2025-04-09 Nr. AB-6331-3-63-3-02703-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-13-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02703-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Interlan“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Interlan“ (toliau – ir atsakovas) 783,22 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) bei 40,13 Eur delspinigių, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objektų (toliau – ir NTO), esančių adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), naudotojas, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II. 3. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino: priteisė pareiškėjui iš atsakovo 783,22 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei 40,13 Eur delspinigių.

4. Teismas nurodė, kad rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 12 straipsnio 1–2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

5. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais) numatė, kad vietinė rinkliava yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

6. Teismas taip pat akcentavo, kad nagrinėjamai bylai yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

7. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Nuostatais vietinė rinkliava skaičiuojama iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos (Nuostatų 39 p.). Nuostatų 52.1 papunktyje nustatyta, jog pastovioji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą apskaičiuojam pagal objekto bendrą plotą padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį ir mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus. Nuostatų 52.2–52.2.2 papunkčiuose numatyta, kad kintamoji rinkliavos dalis, kuriai galima nustatyti tikslų plotą ir yra priskiriamas konteineris – objekto bendras plotas padauginamas iš mėnesio kintamosios rinkliavos dedamos pagal nekilnojamojo turto objektų rūšis.

8. Teismas vertino, kad administracinės bylos duomenys patvirtina, jog NTO, esančiais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu naudojosi atsakovas. Todėl ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip faktinis NTO savininkas ir valdytojas, laikytinas atsakovas.

9. Teismas iš pareiškėjo pateiktos pažymos bei mokėjimo pranešimo nustatė, kad ginčo laikotarpiu už atsakovo valdomus NTO liko 783,22 Eur įsiskolinimas. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog nurodyta skola sumokėta, taip pat nėra. Be to, nėra duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) taikymo ar būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo.

10. Teismas darė išvadą, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 str.), todėl pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam vietinę rinkliavą 783,22 Eur.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 40,13 Eur delspinigių, susidariusių jam nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, todėl nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai, bet ne už ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytą laikotarpį.

12. Teismas, įvertinęs Nuostatuose ir MAĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjo prašymą priteisti delspinigius tenkino visiškai ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 40,13 Eur delspinigių.

III. 13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

14. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Mano, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, priimtas nevertinant dalies pateiktų įrodymų byloje arba juos vertinant netinkamai.

15. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsakovas nurodo, kad su jais nesutinka, kadangi vien nekilnojamojo turto nuosavybės turėjimas nėra pagrindas taikyti rinkliavai, kai nėra teikiama jokia paslauga.

16. Atsakovas pažymi, kad objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra garažas, o tai įrodo ir pareiškėjo nurodyti faktai. Kadangi minėtas objektas nėra eksploatuojamas, todėl atliekos nėra sudaromos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, atsakovas pažymi, kad jis nėra sudaręs sutarties su pareiškėju, todėl nėra teikiamos komunalinių atliekų paslaugos. Akcentuoja, jog įstatymas numato, kad dvinarė įmoka nėra mokama, kai NTO yra negyvenamas ar savininkai arba jų įgalioti asmenys nesinaudoja NTO. Atsakovo nuomone, pareiškėjas netikslingai taiko teisės aktų nuostatas, nustatančias pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dalių dydžius, kadangi minėtos patalpos / pastatas yra nenaudojamas, veikla nėra vykdoma, nėra jokių nuomininkų ir turimu nekilnojamuoju turtu atsakovas nedisponuoja. Atsakovo vertinimu, rinkliavos dedamosios dalys apskaičiuotos nepagrįstai.

17. Atsakovo teigimu, kadangi jam priklausantis nekilnojamasis turtas nėra naudojamas, taikyti privalomus mokesčius kaip pastoviąją ar kintamąją dalį prieštarauja įstatymams ir yra neteisinga. Įvertinęs Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) nuostatas, atsakovas nurodo, jog įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Iš minėto įstatymo nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Kadangi patalpos nenaudojamos ir jokia veikla nėra vykdoma, atsakovas nėra atliekų turėtojas ir jam priklausantis nekilnojamasis turtas neturi būti apmokestinamas jokiais numatytais vietinės rinkliavos mokesčiais.

18. Atsakovas tvirtina, kad tarp pareiškėjo ir jo nebuvo pasirašyta rašytinė sutartis ir nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl atliekų tvarkymo. Be to, atsakovas iš pareiškėjo nėra gavęs pranešimų dėl nesumokėtos rinkliavos, taip pat byloje nėra informacijos apie pranešimų įteikimą.

19. Atsakovas teigia, kad sprendžiant dėl šalių pareigų vykdymo ir atsakomybės, svarbesne sąlyga laikomas pareiškėjo, stipresnės sutarties šalies, pareiga tinkamai informuoti vartotoją, t. y. atsakovą, apie numatytas mokėti prievoles, nei atsakovo pareiga apie tai domėtis. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nesilaikė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatytų sutarčių vykdymo principų, pažeidė įstatymo jam nustatytą pareigą tinkamai informuoti atsakovą ne tik apie susidariusią skolą, bet ir apie atleidimo nuo prievolės vykdymo tvarką, todėl tokie pareiškėjo veiksmai negali būti vertintini kaip pagrįsti bei teisėti. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas, būdamas stipresne teisinių santykių šalimi, turi pareigą tinkamai bei laiku informuoti vartotojus apie jiems tenkančias prievoles. Kadangi tokių pareigų pareiškėjas nevykdė, jis negali kildinti reikalavimo iš savo neteisėtų veiksmų, juolab, kai formaliai atsakovas turi būti atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, tačiau atleistas nebuvo dėl netinkamo informavimo apie jam tenkančias prievoles, siekiant vartotoją atleisti nuo prievolės vykdymo. Todėl atsakovo įsitikinimu, egzistavo visos sąlygos jį atleisti nuo rinkliavos mokėjimo, tačiau dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų jis nuo rinkliavos mokėjimo nebuvo atleistas.

20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, atsakovas nurodo, kad pareiškėjo prašymas neįrodytas, jame nėra paaiškinimų, kodėl jam skaičiuojamas atitinkamo dydžio rinkliavos koeficientas, taip pat prie prašymo nėra pateikta tokį rinkliavos dydį patvirtinančių dokumentų, be to, tarp šalių nėra sudaryta jokia sutartis. Todėl, atsakovo vertinimu, prašymas yra grindžiamas tik deklaratyviais ir abstrakčiais argumentais bei sąskaitomis – faktūromis, nepateikiant įmokų dydžius patvirtinančių dokumentų ir paslaugos teikimo pagrindo ar faktų.

21. Atsakovas akcentavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog jis faktiškai objektuose ginčo laikotarpiu sukūrė konkretaus kiekio atliekas, o pareiškėjas jas priėmė ir sutvarkė. Atsakovo įsitikinimu, tai reiškia, kad jis atliekų nesukūrė, o pareiškėjas nesuteikė paslaugos atsakovui. Kadangi nėra teikiama jokia paslauga, todėl negali būti skiriamos rinkliavos. Atsakovui negali kilti pareiga mokėti už paslaugas, kurios nėra teikiamos, net jei tokios paslaugos yra įvardijamos bei pateikiamos rinkliavų forma.

22. Pasisakydamas dėl delspinigių ir skolos sumos apskaičiavimų, atsakovas pažymi, kad pareiškėjo prašyme yra nurodytas detalizuotas skolos ir delspinigių apskaičiavimas, t. y. atsakovui pradelsus rinkliavos mokėjimo terminus taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie šio prašymo surašymo dieną sudaro 40,13 Eur. Atitinkamai bendra priteistina atsakovo įsiskolinimo suma yra 783,22 Eur (743,09 Eur rinkliavos ir 40,13 Eur delspinigiai). Tačiau atsakovo vertinimu, pagrindinį prašymą pareiškėjas formuoja ne pagal nurodytus skaičiavimus, t. y. priteisti iš atsakovo 783,22 Eur bendrą rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei delspinigių įsiskolinimą (detalizacija pagal laikotarpius, rinkliavos ir delspinigių sumas pateikiama prie faktinių aplinkybių).

23. Atsakovas teigia, kad jam neaišku dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismo priteista suma yra didesnė, nei nurodyta pareiškėjo skaičiavimuose. Atsakovo nuomone, tokia aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo prašymas nėra visapusiškai ir tikslingai argumentuotas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pareiškėjo prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo yra atmestinas.

24. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25. Pasisakydamas dėl apmokestinto nekilnojamojo turto, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, jog atsakovo argumentai, kad jis vietinės rinkliavos mokėti neturėjo, nes patalpos nenaudojamos ir jokia veikla nėra vykdoma, nesudaro prielaidos neskaičiuoti vietinės rinkliavos. Priešingai, teisės aktai numato prievolę skaičiuoti rinkliavą ir papildomai numato galimybę atsakovui kreiptis į pareiškėją su prašymu taikyti lengvatą turto nenaudojimo atveju. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas nėra kreipęsis dėl lengvatos taikymo, taip pat nėra pateikęs turto nenaudojimą pagrindžiančių dokumentų ir(ar) kitų įrodymų, todėl toks atsakovo elgesys nesudaro pagrindo teigti, kad jam neatsirado prievolė mokėti rinkliavos ir tuo labiau nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas neturėtų būti laikomas rinkliavos mokėtoju. Įstatymų leidėjas rinkliavos prievolę sieja ne su NTO gyvenančiais asmenimis, o su jo valdymu, kadangi aplinkybė, jog NTO savininkas nevykdo veiklos jam priklausančiame turte, nereiškia, kad turtas yra nenaudojamas. Teisės aktai numato aiškius kriterijus, kurie leidžia daryti išvadas, kada turtas yra nenaudojamas ir jame nesusidaro atliekos, tačiau atsakovas nėra pateikęs šiuos kriterijus atitinkančių ir minėtas aplinkybes patvirtinančių dokumentų.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Įsigaliojus rinkliavai, visų atliekų turėtojų turimos sutartys dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo su atliekų vežėjais neteko teisinės galios. Taigi, naujų sutarčių dėl komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sudaryti nereikia nei su atliekų vežėjais, nei su pareiškėju. Pareiškėjas nurodo, kad rinkliavą turi mokėti visi Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojai, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantys nekilnojamąjį turtą. Rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, ji siejama su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu savivaldybės teritorijoje ir šio nekilnojamojo turto dydžiu.

27. Pareiškėjas teigia, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, mokėti ar ne.

28. Pasisakydamas dėl rinkliavos lengvatos taikymo, pareiškėjas pažymi, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

29. Pareiškėjas, įvertinęs teisinį reguliavimą, akcentavo, kad atsakovas turėjo pareigą tinkamai vykdyti teisės aktais jam numatytas prievoles, t. y. laiku informuoti pareiškėją, jeigu pasikeitė NTO savininkas arba nuomininkas, arba kiti duomenys, reikalingi rinkliavai perskaičiuoti. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog rinkliavos lengvatos taikymo pastoviajai rinkliavos daliai teisės aktai nenumato. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta neveikimą pateisinančių aplinkybių, todėl jis vertino, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kadangi nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti rinkliavos arba taikyti rinkliavos lengvatą.

30. Pasisakydamas dėl mokėjimo pranešimų siuntimo, pareiškėjas tvirtina, kad visi mokėjimo pranešimai atsakovui buvo siunčiami vadovaujantis Nuostatų 65 punktu ir pateikti adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu pareiškėjas akcentavo, kad mokėjimo pranešimo įteikimo būdai laikomi tinkamais ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjas tvirtino, kad informacija apie susidariusią prievolę buvo pateikta tinkamai ir atsakovas turėjo galimybę laiku kreiptis dėl lengvatos taikymo bei prašyti atlikti faktinį NTO patikrinimą. Aplinkybė, jog NTO, esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo nenaudojamas ir nurodytame objekte nesusidarė komunalinės atliekos negali būti patikrinta už praeitą laikotarpį, ir todėl negali būti laikoma pagrindu taikyti rinkliavos lengvatą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

31. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, siekdamas gauti lengvatą, turėjo įgyvendinti Nuostatų 73 punkto reikalavimus ir kreiptis į pareiškėją. Kadangi nurodytas reikalavimas nebuvo įgyvendintas ginčo laikotarpiu, todėl neatsirado prievolės kvestionuoti rinkliavos apskaičiavimo.

32. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad už visą prašyme dėl rinkliavos priteisimo nurodytą turtą rinkliavos suma buvo paskaičiuota tinkama ir atsakovas turėjo prievolę apmokėti nurodytą sumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto naudotojo, pareigos mokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 783,22 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., bei 40,13 Eur delspinigius.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad vien nekilnojamojo turto nuosavybės turėjimas nėra pagrindas taikyti rinkliavai, kai nėra teikiama jokia paslauga. Tvirtina, kad patalpos nenaudojamos ir veikla nėra vykdoma, todėl atsakovas nėra atliekų tvarkytojas ir jam priklausantis nekilnojamasis turtas neturi būti apmokestinamas vietinės rinkliavos mokesčiais. Atsakovas akcentuoja, kad tarp jo ir pareiškėjo nebuvo pasirašyta jokia rašytinė sutartis, taip pat nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl atliekų tvarkymo. Be to, atsakovas iš pareiškėjo nėra gavęs pranešimų dėl nesumokėtos rinkliavos, taip pat nėra duomenų apie pranešimų įteikimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas prašymo neįrodė, nes jame nėra paaiškinimų, kodėl jam skaičiuojamas atitinkamo dydžio rinkliavos koeficientas, su prašymu nėra pateikta rinkliavos dydį patvirtinančių dokumentų, taip pat nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių, jog jis faktiškai objektuose ginčo laikotarpiu sukūrė konkretaus kiekio atliekas, o pareiškėjas jas priėmė ir sutvarkė. Atsakovui neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismo priteista suma yra didesnė, nei nurodyta pareiškėjo skaičiavimuose.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Vien tai, kad atsakovas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-76-525/2024 ir kt.). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023). Jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.

39. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 6.6 punkte (redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo NTO savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 39 p.). Pastovioji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv.

m) padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal NTO rūšį (2 priedo 1 lentelės B stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.). Į NTO apmokestinamąjį plotą įskaitomas ir lauko prekybai ar paslaugų teikimui skirtas plotas, nurodytas Savivaldybės išduotame leidime prekiauti (teikti paslaugas) iš kiosko, paviljono, lauko kavinės (Nuostatų 52.1 p.). Kintamoji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama (Nuostatų 52.2 p.): kai NTO rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv.

m) padauginamas iš mėnesio kintamosios rinkliavos dedamosios pagal NTO rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.) (Nuostatų 52.2.1. p.); kai NTO rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas individualaus naudojimo konteineris – Administratorius skaičiavimams priima galinčių per mokestinį laikotarpį šiame NTO susidaryti atliekų svorį (390 kg), kuris padauginamas iš kintamosios rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg) (2 priedo 1 lentelės D stulpelis) (Nuostatų 52.2.2 p.). Kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.

Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji rinkliavos dalis, Administratoriui turi pateikti prašymą bei 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, 1 kartą per metus (Nuostatų 76 p.).

40. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

41. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdė NTO Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, o vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

42. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jam priklausantis nekilnojamas turtas nėra naudojamas ir jokia veikla nėra vykdoma nesudaro pagrindo savaime spręsti, jog jame nesusidaro komunalinės atliekos.

43. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA1070-602/2020 išaiškino, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.

44. Nuostatai aiškiai nustato procedūras, kuriomis remiantis gali būti įrodytas patalpų nenaudojimo faktas. Siekdamas lengvatos (atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo), atsakovas privalėjo kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių su nustatytos formos prašymu, pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus, nurodyti lengvatos taikymui reikšmingas aplinkybes. Lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka ginčui aktualiu laikotarpiu būtų pateikęs prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus vietinės rinkliavos administratoriui. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad atliekos nurodytuose NTO ginčo laikotarpiu nesusidarė.

45. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Akcentuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai, kad komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga neteikiama nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tinkamas pranešimas apie rinkliavos mokėjimą laikytinas reikšminga aplinkybe sprendžiant, ar pareiškėjas, siekdamas surinkti vietines rinkliavas, ir veikdamas, kaip savivaldybės administravimo subjektas, nepažeidė viešojo administravimo principų, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje – iš jų objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012).

47. Nuostatų 64 punkte numatyta, kad mokėjimo pranešimai siunčiami rinkliavos mokėtojams pagal Registre nurodytą apmokestinamo NTO adresą. Tais atvejais, kai tam pačiam atliekų turėtojui priskaičiuota rinkliava už daugiau negu vieną apmokestinamą NTO, jam siunčiamas vienas mokėjimo pranešimas jo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra fizinis asmuo, arba buveinės registracijos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra juridinis asmuo. Esant einkliavos mokėtojo rašytiniam prašymui toks mokėjimo pranešimas gali būti siunčiamas kitu faktiniu (nuolatinės gyvenamosios ar veiklos) vietos adresu (Nuostatų 65 p.).

48. Iš byloje pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, kad mokėjimo pranešimai buvo siunčiami vienu iš atsakovo apmokestinamo NTO adresu – (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka informavo atsakovą apie jam apskaičiuotą vietinę rinkliavą, taip pat siuntė priminimus apie nesumokėtą vietinę rinkliavą. Įvertinusi bylos aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad rinkliavos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra įtvirtinta teisės akte, kuris yra skelbiamas viešai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas apie ginčo laikotarpiu susidariusią vietinės rinkliavos skolą žinojo arba, kaip juridinis asmuo, kuris nuosavybės teise valdo ne vieną NTO Vilniaus miesto savivaldybėje, ir kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo žinoti, kad jis yra vietinės rinkliavos mokėtoju ir turi sumokėti vietinės rinkliavos mokestį arba kreiptis dėl lengvatų suteikimo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareigos mokėti vietinę rinkliavą atsiradimas nėra siejamas su pranešimo sumokėti vietinę rinkliavą įteikimu. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą kildinama iš teisės aktų, reglamentuojančių vietinės rinkliavos mokėjimą.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai, kad pareiškėjas pažeidė įstatymo jam nustatytą pareigą tinkamai informuoti atsakovą ne tik apie susidariusią skolą, bet ir apie atleidimo nuo prievolės vykdymo tvarką, yra deklaratyvūs ir nepaneigia atsakovo prievolės sumokėti vietinę rinkliavą. Kaip matyti, Nuostatai, kuriuose išsamiai aptarta lengvatų suteikimo tvarka ir sąlygos, yra viešai skelbiami, be to nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją ir pastarasis būtų atsisakęs jam suteikti informaciją.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, daro išvadą, kad reikalaujama sumokėti vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota pagal Nuostatuose nustatytus rinkliavos dydžius, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kategoriją, ir remiantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nei pareiškėjui, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nenurodė konkrečių argumentų, aritmetinių skaičiavimų, paneigiančių pareiškėjo atliktą vietinės rinkliavos apskaičiavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalauja iš atsakovo sumokėti 783,22 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

51. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 40,13 Eur delspinigių, apskaičiuotų dėl to, kad atsakovas laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatų 83 ir 60 punktai patvirtina pareiškėjo teisę reikalauti mokėti delspinigius už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą prašymą dėl delspinigių priteisimo, prašyme detalizuotą delspinigių apskaičiavimą, konstatuoja, kad delspinigiai apskaičiuoti Nuostatuose nustatyta tvarka, jų dydis atitinka ginčo laikotarpiu galiojusį Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal MAĮ nustatytą delspinigių už nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus mokesčius dydį, todėl iš atsakovo taip pat pagrįstai priteistina 40,13 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą vietinę rinkliavą.

53. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

54. Atsižvelgus į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.

55. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis