c3d07b48-d949-4fb9-8fba-9d2f72ffc486 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2768-1100/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38517-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.20.13; 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei, kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirba, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams su įpareigojimais;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams su įpareigojimais;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų areÅ¡to bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams ir turto konfiskavimÄ , iÅ¡ieÅ¡kant automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (1280 Eur);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 243 straipsnį 60 parų areÅ¡to bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams ir turto konfiskavimÄ , iÅ¡ieÅ¡kant automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (1210 Eur); kaltinamas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės D.

B. 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 20.33 val. Vilniuje, Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 35, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 3,38 promilės etilo alkoholio koncentracija. D. B. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. B., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ privalėdamas atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, tyčia nevykdė Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 20.33 val. Vilniuje, Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 35, vairavo automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 3,38 promilės etilo alkoholio koncentracija.

D. B. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 243 straipsnyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 21 val. vairavo automobilį Volvo XC70, kuris priklauso pažįstamam. PrieÅ¡ tai nuo ryto vartojo degtinę. Važiavo transporto priemone į svečius. Policijos pareigÅ«nai sustabdė jo vairuojamÄ automobilį su Å¡vyturėliais Vilniuje, Liepkalnio g.

D. B. nustatytas 3,38 promilių neblaivumas. Jis iÅ¡ karto sutiko su neblaivumu. PrieÅ¡ tai du kartus baustas už vairavimÄ neblaiviam, neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir žinojo, kad negali vairuoti automobilio. Blogai vertina savo elgesį. Retai vartoja alkoholį, bet pradėjus vartoti, tai tęsiasi apie savaitę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d., dirbdamas su kolega E. K., Vilniuje, Liepkalnio g., apie 20.20 val. ties pastatu Nr. 35 sustabdė patikrinimui automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes šis automobilis važiavo neįjungęs žibintų šviesų, pavojingai manevravo tarp kelių automobilių ir nerodė posūkio signalų. Bendraujant su automobilio vairuotoju, nuo jo buvo jaučiamas sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akivaizdžiai buvo matyti, kad jis yra neblaivus.

Buvo nustatyta, kad transporto priemonę vairavo D. B., kuris neturi ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, be to, jau ne kartÄ jam buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vairavimo esant neblaiviam. D. B. pasiÅ«lius pasitikrinti neblaivumÄ pučiant į alkotesterį, jis sutiko. Pirmu pÅ«timu jam nustatytas 3,74 promilių neblaivumas, o antru pÅ«timu – 3,38 promilių neblaivumas. D. B. sutiko su alkotesterio rezultatais (b. l. 32). V. Ž. 2019 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotos iÅ¡ esmės tos pačios aplinkybės (b. l. 7).

Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo vardu registruotas automobilis Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važinėja jo motina B. N. , kuri yra Å¡ios transporto priemonės valdytoja. 2019 m. rugsėjo 7 d. po pietų kieme netoli namų susitiko iÅ¡ matymo pažįstamÄ D., kurio pavardės nežino. D. buvo su dar vienu jam iÅ¡ matymo pažįstamu vaikinu, vardu S. Jie visi trys susitikę JustiniÅ¡kių g., netoli jo namų, kalbėjosi. Jis pats buvo iÅ¡gėręs dvi skardines alaus.

Ar alkoholį vartojo D. ir S., nežino, bet jam jie atrodė blaivūs. Besikalbėdami jie nutarė nuvažiuoti prie ežero. Kadangi S. buvo blaivus, todėl leido jam sėsti prie automobilio Volvo XC70 vairo. Nuvažiavo prie Pašilaičių troleibusų žiedo esančios parduotuvės „Maxima“, kur nusipirko kebabų. Be to, S. nuėjo į parduotuvę „Maxima“ ir grįžo nupirkęs butelį 0,7 l talpos degtinės. Tada S. vairuojant automobilį Volvo XC70, jie visi nuvažiavo link Buivydiškių prie Buivydiškių ežero.

Prie ežero jis ir S. iÅ¡gėrė nupirktÄ butelį 0,7 l talpos degtinės. Jis nematė, kad D. gėrė degtinę, atrodo, Å¡is nevartojo tokio alkoholio. Baigus gerti degtinę, nutarė nuvažiuoti į miestÄ . Kadangi jis su S. gėrė degtinę, o D. negėrė, bent jau jam taip atrodė, todėl jis vėl sėdo į priekinę keleivio sėdynę, S. ant galinės sėdynės, o D. sėdo prie automobilio Volvo XC70 vairo. D. vairuojant transporto priemonę Liepkalnio g., jÄ sustabdė policijos pareigÅ«nai.

Liudytojas nežinojo, kad D. neturi vairuotojo pažymėjimo, manė, kad jis turi šį dokumentÄ , nes siÅ«lėsi vairuoti automobilį. Policijos pareigÅ«nai pasiÅ«lė D. pasitikrinti blaivumÄ , pučiant į alkotesterį, ir D. sutiko. Å is pÅ«tė į alkotesterį du kartus ir abu kartus įpÅ«tė virÅ¡ 3 promilių (b. l. 23). Liudytojas S. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 16 val. kieme prie namų, JustiniÅ¡kių g., susitiko pažįstamÄ D. B. ir, su juo sėdėdami ant suoliuko, kalbėjosi.

Netrukus prie jų priėjo kitas pažįstamas vardu Sergejus, kurio pavardės nežino. S. pasiūlė nuvažiuoti prie ežero. Jie su D. turėjo nusipirkę 3 butelius po 1 l talpos alaus, sutiko su pasiūlymu, sėdo į automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. vairuojant automobilį, nuvažiavo iki parduotuvės „Maxima“, esančios prie Justiniškių troleibusų žiedo. Ten nusipirko kebabų, be to, parduotuvėje „Maxima“ jis nupirko butelį 1 l talpos degtinės ir limonado.

Tuomet S. vėl vairuojant automobilį, nuvažiavo prie kažkokio tvenkinio netoli Vilniaus, bet vietos nurodyti negali, nes nežino. Prie tvenkinio jie visi trys iÅ¡gėrė butelį 1 l talpos degtinės. Kadangi jis retai vartoja alkoholį, todėl nuo iÅ¡gerto kiekio degtinės labai apgirto ir, kas vyko po to, pamena tik protarpiais. Pamena, kad, baigus gerti degtinę, D. B. sėdo prie automobilio Volvo XC70 vairo. Å iam vairuojant transporto priemonę Liepkalnio g., jÄ sustabdė policijos pareigÅ«nai. Jie kelis kartus tikrino D.

B. neblaivumÄ ir pamena, kad jam abu kartus buvo nustatytas daugiau kaip 3 promilių neblaivumas (b.l. 27). Alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0129 rodmenų kopijos patvirtina, kad D. B. 2019 m. rugsėjo 7 d. 20.36 val. nustatytas 3,74 promilių neblaivumas, o 2019 m. rugsėjo 7 d. 20.53 val. – 3,38 promilių neblaivumas (b. l. 36–37). Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ , Å¡io alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 44). 2019 m. rugsėjo 7 d. neblaivumo nustatyto akte nurodyta, kad D.

B. nustatyti Å¡ie neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 45). VÄ® „Regitra“ duomenimis, automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. K., o valdytoja – B. Namlijeva (b. l. 11). Pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymÄ , automobilio Volvo XC70 vidutinė kaina yra 2900 Eur be PVM (b. 1. 12). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iÅ¡kvėptame ore yra 3,38 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktÄ .

Aplinkybę, kad D. B. vairavo minėtÄ transporto priemonę, taip pat įrodo liudytojų V. Ž., S. K. ir S. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir raÅ¡ytinis įrodymas – V. Ž. 2019 m. rugsėjo 7 d. tarnybinis praneÅ¡imas. Be D. B. prisipažinimo vartojus alkoholį, tokiÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvÅ«s duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo neblaivumo faktÄ patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojo V.

Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jo 2019 m. rugsėjo 7 d. tarnybinis praneÅ¡imas ir Å¡ios dienos neblaivumo nustatyto aktas, kuriais apibÅ«dinti D. B. neblaivumo fiziologiniai požymiai. Taigi darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintÄ draudimÄ , nes D. B. 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 20.33 val. Vilniuje, Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 35, vairavo automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 3,38 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kadangi D. B. nustatytas neblaivumas virÅ¡ijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. BK 243 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (b. l. 63–64).

Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad tokios pačios rūšies ir termino baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam taip pat paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ užfiksuota, kad D. B. įteikti minėtų teismo baudžiamųjų įsakymų nuorašai. Taigi kaltinamasis žinojo, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Kita vertus, D. B. nagrinėjamu laiku ir vietoje, nesilaikydamas baudžiamojo poveikio priemonės reikalavimo, vėl vairavo transporto priemonę. Tai rodo, kad kaltinamasis, kuriam ne vienÄ kartÄ buvo paskirtas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), piktybiÅ¡kai tyčia nesilaiko tokio draudimo. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. B., žinodamas ir suprasdamas pareigÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, nesant kliūčių jos vykdymui, suvokdamas, kad pažeidžia teismo paskirtÄ draudimÄ , vairavo automobilį.

Teismas pripažįsta, kad D. B. padarytas baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas nėra mažareikÅ¡mis – neturėdamas teisės vairuoti ir bÅ«damas neblaivus, jis vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį. Taigi toks nevykdymas laikytinas vengimu atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. D. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 243 straipsnį. IV. Bausmės skyrimo motyvai BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės: bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o BK 243 straipsnio sankcijoje – bauda arba areÅ¡tas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jų baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ D. B. padarė tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų, kuriuo pažeidžiamas transporto eismo saugumas, kategorijai (BK 2811 straipsnio 1 dalis), ir viena priskiriama baudžiamajam nusižengimui, kuriuo pažeidžiamas teisingumas (BK 243 straipsnis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį neblaivus, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.

D. B. buvo nustatytas 3,38 promilių neblaivumas, t. y. daugiau kaip du kartus virÅ¡ijantis 1,51 promilių ribÄ , nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal 2811 straipsnio 1 dalį, ir gerokai virÅ¡ijantis sunkaus girtumo ribÄ (prasideda nuo daugiau kaip 2,5 promilių), net ir įvertinus paklaidÄ . Teismas nenustatė D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas. Kita vertus, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus:

a) kaltininko prisipažinimÄ , padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.).

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Nagrinėjamu atveju D. B. teisiamojo posėdžio metu deklaratyviai nurodė, kad jis visiÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, ir daugiau neturėjo nieko papildyti.

Kaltinamasis papasakojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tik atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, jo atsakymai į klausimus buvo lakoniÅ¡ki. Be to, nenustatyta, kad D. B. bylÄ nagrinėjant teisme nuoÅ¡irdžiai gailėtųsi. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis per Å¡iek tiek daugiau kaip dvejus metus trečiÄ kartÄ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai neblaivumo laipsnis užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, taip pat ne pirmÄ kartÄ padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nustatytÄ BK 243 straipsnyje.

Tai rodo, kad D. B. nepadarė ankstesnių iÅ¡vadų, toliau pažeidžia visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, o jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Tai eliminuoja nuoÅ¡irdaus gailesčio pripažinimo galimybę. Todėl tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali bÅ«ti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. D. B. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. B. anksčiau iÅ¡ viso teistas keturis kartus (b. l. 60–62). Kaip minėta, nuo 2017 m. kaltinamasis Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis trečiÄ kartÄ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai neblaivumo laipsnis užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Teismas pažymi, kad nustatyta, jog D. B. vairuoja transporto priemones esant itin dideliam neblaivumui. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , kaltinamajam 2017 m. liepos 4 d. nustatytas 2,99 promilių neblaivumas; remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, jam 2018 m. rugpjūčio 11 d. nustatytas 3,53 promilių neblaivumas.

Å ioje byloje D. B. nustatytas 3,38 promilių neblaivumas. Taigi kaltinamasis kelia realų pavojų visuomenės saugumui, jos narių gyvybei, sveikatai ir turtui ne pirmÄ kartÄ bÅ«damas sunkaus girtumo bÅ«senos, kai asmens orientavimasis aplinkoje itin pasunkėja, o iÅ¡vengta sunkių padarinių tik dėl laimingo atsitiktinumo. ReikÅ¡minga ir tai, kad kaltinamasis nei nusikalstamų veikų padarymo metu, nei anksčiau neturėjo teisės vairuoti kelių transporto priemones. Tai didina D. B. ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nes jis anksčiau niekada teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas vairuotoju, t. y. asmeniu, kurio įgÅ«džiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę, bet jis vis tiek sÄ moningai sėda prie automobilių, kurie priklauso kitiems asmenims, vairo.

D. B. asmenybę neigiamai apibÅ«dina ir jo kiti teistumai. IÅ¡vadÄ , kad D. B. ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, taip pat patvirtina tai, kad jis ne kartÄ baustas administracine tvarka ir daugeliu atveju nesumokėjo paskirtų baudų (b. l. 65–72). Bylos duomenimis, kaltinamasis yra bedarbis, Å¡iais metais nedirbo. Teismas, vertindamas D. B. parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad jis taip pat piktnaudžiauja alkoholiu. Todėl darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis padarė naujas nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už padarytÄ nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausiÄ sankcijoje nustatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurio dydis (9 mėnesiai) yra Å¡iek tiek didesnis už vidurkį (7,5 mėnesio), o už BK 243 straipsnyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ areÅ¡tÄ , kurio dydis (30 parų) yra Å¡iek tiek didesnis už vidurkį. Už BK 281 straipsnio 7 dalyje, kuriÄ Å¡iuo metu iÅ¡ esmės atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalis, nustatyto nusikaltimo padarymÄ D.

B. anksčiau buvo paskirtos areÅ¡to bausmės, tačiau jos nepasiekė bausmės tikslų, nes kaltinamasis dar kartÄ padarė tokio paties pobÅ«džio nusikaltimÄ . Baudos taip pat Å¡iuo atveju negali bÅ«ti skiriamos, nes kaltinamasis nedirba, nėra duomenų, kad jis turi kokio likvidaus turto, juolab Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmė jam bÅ«tų per Å¡velni. D. B. skirtinos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje teigė, kad yra pagrindas atidėti D. B. paskirtos bausmės vykdymÄ . Teismas nesutinka su tuo. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

D. B. Å¡iuo metu teisiamas penktÄ kartÄ , jis anksčiau du kartus nuteistas už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , t. y. susijusį su transporto priemonės (didesnio pavojaus Å¡altinio) vairavimu neblaiviam, kai neblaivumas žymiai virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Taigi kaltinamasis sistemingai daro tos pačios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , juolab jis niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis anksčiau taip pat nuteistas du kartus už kitų tyčinių nusikaltimų (BK 138 straipsnio 1 dalis ir 284 straipsnio 1 dalis) padarymÄ .

D. B. ne kartÄ baustas administracine tvarka, nedirba, turi piktnaudžiavimo alkoholiu požymių, jis nusikalto bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, byloje nėra jokių duomenų, kurie bent iÅ¡ dalies teigiamai charakterizuotų kaltinamÄ jį. Å ios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, kurios buvo įvertintos parenkant D. B. bausmę, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

D. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. 20.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 8 d. 15.02 val. (1 diena) (b. l. 40, 47). Å is laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skirtinÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis). V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamÄ jÄ kalbÄ , prašė paskirti D. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

1) specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimÄ ketveriems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ (BK 72 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iÅ¡ jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nors nagrinėjamu atveju D. B. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktikÄ Å¡is faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). D. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ vairuodamas transporto priemonę ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 3,38 etilo alkoholio koncentracija (gerokai virÅ¡ija 1,51 promilių ribÄ , nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė).

Kaltinamasis savo veiksmais Å¡iurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, nes vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste vakaro metu, kai eismas yra gana intensyvus. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumÄ ir atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam bÅ«tina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminÄ , teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos padarymo aplinkybes, D. B. nustatytÄ neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne kartÄ padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, tai rodo jo piktybiÅ¡kumÄ , be to, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Taigi D. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuojamas nuo tada, kai kaltinamasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis). Apie priimtÄ sprendimÄ , įsiteisėjus nuosprendžiui, praneÅ¡tina VĮ „Regitra“. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).

Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Svarstant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo D. B., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi jis padarė nusikalstamÄ veikÄ panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. IÅ¡ byloje esančio VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad minėto automobilio savininkas yra tretysis asmuo – S. K. (b. l. 11). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ , tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – S. K., svarstytinas klausimas dėl Å¡io automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir Å¡io turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas, iÅ¡ esmės yra privalomas, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (2900 Eur be PVM) iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ D.

B. bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, nevaržo D. B. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Ä® bylÄ yra pateikta VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 3510 Eur (b. l. 12), tačiau į Å¡iÄ sumÄ Ä¯trauktas ir automobilio pardavimo ar pirkimo atveju valstybei mokėtinas 21 proc.

PVM mokestis, kuris sudaro 610 Eur. Nustatant konfiskuotino turto vertę, šiuo atveju PVM mokestis iš 3510 Eur sumos turėtų būti išskaičiuotas, kadangi nei kaltinamasis D. B., nei automobilio savininkas nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Analogiškos pozicijos dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018, 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. B. išieškotina konfiskuotino turto vertė be PVM – 2900 Eur. VI. Kiti klausimai D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir D. B. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, subendrintÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

D. B. į paskirtÄ bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. 20.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 8 d. 15.02 val. (1 diena), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalis). Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio D. B. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D.

B. baudžiamojo poveikio priemones: – uždraudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams. Uždraudimo terminÄ skaičiuoti nuo tada, kai D. B. atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalis). Apie priimtÄ sprendimÄ , įsiteisėjus nuosprendžiui, praneÅ¡ti VĮ „Regitra“. – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę be PVM atitinkančios pinigų sumos – 2900 Eur (dviejų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų eurų) – konfiskavimÄ valstybės naudai.

D. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis