2013-06-13 Nr. AB-2427-3-61-3-00945-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-448/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00945-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. G., UAB „Beržūna“, UAB „Ekoenergy“, UAB „Kriaunų malūnas plius“, UAB „Kriaunų malūnas“, UAB „Staja“, UAB „Vili“, ūkininko R. P., UAB „EJ energija“, UAB „Sun investments“, UAB „Švari saulė“, UAB „Solar Holding“, UAB „Tyra energija“, UAB „FV energija“, UAB „RD power“, UAB „FDR solar“, UAB „DV energija“, UAB „Spindulio energija“, UAB „Solar joy“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. G., UAB „Beržūna“, UAB „Ekoenergy“, UAB „Kriaunų malūnas plius“, UAB „Kriaunų malūnas“, UAB „Staja“, UAB „Vili“, ūkininko R. P., UAB „EJ energija“, UAB „Sun investments“, UAB „Švari saulė“, UAB „Solar Holding“, UAB „Tyra energija“, UAB „FV energija“, UAB „RD power“, UAB „FDR solar“, UAB „DV energija“, UAB „Spindulio energija“, UAB „Solar joy“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-233 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-233) dalį, kuria nuspręsta pakeisti „skatinimo laikotarpis“ sąvoką (5 p.) ir elektros energijos jėgainėms taikomus technologinio pajėgumo koeficientus (42 p.) pareiškėjų atžvilgiu;

2) panaikinti Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-58 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo 2013 metų II ketvirčiui“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-58) dalį, kuria nuspręsta patvirtinti perteklinės energijos supirkimo tarifus ir maksimalius tarifus elektros energijos, naudojančioms saulės energiją, neintegruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia yra 10 < ĮG ≤ 100 kW – 0,69 Lt/kWh (1.2.2 p.) pareiškėjų atžvilgiu;

3) įpareigoti atsakovą taikyti tarifą, galiojusį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo pareiškėjams dieną.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamu Komisijos Nutarimu Nr. O3-41 buvo pakeistos tam tikros Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-233, (toliau – ir Metodika) nuostatos. Metodika reglamentuoja fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams ir perteklinės elektros energijos supirkimo tarifų nustatymo tvarką. Komisija, vadovaudamasi Metodika, nustatė perteklinės elektros energijos supirkimo tarifus ir Maksimalius tarifus gamintojams, gaminantiems ir tiekiantiems į tinklą elektros energiją, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, išskyrus gamintojus, nurodytus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 13 dalyje. Metodikos 5 punkte nustatyta, kad gamintojas – tai asmuo, nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdantis ir eksploatuojantis elektros energijos gamybos įrenginį, elektros energijai gaminti naudojantį atsinaujinančius energijos išteklius, turintis atitinkamą leidimą verstis elektros energijos gamybos veikla arba ketinantis plėtoti elektros energijos gamybą.

Teismas taip pat nustatė, kad ginčijamu Komisijos Nutarimu Nr. O3-25 patvirtinti fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW, fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams (be PVM), galiosiantys nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.

Teismas pažymėjo, kad Nutarimų Nr. O3-58 ir Nr. O3-41 nuostatos yra orientuotos į ateitį, yra nevienkartinio pobūdžio, šiais nutarimais įtvirtintos privalomos elgesio taisyklės, o subjektai, kuriems skirtos nurodytos taisyklės, yra apibūdinti rūšiniais požymiais, neišskiriant jų individualiais požymiais, todėl, teismo vertinimu, Nutarimai Nr. O3-58 ir Nr. O3-41 yra norminiai administraciniai aktai. Taigi pareiškėjai, prašydami panaikinti minėtų nutarimų atitinkamus punktus, iš esmės prašo ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nėra tinkami subjektai paduoti prašymą ištirti (panaikinti) norminio administracinio akto teisėtumą pagal ABTĮ 110 straipsnį, nes įstatymas juridiniams ir fiziniams asmenims tokios teisės nesuteikia. Šiuo atveju pareiškėjai nesuformulavo konkretaus savarankiško reikalavimo dėl galimai pažeistų jų teisių gynimo, kurį būtų galima laikyti individualiu ginču, todėl pareiškėjai nagrinėjamu atveju nevertintini ir kaip tinkami subjektai, galintys kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo pagal ABTĮ 111 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundą atsisakyta priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu kaip nenagrinėtiną teismų.

II. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 23–28), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad skundžiami teisės aktai ir jais nustatomi įpareigojimai pareiškėjams yra individualaus pobūdžio, pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, dėl ko negali būti pripažinti norminiais administraciniais aktais. Nutarimai, nepriklausomai nuo jų formos, taikomi konkrečiai individualiais požymiais apibrėžtai subjektų grupei – asmenims, kuriems iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) įsigaliojimo išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pareiškėjų teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad skundžiamais teisės aktais atgaline data pakeičiami ir nustatomi nauji įpareigojimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą konstatavęs, kad pareiškėjų skundžiami teisės aktai laikytini norminiais administraciniais aktais, o pareiškėjai teisės kreiptis į teismą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo neturi (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir teisme nėra nagrinėjama individuali byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo, kurioje būtų taikomi skundžiami aktai (ABTĮ 111 str.).

Pareiškėjai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. O3-41 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-233 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. O3-58 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo 2013 metų II ketvirčiui“, laikytini individualiais administraciniais aktais.

Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį, norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Teisės doktrinoje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatomi taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-2003, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-3/2007, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-210/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog daugelis ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi, gali būti laikomas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-78/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007).

Pareiškėjai skundžia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-233 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ dalį, Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-58 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo 2013 metų II ketvirčiui“ dalį.

Ginčijamu Komisijos Nutarimu Nr. O3-41 buvo pakeistos tam tikros Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-233, (toliau – ir Metodika) nuostatos.

Kaip matyti iš Nutarimo Nr. O3-41 preambulės, jo priėmimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad Komisija tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas, ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 1 punktas (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija), kuriame nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija [tvirtina] fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio nustatymo metodiką.

Pažymėtina, kad Metodika reglamentuoja fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams ir perteklinės elektros energijos supirkimo tarifų nustatymo tvarką. Komisija, vadovaudamasi Metodika, nustatė perteklinės elektros energijos supirkimo tarifus ir Maksimalius tarifus gamintojams, gaminantiems ir tiekiantiems į tinklą elektros energiją, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, išskyrus gamintojus, nurodytus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 13 dalyje. Metodikos 5 punkte nustatyta, kad gamintojas – tai asmuo, nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdantis ir eksploatuojantis elektros energijos gamybos įrenginį, elektros energijai gaminti naudojantį atsinaujinančius energijos išteklius, turintis atitinkamą leidimą verstis elektros energijos gamybos veikla arba ketinantis plėtoti elektros energijos gamybą.

Ginčijamu Komisijos Nutarimu Nr. O3-58 patvirtinti fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW, fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams (be PVM), galiosiantys nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.

Šis Nutarimas priimtas vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 1 punktu, bei šio įstatymo 20 straipsnio 3, 4 ir 10 dalimis. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms, atitinkančioms šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius, paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus, taip pat skatinimo kvotų paskirstymo tvarką ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms nustato ir tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių prijungimo prie elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais, bet ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo organizuoti aukcioną konkrečiai gamintojų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos. Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi gamintojai, pasirašę šio įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę 14 straipsnio 13 dalyje nurodytą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą. Fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį kas ketvirtį nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtina fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio nustatymo metodiką ir nustato šių tarifų dydžius kiekvienai gamintojų grupei. Šios dalies 1–14 punktuose nurodyti nustatant tarifų dydžius privalomai vertintini rodikliai.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėse pagaminta perteklinė elektros energija privalomai superkama už nustatytą fiksuotą tarifą. Perteklinė elektros energija superkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais fiksuotais tarifais, kurie galiojo perteklinės elektros energijos patiekimo į elektros tinklus dieną.

Nutarimų Nr. O3-41 ir Nr. O3-58 nuostatos yra orientuotos į ateitį, yra nevienkartinio pobūdžio, šiais nutarimais įtvirtintos privalomos elgesio taisyklės, o subjektai, kuriems skirtos nurodytos taisyklės, yra apibūdinti rūšiniais požymiais, neišskiriant jų individualiais požymiais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Nutarimas Nr. O3-41 ir Nutarimas Nr. O3-58 yra norminiai administraciniai aktai.

Šiuo atveju pareiškėjai nėra tinkami subjektai paduoti prašymą ištirti (panaikinti) norminio administracinio akto teisėtumą pagal ABTĮ 110 straipsnį, taip pat pareiškėjai nesuformulavo konkretaus savarankiško reikalavimo dėl galimai pažeistų jų teisių gynimo, kurį būtų galima laikyti individualiu ginču, todėl nėra tinkami subjektai, galintys kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo pagal ABTĮ 111 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. G., UAB „Beržūna“, UAB „Ekoenergy“, UAB „Kriaunų malūnas plius“, UAB „Kriaunų malūnas“, UAB „Staja“, UAB „Vili“, ūkininko R. P., UAB „EJ energija“, UAB „Sun investments“, UAB „Švari saulė“, UAB „Solar Holding“, UAB „Tyra energija“, UAB „FV energija“, UAB „RD power“, UAB „FDR solar“, UAB „DV energija“, UAB „Spindulio energija“, UAB „Solar joy“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė