Legislator Case Law & Legislation
c3bee32b-5990-4526-9e4e-92aa7ee98a14 AI generated

c3bee32b-5990-4526-9e4e-92aa7ee98a14 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c3bee32b-5990-4526-9e4e-92aa7ee98a14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

firmai ,,Romasta“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.             Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :              IeÅ¡kovas UAB ,,Aiginta“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo R. P. firmos „Romasta“ 91 150,32 Lt skolos, 12 850,78 Lt delspinigių, 12,7 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 4 080 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

c3bee32b-5990-4526-9e4e-92aa7ee98a14 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų neabejotinai pagrindžiančių, jog reikalavimo suma pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas yra nedidelė. PrieÅ¡ingai, atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad jo vykdoma veikla 2008 metais tapo nuostolinga ir 2008 m. lapkričio mėnesį pajamos iÅ¡ Alytaus serviso krito daugiau nei 45 proc. Be to, beveik visas atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka. Atskirasis skundas netenkintinas.Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-471/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. balandžio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. P. firmos ,,Romasta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1315-153/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Aiginta“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

P. firmai ,,Romasta“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.             Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :              IeÅ¡kovas UAB ,,Aiginta“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo R. P. firmos „Romasta“ 91 150,32 Lt skolos, 12 850,78 Lt delspinigių, 12,7 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 4 080 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodė, jog reikalavimo suma yra didelė, beveik visas atsakovui priklausantis turtas yra įkeistas ar kitaip apsunkintas, atsakovas piktybiÅ¡kai, ilgÄ laikÄ vengia atsiskaityti su ieÅ¡kovų pagal nuomos sutartis. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, 104 001,10 Lt sumai areÅ¡tavo atsakovui priklausančius ir esančius pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, turtines teises, uždraudžiant atsakovui areÅ¡tuotÄ turtÄ perleisti tretiesiems asmenims.

Teismas nurodė, kad jeigu atsakovo apraÅ¡ytų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių vertė yra mažesnė negu 104 001,10 Lt, tuo atveju, areÅ¡tuotinos trÅ«kstamos sumos ribose atsakovui priklausančios piniginės lėšos. Teismas leido atsakovui iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieÅ¡kovu UAB „Aiginta“. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog pareikÅ¡ta didelė reikalavimų suma vertintinos kaip grėsmės ieÅ¡kovo turtiniams interesams buvimas ir savaime preziumuoja bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, norint paÅ¡alinti tokiÄ grėsmę bei iÅ¡vengti galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.

Taip pat pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad didesnė dalis atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista arba apsunkinta hipoteka, o iÅ¡ įkeisto turto visų pirma yra tenkinami įkaito turėtojo ir hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Teismas neturi duomenų apie įkeitimu (hipoteka) užtikrintos prievolės dydį. Å i aplinkybė, teismo nuomone, taip pat padidina galimo palankaus atsakovui teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų apimtimi visų pirma, taikytinas atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis areÅ¡tas. Piniginių atsakovo lėšų areÅ¡tas taikytinas tuo atveju, jeigu areÅ¡tuoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, turtinių teisių vertė nepadengia ieÅ¡kovo reikalavimų sumos dydžio ir tik trÅ«kstamos sumos dalimi.Atskiruoju skundu atsakovas R. P. firma ,,Romasta“ praÅ¡o Å¡iÄ teismo nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmeti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis:Pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra tiktai tada, kai egzistuoja reali grėsmė, jog ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Nagrinėjamu atveju tokia grėsmė nebuvo įrodyta, ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, jog atsakovas ketina Å¡vaistyti ar slėpti savo turtÄ .PareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų suma (104 001,10 Lt) atsakovui nėra didelė, kÄ patvirtina įmonės gerÄ finansinę bÅ«klę patvirtinantys įrodymai.Teismas nemotyvavo, dėl kokios priežasties laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovui apie tai nepraneÅ¡us.Teismas skundžiama nutartimi gynė tik ieÅ¡kovo interesus, tuo pažeisdamas teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus.Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas yra individuali įmonė, todėl, reikalui esant, iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas į įmonininko turtÄ , kas dar kartÄ patvirtina, kad grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas UAB ,,Aiginta“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų neabejotinai pagrindžiančių, jog reikalavimo suma pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas yra nedidelė. Priešingai, atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jo vykdoma veikla 2008 metais tapo nuostolinga ir 2008 m. lapkričio mėnesį pajamos iš Alytaus serviso krito daugiau nei 45 proc. Be to, beveik visas atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka. Atskirasis skundas netenkintinas.Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu.

EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui buvo areÅ¡tuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas 104 001,10 Lt sumai, ir tik nesant tokio turto, nutarta areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas paliekant teisę iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, teismas, atsakovo atžvilgiu taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones atsižvelgė ir į atsakovo interesus, nes pirmiausia nurodė areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį turtÄ , tik jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovui priklausančias pinigines lėšas.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas laikinÄ sias apsaugos priemones taikė atsižvelgdamas į didelę ieÅ¡kinio sumÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl 104 001,10 Lt priteisimo. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotÄ taisyklę paprastai laikytina didele ir Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas.

Å iuo pagrindu taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tina nustatyti, jog Å¡i suma yra didelė konkrečiam atsakovui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atsakovui pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, turi bÅ«ti įvertinama skolininko finansinė bÅ«klė, Å«kinės veiklos pobÅ«dis ir rezultatai, turimas turtas bei kitos aplinkybės, kurių pagrindu galima spręsti, ar konkrečiu atveju vien ieÅ¡kinio suma duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-320/2006, 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-82/2008, 2008 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-108/2008, 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-526/2008, 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-787/2008).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, atskirajame skunde teigdamas, jog jam pareikšto reikalavimo suma nėra didelė, kadangi jis turi pakankamai lėšų, pajamų bei turto, nepateikia teismui pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog nėra grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.). Apelianto pateikta teismui pažyma, patvirtinanti, kad atsakovo disponuojamas lėšų likutis kasoje ir banke 2010 m. sausio 5 d. yra 197 047,78 Lt neatspindi jo finansinės padėties dabartiniu metu, juolab kad nepateikta įrodymų apie atsakovo išlaidas bei įsipareigojimus.

Be to, Å¡i pažyma nėra iÅ¡duota banko, ji pasiraÅ¡yta tiek paties įmonininko, tiek vyriausios buhalterės, kuri, sprendžiant iÅ¡ pavardės, yra įmonininko sutuoktinė arba giminaitė, kas sudaro pagrindÄ abejoti pažymos objektyvumu. Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo remtis su atskiruoju skundu pateiktu 2009 m. lapkričio 30 d. balansu, kadangi jis nėra patvirtintas ir pateiktas VÄ® Registrų centrui. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant, kad minėto balanso duomenys teisingi, akivaizdu, jog lyginant Å¡io balanso duomenis su 2008 m. balanso duomenimis, atsakovo turtas 2007 m. buvo 11 434 372 Lt, 2008 m. - 10 286 350 Lt, o 2009 m. lapkričio 30 d.

– 8 557 971 Lt (atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. lapkričio 30 d. balanse nurodyta, jog 2008 m. atsakovo turtas buvo 9 027 065 Lt, kas dar labiau kelia abejonių Å¡io balanso duomenų pagrįstumu). Å ie duomenys patvirtina, kad atsakovo turto masė per pastaruosius keletÄ metų mažėjo, o per vienerius mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma, nors ir mažėjo, tačiau 2009 m. lapkritį sudarė 4 534 426 Lt. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovo su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad didesnė dalis atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista arba apsunkinta hipoteka.Teisėjų kolegija pažymi, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turėtų galimybę perleisti neįkeistÄ jam priklausantį turtÄ kitiems asmenims ir dėl to teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas taikė atsižvelgdamas į didelę ieÅ¡kinio sumÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ir nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.Pažymėtina, kad nepraneÅ¡imas atsakovui apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymÄ savaime nereiÅ¡kia Å¡iuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, nes teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali bÅ«ti panaikinta tik tuomet, kai dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas procesinis klausimas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad nepraneÅ¡imas atsakovui apie laikinÄ sias apsaugos priemones pažeidė jo procesines teises, nes teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam ir pateikti jo pozicijÄ patvirtinančius duomenis atsakovas galėjo realizuoti (ir realizavo) pateikdamas atskirÄ jį skundÄ su atitinkamais priedais.Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                               Alė Bukavinienė                                                                               Marytė Mitkuvienė                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė