2017-08-23 Nr. AB-15552-3-61-3-02146-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-705-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02146-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 20 d. teismui pateikė skundą, prašydamas pripažinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) aplaidumą ir neveikimą tiriant pareiškėjo skundus dėl Kybartų pataisos namų administracijos veiksmų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. G. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 7/1-838 ir 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 7/1-795 apskundė Kalėjimų departamentui, kuris priėmė 2017 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 2S-3860. Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutiko ne tik su Kalėjimų departamento išvadomis, bet ir su Kybartų pataisos namų administracijos veiksmais. Be to, pareiškėjo skunde nebuvo suformuluotas savarankiškas reikalavimas (pvz., įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus) Kalėjimų departamentui, pagal teisės aktus galinčiam veikti ir kaip viešojo administravimo subjektas, ir kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija.

Teismas taip pat nustatė, kad Kybartų pataisos namų buveinė buvo J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r., todėl pareiškėjo skundo nagrinėjimas priskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas A. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti jo skundą.

Pareiškėjas teigia skundą padavęs tam teismui, kurio veiklos teritorijoje buvo atsakovo – Kalėjimų departamento – buveinė. Pareiškėjas skunde paaiškino, kodėl atsakovu byloje yra Kalėjimų departamentas, o ne jam pavaldi institucija – Kybartų pataisos namai, t. y. Kalėjimų departamentas yra atsakingas už jam pavaldžias institucijas, kurios neatliko joms pavestų pareigų.

Nustačius, kad ginčas vis tik teismingas kitam teismui, pareiškėjas prašo nustatyti terminą, per kurį jis galėtų apskųsti Kalėjimų departamento sprendimą kitam teismui, kadangi vieno mėnesio terminas šiam sprendimui apskųsti pasibaigė 2017 m. liepos 8 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų pripažintas Kalėjimų departamento aplaidumas, neveiklumas tiriant pareiškėjo skundus dėl Kybartų pataisos namų veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nustatęs, kad skundas paduotas pažeidžiant teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pabrėžia, kad atsakovu šioje byloje yra Kalėjimų departamentas, o ne Kybartų pataisos namai.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) pateikti skundą laikantis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-708/2013, 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-125-525/2017).

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas atsakovu nurodė Kalėjimų departamentą. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Kalėjimų departamentas nesiėmė pakankamų priemonių išsiaiškinti, kas Kybartų pataisos namuose priėmė pareiškėjo skundą ir jo neužregistravo, pavyzdžiui, Kalėjimų departamentas neperžiūrėjo vaizdo įrašo ir neapklausė skundo pateikimo metu budėjusio būrio viršininko ir / ar direktoriaus padėjėjo. Pareiškėjas skundais Kalėjimų departamento prašė ištirti, kodėl yra daromi pažeidimai, t. y. virtuvės vedėja neatvyko užfiksuoti netinkamos patiekto maisto kokybės, ir yra nereaguojama į jo prašymus.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o pagal 2 dalį – šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Iš ginčijamo Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 2S-3860 (b. l. 2) matyti, kad juo atsakoma į du pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. skundus, kuriais apskųsti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017 m. gegužės 8 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. sprendimai. Vadinasi, ginčijamas Kalėjimų departamento sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde iš esmės ginčijo Kalėjimų departamento veiksmus nagrinėjant jo 2017 m. gegužės 12 d. skundus dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017 m. gegužės 8 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. sprendimų bei šio nagrinėjimo metu padarytas išvadas, t. y. nesutiko su Kalėjimų departamento, kaip ginčą tarp pareiškėjo ir Kybartų pataisos namų nagrinėjusios institucijos, sprendimu. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje atsakovas yra apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad Kybartų pataisos namai pareiškėjo atžvilgiu neužtikrino tinkamos kokybės maisto tiekimo, skundų registravimo ir pareigūnų atsakomybės už netinkamai atliktas pareigas. Pareiškėjas nesutiko su Kalėjimų departamento metodais (jų pakankamumu) nagrinėjant šį ginčą ir galutiniu ginčo rezultatu. Taigi, šioje administracinėje byloje atsakovu turėtų būti Kybartų pataisos namai, o Kalėjimų departamentas pripažintinas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Kalėjimų departamento veiksmai nagrinėjant pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. skundus bus įvertinti sprendžiant dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017 m. gegužės 8 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovu šioje byloje laikytini Kybartų pataisos namai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog ši byla yra teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, atkreipusi dėmesį į pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti Kalėjimų departamento aplaidumą ir neveiklumą, papildomai paaiškina, kad reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, kuriame priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pastebėtina, kad tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, bet ne kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Ši nutartis pareiškėjui neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą, skundą pateikiant Kauno apygardos administraciniam teismui pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles. Kartu su skundu pareiškėjas gali pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė