2016-07-04 Nr. AB-13835-3-61-3-00077-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3670-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00077-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti 2013 m. liepos 30 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) sprendimą Nr. (15/6-14) 1U-93 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 1–3).

Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. 2011 metais teisėtai atvyko į Lietuvą ir įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai prieš jį sufabrikavo keletą baudžiamųjų bylų ir nori jį įkalinti. Manė, kad sprendimas jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas, nes dėl pareigūno, kuris patvirtino ginčijamą sprendimą išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), kur jis persekiojimas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 23 d. Varėnos rajone, Marcinkonyse, prieš jį buvo padarytas smurtinis nusikaltimas – atimta laisvė bei prievarta reikalauta pinigų. Dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas Varėnos policijos komisariate, pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–11).

Nurodė, kad Migracijos departamento 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje yra galiojantis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 125 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Migracijos departamentas priėmė 2013 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. (15/6-14) 41PR-21, kuriuo pareiškėjas per 10 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos turėjo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas neįvykdė šio reikalavimo, todėl, vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Migracijos departamente buvo priimtas ginčijamas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Paaiškino, kad pareiškėjo minimas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 m., o ginčijamas Migracijos departamento sprendimas priimtas 2013 m., t. y. jau po to, kai įsigaliojo Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir pareiškėjas neturėjo jokių teisinių pagrindų likti Lietuvos Respublikos teritorijoje (pareiškėjas, neturėdamas teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, toliau nelegaliai gyveno šalyje). Pažymėjo, kad prieglobsčio procedūros metu priimami sprendimai yra nepriklausomi nuo paraleliai vykdomų teisinių procedūrų, nesusijusių su prieglobsčiu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. vasario 14 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 2012 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. (15/6-14) 15PR-40 jam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, prašymo nagrinėjimo metu leista gyventi jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Migracijos departamento 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (15/6-14) 17PR-132 prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamentas 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (15/6-14)-12PR-78 nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti prieglobsčio apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. III-4219-473/2012 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-783-13 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2013 m. birželio 13 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/6-14) 41PR-21, kuriuo pareiškėją įpareigojo per 10 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Sprendimas įteiktas pareiškėjui 2013 m. birželio 25 d. Pareiškėjas 2013 m. liepos 3 d. kreipėsi į Migracijos departamentą pratęsti savanoriško išvykimo terminą, kadangi yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. 2013 m. liepos 5 d. Migracijos departamentas raštu Nr. (15/6-1)10K-23883 atsisakė pratęsti terminą, kadangi pareiškėjas užsiima darbine veikla neturėdamas leidimo nei dirbti, nei gyventi. 2013 m. liepos 30 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, paskelbti SIS II perspėjimą siekiant uždrausti jam atvykti trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisyklių patvirtinimo (Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo)“ (toliau – ir Aprašas). Teismas vadovavosi Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies, 128 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 127 straipsnio 7 dalies, Aprašo 60 punkto nuostatomis.

Iš bylos medžiagos nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-783-13 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą, kuriame pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas, paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas yra paremtas, inter alia, Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, kadangi jis neįvykdė 2013 m. birželio 13 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/6-14) 41PR-21, kuriuo buvo įpareigotas per 10 dienų nuo sprendimo įteikimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taigi, pareiškėjui nesuteikus prieglobsčio ir jam savanoriškai per nurodytą laiką neišvykus iš Lietuvos atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą jį išsiųsti iš mūsų valstybės.

Pareiškėjo nurodomi nesutikimo su ginčijamu sprendimu motyvai, kad sprendimą pasirašė asmuo, kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir tai, kad jis yra pripažintas nukentėjusiuoju kitame ikiteisminiame tyrime, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, nėra pagrindai, su kuriais Įstatymas ir Aprašas sieja draudimą asmenį išsiųsti arba išsiuntimą sustabdyti. Atliekamas ikiteisminis tyrimas nesustabdo sprendimo užsienietį išsiųsti vykdymo, išskyrus atvejį, nustatytą Įstatymo 130 straipsnio 4 dalyje, kuri nagrinėjamu atveju yra neaktuali.

Įvertinus pareiškėjo prieglobsčio prašytojo byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatyta aplinkybių, su kuriomis Įstatymas sieja draudimą užsienietį išsiųsti (Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalys) arba priimto sprendimo užsienietį išsiųsti sustabdymą (Įstatymo 128 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatavo, jog ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti remiantis skunde nurodytais ar kitais pagrindais.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde (b. l. 40–43) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas teigia, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pats asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimų, todėl aplinkybės buvo nagrinėjamos vienpusiškai, akcentuoti atsakovo pateikti motyvai. Pažymi, kad pareiškėjas buvo laikomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras), tik 2016 m. kovo 17 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu jam buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė. Užsieniečių registracijos centras Migracijos departamentą apie priimtą sprendimą informavo tik 2016 m. kovo 31 d.

Teigia, kad yra pasikeitusi pareiškėjo teisinė padėtis. 2016 m. vasario 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Kadangi jis nebuvo priimtas, prašymas pakartotinai buvo pateiktas 2016 m. kovo 9 d. 2016 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (15/6-12) 15PR-20 pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo priimtas nagrinėti iš esmės, pareiškėjui išduotas Užsieniečio registracijos pažymėjimas. Taigi, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra teisėtai. Šiuo metu egzistuoja pagrindai pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 130 straipsnio 2 dalį.

Pažymi, kad pareiškėjas turi glaudžius socialinius ryšius su Lietuvos Respublika: čia dirbo, gyvena Lietuvoje jau kelerius metus, turi daug pažįstamų ir draugų, turi sužadėtinę.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja esamai pareiškėjo teisinei padėčiai, kadangi šiuo metu nėra konstatuota, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje negresia pavojus ir nėra grėsmės jam patirti persekiojimą.

Nesutinka, kad pradėti ikiteisminiai tyrimai neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos. Byla dėl neteisėto jo laisvės atėmimo buvo tik jo persekiojimo rezultatas, kai jo pėdsakai buvo aptikti, tačiau jo persekiojimo grėsmė, pavojus laisvei ir gyvybei kilmės šalyje egzistavo dar 2013 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas patvirtina, kad pareiškėjas negali būti grąžinamas į kilmės valstybę, kadangi yra rimtas pagrindas manyti, jog joje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 59).

Nurodo, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas priimtas įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjui ir nebelikus jokių teisinių pagrindų pareiškėjui likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjo naujai pateiktas ir šiuo metu nagrinėjamas prieglobsčio prašymas taip pat nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes jis gali būti panaikintas tik išnykus priežastims, dėl kurių jis buvo priimtas. Pažymi, kad Migracijos departamento sprendimo vykdymas šiuo metu savaime yra sustabdytas iki pareiškėjo prieglobsčio byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Jei pareiškėjui bus suteikta tarptautinė apsauga, skundžiamas sprendimas bus panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2013 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. (15/6-14) 1U-93 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. K. 2012 m. vasario 14 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuris Migracijos departamento 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (15/6-14)-12PR-78 nebuvo tenkintas. Pareiškėjui šį sprendimą apskundus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. III-4219-473/2012 skundą atmetė kaip nepagrįstą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-783/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Migracijos departamentas 2013 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-14) 41PR-21 (pareiškėjui įteiktas 2013 m. liepos 3 d.), kuriuo pareiškėją įpareigojo per 10 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjui 2013 m. liepos 3 d. paprašius pratęsti savanoriško išvykimo terminą, Migracijos departamentas 2013 m. liepos 5 d. raštu Nr. (15/6-1)10K-23883 atsisakė pratęsti šį terminą. 2013 m. liepos 30 d. Migracijos departamentas priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė: išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; paskelbti SIS II perspėjimą, siekiant uždrausti jam atvykti trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas šį sprendimą, kuris jam buvo įteiktas 2015 m. gruodžio 29 d., apskundė teismui.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs aplinkybių, su kuriomis Įstatymas sieja draudimą užsienietį išsiųsti arba priimto sprendimo užsienietį išsiųsti sustabdymą, konstatavo, jog ginčijamas Migracijos departamento 2013 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. (15/6-14) 1U-93 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kadangi, atsižvelgiant į naujas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, šalių paaiškinimai dėl ginčo dalyko iš esmės nėra svarbūs, šis prašymas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo laiką, visų pirma pažymi, jog šiam ginčui reikšmingos situacijos vertinimas negali būti vien retrospektyvus, t. y. nepakanka nustatyti, ar Migracijos departamentas 2013 m. liepos 30 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą išsiųsti V. K. iš šalies į (duomenys neskelbtini), bet ir tai, ar gali toks sprendimas būti vykdomas ir šiuo metu, t. y. turi būti įvertinta teismo sprendimo priėmimo dieną egzistuojanti padėtis, kuri yra pakitusi: užsieniečiai privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos, leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos arba iki Įstatymo 11 straipsnio 2–5, 7 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jie gauna dokumentus, patvirtinančius teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje, o neturintys teisės būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti įpareigojami išvykti ar išsiunčiami iš šalies (Įstatymo 124–128 str.). Šalies teritorijoje esantis prieglobsčio prašytojas tol, kol pagal Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas, turi teisę likti Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 str. 64 d., 183 d., 20 d., 275 d. ir 30 d., 221 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., 78 str.) ir negali būti įpareigojamas išvykti ar išsiunčiamas iš šalies (Įstatymo 124–128 str.). Pažymėtina, kad Įstatymo 221 straipsnio 3 dalies nuostata, kad teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais, aiškintina tik kaip suteikianti teisę kartu su sprendimu dėl prieglobsčio nesuteikimo išspręsti klausimą dėl užsieniečių grąžinimo ar išsiuntimo į užsienio valstybę (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 125.4 p.). Priešingas aiškinimas, t. y. kad galimas sprendimo dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais priėmimas iki galutinio sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo priėmimo, neužtikrintų imperatyvių Įstatymo 130 straipsnio nuostatų vykdymo.

Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, jau po Migracijos departamento 2013 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. (15/6-14) 1U-93 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ priėmimo pareiškėjo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje pakito: Migracijos departamentas 2016 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)15RP-20 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“, kuriuo nusprendė pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš esmės ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą (b. l. 49), t. y. dokumentą, išduodamą teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turinčiam prieglobsčio prašytojui. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu šis pareiškėjo prašymas, kurio nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 67), nėra išnagrinėtas.

Kadangi po ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo pareiškėjas V. K. įgijo teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamento 2013 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. (15/6-14) 1U-93 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ naikinamas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su ginčijamo atstovo sprendimo teisėtumu / neteisėtumu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra svarbūs, todėl jų atskirai nebepasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (15/6-14) 1U-93 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan