2025-01-22 Nr. AB-1322-3-61-3-01769-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-194-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01769-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) P. R. (P. R.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) P. R. (P. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Clean&Care LT“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) P. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 24S97509 (toliau – ir Sprendimas).

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą (administracinė byla Nr. eI2-9544-979/2024).

Pareiškėjas dėl šio sprendimo 2024 m. liepos 31 d. padavė apeliacinį skundą.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Šalindamas nustatytus trūkumus, pareiškėjas padavė patikslintą apeliacinį skundą.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 24 d. padavė apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimo ir prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą grindė tuo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie aplinkybę, jog 2024 m. rugpjūčio 21 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai priėmė nutartį laikyti jo apeliacinį skundą nepaduotu. Pareiškėjas nurodė, kad jo atstovė advokato padėjėja klaidingai jį informavo apie tai, jog 2024 m. rugpjūčio 21 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai priėmė nutartį atmesti jo apeliacinį skundą. Informuodama apie šią aplinkybę, pareiškėjo atstovė advokato padėjėja neįteikė pareiškėjui Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties.

Pareiškėjas taip nurodė, kad 2024 m. spalio 7 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 24S225897 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje (toliau – ir 2024 m. spalio 7 d. sprendimas). Siekdamas apskųsti 2024 m. spalio 7 d. sprendimą, pareiškėjas kreipėsi į atstovę advokato padėjėją, prašydamas pateikti kitai pareiškėjo atstovei advokatei informaciją apie administracinę bylą Nr. eI2-9544-979/2024. Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja nesuteikė kitai pareiškėjo atstovei advokatei prašomos informacijos apie administracinę bylą Nr. eI2-9544-979/2024. Mėgindama gauti reikalingą informaciją, pareiškėjo atstovė advokatė pateikė Regionų administraciniam teismui prašymą suteikti jai prieigą prie minėtos administracinės bylos. Išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2024 m. lapkričio 5 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo posistemę Regionų administracinis teismas suteikė pareiškėjo atstovei advokatei prieigą prie elektroninės administracinės bylos Nr. eI2-9544-979/2024 medžiagos. Tik įvertinęs atstovės advokatės pateiktą informaciją pareiškėjas sužinojo, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai priėmė nutartį laikyti jo (pareiškėjo) apeliacinį skundą nepaduotu ir tai, kad jis praleido apeliacinio skundo padavimo terminą.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad egzistuoja svarbios priežastys atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. R. (P. R.) prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimo padavimo terminą ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. eI2-9544-979/2024 pareiškėjo interesams atstovavo profesionali teisininkė – advokato padėjėja, ir akcentavo, jog teisės aktai numato profesionaliems teisininkams aukštesnius teisinės kvalifikacijos, atidumo ir rūpestingumo standartus nei kitiems visuomenės nariams.

Pirmosios instancijos teismas iš pateikto pareiškėjo susirašinėjimo su advokato padėjėja nustatė, kad jis (pareiškėjas) informacijos prašė 2024 m. spalio 13 d. ir 2024 m. spalio 20 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo, o pastarasis prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pateiktas po 4 mėnesių nuo teismo sprendimo paskelbimo. Pareiškėjas, žinodamas, kad priimtas teismo sprendimas yra tiesiogiai susijęs su teisėtu buvimu Lietuvos Respublikoje, nebuvo pakankamai aktyvus, savarankiškai nesidomėjo, ar apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo yra priimtas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 24S97509, nurodė, jog jis išlaikė lietuvių kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminus, todėl nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas tinkamai ir laiku negalėjo įgyvendinti teisės į teisminę gynybą dėl kalbos barjero (nemokėjimo ir (ar) nesupratimo lietuvių kalbos).

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjo atstovė advokato padėjėja laiku nesuteikė pareiškėjui reikalingos informacijos apie administracinę bylą Nr. eI2-9544-979/2024, negali būti pripažįstama svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, žinodamas aplinkybę, jog Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimas gali reikšmingai paveikti jo teises bei pareigas, pareiškėjas sąmoningai nesiėmė aktyvių veiksmų savo interesams apginti, nesidomėjo, ar Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai priėmė nagrinėti jo apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti yra grindžiamas teiginiais, kurie neįrodo egzistavus objektyvias ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, pakankamai svarbias atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su aktyviais veiksmais, tačiau pareiškėjo pasyvumas negali būti prilyginamas svarbioms ir nuo asmens valios nepriklausiusioms aplinkybėms.

III. Pareiškėjas P. R. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį; 2) atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą; 3) išspręsti jo apeliacinio skundo priėmimo klausimą iš esmės – priimti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas pakartoja prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nurodytas aplinkybes bei argumentus ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jo (pareiškėjo) teisę į veiksmingą teisinį atstovavimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis praleido apeliacinio skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, nes jis nežinojo apie aplinkybę, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai priėmė nutartį laikyti jo apeliacinį skundą nepaduotu; dėl atstovės advokato padėjėjos klaidos jis klaidingai suprato, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės išnagrinėjo 2024 m. rugpjūčio 1 d. jo paduotą apeliacinį skundą; jis pats neturėjo galimybės taisyti apeliacinio skundo trūkumų – ištaisyti trūkumus turėjo jo tuometinė atstovė advokato padėjėja.

Pareiškėjo vertinimu, jis pateikė Regionų administraciniam teismui prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą per protingą laiko tarpą. Pareiškėjas pažymi, kad tik 2024 m. lapkričio 5 d. atstovaudama jo interesams jo (pareiškėjo) atstovė advokatė galėjo susipažinti su administracinės bylos Nr. eI2-9544-979/2024 medžiaga bei informuoti pareiškėją, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai priėmė nutartį laikyti jo apeliacinį skundą nepaduotu. Atsižvelgdama į kilusią situaciją, 2024 m. lapkričio 22 d. pareiškėjo atstovė advokatė pateikė Regionų administraciniam teismui prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą bei apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimo dėl to, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad pareiškėjo apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių, ne nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių, konstatavęs, jog pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalios teisininkės (advokato padėjėjos), kurios veiklai taikomi aukštesni rūpestingumo standartai, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, savarankiškai nesidomėjo, ar apeliacinis skundas dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimo yra priimtas, t. y. jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o jo pasyvumas negali būti prilyginamas svarbioms ir nuo asmens valios nepriklausiusioms aplinkybėms.

Pareiškėjas atskirajame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti praleistą apeliacinio skundo apskundimo terminą, laikosi pozicijos, jog jo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti turėjo būti tenkintas dėl jo nurodytų priežasčių, kurios yra svarbios.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.). Taigi, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016; kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo būti aktyviu proceso dalyviu bei suvokti procesinių terminų svarbą, t. y. laiku ir tinkamai paduoti apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomas aplinkybes, dėl kurių jis tik po 4 mėnesių nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo padavė apeliacinį skundą, akcentuotina, kad ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga proceso dalyviams sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Dėl pareiškėjo akcentuojamų aplinkybių, susijusių su jam atstovavusios advokato padėjėjos veiksmais (neveikimu) ir dėl kurių laiku nebuvo paduotas tinkamai parengtas apeliacinis skundas, nesužinota reikiama informacija apie bylos eigą, pažymėtina, kad asmeniui teisinę pagalbą teikiantis ir jam atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su asmeniu susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai laikytini paties asmens veiksmais. Advokato nerūpestingumas ir neatidumas prilyginamas paties asmens neatidumui ir nerūpestingumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-629/2020).

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas laiku buvo padavęs apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimo, tačiau jis buvo su trūkumais, kuriuos pareiškėjas turėjo ištaisyti. Pareiškėjas padavė patikslintą apeliacinį skundą, tačiau nustatytų Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, t. y. padavė apeliacinį skundą, kuris buvo analogiškas pirmajam apeliaciniam skundui, kurio trūkumus reikėjo ištaisyti. Kadangi pareiškėjas nepašalino nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, jo apeliacinis skundas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo laikytas nepaduotu (ABTĮ 138 str. 2 d.).

Vertinant pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių naujas apeliacinis skundas paduotas tik 2024 m. lapkričio 24 d., nustatyta, kad pareiškėjas pakankamai ilgą laiką nesidomėjo proceso dėl jo paduoto pirmojo apeliacinio skundo priėmimo eiga bei administracinės bylos Nr. eI2-9544-979/2024 procesine baigtimi. Pareiškėjas yra nurodęs, jog siekdamas gauti išsamią bei aktualią informaciją apie administracinės bylos Nr. eI2-9544-979/2024 procesinę baigtį, jis kreipėsi į savo atstovę advokato padėjėją tik 2024 m. spalio 13 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams nuo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties įsigaliojimo momento. Pareiškėjas, mėgindamas gauti informaciją apie administracinės bylos Nr. eI2-9544-979/2024 procesinę baigtį, pateikė teismui prašymą prijungti jį prie elektroninės administracinės bylos Nr. eI2-9544-979/2024 medžiagos tik 2024 m. lapkričio 4 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo apeliacine tvarka siekiamo apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesiėmė visų teisei į teisminę gynybą įgyvendinti būtinų veiksmų ir praleido apeliacinio skundo pateikimo terminą dėl subjektyvių priežasčių.

Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, nes, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas turėjo būti aktyviu proceso dalyviu bei suvokti procesinių terminų svarbą, t. y. laiku ir tinkamai kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimo. Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinį skundą.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis ir svarbiomis. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Bangladešo Liaudies Respublikos piliečio P. R. (P. R.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė