c3ccac77-4e4c-4775-b092-fb7c5796c344 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-781-569/2020 Teisminio proceso Nr.2-31-3-00692-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 4 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės R. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties, sprendžiant ieÅ¡kovės R.

V. ieÅ¡kinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui V. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, priėmimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. V. pateikė ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo misterijos, trečiajam asmeniui V. L., dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei R.

V. 10 dienų terminÄ nuo nutarties įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti.

3. Teismas sprendė, kad pateiktas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 37, 46, 47, 111, 135 straipsniuose numatytų reikalavimų.

4. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju trečiuoju asmeniu yra įtraukta (duomenys neskelbtini) rÅ«mų teisėja V. L., dėl kurios procesinių veiksmų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. Turtinės ir neturtinės žalos praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatas bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 Teisingumo ministerijÄ Ä¯galiojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas vertino, jog, atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo V. L. įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu. Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas ieÅ¡kovei nustatė terminÄ nutartyje paminėtiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – patikslinti ieÅ¡kinį, paÅ¡alinant trečiÄ jį asmenį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė R. V. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, neabejotinai gali kilti tam tikros pasekmės ir V. L., todėl ji buvo teisingai patraukta trečiuoju asmeniu Å¡ioje byloje. 5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertina V. L. įtraukimÄ trečiuoju asmeniu kaip pagrindÄ atimti ieÅ¡kovei teisę kreiptis į teismÄ , nes jei pirmosios instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo V.

L. įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu, teismas pats gali nutarti paÅ¡alinti V. L. iÅ¡ bylos. Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

7. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas ieškinio trūkumų šalinimas, yra pagrįsta ir teisėta.

8. Ä®statymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiÄ sias subjektines teises įstatymuose numatytais bÅ«dais (CK 1.138 straipsnis). Ä®statymai iÅ¡ esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo bÅ«dus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistÄ subjektinę teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , nagrinėjamu atveju – apeliantė (ieÅ¡kovė), turi teisę ir pareigÄ pateikti teismui procesinį dokumentÄ , atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.

Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį, o nustatęs, kad pateiktas ieÅ¡kinys neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti 9. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis).

IeÅ¡kinyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes bei ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas). ImperatyvÅ«s reikalavimai ieÅ¡kinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys, galėtų susipažinti su reiÅ¡kiamų reikalavimų esme; kad prieÅ¡inga Å¡alis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ spendimÄ .

10. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis. Kokios kliÅ«tys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieÅ¡kinio trÅ«kumai yra esminiai, įstatyme detaliai neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo esmę ir ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes.

11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įpareigojimas Å¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus tuo atveju, kada pateiktas ieÅ¡kinys yra pakankamai aiÅ¡kus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų Å¡iais klausimais ieÅ¡kinyje esančių netikslumų paÅ¡alinimas iÅ¡ esmės nieko nekeistų ir nebÅ«tų staigmena atsakovui, neatitiktų Å¡io instituto paskirties. Tokio pobÅ«džio klausimai turėtų bÅ«ti sprendžiami ne per trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ esmės ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nustatė tokius ieÅ¡kinio trÅ«kumus – patikslinti ieÅ¡kinį, paÅ¡alinant trečiÄ jį asmenį.

13. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iÅ¡ Å¡alių materialiojo teisinio santykio pobÅ«dį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiÄ sias subjektines teises ir pareigas.

14. CPK 47 straipsnyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, jie gali bÅ«ti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė į bylÄ Ä¯traukė trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) rÅ«mų teisėjÄ V. L.. IeÅ¡kovė mano, kad, patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, neabejotinai gali kilti tam tikros pasekmės ir V. L., todėl ji buvo teisingai patraukta trečiuoju asmeniu Å¡ioje byloje.

16. CPK 47 straipsnio 5 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos iÅ¡sprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi paÅ¡alina trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų, iÅ¡ bylos.

17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei nepagrįstai nustatė minėtų trÅ«kumų Å¡alinimÄ . Tokio pobÅ«džio trÅ«kumai/klausimai, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog teismas, nustatęs, kad bylos iÅ¡sprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens V. L. teisėms ir pareigoms, gali pats motyvuota nutartimi paÅ¡alinti trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų, iÅ¡ bylos.

18. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog tik Å¡alys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ , jos nustato nagrinėjimo dalykÄ , paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarkÄ , bylos užbaigimo bÅ«dÄ , ieÅ¡kinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo bÅ«dÄ ir reikÅ¡ti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieÅ¡kovui reikÅ¡ti vienokį ar kitokį reikalavimÄ .

Teismo pareiga teisiÅ¡kai kvalifikuoti pagal byloje pareikÅ¡tus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017). Dėl procesinės bylos baigties 19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ . Kadangi ieÅ¡kinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo iÅ¡spręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis naikinama ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Lina Muchtarovienė