2017-06-14 Nr. AB-12224-3-62-3-00103-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1163-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00103-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 15 d. buvo etapuotas į Kauno TI. Pareiškėjas serga plaučių tuberkulioze, todėl jam turėtų būti tiekiamas dietinis maitinimas pagal dietologo paskyrimą, tačiau buvimo Kauno TI laikotarpiu, jam nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas buvo kreipęsis į Kauno TI administraciją, tačiau jo prašymas buvo ignoruojamas, rašė skundus ir Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau - ir KD prie TM). Pareiškėjas dėl neteisėtų Kauno TI administracijos veiksmų patyrė stresą, depresiją, buvo pažemintas jo orumas, jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur ir prašo priteisti ją iš atsakovo.

Pareiškėjas dėl atsakovo atstovo atsiliepime nurodytų argumentų pažymėjo, kad maitinimas nuteistiesiems ir suimtiesiems turi būti tiekiamas nemokamai bei turi atitikti gydytojų rekomendacijas. Kauno TI turėjo būti žinoma, kad pareiškėjas yra ligonis ir atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Teisės aktai nenumato pareigos suimtajam pačiam pranešti, iš kokios įkalinimo įstaigos jis atvyko, o Kauno TI administracija turėjo informuoti ūkio skyrių apie pareiškėjui paskirtą maitinimą, kadangi duomenys apie tai yra pareiškėjo asmens byloje.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 15 d. ir šiuo laikotarpiu maisto tiekimą pareiškėjui reglamentavo Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 punktas, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologinės mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Suimtiesiems nedraudžiama papildomai įsigyti maisto produktų. Dietinis maitinimas suimtiesiems (nuteistiesiems), laikomiems Kauno TI, tiekiamas gavus jų prašymus, tačiau Kauno TI nėra užregistruotų pareiškėjo prašymų ar skundų dėl dietinio maitinimo skyrimo, tiekiamu maistu buvo patenkintas.

Pažymėjo, kad Kauno TI administracija vykdydama suimtųjų (nuteistųjų) maitinimą, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Akcentavo, kad pareiškėjo reikalavimo tikslas yra ne patirtos neturtinės žalos atlyginimas, o noras užsidirbti. Skunde pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių nesikreipė į administraciją dėl dietinio maitinimo skyrimo. Atsakovo veiksmai, tiekiant pareiškėjui maitinimą, buvo teisėti, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto, o priežastis, dėl ko jam nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas, yra jo paties neveikimas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas serga infiltracine plaučių tuberkulioze. Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 15 d. jis buvo kalinamas Kauno TI. Pareiškėjui, kaip nurodyta Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašte Nr. 7-PR-439, vykstant į Kauno TI, laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam buvo išduoti medikamentai bei išrašyta pažyma, jog pareiškėjas minėtus medikamentus turi. Byloje nėra šiuos įrodymus paneigiančių duomenų. Iš pareiškėjo kameros kortelės matyti, kad jis serga tuberkulioze, todėl teismas vertino, kad Kauno TI administracijai turėjo būti žinoma, jog pareiškėjas serga minėta liga. Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašte Nr.7-PR-456, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją, nurodyta, kad pareiškėjui pagal gydytojų rekomendacijas yra paskirtas maitinimas pagal CD tipo dietinį valgiaraštį ir, kad jis turi teisę tokio maitinimo reikalauti bet kurioje kitoje įkalinimo įstaigoje.

Teismas nustatė, kad nors pareiškėjas teigia, jog buvo išreiškęs Kauno TI administracijai reikalavimą skirti dietinį maitinimą, tačiau į bylą nepateikė šį argumentą pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, iš paties pareiškėjo pateikto Kauno TI rašto matyti, kad Kauno TI administracija tokio prašymo nebuvo gavusi. Šią aplinkybę patvirtina ir KD prie TM raštas, kuriame konstatuota, kad patikrinus suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų registravimo žurnalą, pareiškėjas kalinimo Kauno TI laikotarpiu administracijai buvo pateikęs tik vieną prašymą dėl kopijų padarymo, kitų prašymų nebuvo gauta.

Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad Kauno TI administracijai buvo žinoma, jog jis serga tuberkulioze, todėl, remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkto nuostata, turėjo būti maitinimas pagal vieną iš minėtų taisyklių valgiaraščių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui toks maitinimas nebuvo tiekiamas, pats pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Tuo tarpu pagal dietinį valgiaraštį maitinami tik asmenys, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą. Byloje nėra duomenų, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, iš kurios pareiškėjas atvyko į Kauno TI, būtų išdavusi pareiškėjui pažymą apie tai, jog jam yra skirtas maitinimas pagal CD tipo dietinį valgiaraštį ir, kad ši aplinkybė Kauno TI administracijai buvo žinoma. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas vertino, kad Kauno TI neturėjo pareigos organizuoti pareiškėjo maitinimą pagal dietinį valgiaraštį, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo atžvilgiu nekonstatavo.

Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas sprendė, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog dėl netinkamo maitinimo patyrė depresiją, stresą ir orumo pažeminimą, tai, pareiškėjo teigimu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo šių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo laikotarpis, už kurį pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, itin trumpas (8 dienos), byloje taip pat nenustatė, kad Kauno TI administracija pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų asmenų ir dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas ar, kad dietinio maitinimo neskyrė tyčia, siekiant pakenkti pareiškėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjo sveikatos būklė būtų pablogėjusi dėl neskirto dietinio maitinimo, šios aplinkybės nenurodo ir pats pareiškėjas. Jokių kitų duomenų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl, pareiškėjo teigimu, įkalinimo sąlygų sukelto neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. Pareiškėjas V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka teisingumo bei protingumo principų. Teismas neleido pareiškėjui apginti savo teisių, sprendime nurodė, kad jam priklauso maitinimas pagal vieną iš Maitinimo organizavimo taisyklėse nustatytą valgiaraštį, o tai reiškia, kad jam priklauso didesnis maisto davinys nei kitiems nuteistiesiems, tačiau Kauno TI administracija tokių duomenų byloje nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė jokio teisės akto, kuriame būtų nurodyta, kad pareiškėjas turi informuoti įstaigos administraciją apie tai, iš kurios įstaigos atvyko bei koks maitinimas jam priklauso. Kauno TI visą informaciją apie pareiškėją turėjo, kadangi įskaitos skyriuje yra ir jo asmens byla, kol jis būna įstaigoje.

Atkreipia dėmesį, kad Kauno TI administracijai buvo žinoma aplinkybė, jog jis serga plaučių tuberkulioze ir vartoja vaistus, todėl, remdamasis teisės aktais, turėjo jam skirti dietinį maitinimą. Teismas nepagrįstai nenustatė Kauno TI neteisėtų veiksmų, kadangi jis veikė nesivadovaudamas teisės aktais ir dėl to pareiškėjas patyrė stresą, depresiją, diskomfortą, jautė orumo pažeminimą. Aplinkybė, kad jis nesikreipė psichologinės pagalbos nepatvirtina, jog jis nepatyrė neigiamų išgyvenimų.

Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo KD prie TM pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad teismas byloje patektus įrodymus įvertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, teisingai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Kauno TI neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatyto dietinio maitinimo, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 15 d., atlyginimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Kauno TI veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis numato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) 5 ir 6 punktus, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes (7 p.).

Taigi specialus maitinimas asmeniui kuriam jis yra numatytas gydymo įstaigos yra jo teisė, kurios jis gali ir atsisakyti, atitinkamai įkalinimo įstaiga asmeniui išreiškus valią bei pateikus duomenis, kad jam dietinis maitinimas priklauso, turi pareigą jį užtikrinti.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 15 d. buvo kalinamas Kauno TI. Pareiškėjui vykstant į Kauno TI, laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam buvo išduoti medikamentai bei išrašyta pažyma, jog pareiškėjas minėtus medikamentus turi. Iš pareiškėjo kameros kortelės matyti, kad jis serga tuberkulioze.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašte Nr.7-PR-456 (b. l. 9), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją, nurodyta, kad pareiškėjui pagal gydytojų rekomendacijas yra paskirtas maitinimas pagal CD tipo dietinį valgiaraštį ir kad jis turi teisę tokio maitinimo reikalauti bet kurioje kitoje įkalinimo įstaigoje. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog dietinis maitinimas tiekiamas tik gavus kalinamo asmens prašymą, t. y. atsakovas turi turėti informaciją jog pareiškėjui yra paskirtas specialus maitinimas ir jis jį gauti pageidauja. Byloje duomenų, jog pareiškėjas būdamas Kauno TI administracijai būtų pateikęs prašymą ar kitu būdu išreiškęs pageidavimą dėl jam skiriamo specialaus maitinimo nėra – byloje nustatyta, jog pareiškęs kreipėsi į administraciją dėl kopijų darymo. Šią aplinkybę patvirtina ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas (b. l. 12), kuriame konstatuota, kad patikrinus suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų registravimo žurnalą, matyti, jog pareiškėjas kalinimo Kauno TI laikotarpiu administracijai buvo pateikęs tik vieną prašymą dėl kopijų padarymo. Daugiau pareiškėjo skundų, pareiškimų ar prašymų ginčo laikotarpiu nebuvo gauta.

Atsižvelgdama į šias byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Kauno TI šiuo atveju neturėjo pareigos organizuoti pareiškėjo maitinimą pagal dietinį valgiaraštį. Todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, t. y. būtinosios sąlygos neturtinei žalai kilti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė