2024-04-24 Nr. AB-6831-3-64-3-00586-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-803-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00586-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Telšių AVPK) viršininko 2023 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 86-TE-23 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) R. G.“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Telšių AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Aprašas) ir atsižvelgdamas į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos 2023 m. vasario 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-29 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada) skyrė (duomenys neskelbtini) R. G., Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus (toliau – ir KPS) (duomenys neskelbtini) tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

3. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Policijos departamente buvo gautas Šiaulių AVPK KPS specialistės V. J. 2023 m. sausio 9 d. prašymas ištirti galimas psichologinio smurto apraiškas Telšių AVPK KPS bei susirašinėjimo „Viber“ programėlėje tarp šio skyriaus darbuotojų medžiagą. V. J. prašymo dalis ir susirašinėjimo „Viber“ programėlėje medžiaga buvo perduota nagrinėti Policijos departamento Imuniteto valdybai, kuri atlikusi patikrinimą pagal V. J. prašymą, 2023 m. vasario 28 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą. Išvadoje nurodoma, kad Telšių AVPK KPS vyriausioji specialistė M. J. ir vyresnysis specialistas D. R. sugalvojo organizuoti skyriaus darbuotojų šventę bei atsidėkoti skyriaus viršininkui R. G., už jo dėka pakeltus atlyginimus, pareigas ir laipsnius, todėl Tarnybinio patikrinimo išvada Telšių AVPK viršininkui pasiūlyta: i) pripažinti, kad Telšių AVPK KPS viršininkas R. G., būdamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, padalinio vadovu ir žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkamos teisės normos, netiesioginiais tyčiniais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir nesilaikė Policijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų policijos veiklos principų ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą; ii) Telšių AVPK KPS viršininkui R. G. už tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą; iii) įpareigoti Telšių AVPK KPS viršininką R. G. grąžinti neteisėtai iš pavaldžių pareigūnų gautą dovaną arba kitokiu būdu atlyginti jos vertę; iv) R. G., M. J. ir D. R. veiksmus svarstyti Šiaulių AVPK policijos darbuotojų etikos komisijoje.

3.2. Pareiškėjui su tarnybiniu nusižengimu susijusi medžiaga buvo pateikta nesivadovaujant Statuto 39 straipsnio 91 dalies nuostatomis. Pareiškėjui pateikus 2023 m. vasario 10 d. prašymą „Dėl duomenų pateikimo“, tyrėjas A. L. pateikė ne visus neįslaptintus duomenis pareiškėjui susipažinti, neatskleisdamas atsakovui žinomų duomenų ir siekdamas nuslėpti šiuos duomenis, tokiais savo veiksmais pažeisdamas pareiškėjo teises ir apribodamas galimybę teikti papildomus paaiškinimus, prašymus, įrodymus ar kitą informaciją dėl gauto prašymo ir jame išdėstytų teiginių. Pareiškėjas tyčia buvo klaidinamas, nepateikiant jam turimos informacijos ir siekiant neobjektyviai ištirti duomenis, gaunant išsamius paaiškinimus, tačiau turint išankstinį nusistatymą surašyti Tarnybinio patikrinimo išvadą, patvirtinančią padarytą tarnybinį nusižengimą.

3.3. Tyrimą atlikęs pareigūnas pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, žinodamas tikslius faktinius duomenis apie dovanos – kupono vertę (200 Eur), sąmoningai nurodė klaidinančius duomenis, kad dovanai buvo surinkta apie 120 – 180 Eur, nors V. J. pateikė 200 Eur vertės kupono nuotrauką, tvirtindama, kad tokios vertės dovaną pareiškėjui padovanojo jam pavaldūs darbuotojai. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo taip pat nurodoma, kad pobūvio metu pareiškėjui pavaldūs darbuotojai įteikė jam dovanų kuponą, skirtą medžioklės reikmenims įsigyti, tačiau Išvadoje teigiama, kad dovanų kuponas pirktas parduotuvėje „Armijai ir civiliams“, o šis parduotuvių tinklas nėra priskirtas medžioklės reikmenų prekybos sričiai. Tyrimą atlikęs pareigūnas tokiais savo veiksmais sąmoningai provokavo ir klaidino pareiškėją, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau neabejotinai žinodamas pareiškėjo asmeninius pomėgius. Pareigūnas pateikė klaidingą informaciją, užduodamas paviršutiniškus klausimus, nors privalėjo siekti pašalinti visas tyrimo metu kilusias abejones ir prieštaravimus.

3.4. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti neteisingi duomenys, kad prašymas, kurio pagrindu buvo pradėtas tyrimas pareiškėjo atžvilgiu, pateiktas Telšių AVPK KPS vyriausiosios specialistės V. J., nes prašymą Policijos departamentui ji pateikė būdama Šiaulių AVPK KPS specialiste. Ši aplinkybė svarbi vertinant tai, jog pobūvis, kurio metu Telšių AVPK KPS viršininkas R. G. esą priėmė dovaną, vyko 2022 m. gegužės 6 d., o prašymas, kurio pagrindu buvo pradėtas tyrimas buvo pateiktas 2023 m. sausio 9 d., t. y. po 9 mėnesių ir jau V. J. būnant Šiaulių AVPK KPS specialiste. Skundžiamą Įsakymą priėmė Šiaulių AVPK, kuriame specialiste dirba V. J., viršininkas, o dėl viršininko R. S., laikinai einančio Telšių AVPK viršininko pareigas, buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl R. G. atžvilgiu taikyto mobingo. Šios sąsajos leidžia teigti, kad tyrimas atliktas tendencingai ir neobjektyviai surašyta Išvada bei priimtas skundžiamas Įsakymas.

3.5. V. J. iš Telšių AVPK KPS vyriausiosios patrulės pareigų į Šiaulių AVPK KPS specialistės pareigas perėjo dėl jai pasiūlytų aukštesnių pareigų, ką tyrimą atlikęs pareigūnas sąmoningai ir tikslingai nutylėjo, pateikdamas nepatikrintus ir tikrovės neatitinkančius duomenis esą V. J. sprendimą pereiti dirbti į kitą padalinį lėmė netinkamas Telšių AVPK KPS skyriaus mikroklimatas. Šie duomenys nebuvo patikrinti ir pagrįsti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. 2022 m. lapkričio mėn. buvo atliktas Telšių AVPK KPS darbuotojų mikroklimato tyrimas, kurį atliko Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių valdybos psichologai ir ataskaitoje buvo pateikti aukščiausi mikroklimato vertinimo rezultatai pagal visus vertinimo kriterijus.

3.6. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikti melagingi faktiniai duomenys ir apie buvusią pareigūnę G. S., kuri išėjo iš darbo dėl asmeninių priežasčių, tačiau tyrimą atlikęs pareigūnas neapklausęs kitų šias aplinkybes žinančių asmenų, pasirėmė G. S. paaiškinimais, esą ši nusivylė tarnyba policijoje, kolektyve esančiu mikroklimatu ir vadovo požiūriu bei elgesiu su jam pavaldžiais darbuotojais, taip pagrįsdamas teiginius apie R. G. kuriamą neigiamą atmosferą darbe. V. J. ir G. S. pateikti paaiškinimai neatitinka Policijos departamento turimų duomenų, tačiau tyrimą atlikusiam pareigūnui tai nesukėlė jokių abejonių dėl jų patikimumo, nors jis galėjo ir turėjo šiuos duomenis patikrinti apklausdamas kitus Telšių AVPK KPS darbuotojus.

3.7. Pareiškėjas Telšių AVPK KPS pareigūnų sukurtoje susirašinėjimų „Viber“ programėlės grupėje nedalyvauja, nėra į ją įtrauktas kaip dalyvis ir susirašinėjimo negali matyti. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklausti visi pobūvyje dalyvavę asmenys. Taigi tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta neteisėtai, kadangi tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti pareiškėjo veiksmuose buvus tarnybinio nusižengimo sudėtį.

4. Atsakovas Telšių AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas grindė atsiliepimą šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

5.1. Pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, kadangi tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas pareiškėjui pateikė visus neįslaptintus duomenis, gautus iki pareiškėjo prašymo pateikimo dienos. Pareiškėjas prašymu neprašė jam pateikti po prašymo pateikimo papildomai gaunamus duomenis.

5.2. Tarnybinio patikrinimo metu buvo išanalizuoti ir patikrinti visi reikšmingi faktai, leidžiantys konstatuoti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Tai patvirtina G. S. parodymai, jog ji prisidėjo prie dovanos R. G. pirkimo, kad pati asmeniškai matė dovanos kupono įteikimo faktą, apie ką vėliau pasakė V. J„ kuri šį faktą nurodė tarnybiniame pranešime. G. S. telefonu duoto paaiškinimo turinys išdėstytas Tarnybinio patikrinimo išvadoje, todėl nėra jokio pagrindo abejoti pareigūnių parodymais.

5.3. Tyrimą atliekantis pareigūnas pats pasirenka tyrimo taktiką pagal turimus duomenis, todėl ir buvo priimtas sprendimas neapklausti visų pobūvyje buvusių dalyvių. Dovanos įteikimo faktas buvo ištirtas ir įrodytas, bei Išvadoje tinkamai konstatuotas Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas. Iš pareigūnės M. J. inicijuoto telefoninio susirašinėjimo su kitais skyriaus darbuotojais per „Viber“ programėlę dėl rengiamo pobūvio ir pinigų rinkimo dėl atminimo dovanos pareiškėjui teksto aiškiai matyti, kad buvo renkami pinigai dovanai, kuri bus įteikta pareiškėjui. Pareiškėjas paaiškinime nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada ir iš ko sužinojo apie skyriaus darbuotojų ketinimą įteikti jam dovaną. M. J., D. R. ir pareiškėjo duoti paaiškinimai neinformatyvūs, abstraktūs, todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir pateiktas įvertinimas kaip jų gynybinė pozicija.

5.4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, apsvarsčiusi 2023 m. vasario 9 d. paklausimą dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo dėl Telšių AVPK KPS pareigūnų veiksmų, pateikė nuomonę, kad esant nustatytoms ir patvirtintoms (įrodytoms) paminėtoms aplinkybėms, galima įžvelgti, kad (duomenys neskelbtini) R. G. iš savo pavaldinių priėmęs 120 – 180 eurų vertės dovanų kuponą, kaip padėką už jo atliktus tarnybinius veiksmus, galbūt nesilaikė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų.

5.5. Skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai ir Išvada pagrįstai pripažinta, kad Telšių AVPK KPS (duomenys neskelbtini) R. G., būdamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, padalinio vadovu ir žinodamas, kokio elgesio iš jo reikalauja atitinkamos teisės normos, netiesioginiais tyčiniais veiksmais pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir nesilaikė Policijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų policijos veiklos principų ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį paskirta adekvati tarnybinė nuobauda.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Telšių AVPK viršininko Įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Teismas nustatė, kad Išvada buvo parengta 2023 m. vasario 28 d., o skundžiamas Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui buvo priimtas 2023 m. kovo 2 d. Tarnybinė nuobauda – papeikimas paskirta nepraleidus 3 metų termino nuo galimo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (2022 m. gegužės 6 d.), kadangi pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta dėl galimo Įstatymo nuostatų pažeidimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, sprendė, jog atsakovas laikėsi Statuto 39 straipsnio 4 dalies bei Aprašo 27, 28 ir 30 punktuose nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo.

8. Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadą, nurodė, kad pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, turi pareigą atlikti išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą, t. y. surinkti visus įrodymus, kurie ne tik patvirtina, bet ir paneigia tiriamo pareigūno nusižengimo aktą bei juos įvertinti Išvadoje, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė. Teismas pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklausti visi pobūvyje dalyvavę asmenys, išvados iš esmės padarytos remiantis V. J. ir G. S. paaiškinimais, tačiau teismo posėdyje G. S. patvirtino, kad pobūvio metu įteikiant voką pareiškėjui buvo visi skyriaus darbuotojai, tačiau kas buvo įdėta į voką, ji nematė, taip pat negalėjo tiksliai pasakyti, kas įteikė pareiškėjui voką. M. J. ir D. R. nurodė, jog dovana pareiškėjui nebuvo įteikta, taigi atsakovas tarnybinio patikrinimo metu nepašalino tyrimo metu atsiradusių prieštaravimų dėl dovanų kupono įteikimo pareiškėjui, neapklausė asmenų, kurie galėjo patvirtinti arba paneigti ginčo aplinkybes, nesurinko medžiagos, patvirtinančios, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą nurodytą Išvadoje, t. y. neįvykdė pareigos atlikti išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių vertinimą, kurio metu buvo patvirtinta arba paneigta, kad pareiškėjas priėmė iš jam pavaldžių pareigūnų dovaną – dovanų kuponą.

9. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkti įrodymai patvirtinantys arba paneigiantys pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, nebuvo atliktas išsamus bei visapusiškas tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimas. Teismas pripažino, jog buvo padarytas esminis pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, todėl buvo panaikintas skundžiamas Įsakymas.

III. 10. Atsakovas Telšių AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

11. Atsakovas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas surinko pakankamai įvairius duomenis, kurių visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Patikrinimą atlikęs pareigūnas rėmėsi V. J. prašyme nurodyta informacija, patvirtinančia Telšių AVPK KPS skyriaus pareigūnų susirašinėjimo duomenis ir tai, kad buvo susirašinėjama dėl pinigų rinkimo dovanos pareiškėjui pirkimui. Šias aplinkybes patvirtino M. J. ir G. S. Tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjui pavaldūs pareigūnai M. J. ir D. R. organizavo pinigų rinkimą dovanos pirkimui už pakeltus atlyginimus, o kitiems už pareigas bei laipsnius, ir, kad kiti skyriaus darbuotojai prisidėjo finansiškai prie dovanos pirkimo. Tai, kad dovana buvo įteikta pareiškėjui pobūvyje patvirtino G. S. Tyrimą atlikusiam pareigūnui, savarankiškai pasirinkusiam tyrimo taktiką ir būdą, iš surinktų patvirtinančių ir paneigiančių pareiškėjo kaltę turimos duomenų visumos pakako duomenų įrodančių, kad pareiškėjui buvo įteikta dovana, todėl ir nekilo pareiga apklausti visus pobūvio dalyvius.

11.2. Tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai ir objektyviai, kurio metu buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, todėl teismo išvada, kad buvo padarytas esminis pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, yra nepagrįsta. G. S. ir V. J. paaiškinimai nekelia abejonių. Be to, tarnybinio patikrinimo metu atsakovo nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, kad pareiškėjas iš jam pavaldžių pareigūnų gavo ir priėmė dovaną, o pareiškėjas nepaneigė šių aplinkybių objektyviais įrodymais.

11.3. Teismas, priteisdamas pareiškėjui 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į rekomenduotinus priteistinus maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius, nevertino bylos sudėtingumo, specialių žinių reikalingumą bei kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė ir neproporcinga, neatitinkanti bylos sudėtingumo bei suteiktų teisinių paslaugų apimties. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra kompensacinio pobūdžio ir negali būti nepagrįsto praturtėjimo, pasipelnymo šaltiniu, o neracionalios, neatitinkančios suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo išlaidos gali būti mažinamos.

12. Pareiškėjas R. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepaisant to, kad buvo siekiama nupirkti pareiškėjui dovaną, dovanai buvo renkamos lėšos bei dovana nupirkta, nereiškia, jog ji buvo įteikta pareiškėjui. M. J. ir D. R. paaiškinimai, jog dovana pareiškėjui nebuvo įteikta, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriama, taip pat nebuvo renkami šias aplinkybes pagrindžiantys arba paneigiantys įrodymai, taigi tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai. Tyrimą atlikęs pareigūnas nesiekė pašalinti visų tyrimo metų iškilusių abejonių ir prieštaravimų. Tokia tyrimo taktika ir metodai yra neteisingi.

13.2. Tyrimo metu taip pat nebuvo vertinama aplinkybė, kad pareiškėjui sužinojus apie jam planuojama įteikti dovaną, jis pareiškė, jog jos nepriims, todėl ji ir nebuvo jam įteikta, tačiau šie argumentai buvo pripažinti kaip gynybinė pareiškėjo pozicija. Tikėtina, kad dėl to, kad šis faktas nepasitvirtintų ir nebuvo apklausti kiti pobūvyje dalyvavę asmenys. Tyrimą atlikęs pareigūnas nerinko įrodymų, paneigiančių R. G. tariamai padarytą tarnybinį nusižengimą, nepatikrino R. G., M. J. ir D. R. paaiškinimuose nurodytų aplinkybių.

13.3. Nors V. J. savo prašyme apie dovanos įteikimą pareiškėjui nurodo kaip apie tikrai įvykusį įvykį, tačiau dovanos įteikimo momento ji nematė. Dovanų kupono nematė ir G. S., liudijusi teisme. Taigi priešingai nei tvirtina atsakovas, nėra įrodymų, patvirtinančių dovanos įteikimą pareiškėjui. Atliekant tarnybinį patikrinimą dovanos įteikimo faktas tirtas nebuvo, prieštaravimai tarp paaiškinimų nebuvo pašalinti.

13.4. Tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno telefoninis pokalbis su G. S. nei su tarnybinio patikrinimo medžiaga, nei pareiškėjui ir teismui nebuvo pateikta. G. S. teismo posėdyje patvirtino, kad tokio asmens nepažįsta, su juo nėra kalbėjusi telefonu ir joks kitas pareigūnas nėra kalbėjęs su ja apie dovanos įteikimą pareiškėjui.

13.5. Tinkamai, objektyviai ir išsamiai atlikti tarnybinį patikrinimą ir surašyti išsamią bei objektyvią Išvadą yra atsakovo, o ne pareiškėjo ar teismo pareiga, todėl reikalauti, jog teismas ar pareiškėjas papildomų įrodymų rinkimu taisytų atsakovo netinkamai atliktų pareigų rezultato spragas, nėra pagrįsta. Atsakovas neatliko savo pareigos tinkamai ir visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tarnybiniu nusižengimu.

13.6. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra priteistos už mažesnį suteiktų teisinių paslaugų kiekį, nei jų pareiškėjui buvo suteikta. Pareiškėjas pateikęs skaičiavimus atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodo, kad iš viso už suteiktas teisines paslaugas jam galėjo būti priteistina maksimali 5 281,46 Eur suma, tačiau teismas priteisė mažiau, nei galėjo būti priteistos patirtos išlaidos. Į bylą yra pateikta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas, kurioje aiškiai nurodytos suteiktos paslaugos, už kurias pareiškėjas atsiskaitė su advokate, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą patvirtinančių įrodymų. Teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo naikinti sprendimo šioje dalyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas byloje kilo dėl Telšių AVPK viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Telšių AVPK viršininko Įsakymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, konstatuodamas, kad atsakovas išsamaus tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimo neatliko, visų įrodymų nesurinko, nepašalino tyrimo metu atsiradusių prieštaravimų dėl dovanų kupono įteikimo R. G., Išvadoje nėra neabejotinai įrodyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 6 d. priėmė iš Telšių AVPK KPS kolegų 200 Eur vertės dovanų kuponą, o visos abejonės aiškintinos pareiškėjo naudai.

16. Atsakovas Telšių AVPK, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas su tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Statutas nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Statuto 39 str. 1 d.). Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

19. Dėl nagrinėjamos ribų pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje ginčijamas Įsakymas, kurio sudėtinė dalis yra Išvada. Būtent Išvadoje apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio asmuo turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520–2635/2012). Nagrinėjamoje byloje Įsakyme nurodyta, kad papeikimas skiriamas atsižvelgiant į Išvadą, o Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, eidamas Telšių AVPK KPS (duomenys neskelbtini) pareigas, žinodamas apie savo veiksmų ir priimamų sprendimų neteisėtumą, netiesiogine tyčia nesilaikydamas Įstatymo 13 straipsnyje 1 dalyje nustatyto ribojimo priimti dovaną, neteisėtai priėmė iš Telšių AVPK KPS darbuotojų 200 Eur vertės dovanų kuponą už jiems neva pakeltus koeficientus, laipsnius ir pareigas, nesilaikė Policijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų principų (profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo), šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams.

20. Įstatymo 13 straipsnis nustato, kad deklaruojantis asmuo ar jam artimas asmuo negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis (Įstatymo 13 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas dėl ne didesnės negu 150 eurų vertės dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su deklaruojančio asmens tarnybinėmis pareigomis, taip pat dėl reprezentacijai skirtų dovanų su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika arba kai paslaugomis yra naudojamasi tarnybiniais tikslais (Įstatymo 13 str. 2 d.).

21. Policijos įstatymo 4 straipsnis nustato, kad policija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais ir įgyvendindama policijos uždavinius, nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama jų rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės ar turtinės padėties, religijos ar tikėjimo, įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus, lytinės orientacijos (Policijos įstatymo 4 str. 1 d.). Policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais (Policijos įstatymo 4 str. 2 d.).

22. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, ar įrodyta, kad 2022 m. gegužės 6 d. pabendravimo tarpusavyje ne tarnybos metu šventėje, vykusioje Telšių rajone esančioje sodyboje, dalyvaujant Telšių AVPK KPS pareigūnams, Telšių AVPK KPS kolegos įteikė ir R. G. priėmė dovaną – 200 Eur kuponą.

23. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

24. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020 ir kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta neatlikus objektyvaus ir visapusiško tarnybinio nusižengimo aplinkybių nustatymo, nesurinkus įrodymų ir neatlikus tinkamo jų vertinimo. Pareiškėjas tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pabrėžė, kad dovanos nepriėmė. Jo poziciją patvirtino pareigūnai D. R. ir M. J. savo tarnybiniuose paaiškinimuose, kuriuose paneigė dovanos teikimo pareiškėjui faktą. Atsakovas, dovanos priėmimo faktą grindė V. J. 2023 m. sausio 9 d. raštu ir G. S. paaiškinimais telefonu. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad V. J. nematė dovanos įteikimo, o informaciją apie 2022 m. gegužės 6 d. įvykius pateikė 2023 m. sausio 9 d. rašte, kuriuo V. J. kreipėsi dėl R. G. vykdomo mobingo jos atžvilgiu. Atsakovas nepateikė M. J. telefoninio pokalbio su tyrėju garso įrašo, apklausiant ją kaip liudytoją teisme, ji neprisiminė, kad kalbėjo su tyrėju, patvirtino, kad nematė, ar pareiškėjui buvo įteiktas ir pareiškėjas priėmė 200 Eur vertės čekį apsipirkti parduotuvėje „Armijai ir civiliams“. Taigi atsakovas neatsižvelgė į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo prieštaringų įrodymų, neteisėtai nesiaiškino situacijos ir nerinko pareiškėjo neteisėtus veiksmus paneigiančių ar patvirtinančių įrodymų.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra įrodymų apie sudėtingą tarnyboje susiklosčiusią situaciją, t. y. kad 2022 m. spalio 21 d. R. G. tarnybiniu pranešimu „Dėl daromo poveikio tarnyboje“ prašė atlikti tyrimą ir vertinti pareigūnų, darančių spaudimą pareiškėjui ir M. J., elgesį. 2023 m. sausio 9 d. V. J. kreipėsi dėl R. G. vykdomo mobingo jos atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad nors vienas iš šių pareiškimų būtų pasitvirtinęs. Esant tokiai konfliktinei situacijai, atsakovas turėjo itin atidžiai ir kruopščiai tirti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kritiškai vertinti subjektyvius asmenų paaiškinimus, stengtis surinkti kuo daugiau objektyvių įrodymų, lyginti įrodymus tarpusavyje, atitinkamai imtis visų įmanomų priemonių objektyviam aplinkybių ištyrimui. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, pažymi, kad nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.

27. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą būti aktyviam, kilus neaiškumų, pats netyrė tarnybinio nusižengimo aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas neatlieka savarankiško tarnybinio nusižengimo tyrimo, jis remiasi Išvada ir tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje atsakovas teikė atsiliepimą ir nurodė, kad prideda tarnybinio patikrinimo medžiagą. Minėtoje medžiagoje, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė pareiškėjo pareigybės aprašymo, sprendimo pradėti tarnybinį patikrinimą, rašto su priedais, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2023 m. vasario 10 d. prašymą pateikti turimus tarnybinio patikrinimo duomenis. Be to, pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 3 d. tenkino atsakovo atstovo prašymą, atidėjo teismo posėdį ir iškvietė bei liudytoja apklausė G. S. 2023 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje po liudytojos apklausos atsakovo atstovas daugiau prašymų teismui nepateikė. Taigi teismas buvo aktyvus, reagavo į atsakovo prašymus, sudarė galimybę teikti įrodymus ir juos vertino.

28. Pažymėtina, kad galutinis bylos aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai susiformavo įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus atsietai. Atsakovas apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

29. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pirmosios instancijos teismas priteisė jam 4 000 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas apeliaciniame skunde abstrakčiai nesutinka su tokia suma, nurodo, kad byla nėra sudėtinga, skundas tik 11 lapų, šabloniškas, jame perteklinai dėstomos faktinės aplinkybės ir kt., pažymi, kad teismo posėdyje buvo galima dalyvauti nuotoliniu būdu, vykti į kitą vietovę nebuvo būtina, advokatės prašymo pridėti dokumentus teismas netenkino. Atsakovas prašo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 2 punktu.

30. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijose. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi aiškinimo, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

33. Kaip matyti iš prašymo pirmosios instancijos teismui, buvo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas už skundo surašymą, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir pasirengimą jiems. Už prašymą pridėti dokumentus ir advokatės vykimą į kitą vietovę nebuvo prašoma atlyginti išlaidas, atitinkamai pirmosios instancijos teismas atlyginimo už tokias išlaidas nepriteisė, todėl šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmetami. Įvertinusi bylos sudėtingumą (nėra sudėtinga), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (nėra nauji), teisėjų kolegija sprendžia, kad nors prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių sumų (yra joms artima), vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, pareiškėjui priteistina suma yra mažintina iki 2 500 Eur (už skundo parengimą, atstovavimą 2 teismo posėdžiuose ir pasirengimą jiems). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl bylos esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės priimtas tinkamai įvertinus visas nagrinėjamoje byloje svarbias faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikius ginčui spręsti aktualias teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keičiama ir pareiškėjui R. G. iš atsakovo priteisiama 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

35. Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimą proporcingai netenkintų reikalavimų daliai. Pareiškėjas prašė atlyginti 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nors prašoma suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, tačiau įvertinusi bylos sudėtingumą (nėra sudėtinga), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (nėra nauji), faktą, kad bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme vedė ta pati advokatė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistina suma yra mažintina iki 1 500 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies trečią pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti pareiškėjui R. G. iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.“

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui R. G. iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis