2022-02-23 Nr. AB-4157-3-61-3-04030-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1314-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04030-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. Z. (K. A. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. Z. (K. A. Z.) skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. A. Z. (K. A. Z.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 21S28736 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“; 2) panaikinti Departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 6K-1251; 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Yra paieškomas savo kilmės šalyje, nes yra partijos dalyvis ir dalyvavo rinkimų stebėtojų veikloje (fiksavo pažeidimus), dėl šios priežasties jį ėmė persekioti, patyrė diskriminaciją ir grėsmę savo gyvybei. Įvertinęs grėsmes nusprendė išvykti iš šalies, o sugrįžti į savo kilmės šalį bijo, nes baiminasi dėl saugumo.

3. Pareiškėjas nesutiko su Departamento sprendimais, mano, kad jie nepagrįsti ir turėtų būti panaikinti. Departamentas nepateikė jokių pavyzdžių ar aiškių kriterijų, kur pareiškėjo pasakojimas buvo prieštaringas ar prieštaraujantis jau duotiems parodymams, todėl atsakovo motyvai vertintini kritiškai ir nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjo pasakojimu. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pareiškėjas galimai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

4. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamu sprendimu atsakovas nutarė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, sprendimo vykdymą pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai, uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Su šia Sprendimo dalimi pareiškėjas taip pat nesutiko. Paaiškino, kad nuoširdžiai bendradarbiavo su institucijomis, kad būtų nustatyti prieglobsčio motyvai, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nenusižengė įstatymams ar galiojančiai sulaikymo teisei, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų daryti išvadą, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo teigti, kad savo noru į kilmės šalį neišvyktų.

5. Pareiškėjas vertino, kad maksimalus draudimo atvykti laikas nėra proporcingas, nes jis dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o išvykimą iš kilmės valstybės lėmė suprantamas tikslas – saugus gyvenimas. Pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai. Dėl didelio darbo krūvio atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, teisingai įvertinti jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, naujausios ir susijusios informacijos apie kilmės valstybę. Skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminius prašymo tyrimo trūkumus.

6. Pareiškėjas nesutiko su Departamento nuomone, kad pareiškėjas skunde nepateikė pagrįstų motyvų, kad būtų žodinis skundo nagrinėjimas. Buvo nurodęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas.

7. Pareiškėjas nesutiko su Departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pažymėjo, kad nurodė konkrečius faktus, tačiau jie nebuvo teisingai įvertinti, pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Departamento išvadas. Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui priimti reikalingas aplinkybes.

8. Pareiškėjas nesutiko su Departamento sprendimo dalimi, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, jam nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto kontekste. Vien tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybė taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Departamentas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino jo paaiškinimų ir, atsižvelgdamas į juos, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę. Taigi, Departamentas, atlikdamas vertinimą, pažeidė Tvarkos aprašą. Vadinasi, ginčijamame sprendime padaryta neteisinga ir nepagrįsta išvada, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjas jokių objektyvių įrodymų nepateikė, jo pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo, tam tikri pasakojimo epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio, pareiškėjas negalėjo nurodyti nei kas, nei kodėl jo ieškojo. Be to, kilmės valstybės informacija nepatvirtino pareiškėjo pasakojimo dėl dalyvavimo demonstracijoje. Departamentas pareiškėjo pasakojimą vertino kritiškai ir nelaikė pagrįstu įrodymu, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, šiuo metu (duomenys neskelbtini) Respublikoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo atveju, kadangi jis nepateikė jokių jo prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, pasakojimo turinio patikimumas buvo vertinamas atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją ir laikantis Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatų. Nors pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad jį kilmės valstybėje persekiojo dėl politinių pažiūrų, tačiau apklausoje paaiškėjo, kad jis politinėje (duomenys neskelbtini) partijos veikloje aktyviai nedalyvavo, politinių pažiūrų neskleidė, jo veikla apsiribojo renginių reprezentavimu, partijos nariu tapo ne dėl politinių pažiūrų ar įsitikinimų, o dėl ekonominės naudos ateityje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo persekiojimo pradžios taip pat buvo prieštaringos tarpusavyje. Pareiškėjas teigė, kad reguliariai bendravo su namuose likusiu tėvu, tačiau jokių vėlesnių veiksmų, be to, kad jo namuose kartą buvo apsilankę kažkokie žmonės, nenurodė, o tai nepatvirtina, kad prieš pareiškėją buvo atliekami tęstiniai persekiojimo veiksmai.

12. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nei pareiškėjo apklausose nurodytos aplinkybės, nei Departamento surinkta pareiškėjo kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų persekiotojų tikslų ir motyvų persekioti bei atitinkamai nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Taip pat nėra duomenų, pagrįstai leidžiančių vertinti pareiškėją kaip priklausantį rizikos grupei, kuri gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Byloje nėra ir jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo, žeminimo grėsmė. Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindų jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

13. Atsakovas teigė, kad ginčijamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta paties pareiškėjo faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, kad pareiškėjas vengdamas grąžinimo gali pasislėpti. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Taip pat vertinant pareiškėją kaip asmenį, kuris sąžiningai naudotųsi tarptautinės apsaugos procedūromis, pastebėtina, kad jis pusmetį gyveno Baltarusijoje, tačiau šioje šalyje prieglobsčio neprašė, o tą padarė nelegaliai atvykęs į Lietuvą. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl žodinio nagrinėjimo. Pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 222 punkte nustatyto reguliavimo kontekste žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento 2021 m. spalio 4 d. sprendimo 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jį sumažinant nuo 5 metų iki 3 metų, likusią skundo dalį atmetė.

16. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, tai, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas žodžiu paprašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, vertino 2021 m. rugpjūčio 11 d. pirminės bei 2021 m. rugsėjo 23 d. vykusios apklausos metu pareiškėjo duotus paaiškinimus, skundžiamo Departamento sprendimo turinį, akcentavo 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 12 straipsnio 1 dalyje, 1 straipsnio A dalies 2 punkte, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, Tvarkos aprašo 19 ir 116 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir sprendė, kad Departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę ir į jo kilmės valstybę. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį.

17. Teismas vertino, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta.

18. Teismas sutiko, kad Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

19. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į Departamento nurodytus pagrindus, dėl kurių pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodė, kad nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti terminas yra nemotyvuotas ir neproporcingas, neatitinka Tvarkoje įtvirtintų kriterijų, todėl ši skundžiamo Departamento sprendimo dalis yra pakeičiama ir pareiškėjui uždraudžiama į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

20. Teismas akcentavo, kad Tvarkos aprašo 222 punkte išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

21. Teismas darė išvadą, kad Departamentas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas taip pat sutiko su Departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

22. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį keisti arba panaikinti remiantis pareiškėjo skundo ar kitais argumentais. Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti patenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjo pasakojimą dėl jo persekiojimo politiniu pagrindu patvirtina kilmės šalies informacija. 2020 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) Respublikoje vyko prezidento rinkimai. Prezidentu buvo perrinktas valdančiosios (duomenys neskelbtini) partijos lyderis (duomenys neskelbtini) ketvirtai penkerių metų kadencijai, rinkimuose surinkęs 71 proc. balsų. Dėl rinkimų klastojimo ir sukčiavimo rinkimus pralaimėjęs opozicijos (duomenys neskelbtini) kandidatas (duomenys neskelbtini) pasiskelbė šalies vadovu, tačiau jis ir 51 jo šalininkai buvo suimti. Kadangi prezidentu net ketvirtą kartą buvo perrinktas valdančiosios (duomenys neskelbtini) partijos lyderis, akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) nėra demokratijos, neginamos žmogaus teisės, policijos, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų veikla nėra orientuota į pagalbą žmogui, valdančioji (duomenys neskelbtini) partija visais įmanomais būdais siekia išlaikyti valdžią, todėl (duomenys neskelbtini) yra nesaugu.

26. Pareiškėjas pažymi, kad pagal EŽTT praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPBB nustatytus reikalavimus priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Asmenys persekiojami kilmės šalies policijos dėl savo įsitikinimų yra priskiriami padidintos rizikos grupėms, todėl šiuo atveju atsakovas privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjui dėl jo veiklos ir politinių įsitikinimų gresia reali grėsmė gyvybei. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje.

27. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Be to, tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

29. Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad jį kilmės valstybėje persekiojo dėl jo politinių pažiūrų, tačiau apklausos metu paaiškėjo, kad jis politinėje (duomenys neskelbtini) partijos veikloje aktyviai nedalyvavo, politinių pažiūrų neskleidė, jo veikla apsiribojo renginių reprezentavimu, partijos nariu tapo ne dėl politinių pažiūrų ar įsitikinimų, o dėl ekonominės naudos ateityje. Pareiškėjo apklausų metu pateikta chronologinė įvykių seka neatitinka surinktos kilmės valstybės informacijos, pats pasakojimas yra neišsamus, abstraktus, nedetalus, nesklandus, prieštaraujantis jo paties teiginiams, todėl jis nelaikytinas patikimu įrodymu.

30. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o įžvelgiama grėsmė yra hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas nepateikė, o deklaratyvūs teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip gynybinė pozicija.

31. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį valstybė naudoja neteisėtas ekonominio poveikio priemones, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tyrimo metu taip pat nenustatyta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia naudoja prieš asmenis ekonominio poveikio priemones.

32. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, todėl skunde minimi padidintos rizikos asmenų profiliai neturi jokio faktinio pagrindimo ir vertintini išimtinai kaip pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Pareiškėjas netrukdomai išvyko iš savo kilmės valstybės, kas pagrindžia išvadą, kad jis savo kilmės valstybėje nebuvo ieškomas arba persekiojamas.

33. Atsakovas paaiškina, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Pareiškėjas neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų ar duomenų pareiškėjas nepateikė.

34. Atsakovas akcentuoja, kad rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, rėmėsi daugelio skirtingų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias išvadas, pareiškėjas nepateikė ir nenurodė, o vien tai, kad pareiškėjo netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai.

35. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas turi teisę pateikti Departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija galimo nustatyti maksimalaus laikotarpio. Be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino atsakovo nustatytą draudimo atvykti laikotarpį.

36. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini) ir gyveno ten 6 mėnesius, tada per (duomenys neskelbtini) nuvyko į Baltarusiją, tačiau šioje šalyje prieglobsčio nesiprašė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti pareiškėjo teisę būti išklausytam. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 5 d. posėdyje. Be to, pareiškėjo pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 21S28736, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui – nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos atmetė konstatavęs, kad Departamentas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, atsižvelgus į pareiškėjo asmenybę ir į jo kilmės valstybę. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina pagrįsta, todėl pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas vertino, kad pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas, todėl jį sumažino iki 3 metų.

40. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą. Pareiškėjo teigimu, jo pasakojimą dėl jo persekiojimo politiniu pagrindu patvirtina kilmės šalies, kurioje nėra saugu, informacija. Pareiškėjui dėl jo veiklos ir politinių įsitikinimų gresia reali grėsmė gyvybei. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

41. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

42. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

44. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

46. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių.

48. Nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš savo kilmės šalies, nes yra ieškomas dėl to, jog priklausė opozicijos partijai – (duomenys neskelbtini), kurios buvo deleguotas bei dalyvavo stebėtoju prezidento rinkimuose, kuriuose fiksavo pažeidimus. Įvertinus pareiškėjo apklausų metu duotus paaiškinimus, nėra pagrindo nesutikti su Departamento vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo, jis nėra detalus, yra bendro pobūdžio. Iš pareiškėjo pasakojimo nėra galimybės nustatyti jo persekiojimo vykdytojų bei persekiojimo priežasčių. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo ieškojo opozicinės (duomenys neskelbtini) partijos nariai, paskesnėje apklausoje teigė, kad jo ieškojo policija, kuri buvo įsiveržusi į jo tėvo namus. Nors pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad jį kilmės valstybėje persekiojo dėl politinių pažiūrų, tačiau apklausoje paaiškėjo, kad jis politinėje (duomenys neskelbtini) partijos veikloje aktyviai nedalyvavo, politinių pažiūrų neskleidė, jo veikla apsiribojo renginių reprezentavimu, (duomenys neskelbtini) partijos nariu tapo ne dėl politinių pažiūrų, o dėl ekonominės naudos ateityje. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas negalėjo dalyvauti po prezidento rinkimų organizuotoje demonstracijoje, nes tuo metu, kaip pats nurodė, jis buvo išvykęs pas draugą.

49. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes.

50. Nagrinėjamu atveju Departamentas pareiškėjo prašymą nagrinėjo aktualios prašymui išnagrinėti iš įvairių šaltinių surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste, t. y. surinko ir vertino informaciją apie 2020 m. vasario 22 d. vykusius rinkimus bei įvykius po rinkimų (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Atsakovas nustatė, kad visi areštuoti (duomenys neskelbtini) šalininkai bei jų lyderis, kurie buvo areštuoti minėtos demonstracijos metu buvo paleisti iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., informacijos ir duomenų apie minėtos partijos narių persekiojimą ar naujus sulaikymus nėra.

51. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pareiškėjas savo baimę būti persekiojamam grindžia iš esmės informacija apie kilmės valstybės įvykius, susijusius su (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2020 m. vasario 22 d. vykusiais prezidento rinkimais, kurie, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra demokratijos, neginamos žmogaus teisės, policijos, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų veikla nėra orientuota į pagalbą žmogui, valdančioji (duomenys neskelbtini) partija visais įmanomais būdais siekia išlaikyti valdžią, todėl (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Tačiau tokia bendro pobūdžio informacija, nesusieta su pareiškėjo asmeniu, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis prieglobsčio prašytojui kilusias grėsmes.

52. Akcentuotina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; ir kt.)

53. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria Departamento ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojui kilmės šalyje grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remiantis Departamento surinkta informacija, prieglobsčio prašytojo šalyje ((duomenys neskelbtini) Respublika) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas.

54. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, paremtas nepagrįstomis ir hipotetinėmis prielaidomis. Pareiškėjas, o ne Departamentas turi pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį. Šiuo atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė tokiomis aplinkybėmis, jog atsidūrė blogoje ekonominėje padėtyje dėl to, kad kilmės valstybė jį diskriminuoja ar prieš jį naudoja neteisėtas ekonominio poveikio priemones.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamento surinkti duomenys nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

56. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. A. Z. (K. A. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas