma pusiausvyros su bankroto proceso trukme.

Be to, yra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas yra apskundęs kreditorių susirinkimo nutarimus, ribojančius jam teisę sudaryti taikos sutartis vykdymo procese, todėl svarstytina, ar neturėtų bÅ«ti administracinė procedÅ«ra stabdoma ar nutraukiama (VAÄ® 27 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad Tarnyba atlikusi savo esme pakartotinį pareiÅ¡kėjos veiklos patikrinimÄ , nenustačiusi naujų faktinių aplinkybių (iÅ¡ esmės gavusi analogiÅ¡kÄ skundÄ pateiktam 2018 m. gruodžio 31 d. tos pačios VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 22 d. skundui), neatsižvelgusi į tai, kad teisme vyksta ginčas tarp bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo dėl priimtų nutarimų bei nepasisakiusi dėl 2019 m. balandžio 10 d.

įsakymo Nr. V4-95 galiojimo ir/ar tyrimo pagal 2018 m. gruodžio 31 d. skundÄ atnaujinimo, - pažeidė Taisyklių 23 punktÄ , kuriame numatyta, kad PraÅ¡ymas (skundas) nenagrinėjamas, jeigu teismas ar PriežiÅ«ros institucija jau yra priėmusi sprendimÄ tuo pačiu klausimu ir praÅ¡ymÄ (skundÄ ) pateikęs asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimÄ . Taip pat Tarnyba, konstatuodama Ä®BÄ® 11 str. 5 d. 20 p. ir Etikos kodekso 6.4 punkto pažeidimus, neiÅ¡tyrė aukščiau nurodytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų pažeidimo sudėties nustatymui faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į reikÅ¡mingus faktinius duomenis, teisinio reguliavimo aspektus.

Tokiu bÅ«du Tarnybos skundžiamas įsakymas naikintinas. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Dėl to pareiÅ¡kėjai priteistina 22,50 eurų sumokėto žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia:

Patenkinti pareiÅ¡kėjos UAB „Verslo konsultantai“ skundÄ . Panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakymÄ Nr. V4-255 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Verslo konsultantai“ skyrimo“. Priteisti pareiÅ¡kėjai UAB „Verslo konsultantai“ iÅ¡ atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 22,50 EUR (dvideÅ¡imt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jovita Einikienė Iveta Pelienė Ernestas Spruogis