2016-03-21 Nr. AB-6321-3-61-3-03781-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-936-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03781-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui dėl sprendimų pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė pakeisti: 1) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba) Kauno V teritorinio skyrius (toliau – ir NDNT skyrius, Tarnybos skyrius) 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. DL-615; 2) Tarnybos 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SS-1471 „Dėl D. K. darbingumo lygio“; 3) Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija, Komisija) 2014 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. S-237, nurodant juose darbingumo atsiradimo laiką ir darbingumo lygio procentus nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2015 m. kovo 30 d. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybos skyrius 2014 m. kovo 31 d. aktu pareiškėjui nustatė 30 procentų darbingumo lygį nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2015 m. kovo 30 d. Šis aktas buvo apskųstas Tarnybai, kuri 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. SS-1471 Tarnybos skyriaus sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas dėl Tarnybos sprendimo padavė skundą Komisijai, kuri Tarnybos sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas su priimtais sprendimais nesutiko dėl darbingumo lygio vertinimo datos, kadangi pareiškėjo teigimu, darbingumo lygis turėjo būti vertinamas nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. Dėl ginčijamų sprendimų jis neteko išmokų, kurios teisėtai turėjo būti jam paskirtos įvertinus darbingumo lygį nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio, o ne nuo 2014 m. kovo 31 d. Pareiškėjo kaltės dėl to, kad nebuvo anksčiau kreiptasi dėl darbingumo lygio vertinimo, nėra. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos jo, kaip paciento, teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, nes liga ((duomenys neskelbtini)) buvo diagnozuota 2011 m. rugpjūčio 8 d., akis buvo operuota ir pasekmės atsirado tuo metu. Tačiau gydymo įstaiga pareiškėjo apie tai, kad jis gali kreiptis į Tarnybos skyrių, kuris nustatytų darbingumą, tinkamai ir laiku neinformavo.

Pareiškėjo vertinimu, nebuvo įsigilinta į bylos esmę, skundžiami sprendimai yra formalūs, paviršutiniški, neatitinka įstatymo reikalavimų, prieinamumo ir visapusiško dalyvavimo principų, nebuvo pareiškėjo išsamaus sveikatos būklės ir darbingumo lygio vertinimo.

Atsakovas Tarnyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neskundė Tarnybos ir Komisijos sprendimų dalių dėl darbingumo lygio nustatymo, tačiau keliamas ginčas dėl nustatyto darbingumo lygio termino, t. y. iš esmės prašoma pakeisti sprendimų galiojimą laike.

Pažymėjo, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Tarnybai pateiktais medicininiais dokumentais, (duomenys neskelbtini) pareiškėjui diagnozuota 2010 m. pabaigoje (diagnozė netiksli), o 2011, 2012, 2014 metais pareiškėjas 3 kartus gydytas stacionare, atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, taikytas intensyvus medikamentinis gydymas – darbingumo lygio nustatymui gydančio gydytojo sprendimu asmuo nukreiptas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, t. y. nustačius tikslią diagnozę ir išnaudojus visas galimas medicininės reabilitacijos priemones.

Pareiškėjo D. K. darbingumo lygio termino pradžia nustatyta nuo 2014 m. kovo 31 d., t. y. nuo prašymo nustatyti darbingumo lygį ir medicininių dokumentų pateikimo skyriui dienos. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 28 p. numatyta išimtis, kada darbingumo lygio terminas gali būti nustatytas atgaline data, t. y. kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu Tarnybai yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už tris praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų Tarnyboje gavimo dienos. Šiuo atveju nustatyta, kad D. K. darbingumo lygis buvo vertinamas pirmą kartą, todėl teisinio pagrindo taikyti Aprašo 28 p. nebuvo. Priimdami sprendimus dėl pareiškėjo darbingumo lygio ir termino, atsakovas ir Komisija vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl naikinti priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad D. K. 2014 m. kovo 31 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl darbingumo lygio nustatymo. Tarnybos skyrius 2014 m. kovo 31 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-615 D. K. nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2015 m. kovo 30 d. nustatė 30 proc. darbingumo lygį šiam laikotarpiui. Tarnyba 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. SS-1471 pareiškėjo skundą atmetė ir Tarnybos skyriaus 2014 m. kovo 31 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-615 priimtą sprendimą paliko nepakeistą. Komisija 2014 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o Tarnybos 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pareiškėjo darbingumo lygio įvertinimo, ginčas kilęs dėl darbingumo lygio nustatymo termino. Pareiškėjo teigimu, darbingumo lygis jam turėjo būti nustatytas nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d., t. y. datos, kai VšĮ Santariškių klinikos išdavė medicininę epikrizę, kurioje fiksuotas nedarbingumo lygį apsprendžiantis sveikatos sutrikimas (diagnozė).

Teismas pažymėjo, kad dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą reglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 7 punkte nustatyta, jog asmuo, siekiantis, kad būtų nustatytas jo darbingumo lygis, pats arba per savo atstovą pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydančiam gydytojui laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia Tarnybai elektroniniu būdu visus darbingumo lygio nustatymui būtinus dokumentus. Aprašo 17 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų šio Aprašo 8 ir 10 punktuose išvardintų dokumentų Tarnyboje gavimo diena, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas remiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos įstaigos pateiktais dokumentais, medicininėmis išvadomis ir administracinio pobūdžio informacija arba kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl socialinės paramos, pateiktais medicininiais dokumentais – darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra diena, kurią darbingumo lygis asmeniui nustatytas kitoje valstybėje.

Teismas, įvertinęs minėtas Aprašo nuostatas, priėjo prie išvados, kad asmens darbingumo lygio nustatymo procedūra yra inicijuojama paties asmens teikiamu prašymu dėl siuntimo į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti; kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų būtinų dokumentų pateikimo Tarnybai diena.

Teismas taip pat nurodė, kad VšĮ Antakalnio poliklinika D. K. siuntimą į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo išdavė 2014 m. kovo 17 d., pareiškėjas prašymą Tarnybai dėl darbingumo lygio nustatymo pateikė 2014 m. kovo 31 d. Teismas konstatavo, kad Tarnybos skyrius Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-615 pagrįstai D. K. darbingumo lygio nustatymo termino pradžią nurodė nuo 2014 m. kovo 31 d., t. y. nuo visų dokumentų, būtinų darbingumo lygio įvertinimui, pateikimo atsakovui dienos. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 17 p. taikymo prasme nėra reikšminga tai, dėl kokių aplinkybių asmuo nesikreipė į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo, nes darbingumo lygį nustatant pirmą kartą, jokios išlygos dėl darbingumo lygio nustatymo termino pradžios nėra numatytos. D. K. motyvus, kad į Tarnybą nesikreipta dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, teismas vertino kaip nereikšmingus, kadangi skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia skundo reikalavimai, t. y. Tarnybos skyriaus 2014 m. kovo 31 d. darbingumo lygio vertinimo akto teisėtumas bei pagrįstumas. Tuo tarpu pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tarp pareiškėjo ir sveikatos priežiūros įstaigų (įstaigos) toks ginčas yra kilęs. Konstatavus, kad Tarnybos skyrius 2014 m. kovo 31 d. akte pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo nedarbingumo lygis nustatytas nuo 2014 m. kovo 31 d., skundo reikalavimą pakeisti aktą atmetė. Tais pačiais motyvais atmetė ir skundo reikalavimus pakeisti Tarnybos 2014 m. gegužės 12 d. ir Komisijos 2014 m. liepos 14 d. sprendimus, kurie priimti įstatymo nustatyta privaloma ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo keliamą ginčą. Taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, įpareigoti Tarnybą pirminiame darbingumo lygio vertinime priimti sprendimą dėl darbingumo lygio atsiradimo laiko (faktinio) ir darbingumo lygio procentais nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2015 m. kovo 30 d. Taip pat prašo ištirti, ar Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-479 (Žin., 2005, Nr. 38-1253), pagal kurį ribojama (nesuteikiama) pareiškėjo teisė į darbingumo lygio atsiradimo laiko nustatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio 1 dalies ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo faktinio pagrindo tinkamai nesiaiškino ir nenagrinėjo. Pareiškėjas vadovaujasi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, jog Tarnyba priima sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nenustatė jo darbingumo lygio atsiradimo laiko, todėl atsakovas turi būti įpareigotas įvykdyti įstatyme nurodytą funkciją.

Pareiškėjui dar 2010 m. buvo įtarta bei patvirtinta pirminės atviro kampo (duomenys neskelbtini) (pagal TLK-10 kodas (duomenys neskelbtini)) diagnozė, kuriai esant įvyko negrįžtami sveikatos būklės pakitimai. Ši liga neišgydoma ir progresuoja iki visiško apakimo. Sveikatos būklei blogėjant, kai buvo išnaudotos visos ambulatorinės (stebėjimo ir reabilitacinės) gydymo priemonės, pareiškėjui 2011 m. rugpjūčio mėn. Santariškių klinikų Akių ligų centre buvo taikytas chirurginis gydymas - (duomenys neskelbtini) operacija, todėl pareiškėjas nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. ir sieja darbingumo lygio netekimo atsiradimo laiką, kadangi VšĮ Santariškių klinika epikrize patvirtino nustatytos ligos klinikinę diagnozę ((duomenys neskelbtini)), kuri numatyta Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) priedo 28.13 punkte. Kriterijų aprašo 3.1 punktas nustato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima, jeigu medicininis kriterijus (diagnozė) atitinka 1 priedo bazinio darbingumo procentus, t. y. darbingumo lygio atsiradimo laikas yra kuomet įgyjama teisė kreiptis į Tarnybą dėl pirminio darbingumo lygio vertinimo. Tvarkos aprašas reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Šio Tvarkos aprašo 14.1 punkte numatyta, kad Tarnybos teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino. Tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne ginčo santykius (dalyką) reguliuojančiais teisės aktais, o tik Tvarkos aprašo 17 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų šio Tvarkos aprašo 8 ir 10 punktuose išvardytų dokumentų Tarnybos gavimo diena, išskyrus Tvarkos apraše numatytas išimtis.

Pareiškėjo teigimu, teismas sprendime iš esmės nevertino ir nepasisakė ar buvo pažeistos pareiškėjo teisės, kuomet atsakovas sprendime nenustatė jo darbingumo lygio atsiradimo laiko, nors tai tiesiogiai turi įtakos teisės aktuose nustatytoms pareiškėjo turtinėms teisėms - teisei į valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, interpretavo ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad Tarnyba privalo priimti sprendimus dėl darbingumo lygio atsiradimo laiko. Nagrinėjamu atveju, Tvarkos aprašo nuostatos (17 punktas, 29 ir 30 punktai) riboja (nesuteikia) pareiškėjo teisę į darbingumo lygio atsiradimo laiko nustatymą, kadangi nenumato pareiškėjo atveju įstatyme numatytos teisės įgyvendinimo. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-479 (Žin.. 2005, Nr. 38-1253), pagal kurį ribojama (nesuteikiama) pareiškėjo teisė į darbingumo lygio atsiradimo laiko nustatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio 1 dalies ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui.

Atsakovas Tarnyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Darbingumo lygio nustatymo bendrosios nuostatos nurodytos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau - ir NSIĮ) IV skirsnyje. Šiame skirsnyje nurodytos nuostatos detalizuotos šias įstatymo nuostatas įgyvendinančiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau - Kriterijų aprašas), jo 1 bei 2 priedais, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau - Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašo 17 punktą, tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų dokumentų NDNT gavimo diena. Tvarkos apraše nurodytos išimtys numato, kad vertinant pakartotinai darbingumo lygis gali būti nustatytas atgaline data (kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleido pakartotinio vertinimo laiką) arba nuo sprendimo NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje priėmimo dienos (kai buvo apskųstas NDNT teritorinio skyriaus sprendimas ir vertinimo metu gauti papildomi dokumentai).

Remiantis Tvarkos aprašu, darbingumo lygio atsiradimo laikas atliekant pirminį vertinimą sutampa su darbingumo lygio nustatymo termino pradžia. Kitoks traktavimas (darbingumo lygio atsiradimo laiką siejant su ligos diagnozavimo ar nusiskundimų fiksavimo momentu) nėra įmanomas, nes jokiais teisės aktais nenumatyta galimybė darbingumo lygį nustatyti nuo susirgimo, ligos įtarimo ar diagnozavimo momento, kol nėra aiški diagnozė, sukelianti funkcijos sutrikimą ir ribojantį asmens galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Galimybė darbingumo lygį nustatyti vien nuo ligos kodo fiksavimo asmens sveikatos istorijoje momento iš esmės prieštarautų ne tik Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, bet ir jo pagrindu patvirtintame Tvarkos apraše įtvirtintoms nuostatoms, kad darbingumo lygis yra nustatomas vertinant ne pačias diagnozes, bet jų sukeliamą funkcijos sutrikimą (kurio ligos diagnozavimo momentu gali ir nebūti). Atsižvelgiant į tai, Tvarkos aprašo 81 punkte įtvirtinta, kad gydantis gydytojas darbingumo lygio vertinimui reikalingų dokumentų nerengia, jei nėra išnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės, nenustatyta tiksli diagnozė, taip pat, kol negauti medicininių tyrimų išrašai, specialistų išvados, patvirtinančios nustatytą diagnozę, ligos sunkumą, organizmo sutrikimo pobūdį.

Nagrinėjamu atveju, remiantis NDNT pateiktais medicininiais dokumentais, (duomenys neskelbtini) pareiškėjui diagnozuota 2010 m. pabaigoje (diagnozė netiksli). 2011, 2012, 2014 metais asmuo 3 kartus gydytas stacionare (patvirtinta epikrizėse iš ligos istorijos Nr. 11-21708, Nr. 12-16118, Nr. 14-1311): atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, taikytas intensyvus medikamentinis gydymas - darbingumo lygio nustatymui gydančio gydytojo sprendimu asmuo nukreiptas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, t. y. nustačius tikslią diagnozę ir išnaudojus visas galimas medicininės reabilitacijos priemones. Tai, kad pareiškėjui taikytas gydymas buvo veiksmingas patvirtinta ir paskutiniais NDNT gautais medicininiais dokumentais (2015 m. vasario 9 d. epikrizė iš ligos istorijos iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir 2015 m. kovo 5 d. oftalmologo konsultacijos išvada). Remiantis juose pateiktais duomenimis, pareiškėjo abiejų akių regėjimo aštrumas su korekcija siekia 1,0 (norma), akispūdžiai kompensuoti, neigiama dinamika nenustatyta, operacinis gydymas neindikuotinas, artimiausius 12 mėn. neigiama dinamika neprognozuojama. Pažymėjo, kad 2015 m. vasario 9 d. epikrizėje nurodytas ir kitoks diagnozės kodas ((duomenys neskelbtini)).

Atsiliepime teigiama kad pareiškėjo D. K. darbingumo lygį 2014 m. NDNT vertino pirmą kartą, todėl, vadovaujantis Tvarkos aprašo 17 punktu, darbingumo lygio termino pradžia nustatyta nuo 2014 m. kovo 31 d., t. y. nuo prašymo nustatyti darbingumo lygį ir medicininių dokumentų pateikimo NDNT teritoriniam skyriui dienos. Priimdamas sprendimus dėl pareiškėjo darbingumo lygio ir termino, NDNT vadovavosi galiojančiais teisės aktais bei laikėsi juose nustatytų procedūrų, todėl naikinti ginčijamų sprendimų nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NDNT Kauno skyriaus 2014 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. DL-615, Tarnybos 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. SS-1471 „Dėl D. K. darbingumo lygio“ bei Ginčų komisijos 2014 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. S-237 dalies, kurioje pareiškėjui darbingumo lygis nustatytas nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2015 m. kovo 30 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl nustatyto darbingumo lygio įvertinimo nekeliamas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas paduodamas skundą teismui siekė, kad darbingumo lygis jam būtų nustatytas nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d., t. y. nuo tada, kai VšĮ Santariškių klinikos epikrize patvirtino nustatytos ligos klinikinę diagnozę ((duomenys neskelbtini)), iki 2015 m. kovo 30 d., nustatyto darbingumo lygio įvertinimo neginčijo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei keliamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad VšĮ Antakalnio poliklinika pareiškėjui D. K. siuntimą į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo išdavė 2014 m. kovo 17 d., pareiškėjas 2014 m. kovo 31 d. su prašymu kreipėsi į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo, todėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo termino pradžia - 2014 m. kovo 31 d. - pagrįstai nustatyta nuo visų dokumentų, būtinų darbingumo lygiui įvertinti, pateikimo NDNT diena.

Pareiškėjas, siekdamas, kad jam nustatytas darbingumo lygis galiotų laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. (kai VšĮ Santariškių klinikos epikrize patvirtino pareiškėjo diagnozę) iki 2015 m. kovo 30 d., inicijavo šioje administracinėje byloje nagrinėjamą ginčą.

Teisinius santykius dėl asmens darbingumo lygio nustatymo reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas bei socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas). Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio, reglamentuojančio darbingumo lygio nustatymą, 4 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Šios dalies nuoroda į tai, kad asmens sveikatos būklės įvertinimas turi būti vykdomas po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad šių priemonių panaudojimo efektyvumas yra vienas iš būtinųjų asmens darbingumo lygio nustatymo kriterijų. Asmens darbingumas nustatomas į ateitį, t. y. įvertinus tam reikalingus medicininius dokumentus ir paminėtą tam tikrų priemonių panaudojimo efektyvumą. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais <...>, o 9 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius (2 priedas); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas).

Tvarkos aprašo 7 punkte (2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 redakcija) nurodyta, kad asmuo arba jo atstovas kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Tvarkos aprašo 8 punkte (2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A1-504/V-1031 redakcija) nurodyta, kad asmenį gydantis gydytojas, prieš parengiant jo gydomam asmeniui siuntimą į NDNT, turi atsižvelgti į asmeniui panaudoto gydymo rezultatus, t. y. vien asmens susirgimas nėra pakankamas pagrindas išduoti tokiam asmeniui siuntimą į NDNT. Tvarkos aprašo 81 punkte (2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 redakcija) nurodyta, kad gydantis gydytojas 8 punkte nurodytų dokumentų nerengia, jeigu asmens sveikatos būklė neatitinka šiuo įsakymu patvirtintų Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų, nebaigtas asmens gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės.

Tvarkos aprašo 17 punkte (2010 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. A1-206/V-464 redakcija) yra tiesiogiai nurodyta, kad tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą (kaip ir byloje nagrinėjamu atveju) arba pakartotinai pagal šio Tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 punktus, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų dokumentų NDNT gavimo diena <...>. Taigi nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad būtent 2014 m. kovo 31 d. (diena, kurią pareiškėjas pateikė atsakovui VšĮ Antakalnio poliklinikos 2014 m. kovo 17 d. siuntimą ir prašymą nustatyti darbingumo lygį bei jo nustatymui reikalingus dokumentus) laikytina pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo termino pradžia. Išimtys iš šios taisyklės yra nustatytos Tvarkos aprašo 28 punkte, tačiau nagrinėjamai situacijai netaikytinos. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėto Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 dalis, inter alia, darbingumo lygio nustatymo laiką sieja su visų (medicininių, profesinių ir kt.) pagalbos priemonių neveiksmingumu (ne su konkrečios diagnozės asmeniui nustatymu), kol nėra konstatuota, kad pagalbos priemonės yra neveiksmingos, darbingumo lygis nėra nustatomas. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas jokių išimčių darbingumo lygiui nustatyti (nagrinėjamu atveju dėl termino nustatymo pradžios) nenumato, o Tvarkos aprašas tik nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad specialiosios teisės taikymo požiūriu, pareiškėjo skundo reikalavimas pakeisti ginčijamus sprendimus ir nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2015 m. kovo 30 d. negali būti pripažintas pagrįstu.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, akcentuoja, kad vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai yra būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas (ABTĮ 136 straipsnis), remiantis byloje esančia medžiaga, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iškeltus ginčijamus klausimus, jame nurodytus įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo ar jo neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo dalykas) (ABTĮ 130 str. 1 d. 5, 6 punktai). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo padarytomis sutinka, todėl jų nekartoja.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Tvarkos aprašo nuostatų prieštaravimu Konstitucijai, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, visų asmenų lygybės principui, pažymi, kad atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus bei vadovaudamasi teismui suteikta diskrecija spręsti dėl byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str.), neįžvelgia būtinumo iškelti šioje administracinėje byloje klausimus dėl aptartų Tvarkos aprašo nuostatų atitikimo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui arba jų atitikimo Konstitucijai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė