2023-02-08 Nr. AB-3328-3-61-3-03917-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1278-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03917-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2022 m. rugsėjo 4 d. atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atsisakymas), kaip nepagrįstą; 2) įpareigoti VSAT ištrinti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šį Atsisakymą iš sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. reglamentą (ES) 2017/2226 kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 18 straipsnį; 3) priteisti iš VSAT pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1 Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 4 d. vyko iš (duomenys neskelbtini) reisiniu autobusu į Lietuvą, o vėliau turėjo išskristi į (duomenys neskelbtini), kur dirba ir gyvena. Sienos perėjimo punkte dirbęs VSAT pareigūnas, patikrinęs pareiškėjo pateiktą (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , nusprendė neįleisti pareiškėjo į Lietuvą dėl to, jog pateikta Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) neva tai nesuteikia teisės kirsti valstybės sienos. Atsisakius pareiškėją įleisti į Lietuvą, jis papildomai buvo informuotas, kad jo asmens duomenys ir informacija apie šį atsisakymą leisti atvykti įvedami į atvykimo ir išvykimo sistemą pagal Reglamento (ES) 2017/2226 18 straipsnį.

2.2 Atsakovas visiškai nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pateikta Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kortelė) nesuteikia teisės kirsti valstybės sienos, kadangi ši Kortelė yra leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę tranzitu kirsti Lietuvos sieną, jei pareiškėjo tranzito per Lietuvą trukmė neviršija 5 dienų. Kaip matoma iš pridedamų lėktuvo bilietų, pareiškėjas tą pačią dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 4 d. buvo įsigijęs lėktuvo bilietą iš (duomenys neskelbtini), o sekančią dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 5 d. iš (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjas planavo tranzitu kirsti Lietuvą ir tą pačią dieną išvykti iš Lietuvos. Kortelė pareiškėjui buvo išduota darbo pagrindu, kadangi jis dirba (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) galiojančių teisės aktų nuostatas, užsieniečiams, kurie dirba tarptautinėse organizacijose leidimus lakinai gyventi išduoda Užsienio reikalų ministerija, tačiau ši Kortelė ir yra leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui Kortelė išduota 5 metams, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2027 m. gegužės 16 d.

2.3 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 896/2006/EB (toliau – ir Sprendimas), nustatančio supaprastintą asmenų kontrolės prie išorės sienų režimą, grindžiama vienašališku valstybių narių tam tikrų Šveicarijos ir Lichtenšteino išduotų leidimų gyventi pripažinimu tranzito per jų teritoriją tikslu 1 straipsnyje nurodyta, kad šiuo sprendimu nustatomas supaprastintas asmenų kontrolės prie išorės sienų režimas, pagal kurį valstybės narės vienašališkai pripažįsta Šveicarijos ir Lichtenšteino išduotus leidimus gyventi trečiųjų šalių piliečiams, kuriems pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 taikomi vizų reikalavimai, lygiaverčiais jų vieningoms arba nacionalinėms vizoms tranzito tikslu. Sprendimo 3 straipsnis nustato, jog Trečiųjų šalių piliečių tranzito per valstybės (-ių) narės (-ių) teritoriją trukmė negali viršyti penkių dienų. Sprendimo priede yra įtvirtintas Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino išduodamų leidimų gyventi, minimų 2 straipsnyje, sąrašas, kurio A) punkto 8 papunktyje nurodytas Šveicarijos Konfederacijos išduotas leidimas gyventi – statuto (D tipo asmens tapatybės kortelė (su ruda juostele): „specialistų kategorijai“ priklausantys tarptautinių organizacijų pareigūnai ir jų šeimų nariai, turintys tą patį statusą). Kadangi, aukščiau minėtas Sprendimas privalėjo būti taikomas pareiškėjo atžvilgiu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad jis privalėjo būti įleistas į Lietuvą tranzitu su turima Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

2.4 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas pabrėžė, jog ginčijamas VSAT Atsisakymas yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas. Nurodė, kad panaikinus VSAT Atsisakymą taip pat turi būti ištrinti pareiškėjo asmens duomenys ir informacijos apie šį atsisakymą leisti atvykti ir išvykti iš AIS sistemos pagal Reglamento (ES) 2017/2226 18 straipsnį.

3. VSAT nesutiko su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1 Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 4 d. ketino atvykti į Lietuvą per VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą. Pareiškėjas pasienio kontrolei pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kortelę. Pagal pareiškėjo pasienio kontrolės metu pateiktoje Kortelėje esančią informaciją, (duomenys neskelbtini) piliečiui išduota (duomenys neskelbtini) užsienio reikalų ministerijos akreditacijos kortelė, nurodanti jo pareigas – (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris gali naudotis tam tikromis tarptautinės organizacijos nariams numatytomis privilegijomis, kurias įgyjama vykdant pareigas. 2016 m. kovo 9 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Šveicarijos Konfederacija, Šengeno sienų kodekso 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams valstybių narių užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžių atnaujinimu (2021/C 209/05), yra oficialiai pranešusi apie Federalinio užsienio reikalų departamento išduodamas asmens tapatybės korteles (leidimus gyventi), tarp kurių taip pat yra nurodyta ir „D“ tipo asmens tapatybės kortelė (su ruda juostele), o būtent „specialistų kategorijai priklausantys tarptautinių organizacijų pareigūnai ir jų šeimos nariai, turintys tą patį statusą.

Taip pat yra paaiškinta, kad ši kortelė yra tarptautinės organizacijos specialistų kategorijai priklausantys pareigūnai, ir kad – šios kortelės turėtojai turi imunitetą jurisdikcijos atžvilgiu, kuris įgyjamas vykdant pareigas. Pažymėjo, kad minėto Šveicarijos Konfederacijos pranešimo preambulėje, yra nurodyta, kad tai yra užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams pavyzdžių atnaujinimas (2021/C 209/05). Pagal faktines pareiškėjo vykimo per valstybės sieną aplinkybes, pareiškėjas pasienio kontrolei pateikė įprastą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Kortele, o ne diplomatinį, tarnybinį, konsulinį kelionės dokumentą (pasą) kartu su akreditacijos kortele, patvirtinantį pareiškėjo statutą, suteikiantį teisę (duomenys neskelbtini) piliečiams atvykti, būti ir vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint vizos.

Pareiškėjas, pasienio tikrinimo metu, savo kaip tarptautinės organizacijos nario statusą deklaravo pateikdamas tik Kortelę, tačiau tą statutą atitinkančio bei akreditacijos kortelę papildančio kelionės dokumento (diplomatinio ar tarnybinio paso), pareiškėjas pasienio tikrinimo metu Tarnybos pareigūnams nepateikė. Kadangi pareiškėjas per valstybės sieną vyko su įprastu kelionės dokumentu, o būtent (duomenys neskelbtini) piliečio pasu, jis neįgijo teisės atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar vykti per ją tranzitu neturint vizos ar leidimo gyventi.

4.2 Teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublika buvo oficialiai informavusi, kad pereinamuoju laikotarpiu netaikys Sprendimo Nr. 896/2006/EB nuostatų bei tai, kad pagal Sprendimo Nr. 896/2006/EB 5 straipsnį jis buvo taikomas iki tos dienos, kai Šveicarijos Konfederacijoje pradedamos taikyti Šengeno konvencijos 21 straipsnio nuostatos (t. y. nagrinėjamu laikotarpiu Sprendimas Nr. 896/2006/EB jau buvo nebeaktualus). VSAT pareigūnai, atlikdami pasienio tikrinimus, minėto teisės akto tiesiogiai taikyti savo praktinėje veikloje neturėjo teisinio pagrindo.

4.3 Pareiškėjas neteisingai skunde akcentuoja Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, jog nukrypstant nuo 1 dalies trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinka ne visas 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet turi leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą, leidžiama vykti per kitų valstybių narių teritorijas tranzitu, kad jie galėtų pasiekti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą išdavusios valstybės narės teritoriją, jeigu jų vardai, pavardės nėra įtraukti į valstybės narės, kurios išorės sienas jie ketina kirsti, nacionalinį neįsileistinų asmenų sąrašą, ir tame sąraše nenurodoma neleisti jiems atvykti ar vykti tranzitu. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalyje numatytos išimtys taikomos kitoms iš Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, nei galiojančio kelionės dokumento ir ilgalaikės vizos ir / ar leidimo gyventi turėjimas. Tai reiškia, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris atitinka ne visas Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o būtent – neturi tinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, jau praleido 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, neturi pakankamai pragyvenimo lėšų buvimo laikotarpiui ir būdui arba lėšų grįžti į kilmės arba tranzito šalį, tačiau turi leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą, leidžiama vykti per kitų valstybių narių teritorijas tranzitu, kad jis galėtų pasiekti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą išdavusios Šengeno valstybės, taikančios visą Šengeno acquis, teritoriją, jeigu jo pavardė nėra įtraukta į valstybės narės, kurios išorės sienas jis ketina kirsti, nacionalinį perspėjimų sąrašą ir tame sąraše nenurodoma neleisti jiems atvykti ar vykti tranzitu.

4.4 Pasienio tikrinimo metu, pagal pareiškėjo turėtų vizų istorijos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas turėjo daugkartinę „D“ tipo Šveicarijos Konfederacijos nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojančią nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. liepos 18 d. išduotą Šveicarijos Konfederacijos konsulinių darbuotojų (duomenys neskelbtini) darbiniais tikslais. Pasienio tikrinimo metu pasiteiravus pareiškėjo, kokiu tikslu buvo gauta pastaroji viza pastarasis atsakyti aiškiai negalėjo, tačiau nurodė, jog vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į (duomenys neskelbtini), kur seniai gyvena.

Pareiškėjo pasiteiravus, kaip seniai jis ten gyvena, nes pagal pasienio kontrolei pateikto (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) tėra buvęs tik vieną kartą, pastarasis nieko nepaaiškino. Pagal atvykimo ir išvykimo datos spaudus nustatyta, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) ) pateko 2022 m. gegužės 10 d. atskridęs lėktuvu iš (duomenys neskelbtini). Į klausimus kokiomis aplinkybėmis ir tikslu pareiškėjas gavo kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), pastarasis, taip pat atsakyti nenorėjo, tik nuolat akcentavo, kad turimas dokumentas jam suteikia privilegijas ir jis nieko niekam neprivalo atsakinėti.

Patikrinimo kertant sieną metu, pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą pareigūnų atliekamais pasienio tikrinimo veiksmais. VSAT pareigūnai pasienio tikrinimo metu atkreipė ypatingą dėmesį į aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) ir kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduota atitinkamai 2022 m. balandžio 20 d. ir 2022 m. gegužės 16 d., o būtent prasidėjus Rusijos Federacijos invazijai į Ukrainą metu. Kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota praėjus tik šešioms dienoms nuo pareiškėjo patekimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją dienos.

Kita svarbi pasienio tikrinimo metu nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 2 d. 7.53 val. (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą išvyko į (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. rugsėjo 4 d. 14.02 val. vėl bandė grįžti į Šengeno erdvę, tik šį kartą jau lydėdamas kitą (duomenys neskelbtini) pilietį A. K. Siekiant patikrinti pareiškėjo deklaruojamą vykimo per valstybės sieną tikslų sąžiningumą, buvo patikrinti (duomenys neskelbtini) piliečio pareiškėjo pase visi esantys atvykimo ir išvykimo datos spaudai.

Kurių pagalba nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 2 d. išvykęs iš Šengeno erdvės, t. y. kirtęs išorinę sieną ir atvykęs į (duomenys neskelbtini), toliau iki 2022 m. rugsėjo 4 d. valstybės sienos į (duomenys neskelbtini) nekirto, kas parodė, kad pastarasis neturėjo tikslo vykti į savo kilmės valstybę o būtent (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė pasienio tikrinimo metu VSAT pareigūnams suponavo išvadą, kad pareiškėjas, turima kortele Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi nesąžiningais tikslais, o būtent ne tam, kad pasiektų savo kilmės valstybę.

Be kita ko, pasienio tikrinimo metu šios aplinkybės taip pat akivaizdžiai suponavo išvadą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) tikslingai pasitikęs A. K., rūpinosi jo patekimu į Šengeno valstybes, kas nėra įprasta ir VSAT pareigūnams kėlė pagrįstą įtarimą dėl nelegalios migracijos pavojaus. Pažymėtina, kad įprastai suaugę asmenys lankyti draugų keliauja savarankiškai, turėdami aiškų ne tik, kad nuvykimo bei grįžimo į savo kilmės valstybę planą, bet ir dokumentus, pargrindžiančius tuos planus. (Duomenys neskelbtini) pilietis A.

K. savarankiškai tiek nuvykimo, tiek grįžimo į savo kilmės šalį plano nei paaiškinti, nei dokumentaliai pagrįsti VSAT pareigūnams negalėjo. A. K. 2022 m. rugsėjo 4 d. taip pat nebuvo leista atvykti į Šengeno erdvę nurodant priežastį – neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Be kita ko, pareigūnai pasienio tikrinimo metu atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo pasienio kontrolei pateikto (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) 17 puslapyje buvo spaudas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. balandžio 22 d. buvo (duomenys neskelbtini), kas dabartinės geopolitinės situacijos kontekste, priėmus sprendimą pastarajam leisti atvykti į Šengeno erdvę, suponavo galinčias atsirasti tam tikras rizikas nacionaliniam ir / ar visuomenės saugumui.

4.5 VSAT pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka užpildė Atsisakymą, jame nurodė aiškią priežastį – neturi galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Pareiškėjas su Atsisakymu buvo supažindintas pasirašytinai, jam įteiktas vienas iš jo egzempliorių. Pareiškėjo kelionės dokumente įdėtas atvykimo spaudas, kryžmai perbrauktas neištrinamu rašalu, jame įrašyta raidė „C“, atitinkanti atsisakymo leisti atvykti priežastį. Atsisakymas yra motyvuotas, jo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, taip pat atitinkantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio reikalavimus. Atsisakymas surašytas ne tik lietuvių, bet ir pareiškėjui suprantama (duomenys neskelbtini) kalba. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog Atsisakymas, ir jame nurodyta atsisakymo leisti atvykti kertant sieną priežastis pareiškėjui yra žinoma. Atsakovo vertinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Atsisakymas neturėtų būti laikomas turinčiu esminių trūkumų, dėl ko turi būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pagal faktines įvykio aplinkybes, pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 4 d. 14.30 val. grįžo į valstybę iš kurios atvyko t. y. į (duomenys neskelbtini).

4.6 2022 m. rugsėjo 4 d. VSAT pareigūnai individualiai įvertinę pareiškėjo vykimo per valstybės sieną aplinkybes, surinko pakankamai faktinių duomenų, iš kurių nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis) pasienio tikrinimo metu neatitiko Šengeno sienų kodekse nustatytos sąlygos, o būtent – turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą (6 straipsnis 1 dalis b) punktas), dėl ko vadovaudamiesi teisės aktų nustatyta tvarka, priėmė teisėtą bei pagrįstą Atsisakymą, ir jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. VSAT pareigūnai vykdė savo tiesiogines funkcijas ir nenustačius jų neteisėtų veiksmų, neatsiranda teisinio pagrindo reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4.7 Šalys taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, pagrindžiančius jų pozicijas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 4 d. vyko iš (duomenys neskelbtini) reisiniu autobusu į Lietuvą, o vėliau turėjo išskristi į (duomenys neskelbtini), kur dirba ir gyvena. Sienos perėjimo punkte dirbęs VSAT pareigūnas, patikrinęs pareiškėjo pateiktą pasą bei Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortelę, nusprendė neįleisti pareiškėjo į Lietuvos Respubliką dėl to, jog pateikta Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortelė nesuteikia teisės kirsti valstybės sienos. Atsisakius pareiškėją įleisti į Lietuvos Respubliką, jis papildomai buvo informuotas, kad jo asmens duomenys ir informacija apie šį atsisakymą leisti atvykti įvedami į Atvykimo ir išvykimo sistemą pagal Reglamento (ES) 2017/2226 18 straipsnį.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali Įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu.

8. Teismas, atlikęs sisteminę Šengeno sienų kodekso ir kitų teisės aktų nuostatų analizę, padarė išvadą, kad pareiškėjo turima Šveicarijos išduodama D tipo asmens tapatybės kortelė (su ruda juostele) gali būti prilyginama leidimui gyventi, tačiau jos turėjimas savaime nereiškia, kad tokiam asmeniui visais atvejais netaikomas reikalavimas turėti vizą. Kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams valstybių narių užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžių atnaujinime (2021/C 209/05) vardijamos kortelės (leidimai gyventi) suteikia (patvirtina) skirtingą asmens teisinį statusą, turi būti atsižvelgiama į tokio dokumento suteikiamas privilegijas ir imunitetus. Minėta, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams valstybių narių užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžių atnaujinime (2021/C 209/05) nurodyta, kad pareiškėjo turima D tipo kortelė imunitetą suteikia vykdant pareigas, taigi ir keliaujant tarnybos reikalais.

9. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip savo paaiškinimuose nurodo ir pats pareiškėjas, jis keliavo ne darbo, o asmeniniais tikslais, VSAT pareigūnai pagrįstai netaikė pareiškėjo atžvilgiu išlygos dėl vizos turėjimo reikalavimo.

10. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, darė išvadą, kad VSAT, priimdama skundžiamą Atsisakymą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jai teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2022 m. rugsėjo 4 d. priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta leisti pareiškėjui atvykti kertant sieną. Teismui konstatavus skundžiamo sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti VSAT ištrinti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šį Atsisakymą iš sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. reglamentą (ES) 2017/2226 kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 18 straipsnį.

11. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

12. Pažymėtina, kad atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos jam nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti VSAT 2022 m. rugsėjo 4 d. Atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstą bei įpareigoti VSAT ištrinti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šį Atsisakymą leisti atvykti iš atvykimo ir išvykimo iš sistemos pagal Reglamento (ES) 2017/2226 18 straipsnį; priteisti iš atsakovo VSAT pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti papildomai teikiamus dokumentus – Įteisinimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso kopijas, nes dėl šio argumento nebuvo galimybės pasisakyti iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl ir atitinkamus dokumentus pridėti galima tik teikiant apeliacinį skundą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

14.1 Teismas neteisingai interpretavo bei taikė galiojančių teisės aktų nuostatas, dėl ko pareiškėjo atžvilgiu priėmė nepagrįstą sprendimą. Nors, teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjui išduota Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra prilyginama leidimui laikinai gyventi, t. y. pripažino, kad pareiškėjas turi Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą laikinai gyventi, tačiau nepagrįstai sprendė, kad šis leidimas laikinai gyventi nesuteikia teisės jam kirsti Šengeno narės sienos kartu su įprastu (duomenys neskelbtini) pasu.

14.2 Šengeno kodekso 6 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios: a) jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną; b) jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 ( 25), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą; c) jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; e) jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių. Taigi, iš šio Šengeno sienos kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto reglamentavimo galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas atitiko visas a-e punktuose nurodytas sąlygas, t. y. jis turėjo galiojantį kelionės dokumentą ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Byloje nėra pateikta duomenų bei ginčijama, kad pareiškėjas neatitiktų likusių punktų (c, d ir e) reikalavimų. Tokių aplinkybių nėra nustatyta ir teismo priimtame sprendime. Todėl, priešingai nei sprendė teismas, pareiškėjas turėjo būti tikrinamas pagal Šengeno kodekso 6 straipsnio 1 dalies a-e punktus, o ne pagal to paties straipsnio 5 dalį, kuri reglamentuoja sienos kirtimo atvejus, kai reikia nukrypti nuo 1 dalies, kai trečiųjų šalių piliečiai atitinka ne visas 1 dalyje nustatytas sąlygas. Kadangi, teismas nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko kokios nors Šengeno kodekso 6 straipsnio 1 dalyje a-e punktuose nurodytų atvykimo sąlygų, galima daryti pagrįstą išvadą, kad jis atitiko visas sąlygas, juolab, kad jis turėjo tiek galiojantį kelionės dokumentą, tiek leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), todėl turėjo būti įleistas į Lietuvą.

14.3 Konkrečiu atveju nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Šengeno sienų kodekso 20 straipsnyje bei VII priede nurodytas specialias tam tikrų kategorijų asmenų patikrinimo taisykles, kadangi pareiškėjas neturėjo tikslo naudotis specialiomis privilegijomis, todėl jis neprivalėjo pateikti tarnybinio paso, kadangi jis keliavo kaip bet kuris paprastas asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) ir vyko į savo darbo bei gyvenimo vietą.

14.4 Kadangi pareiškėjas, vykdamas į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nepasinaudojo savo teise į jokias privilegijas ir vyko per Lietuvą su (duomenys neskelbtini) išduotu leidimu gyventi, tokiu atveju jis neprivalėjo pateikti pareigūnams jokio tarnybinio paso, o turėjo pateikti kelionės dokumentą, leidžiantį kirsti valstybės sieną, t. y. įprastą (duomenys neskelbtini) pasą, o vietoje vizos – leidimą lakinai gyventi (duomenys neskelbtini), kaip to reikalauja Šengeno kodekso 6 straipsnio 1 dalis.

14.5 Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad įteisinimo kortelė yra leidimas gyventi, nagrinėjamu atveju savarankiškai nustatė, kokiais atvejais Šveicarijos Konfederacijos išduotas leidimas gyventi yra „galiojantis“ leidimas gyventi Šengeno sienų kodekso prasme, o kokiais ne. Teismas iš esmės neišsiaiškino, ar Šveicarijos Konfederacija išduoda dviejų atskirų kategorijų leidimus gyventi, kurių statutas yra skirtingas ir vienu atveju suteikia teisę keliauti bet kuriais tikslais, o kitu atveju draudžia keliauti ne darbo tikslais.

14.6 Teismas nenagrinėjo apelianto nuorodos į Šveicarijos teisę. Teismas neprašė pateikti informacijos apie Šveicarijos teisės aiškinimą, kuris buvo būtinas bylai išspręsti, siekiant nustatyti, ar pareiškėjui išduotas leidimas gyventi „galioja“ Šengeno sienų kodekso prasme.

14.7 Pareiškėjas anksčiau taip pat keliavo ne darbo tikslais, būdamas Šveicarijos Konfederacijos išduotos teisėtumo kortelės savininkas, kuri galiojo nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. ir jokioje Šengeno valstybėje narėje iš jo niekada nebuvo prašoma pateikti vizos. Turėdamas Šveicarijos Konfederacijos išduotą teisėtumo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), jis ne darbo tikslais ne kartą atvykdavo per įvairių valstybių sienas į Šengeno erdvę – Per Austriją (2017 m. birželio 19 d., 2018 m. spalio 22 d), per Ispaniją (2017 m. spalio 2 d.), per Prancūziją (2017 m. gruodžio 8 d., 2018 m. gruodžio 2 d.) ir niekada jo neprašė pateikti jokių vizų. Kaip matyti, pareiškėjo pase yra sienos kirtimo antspaudai, tačiau nėra įklijuotos jokios vizos, kas patvirtina, kad jis kirsdavo sienas su turimu leidimu gyventi ir jam nereikėjo jokios vizos. Atsakovas tikrindamas pareiškėjo pasą sienos kirtimo metu, galėjo nesunkiai patikrinti, kaip jis keliavo prieš tai, tačiau elgėsi itin neprofesionaliai. Kadangi nuo šio argumento nebuvo galimybės gintis iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl ir pasisakyti dėl jo galima, bei atitinkamus dokumentus pridėti, tik dabar.

14.8 Teismas neaiškino Lietuvos teisės aktų turinio, o iš esmės savaip aiškino ES teisės aktų nuostatas.

14.9 Teismas neteisingai aiškino galiojančių teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai priskyrė pareiškėją prie asmenų, kurie naudojasi specialiais imunitetais, privilegijomis ir lengvatomis bei visiškai nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo turimas leidimas lakinai gyventi (duomenys neskelbtini) savaime nereiškia, kad tokiam asmeniui visais atvejais taikomas reikalavimas turėti vizą. Be to, Šengeno sienos kodekso VII priede eina kalba apie tai, kad asmenys, kurie turi tarnybinius ir diplomatinius pasus ir naudojasi privilegijomis, imunitetais ir lengvatomis, gali su šiais pasas kirsti išorės sienas, net jei jie neturi nei vizos nei leidimo laikinai gyventi. Pareiškėjo atvejis yra visiškai kitoks. Jis neturi specialaus paso, tačiau turi leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini). Kyla pagrįstas klausimas, kam tokiu atveju apskritai asmenims yra išduodami leidimai laikinai gyventi, jei juos turint ir kiekvieną kartą norint kirsti išorės sieną, asmeniui reikėtų gauti vizas, kas paneigia laisvą asmenų judėjimą, kaip tą numato Šengeno sienų kodeksas.

14.10 Turimas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) suteikia papildomas privilegijas, t. y. imunitetą jurisdikcijos atžvilgiu, tačiau jokiu būdu neriboja teisių labiau, nei koks nors paprastas leidimas lakinai gyventi, kuris suteikia asmenims teisę kirsti išorės sienas be vizos. Todėl, priešingai nei sprendė teismas, VSAT pareigūnai nepagrįstai netaikė pareiškėjo atžvilgiu išlygos dėl vizos turėjimo reikalavimo, kadangi jis turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi, todėl VSAT priėmė nepagrįstą sprendimą.

14.11 Teismas neteisingai aiškino ir taikė galiojančių teisės aktų nuostatas bei nepagrįstai sprendė, kad apeliantas, kirsdamas išorės sieną, turėjo pateikti vizą, nors jis turėjo tiek galiojantį kelionės dokumentą tiek leidimą lakinai gyventi (duomenys neskelbtini), kuris suteikia teisę keliauti po Šengeno erdvę be vizos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris privalo būti panaikintas.

15. VSAT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą bei VSAT 2022 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 22S121317 palikti nepakeistus.

16. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą grindžia argumentais nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo šiuos argumentus:

16.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) Vyriausybės 2002 m. gruodžio 30 d. susitarimo „Dėl abiejų valstybių piliečių kelionių“ (toliau – Susitarimas dėl abiejų valstybių kelionių) 1 straipsnyje, numatyta, kad vienos Šalies valstybės piliečiai įvažiuoja į kitos šalies valstybės teritoriją, išvažiuoja iš jos, vyksta per ją tranzitu ir laikinai būna joje turėdami vizas ir dokumentus, išvardytus šio Susitarimo 2 straipsnyje, jeigu šis Susitarimas arba kiti Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) susitarimai nenumato ko kita. To paties Susitarimo dėl abiejų valstybių kelionių 11 straipsnyje nustatyta, kad, vienos Šalies valstybės piliečiai, kurie dirba kitos Šalies valstybės teritorijoje esančiose diplomatinėse ar prekybos atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir tarptautinėse organizacijose, turintys galiojančius diplomatinius ar tarnybinius pasus, gali įvažiuoti į tos šalies valstybės teritoriją, išvažiuoti iš jos ir būti joje be vizų visą akreditacijos laiką.

16.2 Vadovaujantis 2001 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001 nustatančiu trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašą, kurio 1 straipsnyje nurodyta, kad I priede yra išvardinti trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. To paties teisės akto I priede numatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams yra taikomas vizų rėžimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini) piliečiams, be galiojančio kelionės dokumento, yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

16.3 2022 m. rugsėjo 4 d. per VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą į Lietuvos Respubliką ketino atvykti (duomenys neskelbtini) pilietis M. S., kuris pasienio kontrolei pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šveicarijos Konfederacijos kompetentingų institucijų išduotą D tipo asmens tapatybės „Carte de légitimation“ kortelę (su ruda juostele) Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2027 m. gegužės 16 d. Pagal pareiškėjo pasienio kontrolės metu pateiktoje kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią informaciją, (duomenys neskelbtini) piliečiui išduota Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos akreditacijos kortelė, nurodanti jo pareigas – (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris gali naudotis tam tikromis tarptautinės organizacijos nariams numatytomis privilegijomis, kurias įgyjama vykdant pareigas.

16.4 VSAT pažymėjo, jog, pagal faktines pareiškėjo vykimo per valstybės sieną aplinkybės, jis pasienio kontrolei pateikė įprastą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kortele Nr. (duomenys neskelbtini), o ne diplomatinį, tarnybinį, konsulinį kelionės dokumentą (pasą) kartu su akreditacijos kortele, patvirtinantį pareiškėjo statutą, suteikiantį teisę (duomenys neskelbtini) piliečiams atvykti, būti ir vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint vizos. Pareiškėjas, pasienio tikrinimo metu, savo kaip tarptautinės organizacijos nario statusą deklaravo pateikdamas tik kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tą statutą atitinkančio bei akreditacijos kortelę papildančio kelionės dokumento (diplomatinio ar tarnybinio paso), pareiškėjas pasienio tikrinimo metu VSAT pareigūnams nepateikė. Pagal faktinius duomenis, pareiškėjas per valstybės sieną vyko asmeniniais tikslais turėdamas įprastą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, dėl ko, nagrinėjamos situacijos kontekste, kartu su (duomenys neskelbtini) piliečio pasu privalėjo pateikti ir galiojančią vizą, taip kaip reikalauja 2001 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001 nustatančiu trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašas. Be kita ko, pažymėtina, kad pasienio tikrinimo metu, pareiškėjas VSAT pareigūnams nepateikė pagrindžiančios informacijos, kad jis yra akredituotas diplomatinių ir konsulinių atstovybių narys arba jų šeimos narys.

16.5 Pasak atsakovo, kadangi pareiškėjas, per valstybės sieną vyko asmeniniais tikslais su įprastu kelionės dokumentu, o būtent (duomenys neskelbtini) piliečio pasu, jis neįgijo teisės atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar vykti per ją tranzitu neturint vizos ar leidimo gyventi.

16.6 Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pagal Šveicarijos Konfederacijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, šios valstybės išduota įteisinimo kortelė yra prilyginama leidimui gyventi, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad minimas teisės aktas yra nacionalinis dokumentas, ir jis VSAT pareigūnams atliekant pasienio tikrinimo veiksmus ne tik, kad nėra tiesiogiai taikomas, bet ir nėra privalomas taikyti (vykdyti). Taip pat jis nėra Šengeno teisyno dalis, kuriuo pareigūnai vadovaujasi atlikdami pasienio tikrinimus. Be kita ko, pareiškėjo akcentuojamo dokumento 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tai leidimas gyventi Šveicarijos Konfederacijoje, kuris patvirtina visas privilegijas ir imunitetus, atleidžia gavėją nuo vizos reikalavimo, ir pabrėžia, kad šios privilegijos įgyjamos tarnybinių pareigų laikotarpiu.

16.7 Atsakovas akcentuoja, kad vykstantis per valstybės sieną asmuo turi pareigą, pateikti patikimą informaciją apie vykimo per valstybės sieną aplinkybes bei paaiškinti ir pateikti informaciją apie pasienio tikrinimui pateiktus dokumentus, galinčią išsklaidyti bet kokias abejones, dėl pateiktos informacijos patikimumo. Tačiau, pagal faktines aplinkybes, į pareigūnų užduotus klausimus, kokiomis aplinkybėmis ir tikslu pareiškėjas gavo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis, neatsakinėjo, o tik akcentavo, kad turimas dokumentas jam suteikia privilegijas ir jis nieko niekam neprivalo aiškinti, bei reiškė nepasitenkinimą pareigūnų atliekamais pasienio tikrinimo veiksmais. Dėl tokio pareiškėjo elgesio, pareigūnams ir kilo abejonių, dėl pareiškėjo kortelės gavimo, turėjimo bei naudojimosi sąžiningumo aplinkybių

17. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą sustabdyti administracinės bylos Nr. eA-1278-463/2023 nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimus: Ar Šengeno sienų kodekso 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybių narių užsienio reikalų ministerijų, ypač Šveicarijos Konfederacijos užsienio reikalų ministerijos pagal Šengeno sienų kodeksą išduotų kortelių turėtojai gali kirsti Šengeno erdvės sienas pateikę įprastus pasus ir įteisinimo korteles, jei sieną kerta asmeniniais, o ne darbo tikslais? Ar Šengeno sienų kodekso 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybių narių užsienio reikalų ministerijų išduotos kortelės, ypač Šveicarijos Konfederacijos užsienio reikalų ministerijos, yra „bet kuris Susitariančiosios Šalies išduotas leidimas, suteikiantis teisę gyventi jos teritorijoje“, kaip apibrėžta 1985 m. birželio 14 d. Konvencijoje dėl Šengeno susitarimo 1 straipsnyje?

18. Pareiškėjas taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, pagrindžiančius jo poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugsėjo 4 d. atsisakymo leisti atvykti kertant sieną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta leisti pareiškėjui kirsti Lietuvos Respublikos sieną, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė leisti pareiškėjui kirsti sieną, tuo pagrindu, kad jis neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi.

21. Pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime pripažino, kad pareiškėjui išduota Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortelė iš esmės yra prilyginama leidimui gyventi, tačiau, kaip ir VSAT sprendė, kad ši Kortelė nesuteikė teisės kirsti valstybės sienos, jeigu kartu su ja asmuo nepateikia diplomatinio, pareiginio arba tarnybinio paso.

22. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar VSAT ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo patikrinimo metu turėta ir pateikta Šveicarijos Konfederacijos išduota įteisinimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalies prasme nelaikytina, suteikiančia teisę pareiškėjui, neturint vizos, vykti per kitų valstybių narių teritorijas tranzitu, kad jis galėtų pasiekti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą išdavusios valstybės narės teritoriją.

23. Dėl pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu į bylą papildomai pateiktų naujų dokumentų pažymėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai yra būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Šios procesinės teisės normos kontekste vertindama pareiškėjo prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir prijungimo (Įteisinimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso kopijos), teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šiuo atveju kalbėti apie procesinio netikėtumo, dėl kurio pareiškėjui būtinybė teikti naujus įrodymus kilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą byloje, teisinių pagrindų nėra, nes dokumentai pareiškėjui buvo žinomi (turimi) iki pirmosios instancijos teismo posėdžio ir apeliaciniu skundu skundžiamo sprendimo priėmimo. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pateikti dokumentai neprijungiami ir nevertinami.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodekso) nuostatos.

26. Pagal Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalį užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno kodeksu.

27. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnyje įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos, kurio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmuo turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka šiuos kriterijus: jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos; jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų; b punkte numatyta, kad asmuo turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

28. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog nukrypstant nuo 1 dalies trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinka ne visas 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet turi leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą, leidžiama vykti per kitų valstybių narių teritorijas tranzitu, kad jie galėtų pasiekti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą išdavusios valstybės narės teritoriją, jeigu jų vardai, pavardės nėra įtraukti į valstybės narės, kurios išorės sienas jie ketina kirsti, nacionalinį neįsileistinų asmenų sąrašą, ir tame sąraše nenurodoma neleisti jiems atvykti ar vykti tranzitu.

29. Šengeno sienų kodekso 8 straipsnyje reglamentuojamas asmenų patikrinimas kertant sienas, tą atlieka sienos apsaugos pareigūnai (8 straipsnio 1 dalis), o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami. Pagal Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalį, trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami atliekant patikrinimą, ir visų pirma nustatant, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną, ir, kai taikoma, ar kartu su dokumentu yra pateikta reikalinga viza ar leidimas gyventi.

30. Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsisakymas leisti atvykti priimamas Trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms.

31. Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą (Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalis).

32. Pagal 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus, 1 priedą (duomenys neskelbtini) piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę jiems būtina turėti galiojančią Šengeno vizą, o jos neturint – galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

33. Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad į sąvokos „leidimas gyventi“ apibrėžtį patenka: a) visi leidimai gyventi, išduoti valstybių narių laikantis vienodos formos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1030/2002, ir leidimų gyventi šalyje kortelės, išduotos laikantis Direktyvos 2004/38/EB; b) visi kiti dokumentai, išduoti valstybių narių trečiųjų šalių piliečiams, kuriais leidžiama būti jų teritorijoje, apie kuriuos buvo pranešta ir kurie yra atitinkamai paskelbti laikantis 39 straipsnio, išskyrus: laikinus leidimus, išduotus nagrinėjant pirmąjį prašymą dėl leidimo gyventi, kaip nurodyta a papunktyje, arba prieglobsčio prašymą, ir vizas, išduotas valstybių narių laikantis vienodos formos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1683/95.

34. Šengeno sienų kodekso 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad VII priede išdėstytos specialios taisyklės taikomos tikrinant, be kita ko, diplomatinių, pareiginių arba tarnybinių pasų turėtojus ir tarptautinių organizacijų narius. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pagal 39 straipsnį valstybės narės informuoja Komisiją apie akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams jų užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžius.

35. Šengeno sienų kodekso VII priedo 4.1 punkte nustatyta, kad trečiųjų šalių arba jų vyriausybių, kurias pripažįsta valstybės narės, išduotų diplomatinių, pareiginių arba tarnybinių pasų turėtojams, taip pat 4.4 punkte išvardytų tarptautinių organizacijų išduotų dokumentų turėtojams, keliaujantiems tarnybos reikalais, atsižvelgiant į jų turimas specialias privilegijas ar imunitetus, sienos perėjimo punktuose gali būti suteikta pirmenybė prieš kitus keleivius, nors tam tikrais atvejais minėtiems turėtojams taikomas vizos reikalavimas. Šengeno sienų kodekso VII priedo 4.4. punkte nurodyta, kad 4.1 punkte nurodytais tikslais tarptautinių organizacijų išduodami dokumentai visų pirma yra šie: Jungtinių Tautų Organizacijos laissez passer, išduoti Jungtinių Tautų ir jai pavaldžių agentūrų darbuotojams pagal 1947 m. lapkričio 21 d. Niujorke Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Konvenciją dėl specializuotų agentūrų privilegijų ir imunitetų; Europos Sąjungos (ES) laissez passer; Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) laissez passer; Europos Tarybos generalinio sekretoriaus išduotas teisėtumo pažymėjimas; dokumentai, išduoti pagal Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso III straipsnio 2 dalį (karinis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, pateikiamas kartu su siuntimu į komandiruotę, kelionės pažyma arba asmeniniu ar kolektyviniu judėjimo įsakymu) ir dokumentai, išduoti remiantis „Partnerystės taikos labui“ programa.

36. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams valstybių narių užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžių atnaujinime (2021/C 209/05) be kitų nurodyta ir Šveicarijos išduodama D tipo asmens tapatybės kortelė (su ruda juostele): specialistų kategorijai priklausantys tarptautinių organizacijų pareigūnai ir jų šeimos nariai, turintys tą patį statusą / Carte de légitimation «D» (à bande brune) : fonctionnaires de la catégorie professionnelle des organisations internationales et membres de famille qui jouissent du même statut / Legitimationskarte „D“ (mit braunem Streifen): Beamte der Kategorie Berufspersonal internationaler Organisationen und Familienmitglieder, die den gleichen Status besitzen / Carta di legittimazione „D“ (a banda marrone): funzionari appartenenti alla categoria del personale di carriera di organizzazioni internazionali e familiari che beneficiano dello stesso statuto. Minėtame dokumente nurodyta, kad ši kortelė, kaip ir kitos išvardytos šiame dokumente, yra leidimas gyventi, taip pat paaiškinta, kad šios kortelės turėtojai turi imunitetą jurisdikcijos atžvilgiu, kuris įgyjamas vykdant pareigas.

37. Taigi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams valstybių narių užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžių atnaujinime (2021/C 209/05) nurodyta, kad pareiškėjo turima D tipo kortelė imunitetą suteikia vykdant pareigas, t. y. tik keliaujant tarnybos reikalais.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino Šengeno sienų kodekso nuostatas, t. y. VII priedo 4.1 punktą, kuriame nustatyta, kad, trečiųjų šalių arba jų vyriausybių, kurias pripažįsta valstybės narės, išduotų diplomatinių, pareiginių arba tarnybinių pasų turėtojams, taip pat 4.4 punkte išvardytų tarptautinių organizacijų išduotų dokumentų turėtojams, keliaujantiems tarnybos reikalais, atsižvelgiant į jų turimas specialias privilegijas ar imunitetus, sienos perėjimo punktuose gali būti suteikta pirmenybė prieš kitus keleivius, nors tam tikrais atvejais minėtiems turėtojams taikomas vizos reikalavimas, tik tada, kai šie keliauja tarnybos reikalais.

39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo turimas leidimus gyventi, suteikia teisę kirsti sieną tik aiškiai apibrėžtu (tarnybos) tikslu. Tačiau pareiškėjas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat papildomuose paaiškinimuose aiškiai nurodė, kad keliavo ne tarnybos, o asmeniniais tikslais, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog VSAT pareigūnai pagrįstai netaikė pareiškėjo atžvilgiu išlygos dėl vizos turėjimo reikalavimo.

40. Kaip nustatyta, remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas, vykdamas per valstybės sieną pasienio kontrolei pateikė įprastą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kortele Nr. (duomenys neskelbtini), o ne diplomatinį, tarnybinį, konsulinį kelionės dokumentą (pasą) kartu su akreditacijos kortele, patvirtinantį pareiškėjo statutą ir suteikiantį teisę (duomenys neskelbtini) piliečiui atvykti, būti ir vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint vizos. Pareiškėjas, pasienio tikrinimo metu, savo kaip tarptautinės organizacijos nario statusą deklaravo pateikdamas tik kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tą statutą atitinkančio bei akreditacijos kortelę papildančio kelionės dokumento (diplomatinio ar tarnybinio paso), pareiškėjas pasienio tikrinimo metu VSAT pareigūnams nepateikė.

41. Kadangi pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog per valstybės sieną vyko ne tarnybos, o asmeniniais tikslais, turėdamas įprastą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, pareiškėjas kartu su (duomenys neskelbtini) piliečio pasu turėjo pateikti ir galiojančią vizą, kaip reikalaujama 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašas.

42. Įvertinus ir tai, kad pareiškėjo skundžiamo Atsisakymo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, taip pat atitinka Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio reikalavimus, pripažintina, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas.

43. Pripažinus, kad skundžiamas Atsisakymas yra teisėtas ir pagrįstas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti VSAT ištrinti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šį Atsisakymą iš sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. reglamentą (ES) 2017/2226 kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 18 straipsnį.

44. Papildomai pasisakytina dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

45. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu, Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl Sutarčių išaiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teisingumo Teismą. Vis dėlto, Teisingumo Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į Teisingumo Teismą pagal minėtą nuostatą nėra absoliuti ir teismas gali nuspręsti nesikreipti prejudicinio sprendimo, pirma, kai Teisingumo Teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs iš esmės identišką klausimą panašioje byloje (Teisingumo Teismo 1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa, sujungtos bylos C-28/62, C-29/62, C-30/62), antra, kai vadovaujamasi acte clair doktrina (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje CILFIT, C-283/81).

Pastarajame sprendime Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad galutinės instancijos teismai, kaip ir visi kiti teismai, turi teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje reikalinga atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimą siekiant išspręsti bylą (t. y. nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo iniciatyva (ex officio). Taigi, tokie teismai nėra įpareigoti kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas Europos Sąjungos teisės klausimas yra neaktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo Teisingumo Teismo išaiškinimo.

Taip pat nacionalinis galutinės instancijos teismas neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo tais atvejais, kai dėl teisingo Europos Sąjungos teisės aiškinimo nekyla pagrįstos abejonės. Papildomai pažymėtina, kad Teisingumo Teismo vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti Europos Sąjungos teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl Teisingumo Teismui nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, 2021 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3326-629/2021).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra poreikio kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl pareiškėjo pateiktų klausimų išaiškinimo, kadangi nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei. Todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas.

47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

48. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė