c3bbfe50-9d83-4c0f-acda-e2a0b39921e0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamosios bylos Nr. 1-1483-818/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03872-2021-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.2.2; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.6.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Albinai Nikitionok, dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei, kaltinamajam N. M., jo gynėjai advokatei Aurelijai Puzinienei, nukentėjusiojo M.

B. įstatyminei atstovei R. B., jo atstovui advokatui Nerijui Pledžiui, galimai laiduotojai B. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : N. M. muÅ¡damas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ ir jį nežymiai sužalojo, bei padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , o bÅ«tent: jis, 2021-02-05 apie 14.30 val., vieÅ¡oje vietoje – už automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pamiÅ¡kėje, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu tuo, kad matant paÅ¡aliniams asmenims, pargriovė bei keliais prispaudė prie žemės mažametį M.

B., gim. (duomenys neskelbtini), tuomet kumščiais sudavė M. B. ne mažiau kaip devynis smÅ«gius į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui M. B. fizinį skausmÄ bei padarydamas poodines kraujosruvas kairės ausies kauÅ¡elio, kairės už-ausinės srities, kairio smilkinio, deÅ¡inio žasto, kairės alkÅ«nės, abiejų plaÅ¡takų, nugaros krÅ«tininės dalies kairės pusės ir kairės blauzdos srities, odos nubrozdinimus abiejų plaÅ¡takų ir deÅ¡inės blauzdos srityse, dėl ko nežymiai sutriko nukentėjusiojo sveikata, ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ .

Taip N. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje. Kaltinamasis N. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, jog pasilieka prie anksčiau duotų savo parodymų tyrimo metu. Parodė, kad 2021-02-05, apie pietus, sulaukė dukros skambučio, kuri verkė, buvo susijaudinusi. Trumpai papasakojo apie situacijÄ , kad prie jų lauke kimba M. B.. Kas yra M. B. jam nebuvo žinoma. Dukra paaiÅ¡kino, kad tai yra didelis vaikinas, kuris kabinėjasi prie jų, skriaudžia brolį, sulaužė brolio lazdÄ ir visaip kitaip elgiasi.

Paklausė ar vis dar yra jis ten, dukra pasakė, kad ne, M. B. išėjo. Jis tada jÄ nuraminęs pasakė, kad jeigu kažkas pasikartotų, kad ji man skambintų. Praėjus gal valandai, vėl buvo skambutis, vėl buvo aÅ¡aros, kad vėl atėjo tas pats vaikinas ir ten vyksta kažkokie dalykai. Man tuo metu buvo sunku, ji buvo susijaudinusi, ji negalėjo paaiÅ¡kinti. Atvykus tuo adresu, kur gyvena jo vaikai, jis nuėjo link aikÅ¡telės, dukra pasakė kaip jis atrodo. Pamatęs asmenį panašų į tÄ , kaip apibÅ«dino dukra, jis sudvejojo, nes jis buvo pakankamai didelis, jis nemanė, kad tokio dydžio vaikinas žaistų su mažamečiais ir trukdytų jų žaidimus lauke.

Priėjęs paklausė kuo jis vardu, nes jis apie žinojo tik tai, kad jis yra M. B. vardu. Jis pasakė kitÄ vardÄ . Supratęs, kad tai yra ne M. B., nėjo toliau link vaikų žaidimų aikÅ¡telės tikėdamasis, kad ten bus tas vaikinas, kuris trikdo visÄ tÄ vaikų buvimÄ lauke. Eidamas pamatė dukrÄ atbėgančiÄ apsiverkusiÄ ir rodančiÄ pirÅ¡tu į M. B.. Kai atsisuko į jį, jis jau nubėgo į laiptinę. Tada priėjęs prie laiptinės negalėjo atidaryti durų, nes jos buvo kodu užrakintos.

Nuraminęs dukrÄ nuėjo į automobilį. Ramindamas dukrÄ pasakė, kad viskas gerai, kad neverktų, viskas tvarkoje, o jeigu tai kartosis, tada pasakytų jam. Ji nuėjo toliau, grįžo pas savo drauges, vaikus. Jis nuėjo į automobilį, užvedęs jį vėl sulaukė dukros skambučio, kad atėjo M. B.. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, vėl, tuo pačiu keliu kaip ir ėjo prieÅ¡ tai, ėjo link tos vietos, kur žaidė vaikai prie miÅ¡kelio. Eidamas pamatė jau tÄ patį M. B. stovintį. Eidamas prie jo, priartėjus, jis pastebėjo, kad jis agresyviai nusiteikęs, stovėjo agresyviai kovotojo pozoje.

Paklausius „kÄ Äia darai?“, jis smogė suspaustu deÅ¡inės rankos kumščiu, užsimojo ir smogė jam. Jis to smÅ«gio iÅ¡vengė, sudavė jam atgal į korpusÄ . Jie susikibo ir tuo metu parvirto, nes buvo labai blogas oras, dideli vėjai, buvo labai daug medžių Å¡akų sulaižyta, jie parkrito, M. B. jam smÅ«giavo jau bÅ«damas virÅ¡uje. Jis jo klausė kodėl jis taip elgiasi, kodėl jis kabinėjasi prie vaikų. Jis nieko neatsakė, tylėjo, tiesiog toliau grÅ«mėsi. Jis sakė jam, kad jis nelįstų prie vaikų, nesirodytų aikÅ¡telėje.

Tuo metu, jiems besigrumiant ėjo vyriÅ¡kis su Å¡uniu, jis priėjo prie jų, paklausė kas čia vyksta. Jis paaiÅ¡kino tam vyriÅ¡kiui, kad Å¡itas vaikinas terorizuoja vaikus, skriaudžia, kabinėjasi ir panaÅ¡iai. Tas vyriÅ¡kis, tarsi supratęs, sako, nu viskas gerai ir nuėjo. Vėl grįžo prie M. B.. Jis gulėjo ir smÅ«giavo į jo kojÄ . Jis vėl atsidÅ«rė ant žemės. Tuo metu, paėmęs sniego, metė ant jo keletÄ kartų tam, kad jis atvėstų. Atsistojęs nuėjo ir pradėjo eiti link namų, pamatė nuo laiptinės atbėgančiÄ moterį su kaimynu, jie bėgo link jo, jie prasilenkė su jais automobilių aikÅ¡telėje.

Kaimynas praėjo pro jį, o M. B. mama kažkÄ rėkė ir tada jis pasiÅ¡alino iÅ¡ to kiemo. Dėl Å¡ios situacijos labai gailisi, po įvykio bendravo, susiskambino su buvusia žmona, jai pasakė apie tÄ Ä¯vykį, ji vėliau pasakė, kad buvo atvykę pareigÅ«nai ir klausė apie jį. Jis jai perdavė savo kontaktus. SekančiÄ dienÄ ji tai perdavė pareigÅ«nams, o ir jis pats pasiskambino į PK, kuris buvo priskirtas, pasiskambino savaitgalį, pasakė, kad nori atvykti, papasakoti apie įvykį, jam paskyrė susitikimÄ su tyrėja vėlesniu laiku.

Kelių dienų bėgyje jis nuvyko į policijos komisariatÄ ir papasakojo. Atsakydamas į teisėjo klausimus, papildomai nurodė, kad reakcijÄ sukėlė turbÅ«t ta pirma agresija, kurios jis nesitikėjo. Manė, kad pavyks iÅ¡siaiÅ¡kinti tÄ klausimÄ taikiu bÅ«du, bet agresyvi M. B. reakcija iÅ¡Å¡aukė atsakÄ , jis nesusivaldė, dėl to gailisi. Visas tas įvykis, visos tos aplinkybės kaupėsi. Anksčiau jam buvo žinoma, kad vaikai yra nuolatos engiami, vartojami necenzÅ«riniai žodžiai, yra prieÅ¡ juos naudojamas psichologinis smurtas.

Tai kartojosi visÄ Å¾iemÄ , ypatingai Å¡itÄ Å¾iemÄ , kadangi buvo daug sniego, vaikai žaisdavo, nuolatos buvo griaunami jų pastatyti besmegeniai ir kitÄ . Kai vaikai čiuožia, jis paima ilgÄ lazdÄ ir kiÅ¡a jiems, kad jie apvirstų, vaikai bijo, toks terorizavimas vyksta masiÅ¡kai, ne tik jo vaikams, bet ir kitiems, tiesiog Å¡iuo atveju buvo tiesiogiai paliesti jo vaikai. Apie tai vaikai nuolatos skųsdavosi, pasakojo. TÄ dienÄ atvyko į tÄ Ä¯vykio vietÄ , pažiÅ«rėti kas tokio nutiko. Nesitikėjo, kad bus tokia agresija ir kad taip viskas pasibaigs.

Labai gaila, kad taip pasibaigė. Tai buvo pirmas įvykis, kada jis įsitraukė į visÄ tÄ procesÄ , pats atvykęs į vietÄ . Sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ rimti nebuvo planuota, ji buvo sutrikdyta dėl to, kad buvo toks iÅ¡puolis ir to pasėkoje įvyko tas rimties sutrikdymas. Jis dėl to gailisi, taip neturėtų bÅ«ti. Po įvykio kitų asmenų reakcijos nebuvo, jis jos nepastebėjo, iÅ¡skyrus tÄ vyriÅ¡kį, su kuriuo pasikalbėjo, daugiau reakcijos nebuvo. Teko skaityti kitų asmenų, liudytojų ir pareigÅ«nų parodymus.

Tikėtina, kad galbÅ«t kažkas ten Å¡aukė, bet jie minėjo, kad matė visÄ tÄ dalykÄ iÅ¡ namų, bÅ«dami ten kažkur aukÅ¡tai, toli, namuose. PareigÅ«nai, kurie nurodė tÄ konkrečiÄ vietÄ , jie labai tiksliai aprašė, kad yra 50 metrų nuo namo, tai yra pakankamai didelis atstumas ir tikrai negirdėjo, nematė, apie tai sužinojo tik perskaitęs liudytojų parodymus. Tikslas buvo paklausti M. B. kas vyksta ir iÅ¡siaiÅ¡kinti priežastis kodėl, kas nutiko, kad buvo sulaužyti jo vaiko žaislai, kodėl buvo daug keiksmažodžių, necenzÅ«rinių žodžių.

Jis norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir paklausti pas tÄ Å¾mogų, kodėl nuolat skriaudžia vaikus. Konkrečiai Å¡iuo atveju, tÄ dienÄ , prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį, buvo užpultas jo sÅ«nus, 9 metų, buvo vadinamas įvairiais žodžiais, engiamas, buvo sulaužyta jo lazda ir po to įvykio jis verkdamas nubėgo namo. Dukra sakė, kad jis yra didelis. Ir jam mintyse tas „didelis‘“ dėliojosi, kad jeigu yra vaikų bÅ«relis, tai tas didelis keliais cm, vaikams 1 klase aukščiau jau atrodo didelis.

Jis tikrai važiavo su ta mintimi, kad tai bus panaÅ¡aus sudėjimo, Å«gio vaikas. Bet kai pamatė M. B., vaikinas turbÅ«t tiesiog yra pagal savo amžių iÅ¡augęs, nes buvo jo Å«gio vaikinas. IÅ¡ karto nepatikėjo tuo, todėl priėjęs pirmiausia paklausė ar jo vardas M.. Buvo nustebęs, kad toks didelis jaunuolis laikÄ leidžia su mažamečiais ir kabinėjasi prie jų. Tada jis atsistojo į agresyviÄ pozÄ , nieko nesakęs jam smÅ«giavo. Jis nuo to smÅ«gio iÅ¡sisuko, tada M. B. taikėsi jam į kairį petį.

Jis jam atsakė tuo pačiu. Ä®vyko grumtynės ir kadangi buvo slidu, daug sniego, tas parkrito. Ir tuo metu vyko grumtynės ant žemės. M. B. buvo apačioje, o jis buvo virÅ¡uje. Toliau jis bandė ant jo Å¡aukti, dėl ko kabinėjasi prie vaikų. SmÅ«giavo jam iÅ¡ virÅ¡aus, jis irgi jam smÅ«giavo. M. B. gulėjo ant nugaros, o jis buvo apžergęs. Abu buvo su pirÅ¡tinėmis. Suduota buvo su ranka, į galvos sritį, į korpusÄ . Maždaug 9-10 kartų. Dabar į visÄ tai kitaip žiÅ«ri ir vertina, gaila, kad taip įvyko.

Toje situacijoje buvo emocijos, buvo Å¡oko bÅ«sena, tai lietė jo vaikus. Ta emocija nebÅ«tų tokia stipri, bet kai pamatė agresijÄ iÅ¡ jaunuolio, kuris buvo su jo mažamečiais vaikais, supratęs, kad jis galimai tÄ patį naudoja ir prieÅ¡ juos, buvo nesusivaldyta. Tas incidentas užsitęsė gal keletÄ minučių. Tikslo padaryti žalÄ Å¾mogui nebuvo. M. B. nereagavo visiÅ¡kai, jis buvo apatiÅ¡kas, kas jį nustebino. Jo apatiÅ¡kumas, iÅ¡Å¡aukiantis elgesys tuo metu jį labai nustebino. Kraujo nematė, vaikas nebuvo praradęs sÄ monės. Po įvykio sulaukė grasinančių replikų, gatvėje jį užsipuolė jo tėtis.

IÅ¡ ko suprato, kad M. B. pripasakojo sukurtų dalykų, apie grasinimus, kurių nebuvo, greičiausiai, kad sureikÅ¡mintų. Be to, po to įvykio buvo užfiksuotas atvejis, kaip M. B. jo sÅ«nui grasino pasinaudoti peiliu. Jo sÅ«nus buvo priremtas prie sienos, paimtas su rankomis ir jam buvo taip grasinta. ŽalÄ ligonių kasai atlygino. Taip, pat padarė 500 Eurų pavedimÄ . PraÅ¡o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Atsakydamas į advokatų klausimus taip pat nurodė, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje, sukrėstas, kadangi tokioje situacijoje atsidÅ«rė pirmÄ kartÄ gyvenime, niekada nėra dalyvavęs muÅ¡tynėse, normalu, kad tiek vaikų sukelta emocija, tiek ir pats įvykis jį Å¡okiravo.

M. B. pirmo teismo metu pripažino ir papasakojo, kad jis jam sudavė pirmas. M. B. agresija ir smÅ«gis, kurį jis sudavė jam atėjus pasikalbėti ir iÅ¡provokavo muÅ¡tynes. Jis smÅ«giavo į galvÄ , bet jis pasitraukė ir jis pataikė į petį. Jeigu nebÅ«tų smÅ«gio, tai ir to paties įvykio nebÅ«tų. Tai buvo atsakas į agresijÄ . Vėliau M. B. gulėdamas smogė jam į kojÄ stengdamasis iÅ¡muÅ¡ti. NuoÅ¡irdžiai gailisi, kad taip nutiko ir pripažįsta savo kaltę. ŽalÄ ligonių kasai atlygino.

Taip, pat padarė 500 Eurų pavedimÄ . AtsipraÅ¡o nukentėjusiojo mamos, taip pat atsipraÅ¡yti tikrai norėtų nukentėjusiojo. Labai gaila dėl Å¡ios situacijos. Taip pirmÄ kartÄ gyvenime nutiko. Tai bus pamoka jam. Labai apgailestauja. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu laiduotoja B. M. parodė, kad palaiko kaltinamojo N. M. praÅ¡ymÄ . PaaiÅ¡kino, kad N. M. iÅ¡ tiesų yra geros reputacijos žmogus, pažįsta jį beveik apie 20 metų, kartu sugyveno 2 vaikus, po skyrybų bendrauja puikiai, kartu auklėjame.

Kadangi jį daug metų pažįsta, žino, kad jis tikrai nekartos tokių veikų. Tai atsitiko vien dėl to, kad jis labai myli savo vaikus ir tiesiog jis juos gynė. Apie tÄ konfliktÄ ji sužinojo, penktadienį, ji tÄ dienÄ anksčiau baigė darbÄ ir važiavo mano. Jis jai pats paskambino, telefonu pranešė. Jų pokalbis buvo labai trumpas, jis buvo labai susijaudinęs, pasakė, kad tiesiog atsitiko taip, įvyko konfliktas, ir tiek, trumpai pakalbėjo. Ji jam kažkada buvo sakiusi, kad yra toks jaunuolis kieme, kuris terorizuoja vaikus.

Žino, kad ir patys vaikai jam tÄ patį sakė, vaikai jam skambina neribotai, dažnai, jie yra labai artimi, palaiko labai artimus santykius, ypatingai dukra jam viskÄ pasisako. Žino, kad skundiesi tuo. Ji kreipėsi į tam tikras institucijas po Å¡io įvykio, po vasario 5 d., kadangi susidÅ«rė su tokia situacija, kad jos vaikai praeidami namo iÅ¡ kiemo, jos sÅ«nui buvo pagrasinta, kad jis bus papjautas. Ji iÅ¡karto iÅ¡bėgo į kiemÄ , kadangi tÄ dienÄ dirbo nuotoliniu bÅ«du, paprašė M. B. pasakyti ar jis taip sakė, jis to nepaneigė, jis pasakė tik tokiÄ frazę “jis pasiskundė, tai dabar jam bus dar blogiau nuo to“, ji apsisukusi nukeliavo tiesiai pas mamÄ , mama atidariusi duris pasakė „na ir kas, nesvarbu kÄ jis kalba“ ir užtrenkė duris.

Ji parašė pareiÅ¡kimÄ dėl to. Nurodė, kad yra LR pilietė, valstybės tarnautoja, puikiai žino įstatymo raidę, puikiai žino savo pareigas, kaip turi elgtis visuomenėje, yra sÄ Å¾ininga, gerai vertinama darbe, dirba vyriausybės kanceliarijoje, neteista. PaaiÅ¡kino, kad ji neturi jokių problemų ir jokių priekaiÅ¡tų savo buvusiam vyrui dėl vaikų priežiÅ«ros. Jis yra pirmas žmogus, kuriam ji skambina, jeigu kažkas atsitinka, jeigu ji negali paimti vaikų, nuvežti ar panaÅ¡iai, jis visada jai pagelbėja, niekada neatsisako, jiedu puikiai bendradarbiauja tuo klausimu, jis dalyvauja visuose vaikų Å¡ventėse, o jų bÅ«na labai daug, nes jų vaikai labai daug lanko bÅ«relių.

Jis visada bÅ«na Å¡alia jų. Kartu visas Å¡ventes Å¡venčia. Atsakydama į užduotus klausimus nurodė, kad ji dar ir mokykloje domėjosi ir taip pat sužinojo , jog jis dar ir dukros klasiokę sumušęs buvo, kaip ten buvo ji nesidomėjo, bet tikrai tas faktas buvo ir dėl to jam buvo kviesta policija. Tada vaikai ir tėvai skundėsi, dėl M. B., kiti vaikai negalėjo lankyti krepÅ¡inio bÅ«relio, tikrai tÄ dalykÄ Å¾ino. Å is asmuo yra mokykloje puikiai žinomas ir psichologÄ lankė, ir panaÅ¡iai.

Ta baimė dėl jos vaikų neiÅ¡galvota, pagrįsta, net prie 1,5 savaitės jos sÅ«nus buvo pečiu pastumtas prasilenkiant vienoje laiptinėje. Tiesiog tas vyksta ir toliau. Tėvų akivaizdoje buvo nuspiriami durų kilimėliai, kitas kaimynas pamatė, ji parašė pareiÅ¡kimÄ , čia dėl kito įvykio, bet tÄ kilimėlį lygiai taip pat patraukė. Kaimynas pamatė ir patvirtino, kad tėvo akivaizdoje buvo patrauktas ir nuspirtas jų kilimėlis ir vaikas nebuvo sudrausmintas, tik kaimynui sudrausminus vaikÄ , jis padėjo kilimėlį atgal.

Lygiai taip pat po pirmo posėdžio, kuriame ji nedalyvavo, ji vėl grįžusi iÅ¡ darbo rado savo kilimėlį nuspirtÄ . Taip pat nurodė, kad supranta, jog N. M. padarė nusikaltimÄ , nukentėjo M. B.. Kokio amžiaus M. B. – nežinojo, tik iÅ¡ iÅ¡vaizdos atrodo didelis vaikinas, vaikai netgi nežinojo kurioje jis klasėje mokosi, nes jis yra išėjęs iÅ¡ pradinės mokyklos. Jai vaikai pasakojo, kad į juos kreipiamasi tik necenzÅ«riniais žodžiais, per visÄ aikÅ¡telę, labai tyčiojasi iÅ¡ jos sÅ«naus, kÅ«no sudėjimo, į dukrÄ apskritai baisus žodynas.

Kai vaikai jai tÄ pasakojo, ji visada jiems sakydavo, kad na taip yra kartais, Å¡eimose taip kalbama, dėl to vaikai, jaunuoliai iÅ¡eina į gatvę ir lygiai tokį pat pavyzdį ir rodo, bet sakė, kadangi jie Å¡eimoje taip nekalba, jie neturi teisės jam atsakyti tuo pačiu. Vaikai pasakojo, kad jos skriaudžia M. B.. Jie tiesiog jį apibÅ«dinÄ kaip didelį berniukÄ . Jie tiesiog man sako „M.“, jie nekalba apie amžių. Jie sako tiesiog „didelis“, lyg sakė ir berniukas, neprisimena. Savo vyro veiksmus aÅ¡ vertina netinkamai.

Prašė leisti laiduoti už buvusį sutuoktinį N. M., kadangi turi kreditorinių įsipareigojimų, augina 2 mažamečius vaikus, Å¡iuo metu gerina jiems buitį, praÅ¡o atleisti be užstato. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieÅ¡ priimant sprendimÄ praÅ¡o teismo įvertinti Å¡ias aplinkybes, eskaluotas konfliktas tarp vaikų kilo vasario 3 dienÄ , kai N. M. sudavė į nosį M. broliui, 8 metų J. į nosį. Buvo paraudimas ir įbrėžimas, tÄ dienÄ jos papraÅ¡ytas M. išėjo parsiverti brolio ir sulaužė lazdÄ , nes buvo suduota J., bei pareikalavo, kad brolio neskriaustų.

N. M. teigia, kad jo tikslas buvo paklausti kodėl sulaužyti žaislai, bet tai buvo medžio Å¡aka. Dėl Å¡io įvykio kreipėsi į policijÄ , tyrimas nutrauktas dėl to, kad jis yra mažametis. Pabrėžė, kad M. iki įvykio nesikreipė į juos, kaip į tėvus dėl jokio jos vaikų elgesio. N. M. teigia, kad vasario 5 d. dukra pirmÄ kartÄ paskambino apie 12 val. ir teigė, kad M. kabinėjasi ar panaÅ¡iai, skambino apie 13 val., vasario 5 dienÄ M. į laukÄ išėjo pirmÄ kartÄ tik po 14 val., parsivesti brolio, nes brolis buvo lauke.

Dėl to, kad N. M. nežinojo kas yra M., (duomenys neskelbtini) mane jis gyveno maždaug nuo 2011 iki 2017 metų. Jie gyveno toje pačioje laiptinėje, jie gyveno viena laiptine žemiau, kai gyveno, tikrai turėjo žinoti kokio amžiaus yra vaikai, kad jie yra maždaug jo vaikų vienmečiai. M. ir N. M. dukra lankė tÄ pačiÄ maÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) mokyklÄ , kurioje tuo metu buvo 4 klasės, apie 90 vaikų, dukra buvo tik metais jaunesnėje klasėje. Jis net nebandė aiÅ¡kintis su vaikais, kad jie mokėsi toje pačioje mokykloje, o puolė muÅ¡ti mažametį vaikÄ , vadovaudamasis primityviu mÄ stymu, nes aukÅ¡tas ir didelis.

Prašė teismo įvertinti, kad smurtÄ matė ne tik byloje minimi suaugę žmonės, vyras su Å¡uniu, A. J., iÅ¡kvietusi policijÄ , G. K., paliudijusi įvykį, P. K., pribėgęs pirmas, bet ir mažamečiai vaikai, jos 8 metų sÅ«nus, J., atbėgęs jai pasakyti, N. M. vaikai, 9 ir 11 metų, 9 metų kaimynas V. T. ir dar kitų buvę kieme vaikai. J. sakė, kad smurtautojas bandė jį taip pat pagauti už kapiÅ¡ono, bet jis iÅ¡sisuko. Siekdamas iÅ¡sisukti smurtautojas prisipažįsta, tačiau prašė teismo įvertinti akivaizdų melÄ , nes liudytojai patvirtino, kad M. nesiprieÅ¡ino, teigė, kad jis smÅ«giavo gulėdamas iÅ¡ apačios, spyrė koja gulėdamas ir panaÅ¡iai.

Taip pat neatitinka ir pripažįstamas liudytojų minimas smÅ«gių skaičius, tai nebÅ«tų netgi įmanoma, kadangi smurtautojas buvo ant vaiko atsiklaupęs. N. M. neigė, kad grasino, nors M. iÅ¡ karto tai pasakė dar bÅ«damas Å¡oko bÅ«senos ir verkdamas tuoj po įvykio atvykusiems pareigÅ«nams. Smurtautojas meluoja, kad buvo vaiko užpultas, nors vėliau teigia, kad jis buvo apatiÅ¡kas. M. minėjo, kad pamatęs sustingo ir stovėjo. Prašė teismo įvertinti, kad jis neatsipraÅ¡o vaiko, o toliau Å¡meižia įvairiais iÅ¡galvotais įvykiais, paniekinamai teigė, kad metė sniegÄ , kad atvėstų.

Smurtautojas meluoja, kad ir M. ir jis buvo su slidininko pirštinėmis, jos neva galėjo sumažinti smūgius. M. buvo be pirštinių, dėl to buvo ryškūs plaštakų nubrozdinimai už medžio šakas, o N. M. irgi buvo be pirštinių, tai patvirtino M. „taip pat, kai mane stūmė, mačiau, kad buvo be pirštinių“. Žala neatlyginta, pervestų pinigų neėmė dėl to, kad palieka teismui spręsti tokia žala padaryta ir kokia suma turi būti priteista. Dėl jokių pinigų ji nesitarė ir neėmė jo kaip šuniukui numestų 500 Eurų.

RaÅ¡ant laidavimo praÅ¡ymÄ gegužės 6 dienÄ informacija N. M. buvo žinoma, nes pinigai grįžo jam balandžio 30 dienÄ , tai patvirtina Lietuvos paÅ¡to man iÅ¡duota pažyma. Advokatės paminėta praeitame teismo posėdyje 50 000 Eurų suma, kurios ji neva reikalavau iÅ¡ N. M., kad bÅ«tų susitaikymas, taip pat neteisinga. Advokatė Žilėnienė iÅ¡ karto pradėjo pokalbį nuo to, kad yra susitaikymo galimybė, apie sumÄ nebuvo jokios Å¡nekos, pasakė, kad nesitaikys už jokius pinigus, iÅ¡ principo, net jei tai bÅ«tų ir milijonas.

Jokios sumos ji neįvardijo ir nesuteikė teisės advokatei perduoti smurtautojui. Po Å¡io užpuolimo M. kelias savaites jautė stiprius galvos, krÅ«tinės, Å¡onų, rankų skausmus dėl sumuÅ¡imų. Viena galvos pusė buvo labai stipriai sudaužyta, kraujosruvos buvo matyti apie 10 dienų. Fiziniai sumuÅ¡imai užgijo, tačiau psichologiniai sumuÅ¡imo padariniai jaučiami iki dabar ir iÅ¡gyvenimai yra labai stiprÅ«s. M. yra nustatytas potrauminis streso sutrikimas, jo gydymui psichiatras paskyrė vaistus, taip pat M. lankosi pas psichologÄ .

PirmÄ mėnesį po užpuolimo M. jautiesi labai blogai, atsirado neaiÅ¡kios baimės, negalėjo nei normaliai iÅ¡simiegoti, nei mokytis. Jis bijojo, kad bus pagautas ir iÅ¡vežtas į miÅ¡kÄ . Jam atrodė, kad dažna maÅ¡ina gali prie jo sustoti, bijojo tamsiai apsirengusių vyrų, nes jie atrodė kaip smurtautojas. Jis keletÄ kartų atbėgo namo iÅ¡sigandęs, nes jam pasirodė, kad kažkas jį persekioja. Nenorėdavo eiti į kiemÄ , net kai kviesdavo draugai, nes jautiesi nesaugiai. Tapo nervingas, sunku susikaupti pamokoms, krito mokymosi pažangumas.

Ä®vykį jis iki Å¡iol prisimena kiekvienÄ dienÄ , kiekvienÄ kartÄ išėjęs į kiemÄ , nes tai yra tik keliasdeÅ¡imt metrų nuo jų namo. Gydytojai negali vertinti kiek laiko užtruks Å¡io užpuolimo sukeltų padarinių gydymas, kalbama apie keletÄ metų. Smurtas, patirtas pačioje brendimo pradžioje, pasak psichologų gali atsiliepti visam gyvenimui ir neigiamai įtakoti jauno žmogaus vystymÄ si. Dėl Å¡io įvykio visa jų Å¡eima patyrė didelių iÅ¡gyvenimų, matyti tokį mažamečio fizinį sužalojimÄ ir psichologinį sugniužinimÄ yra labai sunku.

M. B. mažasis brolis vis prisimena įvykį klausinėdamas ar tikrai jų nebeveÅ¡ į miÅ¡kÄ . Po Å¡io įvykio aÅ¡ negalėjau normaliai miegoti, prasidėjus įvairiems skausmams ir kitiems nepageidaujamiems požymiams, turėjo kreiptis į gydytojus. Gydytojams nenustačius skausmų priežasties buvo patarta kreiptis į psichiatrÄ dėl patirto streso. Psichiatro diagnozė buvo stresinė arba reaktyvioji depresija, jos gydymui paskirti vaistai. Po patirto streso tik vaisų pagalba galiu iÅ¡simiegoti ir nejausti fizinių skausmų ir kitų nepageidaujamų požymių.

Prašė teismo neatleisti smurtautojÄ nuo teisinės baudžiamosios atsakomybės, nes toks smurtautojas negali laisvai vaikščioti ten, kur žaidžia vaikai, negali traumuoti jų vaikystės, be gailesčio daužydamas per galvÄ bei garsindamas susidorojimu. Smurtautojas nepripažino savo kaltės be iÅ¡lygų ir nesigailėjo padaręs nusikaltimÄ . Laiduotoja B. M. nežinojo arba melavo, kad nežino kur N. M. gyvena. Dėl to policija nesulaikė jo tÄ pačiÄ dienÄ , nenustatė ar buvo girtas ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, parodymuose meluoja, kad B. girtas pas jį ėjo vasario 5 dienÄ .

Jis, paskambinus J. dėl brolio užpuolimo iÅ¡ karto grįžo iÅ¡ darbo ir policijai parodė kur gyvena M.. Dėl to buvo užėjęs, prie durų pastovėjo. B. M. meluoja, kad M. buvo mokykloje sumušęs mergaitę. IÅ¡ Å¡io teismo posėdžio akivaizdu, kad B. M. nežinojo kiek M. metų. B. M. su savo sugyventiniu yra buvusi pas mus namuose pasižiÅ«rėti kaip įrengtas mÅ«sų butas dėl perplanavimo. Tada jie Å¡nekėjo, kad vaikai lanko tÄ pačiÄ mokyklÄ , kokios mokytojos moko ir kad išėjus reikės rinktis kitÄ mokyklÄ , ji tikrai žinojo, kad M. yra vieneriais metais vyresnis už jos dukrÄ .

Taip pat M. čia buvo apÅ¡meižtas, kad įvairiai negražiai elgiasi, jokių kreipimusi į mus nebuvo gauta, taip pat jos sÅ«nus irgi lygiai taip pat atsako, tokiais pačiais ir pirÅ¡to vidurinio rodymais ir užkabinėdamas įvairiais žodžiais ir jÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme bÅ«tų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka. 2021 m. vasario 18 d. apklausiamas įtariamuoju N. M. parodė, kad jo vaikai gyvena (duomenys neskelbtini) name.

Vaikai jam skundėsi, kad juos nuolat terorizuoja psichologiÅ¡kai, taip pat ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ vaikus naudoja vaikinas. Tuo metu jo pavardės ir amžiaus nežinojo. Å iandien sužinojo, kad tai M. B.. 2021-02-05 apie 12 val. jam paskambino dukra, ji verkė, pasakė, kad M. B. kabinėjasi prie jos ir jos brolio, sulaužė brolio žaislÄ , keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. Sakė, kad brolis apsiverkė ir pabėgo namo. Jis paklausė, ar M. B. dar lauke. Dukra atsakė, kad jis taip pat jau išėjo.

Maždaug po valandos vėl sulaukė dukros skambučio, ji pasakė, kad M. B. vėl atėjo prie jų. Jie tuo metu buvo lauke. Jis paklausė kaip atrodo M. B., dukra atsakė, kad jis didelis, apsirengęs juodais rÅ«bais. Jis nusprendė atvažiuoti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes kas vyksta su vaikais. Dukra pasakė, kad jie miÅ¡ke prie kalno. Jam atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasuko link vaikų buvimo vietos. Eidamas pastebėjo prie namo stovinti vaikinÄ , kuris buvo aukÅ¡tas ir apsirengęs juodai, jis buvo panaÅ¡us į dukters minėtÄ vaikinÄ .

Priėjęs prie jo paklausė jo vardo. Jis kalbėjo neriÅ¡liai, jis dar kartÄ paklausė, jis vėl atsakė neriÅ¡liai, trečiÄ kartÄ kai paklausė, jis pasakė kitokį vardÄ . Jis nuėjo link miÅ¡ko. Tuo metu pamatė dukrÄ , ji rodė, jog tai ir yra M. B.. Tai iÅ¡girdęs, jis pabėgo. Dukra apsiverkė. Nuraminęs dukrÄ , jis pasakė, kad viskas gerai, o jeigu kils nesusipratimų vėl, skambinti jam. Jis atsisėdo į savo automobilį, tuo metu jam paskambino dukra. Ji pasakė, kad ji vėl miÅ¡ke ant kalno ir vėl atėjo prie jos M.

B.. Jis iÅ¡lipo ir ėjo link jų. Eidamas, iÅ¡ tolo matė M. B., jis buvo aukÅ¡tas, apsirengęs juodais rÅ«bais. Jis stovėjo ir stebėjo jį. Jam priėjus, Å¡is atsistojo į agresyviÄ pozÄ , suspaudė deÅ¡inės rankos kumÅ¡tį ir užsimojo, pasiruošęs smÅ«giuoti. Tai pastebėjęs, tikėjosi galimo smÅ«gio. Jis priartėjo ir paklausė jo, kÄ jis čia veikia ir kodėl kabinėjasi prie vaikų. Tuo metu Å¡is jam vienÄ kartÄ smÅ«giavo deÅ¡inės rankos kumščiu. Å is jam pataikė į kairį petį, suduodamas smÅ«gį, jis prarado lygsvarÄ , tuomet jis sudavė jam vienÄ smÅ«gį atgal, pataikė jam į korpusÄ , tiksliai į kuriÄ vietÄ negali pasakyti.

Jie abu parkrito. Jie krito ant šakų, kurios buvo ant žemės. Tarp jų įvyko grumtynės. Jis buvo viršuje. M. B. po juo. M. B. jam bandė smūgiuoti iš apačios, šis jam iš viršaus. Grumtynės užsitęsė. Jie abu vienas kitam sudavė, kiek buvo suduota smūgių, negali pasakyti. Sužalojimai M. B. galvoje atsirado dėl jo smūgių, o nubrozdinimai ant kūno galimai galėjo atsirasti nuo griuvimo ir grumtynių ant šakų. Grumtynių metu prie jų buvo priėjęs vyras su šuniu.

Jis klausė, kas vyksta. Jis atsakė, kad šitas vaikinas kabinėjasi prie vaikų. Grumtynes nurimo savaime. Matė kaip link jo ėjo moteris, ji šaukė kas vyksta, suprato, kad tai galimai M. B. mama. Kai priartėjo, ji bandė jam įsikabinti į atlapus, jis abiem rankom neleido jai prieiti arti prie jo. Nuoširdžiai gailisi, kad taip elgėsi, kad nesusivaldė ir taikiai nepavyko išsiaiškinti situacijos. Pilnai pripažįsta kaltę. Į tyrėjos klausimus: Buvo strese, todėl išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo namo.

Ä® įvykio vietÄ jis atvyko nuosavu automobiliu, kurį paliko kieme. TÄ dienÄ buvo blaivus (1 tomas, b. l. 138). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nepilnametis nukentėjusysis M. B., parodė, kad gimė 2008-06-30, jam dabar 12 metų. Pažada viso pokalbio metu sakyti tik tiesÄ . Čia susitiko pakalbėti apie tai, kas įvyko. Nežino nuo ko pradėti. Kažkada jo brolis buvo nuėjęs į laukÄ , buvo susitikęs žmogų. Nežino, kaip tai įvyko, bet vienas iÅ¡ berniukų trenkė į nosį.

Kai brolis atėjo paskambino, pasakė, kad pataikė. Mama prašė jo nueiti pažiūrėti, kas vyksta. Nežino, ar senai gavo į nosį, bet buvo nosies srityje žaizdelė. Kažkiek laiko buvo ieškojęs jo, nes nenorėjo muštis. Norėjo tiesiog pakalbėti, kodėl taip padarė. Surado jį pasislėpęs. Šis bėgo. Jis bėgo paskui šį. Šio nepagavo. Jis sustojo. Tada norėjo normaliai pakalbėti, kodėl trenkė pagaliu į nosį. Šis negalėjo nieko jam atsakyti. Draugai nelabai stipriai paaiškino, kodėl taip padarė.

Atėjo tÄ dienÄ , kai buvo jam tas įvykis. Broliui buvo tas įvykis vasario pradžioje, gal 5 d. Jo brolis buvo lauke, jis buvo namie. Nieko nenuveikė, nuėjo pas brolį pažiÅ«rėti. Eidamas pamatė tÄ pagalį, sulaužė. Å iek tiek pabuvo, neturėjo kÄ veikti ir nuėjo pasivaikščioti. Po 5-10 min. jis norėjo eiti namo, brolis norėjo lauke pasilikti. Netoli laiptų sutiko žmogų, kuris sumušė. Å is jo paklausė, koks jo vardas. Jis Å¡io nesuprato, nes Å¡is buvo su kauke. Išėjo taip, kad mama jam atidarė laiptinės duris.

Kai įėjo į laiptinę, tas žmogus kažko paklausė, kažkas buvo ir jį užpuolė. Jis iÅ¡sigando. Tikrai suprato, kad norėjo jį užpulti. Bėgo į 3 aukÅ¡tÄ . Jis nelabai greitai bėgo, norėjo patikrinti, ar Å¡is tikrai ateina. Å is ėjo. Atbėgo namo, užsirakino duris. Papasakojo mamai. Mama nelabai suprato, nes blogai paaiÅ¡kino. Pasakė, kad kažkoks žmogus jo paklausė vardo. Po to mama paprašė brolį paimti. Ėjo ir žiÅ«rėjo, ar nėra Å¡io. Nuėjo prie brolio.

Tuo laiku buvo atėjęs tas žmogus. Stovėjo ir galvojo, kÄ daryti, ar bėgti, ar kažkÄ daryti. Stovėjo, žiÅ«rėjo, ar jį užpuls. Bijojo, kad jeigu bėgs, brolį užpuls. Å is atėjo ir jis paklausė, ko tu nori. Å is užpuolė nieko nesakydamas, jis bandė apsiginti. Nepavyko apsiginti. Jį parvertė ant žemės ir įvyko tas įvykis. Sumušė daug kumščių į galvÄ . Po sumuÅ¡imo jam grasino, kad jeigu jis kažkÄ padarys jo vaikams, jis Å¡iam pasakė, kad nieko nėra jiems padaręs. Pradėjo grasinti, kad paims jį, įdės į bagažinę, nuveÅ¡ į miÅ¡kÄ ir jo nepaleis.

Jo brolis paskambino mamai. Ji atėjo ir kartu kaimynas. Ta situacija pasibaigė. Tas žmogus tiesiog išėjo. Jį pirmiausiai pastÅ«mė. Paėmė už rankų. Laikė taip, kad negalėtų atsikelti. Sudavė daug kartų kumščiu į galvÄ trenkė. Tiksliai neskaičiavo, gal 30 kartų ir labai greitai. Ä® galvos kairę pusę mušė (parodo ranka). Paskutinis trenkimas buvo su sniegu, nes jau buvo atėjusi mama ir jo kaimynas. Tuo viskas pasibaigė. Jam labai skaudėjo galvÄ , Å¡onkaulius.

Buvo paskambinta į policijÄ . Buvo ligoninėje. Gavo galvos sutrenkimÄ . Nelabai kÄ klausė. Jis neskaičiavo tiksliai kiek smÅ«gių, bet mano 30 smÅ«gių. Buvo nubrozdinimas kairėje pusėje. Skaudėjo Å¡onkaulius kairės ir deÅ¡inės pusės. Skaudėjo apie dvi savaites. Jis pamirÅ¡o pasakyti, kai buvo atėjęs tas žmogus, to vyro paklausė rusiÅ¡kai ar lenkiÅ¡kai, jie kažkÄ kalbėjo. Su koja jį buvo suspaudęs. Å is jam sakė "žiÅ«rėk į mane". Jam regis su kaire ar deÅ¡ine koja.

Koja buvo padėta ties Å¡onkaulių vieta. Po kažkurio laiko atėjo jo mama ir kaimynas. Tas vyras paėmė sniego ir metė į jį. Visa tai įvyko nežino kada tiksliai. Reikia mamos klausti. Nori viskÄ pamirÅ¡ti. Gal tai vasario 5 d. Tai buvo apie 14-15 val. Jis buvo netoli laiptinės durų, nes jau buvo paskambinęs, kad atidarytų duris. Å is jau buvo atėjęs ir jo klausė, koks jo vardas. Jis nelabai suprato, labai tyliai kalbėjo. Daugiau nieko nesakė, kažkur buvo nuėjęs. Paklausė kažko kito ir tada pradėjo bėgti į 3 aukÅ¡tÄ .

AntrÄ kartÄ susitiko prie aikÅ¡telės savo gatvėje. Tai buvo prie aikÅ¡telės, kur yra miÅ¡kelis. Jį sumušė prie miÅ¡kelio pradžios. Tikrai mano, kad matė kažkas iÅ¡ jų vaikų, bet jie buvo išėję. Ant žemės nukrito tada, kai Å¡is jį paėmė ir numetė ant žemės. Å is nesakė, kodėl taip darė su juo. Tiesiog pardėjo muÅ¡ti. Nežino, kokia ten lazda buvo, bet jam atrodo, kad tam berniukui tokia stebuklinga lazda. Jis tiesiog matė, kad jo broliui pataikė lazda.

Jis tÄ lazdÄ tiesiog sulaužė. Paprasta žaidimų aikÅ¡telė. Brolis matė, nes jis buvo netoli jo. Kai jį pradėjo muÅ¡ti, Å¡is tiesiog bėgo ir laiptinėj paskambino mamai. Ten buvo vyras, jis šį žino ir ne vienÄ kartÄ yra matęs. Bet daugiau po to įvykio nemato. jam regis matė kažkokie vaikai. To berniuko sesė, draugas. kai jį mušė, buvo tik brolis. Gal dar kažkas matė įvykį nuo balkono. Vyras iÅ¡ pradžių ėjo link jo, stovėjo, o po to, kai jis parkrito, Å¡is atsiklaupė.

Atsiklaupė taip, kad negalėtų atsikelti. Atsiklaupęs buvo netoli pilvo srities. Pradžioje pastÅ«mė, atsiklaupė ar atsisėdo. nežino tiksliai kokia kÅ«no vieta lietė, nes jis buvo storai apsirengęs, bet jam regis pilvo sritimi. Kai vyras atsistojo, jis norėjo greitai atsistoti. Tačiau Å¡is spėjo vėl jį paimti ir vėl įvyko tas įvykis. Vyras buvo nuėjęs metro atstumu. Jis bandė atsistoti. Vyras atbėgo, atsiklaupė ir pradėjo muÅ¡ti. Kai Å¡is daugiau jį trankaliojo, jis bandė saugoti savo galvÄ , kad nebÅ«tų stiprus smÅ«gis.

Pradžioje jis bandė Å¡iam trenkti į galvÄ kai tik buvo atėjęs, norėjo kažkokiu bÅ«du apsiginti. Nesitikėjo, kad jį muÅ¡. Jis pirmÄ kartÄ mato tÄ Å¾mogų. Nesikalbėdamas vyras jį pradėjo muÅ¡ti. Vyras atsigynė, pasitraukė, kai jis norėjo pataikyti kumščiu. Ne, pradžioje, jam nebuvo sudavęs smÅ«gio. Norėjo paimti jį ir nustumti, smÅ«gio nesudavė. Vyras atsitraukė nuo jo smÅ«gio. Tas vyras regis vienÄ kartÄ buvo paėmęs. Å is tyrėdamas jį pradėjo pulti.

MuÅ¡tynių metu jis buvo be pirÅ¡tinių, su kepure. Jam regis pradžioje jį buvo suėmęs už rankos. kai Å¡is norėjo jį paimti, Å¡is paėmė jį už rankos. Jis galvoja, kad tas pats veiksmas paėmimas už rankos ir pastÅ«mimas. To vyro jis nelabai žino. Jam rodos, jis matė, ar nematė. Gali pasakyti, kad Å¡io bijojo, nes jam stipriai skaudėjo. Gana panašų vyrÄ matė. To vyro matėsi tik pusę veido, nes Å¡is buvo su kauke ir kepure. Po muÅ¡tynių jam dabar niekas neskauda.

Viskas gerai. Šį įvykį visada prisimena, kai eina pro tÄ vietÄ . Jis jaučiasi prisiminęs šį įvykį ne itin gerai. TÄ dienÄ jis tikrai bijojo. Bijo, kad gali bÅ«ti vėl tas įvykis. Broliui 8 m.. Jis brolio neklausė, nes Å¡is irgi bijojo. Apie tai nėra klausęs, kÄ Å¡is matė. Nuo namų iki aikÅ¡telės apie 10 metrų. Å is jo paklausė koks vardas, nesuprato, kodėl. Tada Å¡is kažko paklausė, pradėjo bėgti į jį, jis bėgo. Å is pradėjo pulti jį. kai paklausė vardo, Å¡is gana areti stovėjo prie jo.

Apie 5 m., kai nuėjo kažko paklausti. Jis tiesiog pamanė, kad vyras nori jį užpulti, suprato ir galvojo, kad niekada nėra matęs tokių žmonių, kai paklausė koks jo vardas ir pradėjo bėgti į jo pusę. AntrÄ kartÄ kai matė vyrÄ , tai gal buvo 10 m atstumu. Jis stovėjo ir tiesiog sustingo. Jis tuo laiku buvo labai sustingęs. Galvojo, jeigu bėgs, gali brolis nukentėti. Jis tiesiog sustingo ir galvojo, kÄ jam daryti. kai stovėjo, jis norėjo Å¡io paklausti „ko tu nori iÅ¡ manęs“.

Kai buvo paėmęs jo rankÄ , jis su kita ranka norėjo trenkti, bet jam nepavyko. Tas vyras jį tiesiog numetė ant žemės. kai krito, neatsirėmė į žemę rankomis. Ta žemė buvo su sniegu. Tuo laiku buvo daug sniego ir buvo daug Å¡akų. Visas medžio gabalas. Po įvykio matė, kad buvo ant rankos žaizda ir nubrozdinimas nugaroje. Neseniai buvo pas psichologÄ , nes mama užregistravo. Nuo įvykio buvo tik vienÄ kartÄ pas psichologÄ . Kai mokykloje buvo 4-oje klasėje, buvo pas psichologus, ne netinkamai elgėsi.

Dar buvo pas poliklinikos psichologÄ . Nežino, kodėl Å¡is jam taip padarė (1 tomas, b. l. 39-43). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja R. B. parodė, kad 2021-02-05 apie 14.30 val., jai bÅ«nant namuose, (duomenys neskelbtini), atėjęs namo jos sÅ«nus M. B., kuris jai pasakė, kad lauke jo kažkoks nepažįstamas vyras paklausė jo vardo, kas jai pasirodė labai įtartina, todėl ji jam pasakė, kad jis nueitų į laukÄ ir pakviestų namo savo brolį J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris tuo meta čiuožinėjo nuo kalno.

Maždaug po 5 minučių į namus atbėgo J. B., kuris verkdamas pasakė, kad kažkoks vyras muÅ¡a M. B., todėl ji nedelsdama iÅ¡bėgo į laukÄ . Jai iÅ¡bėgus į laukÄ , prie jos gyvenamojo namo ji pamatė, kaip M. B. guli ant žemės prispaustas vyro, kuris rankomis laikė prispaudęs prie žemės jos sÅ«nų M. B.. Tada ji ir dar vienas kaimynas, kurio pavardė yra P. K., gyv. (duomenys neskelbtini), pradėjo bėgti prie jos sÅ«naus. Pirmas prie ant žemės gulinčio jos sÅ«naus ir ant su keliais ant jo sėdinčio vyro pribėgo jos kaimynas K., kuriam pribėgus prie jų, minėtas vyras, kuris sėdėjo ant jos sÅ«naus, atsistojo nuo jo, pradėjo eiti link jos.

Tuo metu ji jam kažkÄ Å¡aukė, tačiau Å¡iuo metu, tiksliai kÄ Å¡aukė, negali nurodyti, tada jis eidamas pro jÄ , abiem rankomis jÄ stumtelėjo į pečių sritį, dėl ko ji fizinio skausmo nepajuto, tačiau jai nieko nepasakė. Tuo metu, kai jis prie jos priėjo, ji jį atpažino, kaip jos buvusį kaimynÄ N. M., kuris ankščiau gyveno (duomenys neskelbtini), kur iki Å¡iol gyvena jo žmona su dviem vaikais. Po to, kai N. M. jÄ stumtelėjo, jis pradėjo greitu žingsniu ar net bėgti link 96 numeriu pažymėtu namo per kiemus jai nežinoma kryptimi, mano, kad į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kur galimai stovėjo jo automobilis.

N. M. yra maždaug 185 cm Å«gio, vidutinio sudėjimo, buvo apsirengęs juodos spalvos kauke, juodos spalvos kepure, tamsios spalvos striuke, daugiau aprangos detalių neatsimena, tačiau jis buvo apsirengęs tamsiai. Po to, kai N. nubėgo, ji greitai nubėgo namo ir, paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, iÅ¡kvietė policijÄ , jai kviečiant policijÄ , ji pamatė, kad į kiemÄ jau įvažiuoja policijos pareigÅ«nai su Å¡vyturėliais. Jai išėjus į laukÄ , ji papasakojo viskÄ kÄ matė pareigÅ«nams.

Policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kuri atvykusi apžiÅ«rėjo jos sÅ«nų ,tačiau į gydymo įstaigÄ nevežė. Grįžus namo su M. B. jis jai papasakojo, kad jam einant jų namo kieme ieÅ¡koti brolio, kuris važinėjo nuo kalno, jį užpuolė jam nepažįstamas vyras, kuris, jam nieko nesakydamas abiem rankom pastÅ«mė jį į pečių sritį, dėl ko jis atsitraukė, bandė gintis, tačiau nesėkmingai, tada minėtas nepažįstamas vyras, dar kartÄ pastÅ«mė abiem rankomis jį į pečių sritį, dėl ko M.

B. nukrito ant žemės. Tada nepažįstamas vyras su keliais jį prispaudė prie žemės ir sudavė maždaug 30 smūgių abiejų rankų kumščiais į veido sritį, po smūgių, vyras jam pasakė, kad ar dar lįsi, tačiau prie ko jis tiksliai neišgirdo, po kiekvieno klausimo jis vis suduodavo jam smūgius į galvos sritį. Tuo metu pro šalį ėjo kitas nepažįstamas vyras, kuris vedėsi šunį. Minėtam vyrui su šuniu priėjus prie gulinčio M. B. ir jį mušančio vyro, vyras, kuris mušė M.

B., atsistojo ir padėjo sakyti vyrui su Å¡uniu, kad jis tai daro, nes jos sÅ«nus M. B. lindo prie jo vaikų. Po ko vyras su Å¡uniu nuėjo nežinoma kryptini nesiėmęs jokių veiksmų, kad sustabdytų M. B. muÅ¡imÄ . Vyrui su Å¡uniu išėjus, nepažįstamas vyras toliau smurtavo prieÅ¡ jos vaikÄ . Visi Å¡ie nepažįstamo vyro veiksmai sukėlė jos sÅ«nui M. B. fizinį skausmÄ . Po to, kai jai M. B. viskÄ papasakojo, ji su juo sėdo į jos automobilį ir nuvyko į Santaros klinikas, kur jam buvo nustatyti daugybiniai sumuÅ¡imai, Santaros klinikų paciento apžiÅ«ros lapÄ ji pateiks.

Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Atpažinti N. M. galėtų (1 tomas, b. l. 47-48). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju P. K. parodė, kad 2021-02-05 apie 14.00 val. jis grįždamas namo, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), prasilenkė su vyru, kuris su juo pasisveikino. Jis vyro neatpažino, jis buvo apsirengęs sportinėmis kelnėmis, tamsia striuke, kepure bei su kauke. Prasilenkęs jis nuėjo į savo laiptinę, o jam iš paskos atbėgo verkiantis berniukas, kuris atrodo gyvena minėto namo 33 bute.

Vaikas buvo labai susijaudinęs, verkė ir pasakė, kad muÅ¡a jo brolį. Vaikų vardu jis nežino, tik jam yra žinoma, kad į jį kreipėsi jaunesnis brolis. Jis nuvedė namo Å¡unį, o vaikas nubėgo namo. Kai jis išėjo iÅ¡ buto, tai vaikas su mama jau ėjo į laukÄ ir jis nuėjo kartu. Jie nuėjo prie kalnelio, esančio prieÅ¡ais vaikų žaidimo aikÅ¡telę, netoli bėgių. Atėjus jis pamatė, kad ant sniego gulėjo arba sėdėjo jo aukščiau minėto berniuko brolis, o nuo jo nueidinėjo vyras.

Vaiko motina nuėjo pas vyrÄ aiÅ¡kintis aplinkybes, o jis pažiÅ«rėjo sumuÅ¡tÄ vaikÄ , po ko parvedė jį namo. ApžiÅ«rėdamas vaikÄ jis matė paraudimus nosies srityje, kairiojo smilkinio srityje. Taip pat pats berniukas sakė, kad jam skauda Å¡onkaulius, kairįjį rieÅ¡Ä . Vaikas atsistojo pats, jis pažiÅ«rėjo, ar jam nelūžusi nosis, nebuvo panaÅ¡u, kad jį lūžusi. Jis padėjo vaikui surinkti Å¡alia jo buvusius daiktus (telefonas, „paÅ¡ikniukas“). Parvedus vaikÄ namo, jis pats užėjo į butÄ .

KÄ vaiko motina aiÅ¡kinosi su vyru, kuris nueidinėjo nuo jos sÅ«naus, jis pasakyti negali. Kur vėliau dingo minėtas vyras, jis nematė. Kaip minėtas vyras užpuolė vaikÄ , jis nematė, bet iÅ¡ visos įvykio vietoje buvusios situacijos jis suprato, kad tai padarė bÅ«tent Å¡is vyras. Ir tai buvo tas pats vyras, su kuriuo jis prieÅ¡ tai, eidamas namo, prasilenkdamas pasisveikino. Vėliau vaiko motina pasakė, kad jos sÅ«nų užpuolė buvęs kaimynas vardu N. M.. Jis su N. M. jokių santykių nepalaiko, jį pažįsta tik iÅ¡ matymo, matė labai senai, nes buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos.

Kiek jam yra žinoma, jis yra kaimynės iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs sutuoktinis, tačiau Å¡. m. jie yra iÅ¡siskyrę ir N. M. minėtame bute negyvena. Jo jau senai nebuvo matęs (1 tomas, b. l.55-56). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja I. R. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), jos butas turi langus į kiemÄ ir į miÅ¡kelį esanti už namo. 2021-02-05 apie 14 val. ji buvo namuose. Dirbo savo darbus ir nusprendė nueiti pietų miego. Atsigulusi iÅ¡girdo, kad prie jos namo loja Å¡uo ir vyksta kažkoks konfliktas, prie namo esančiame miÅ¡kelyje.

Vėliau pastebėjo, kad tarp šuns lojimo atsirado ir moters šaukimas. Priėjusi prie lango, pastebėjo moterį, kuri buvo iš gretimos laiptinės, tačiau jos ji nepažįsta, tik žino, kad ji yra to paties namo gyventoja. Minėta moteris buvo be striukės, su trumpomis rankovėmis ir ji tuo metu barėsi su kažkokiu vyru. Vyrui buvo apie 25 metai, jis buvo apsirengęs juoda striuke, ant veido buvo uždėta juoda veido kauke ir kiti rūbai taip pat buvo tamsios spalvos. Vyras jai yra nepažįstamas ir nematytas ankščiau.

Tuo metu kai vyko konfliktas tarp vyro ir moters ji nebematė jokio Å¡uns, tik vyrÄ su raudona striuke, kurį yra ankščiau mačiusi, tai buvo namo gyventojas. Tarp konflikto dalyvių ji nepastebėjo jokio vaiko ir jis greičiausiai buvo už konfliktuojančio vyro, kuris užstojo vaikÄ , dėl ko ji jo nepamatė. Konflikto metu moteris Å¡aukė ant vyro, „TU GYVULYS, KĄ DARAI“ taip pat moteris Å¡aukė kvieskite policija ir tuo metu vyras pastÅ«mė moterį viena ranka per petį ir nuėjo link namų į kiemus.

Tuo metu kaimynas su raudona striuke tupėjo prie berniuko, kuris buvo ant žemės, ar sėdėjo ar tupėjo, ji neįžiÅ«rėjo. Išėjus vyrui, moteris nuėjo į namus, o vaikas liko lauke kelias minutes su tuo kaimynu. Tada ji iÅ¡girdo, kad jau vyksta policijos ekipažas su garsinėmis sirenomis. Dar neatvažiavus policijai moteris pakvietė vaikÄ namo ir jis išėjo į namus, o kur dingo vyras su raudona striuke, ji nepasakys. Ji toliau stebėjo, pro langÄ ir pastebėjo, kad atvykusį policijos ekipaÅ¾Ä , pasitiko moteris ir jie nuėjo pas jÄ Ä¯ namus.

Tada po kelių minučių pastebėjo, kad atvažiavo greitosios pagalbos brigada. Daugiau ji nieko nepastebėjo ir nebematė. Nori paminėti, kad yra trumparegė ir be akinių nemato į toli. Paties konflikto, kaip vyras užpuolÄ vaikÄ , ji nematė. Kas per vyras užpuolė vaikÄ , ji sužinojo tik sekančiÄ dienÄ per elektronini laiÅ¡kÄ , kad tai buvo kaimynas, gyvenantis tame pačiame name. Daugiau tyrimui reikÅ¡mingos informacijos suteikti negali (1 tomas, b. l. 60). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja G.

K. parodė, kad 2021-02-05 ji buvo namuose adresu, (duomenys neskelbtini) ir tiesiog ilsėjosi bÅ«dama namuose. Butas, kuriame ji gyvena turi langus į abi puses, tai yra į miÅ¡kelio pusę ir į vidini kiemÄ . Apie 14 val. bÅ«dama namuose iÅ¡girdo Å¡auksmus. Priėjusi prie lango, pro kurį matomas miÅ¡kelis, pamatė gulinti vaikÄ ir ant jo sėdinti vyrÄ . VaikÄ ji atpažino ir tai buvo jos namo gyventojas ( kuriame tiksliai bute ji nežinau), vaikui yra apie 12 metų, apsirengęs buvo su juoda striuke ir džinsais, kitų dalykų nepamina.

Ant 12 metų kaimyno tuo meta sėdėjo vyras apie 40 metų, buvo apsirengęs tamsiai, juoda striukė, juoda veido kaukė, juodos spalvos kepurė ir treninginėmis kelnės tamsios spalvos. Vyras užsilipęs ant vaiko klÅ«pėjo ant vaiko kojų ir mušė vaikÄ , kiek kartų sudavė vaikui tikslaus skaičiaus nepasakys, greičiausiai apie 15-20 kartų, visi smÅ«giai buvo į galvos sritį, su kumščiu ir smÅ«giai buvo stiprÅ«s, tai nebuvo paprasti smÅ«giai per žandus su delnu, o kumščiavimasis.

Tuo metu prie besimuÅ¡ančio vyro ir gulinčio vaiko atėjo senyvo amžiaus vyras su vilkÅ¡uniu (vyras jai matytas kelis kartus, tačiau jis ne jų namo gyventojas, minėtas senolis dažnai vedžioja Å¡unį prie jos namų). Tada vyras, muÅ¡antis vaikÄ , nulipo nuo vaiko ir pradėjo bendrauti su senoliu, kuris vedžiojo Å¡unį. KÄ bÅ«tent sakė vyras senoliui, ji negirdėjo, nes nebuvo atidariusi lango, viskÄ stebėjo pro uždarÄ langÄ . Vyras kažkÄ Å¡aukė senoliui, o senolis jį iÅ¡klausęs nuėjo tolyn.

Tuomet vyras grįžo prie vaiko ir dar kelis kartus( apie 3 kartus) spyrė vaikui į Å¡onÄ su koja, po spyrių atsiklaupė ir toliau mušė vaikÄ per galvÄ . Po kelių smÅ«gių per galvÄ Ä¯ laukÄ iÅ¡bėgo vaiko mama (mama buvo su naminiais rÅ«bais be striukės) ir kitas kaimynas su raudona striuke. Vaiko mamÄ ji pažįsta iÅ¡ matymo ir žino, kad ji yra jos namo gyventoja. Kaimynas, kuris išėjo kartu su vaiko mama, jai yra žinomas iÅ¡ matymo. Jie abudu pribėgo prie vaiko ir vyras staiga nulipo nuo vaiko ir sustojo muÅ¡ti gulinti vaikÄ .

Vaiko mamai ir kaimynui einant prie vaiko ant jų pradėjo Å¡aukti užpuolikas, kÄ Å¡aukė jiems, ji negirdėjo. Kaimynas nuo vyro atsitraukė ir priėjo prie gulinčio vaiko. Tada užpuolikas priėjo prie motinos ir toliau Å¡aukė ant moters, o moteris Å¡aukė ant vyro atgal. Užpuolikas, priėjęs prie moters nustÅ«mė vaiko mamÄ viena rankÄ ir nuėjo nuo miÅ¡kelio link namų į kiemus. Tuomet moteris apžiÅ«rėjo vaikÄ ir nubėgo namo, o kaimynas su raudona striuke palydėjo vaikÄ iki namų.

Po maždaug 5 minučių atvažiavo policija. Tuomet ji išėjo į laukÄ pasižiÅ«rėti, ar vaikas sveikas ar prasilenktų su kaimynu kuris vedžiojo Å¡unį, tačiau prasilenkė tik su vaiku ir daugiau nieko nematė. Prie policijos pareigÅ«nų nebuvo priėjusi. Nori paminėti, kad užpuolikas jai yra sunkiai atpažįstamas, nes vyras buvo su veido kaukę. Ar tarp vyro ir vaiko prieÅ¡ muÅ¡tynes kilo koks nors konfliktas ji nematė ir nežino, ar jie buvo ankščiau turėję konfliktų ji taip pat nežino.

Pati matė tik sumuÅ¡imo faktÄ . Daugiau nieko reikÅ¡mingo pasakyti negali ir reikÅ¡mingo pridėti taip pat neturi (1 tomas, b. l. 64-65). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja A. J. 2021-02-09 parodė, kad 2021-02-05 ji buvo namuose ir dirbo nuotoliniu bÅ«du. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jos butas yra (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te ir jos buto langai yra nukreipti tik į miÅ¡kelį, esanti netoliese jos namo. Apie 14.30 val. iÅ¡girdo vaikų triukÅ¡mÄ , sunerimusi priėjo prie lango ir pastebėjo, kad vyriÅ¡kis užsilipęs ant kito vyro ir jį muÅ¡Ä .

Vyras kuris gulėjo ant žemės buvo susirietęs ir net nesiprieÅ¡ino. Kitas vyras, kuris buvo užsilipęs iÅ¡ virÅ¡aus buvo apsirengęs, juoda kepure, juoda veido kauke, tamsia striuke, su antpečiu ant kairės rankos tamsios spalvos apvaliu pieÅ¡iniu ir iÅ¡skirtinės kelnės, panaÅ¡ios į kamufliažo tipo treningines kelnes, su žalia juostele. IÅ¡karto nubėgo į balkonÄ ir suÅ¡uko jam „Kviesiu policijÄ , kÄ ten darote?“. Vyras nesureagavęs į jos Å¡aukimÄ , toliau mušė kitÄ vyrÄ ir daugybę kartų smÅ«giavo į gulintį vyrÄ , smÅ«giavo deÅ¡inės rankos kumščiu per galvÄ , veido sritį sudavė maždaug apie 10-15 smÅ«gių.

Nedelsiant iÅ¡kvietė policija bendruoju pagalbos numeriu 112 (14.32 val.) ir paaiÅ¡kino, kad minėtu adresu kieme vyras užpuolė kitÄ vyrÄ . Kol kalbėjo su policijos operatore, pastebėjo, kad prie besimuÅ¡ančių vyrų priėjo senolis su Vokiečių aviganiu. Minėtas senolis apie 65-70 metų yra jai pažįstamas iÅ¡ matymo kartais susitinkama, kai vedžioja Å¡unis miÅ¡kelyje. Senolio duomenis galės pateikti vėliau, jeigu reikės. Senolis, priėjęs prie vyrų kažkÄ su jais kalbėjo, tačiau pokalbis buvo labai trumpas ir toli nuo jos lango, dėl to ji nieko negirdėjo, kÄ jis sakė jiems.

Tada senolis nuėjo link miÅ¡ko. Kalbėdama su operatore, pastebėjo, kaip iÅ¡ gretimo namo iÅ¡ laiptinės iÅ¡bėga vyriÅ¡kis su moterimi. Vyras buvo su raudonos spalvos striuke, o moteris buvo be striukės su naminiais rÅ«bais. Bėgdami prie besimuÅ¡ančių vyrų, užpuolikas, atsistojo ir pradėjo eiti link moters. Tada vyras su raudona striuke priėjo prie gulinčio vyro, o moteris bandė sulaikyti užpuolikÄ , čiupdama jį už alkÅ«nės. Tačiau moteris nesulaikė vyro ir jis pasiÅ¡alino link 90 namo Å¡aligatviu.

Tuomet iÅ¡girdo, kaip važiuoja policijos ekipažas su garsinėmis sirenomis. Tada pastebėjo, kad gulintis vyras yra paauglys, nes jį pakėlęs vyras su raudona striuke ir Å¡alio jo gulėjo čiuožyne (paÅ¡ikniukas) mėlynos spalvos ir pagal kÅ«no sudėjimÄ suprato, kad tai yra paauglys. Pamačiusi, kad į kiemÄ Ä¯bėgo policininkas, pranešė jam pro balkonÄ , į kuriÄ pusę nuėjo minėtas vyras ir pati grįžo namo, nes buvo labai Å¡alta. Daugiau nestebėjo įvykiu sekos. Vėliau pro langÄ matė, kad yra atvykusi greitosios medicinos brigada.

Daugiau to užpuoliko nėra mačiusi. Nori paminėti, kad iÅ¡bėgusios į laukÄ moters ji nepažįsta ir vyro su raudona striuke taip pat nežino. UžpuolikÄ , kuris pasiÅ¡alino, ji galėtų sÄ lyginai atpažinti, jeigu jis bÅ«tų su tais pačiais rÅ«bais. Daugiau tyrimui reikÅ¡mingos informacijos negali suteikti. Ar tarp vyrų yra buvęs kažkoks konfliktas ji nežino. MinėtÄ dienÄ matė tik muÅ¡tynių faktÄ , kaip vyras mušė tÄ berniukÄ (1 tomas, b. l. 68-69). 2021-02-11 B.

M. liudytojo apklausos metu parodė, kad ji, gyvena (duomenys neskelbtini) , turi du vaikus U. ir M.. Pati Å¡iuo metu yra iÅ¡siskyrusi su savo vyru N. M., kuris gyvena atskirai nuo jos ir vaikų. N. M. nuomojasi butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tikslaus adreso pasakyti negali. Per visÄ laikÄ , kiek ji pažįstų N. M., jis nėra turėjęs jokių reikalų su teisėsauga ir jos nuomone yra visiÅ¡kai nekonfliktinis, ramus ir geras tėvas. Dėl vaikų aprÅ«pinimo, dėmesio ir visų kitų reikalų susijusių su vaikais, jam pretenzijų visiÅ¡kai neturi.

N. M. visada prižiÅ«ri vaikus, kai jai reikia ir su juo po skyrybų santykius palaiko labai gerus. Nori paminėti, kad 2021-02-05 ji buvo darbe ir namuose buvo likę vieni vaikai. Paskambinę jai į darbÄ vaikai pranešė, kad eis į laukÄ pačiuožinėti su rogutėmis, prie netoliese esančio kalno. Leidusi jiems iÅ¡eiti į laukÄ jie nuėjo čiuožinėti. Po maždaug valandos ji paskambino savo dukrai U. ir priminė jai, kad M. turi eiti namo ir prisijungti prie saksofono pamokos. Tuo pačiu pasiteiravo, kaip jiems sekasi.

Dukra atsakė, kad prie judviejų lenda M. B., kad jis sulaužė M. lazdas, su kuriomis jis žaidė, U. pravardžiuoja keiksmažodžiais ir Å¡aipėsi iÅ¡ M.. Nori paminėti, kad tokis M. B. elgesys yra pasikartojęs jau ne pirmÄ kartÄ , praeityje su M. B. buvo dar daugiau įvykių, jis buvo grasinęs jos dukrai U., kad jÄ sumuÅ¡, nuolatos jÄ ir M. prasivardžiuoja (Lohais, storuliu, ir kitais necenzÅ«riniais RusiÅ¡kais žodžiais), keikiasi jų akivaizdoje, buvo ir užpuolęs M., tačiau dėl užpuolimo ji nesikreipė, nes vaikai apsistumdė ir ji nepagalvojo kreiptis dėl Å¡io įvykio.

Taip pat dėl patyčių M. nenorėjo eiti į laukÄ , nes jis pradėjo bijoti M. B.. Pats M. B. turėjo nemalonumų ir mokykloje, nes buvo sumušęs mergaitę, dėl ko jam buvo ankščiau kviesta policija. Tada iÅ¡klausiusi dukros replikas, toliau tęsė darbus ir vaikus perspėjo, kad iÅ¡kilus problemom, kad skambintų jai ir, kad su M. B. nebendrautų, ir pasitrauktų kuo toliau nuo jo. Tada apie 15 val. ji važiavo namo ir sulaukė skambučio iÅ¡ buvusio vyro N. M., kuris pasakė, kad jam paskambino jų dukra U. ir verkdama pasiskundė, kad turėjo nemalonumų su M.

B.. Buvęs vyras N. M. jai pasakė, kad tÄ dienÄ turėjo konfliktÄ su pačiu M. B. po dukros skambučio, tačiau daugiau nieko nepasakė, nes nutraukė pokalbį dėl darbo. Atvykusi į kiemÄ pastebėjo greitosios brigados automobilį ir policijos ekipaÅ¾Ä . Užėjus namo, vyro namuose nebuvo, vaikai buvo kambariuose pasislėpę ir priėję prie jos į koridorių, ji pamatė, kad dukra buvo apsiverkusi. Nespėjusi užeiti į namus, į duris pasibeldė M. B. tėtis. M. B. tėtis, buvo iÅ¡gėręs ir klausinėjo jos apie N. M. ir ji jam atsakė, kad Å¡iuos duomenis suteiks policijai.

Nuėjusi pas juos į namus ji suteikė policijos pareigÅ«nai visÄ informacijÄ , kÄ jie jos klausė apie N. M.. BÅ«dama pas juos namuose, pamatė M. B., kuris sėdėjo ant lovos ir paklausė jo, kodėl jis kabinėjasi prie jos vaikų ir tuo metu M. B. mama užsipuolė jÄ , kad jos vaikai puola jos vaikus ir M. B. gina mažesnį savo brolį. Nutylėjusi į konfliktÄ nesivėlė. Papasakojusi viskÄ pareigÅ«nams, ji išėjo iÅ¡ jų namų ir iÅ¡ paskos jai išėjo ir policijos pareigÅ«nai.

PareigÅ«nai nuėję, pas jÄ Ä¯ namus, paklausė, ar ji matė N. M., ji atsakė, kad nematė. Tada pareigÅ«nai paklausė vaikų, ar jie matė tėtį ir U. atsakė, kad matė ir tada papasakojo, kad ji paskambino tėčiui ir pasiskundė, dėl M. B. elgesio. Tada pareigÅ«nai išėjo. SekančiÄ dienÄ , Å¡eÅ¡tadienį, pas jÄ Ä¯ namus vėl buvo atvykusi policija ir vėl teiravosi dėl to paties jos ir U.. Suteikusi N. M. duomenis pareigÅ«nai išėjo. Nori paminėti, kad minėtÄ 2021-02-05 dienÄ ji vyro nematė, jis jai tik paskambino.

Taip pat nori paminėti, kad M. B. tėvas iÅ¡gėręs Å¡eÅ¡tadienį, jai bÅ«nant lauke, priėjo prie jos ir pasakė, kad jos vyras yra nesveikas ir pagrasino jos vyrui susidorojimu, kad jam bus „Galas“. Daugiau apie šį įvyki nieko reikÅ¡mingo pasakyti negali (1 tomas, b. l. 72-73). 2021-02-28 M. B. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2021-02-05 su kolega A. S. dirbo pagal patvirtintÄ grafikÄ . IÅ¡ OVS apie 14.30 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), sumuÅ¡tas žmogus, muÅ¡eika pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos link geležinkelio, jis apsirengęs tamsiais rÅ«bais, su kepure ir tamsia kauke, jo tapatybė nenustatyta.

Atvykus nurodytu adresu, kieme jau nieko nebuvo. Bendravom su kaimyne iÅ¡ gretimo namo, kuri paaiÅ¡kino, kad užpuolikas pasiÅ¡alino link geležinkelio, o nukentėjusysis nuėjo namo. Ä®tariamojo ieÅ¡kojo patruliai su Å¡unimi, tačiau įtariamojo nepastebėjo. Jis taip pat ieÅ¡kojo įtariamojo, o jo kolega nuėjo pabendrauti su nukentėjusiuoju. Po kažkiek laiko jis taip pat nuėjo pas nukentėjusįjį, iÅ¡siaiÅ¡kinti ar jis pažįsta užpuolikÄ . Kaip paaiÅ¡kėjo, nukentėjusysis nepilnametis berniukas M.

B.. Jis buvo namuose su motina. Berniukas nebuvo linkęs bendrauti, jis beveik nieko neaiÅ¡kino nei motinai, nei jiems. Jis tik pasakė, kad jį pasivijo nepažįstamas vyras, tamsiais rÅ«bais, pargriovė ant žemės ir sudavė apie 20 smÅ«gių jam į galvÄ , po to koja prispaudė Å¡onkaulius, dar grasino, jog nuveÅ¡ į miÅ¡kÄ . Dėl kokių priežasčių vyras jį užsipuolė nepaaiÅ¡kino, ar tarp jų buvo konfliktas taip pat nieko nesakė. Berniukas buvo apsiverkęs, ant jo veido kairėje pusėje (smilkinio srityje) matėsi paraudimai.

Jam buvo iÅ¡kviesta GMP brigada, jie vaikÄ apžiÅ«rėjo vietoje, siÅ«lė kartu važiuoti į ligoninę detalesnei apžiÅ«rai, tačiau jis atsisakė. Vaiko motina R. B. jiems pasakė, kad sÅ«nų galėjo užpulti jų buvęs kaimynas iÅ¡ buto apačioje, tačiau ji negalėjo prisiminti jo vardo ir pavardės. Jie taip pat bendravo su kaimynais aukÅ¡tu žemiau, jie negalėjo nurodyti, kas užpuolė vaikÄ . Po to jie vėl bendravo su nukentėjusiuoju, tuo metu į butÄ atėjo kita kaimynė iÅ¡ apačios, kurios buvęs vyras galimai užsipuolė berniukÄ .

Jie nusileido į jos butÄ ir bendravo bute. Ji pasakė buvusio vyrio vardÄ pavardę, gimimo datÄ . Tačiau kur vyras gyvena Å¡iuo metu, ji negalėjo pasakyti, tikslaus adreso nežinojo. Ji užsiminė, kad kaimynų berniukas M. B. beveik kiekvienÄ dienÄ skriaudžia jos vaikus, jie iÅ¡ lauko namo grįžta apsiverkę. Daugiau nieko pasakyti negali (1 tomas, b. l. 76). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 301/2021(01), nurodyta, kad M. B. nustatyti poodinės kraujosruvos kairės ausies kauÅ¡elio, kairės už-ausinės srities, kairio smilkinio, deÅ¡inio žasto, kairės alkÅ«nės, abiejų plaÅ¡takų, nugaros krÅ«tininės dalies kairės pusės ir kairės blauzdos srityse, odos nubrozdinimai abiejų plaÅ¡takų ir deÅ¡inės blauzdos srityse.

Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 97-99). Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iÅ¡ alternatyvių vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dų, reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016).

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat iÅ¡vadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018).

Be kaltinamojo N. M. visiÅ¡ko kaltės pripažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo mažamečio nukentėjusiojo M. B., liudytojų R. B., P. K., I. R., G. K., A. J., B. M., M. B. parodymai, specialisto iÅ¡vados duomenys ir kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga. IÅ¡tirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog N. M. mažamečio M. B. atžvilgiu tyčia panaudojo fizinį smurtÄ , taip sukėlė jam fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ bei tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarkÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu N. M. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį. Dėl laidavimo instituto taikymo BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ; laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sÄ lygoms, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutÄ , t. y. asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas B.

M. praÅ¡ymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jos buvusį sutuoktinį, nepilnamečių vaikų tėvÄ pagal laidavimÄ ir perduoti N. M. jos atsakomybei, kartu su praÅ¡ymu teismui pateikiant jÄ charakterizuojančius duomenis. PraÅ¡yme nurodė, kad yra dirbanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, užima Administravimo departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjos pareigas, nėra buvusi teista ar bausta baudžiamÄ ja ir/ar drausmine tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu laiduotoja 2021 m. vasario 11 d. liudytojo apklausos protokole patvirtino, kad per visÄ laikÄ , kiek pažįsta N. M., jis nėra turėjęs, jokių reikalų su teisėsauga ir jos nuomone yra visiÅ¡kai nekonfliktinis, ramus ir geras tėvas.

Dėl vaikų aprÅ«pinimo, dėmesio ir visų kitų reikalų susijusiu, su vaikams jam pretenzijų visiÅ¡kai neturi. N. M. visada prižiÅ«ri vaikus, kai jai reikia ir su juo po skyrybų santykius palaiko labai gerus. Po santuokos nutraukimo, vykdant nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , tenka daug bendrauti, kartu prižiÅ«rėti, auklėti bei auginti nepilnamečius vaikus, juos sieja pagarbÅ«s santykiai, kurie yra įtakoti bendro intereso - vaikų auginimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veiksmai, kuriais buvo padaryta nusikalstama veika, kilo iÅ¡ nepilnamečių vaikų santykių su nukentėjusiuoju, liudytoja mano, jog dažnai bendraudama su kaltinamuoju, ji turi realiÄ galimybę daryti tiesioginę teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam.

Ji labai gerai pažįsta kaltinamÄ jį, todėl pasitiki, jog jis dėl savo asmeninių savybių tikrai nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų. Taip pat nurodė, kad įsipareigoja daryti kaltinamajam gerÄ Ä¯takÄ , bei užtikrina, kad jis ateityje bus sÄ Å¾iningas, atidus, laikysis visų teisės aktų reikalavimų ir nedarys jokių prieÅ¡ingų teisei veikų. Kaltinamasis N. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, sudarančius idealiÄ jÄ sutaptį, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi jį padaręs, be to, neigiamai vertina savo elgesį ir yra linkęs jį keisti.

Savu noru atlygino 2021 m. kovo 29 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 457 atliko mokėjimÄ , kuriuo pilnai padengė Valstybinės teritorinės ligonių kasai padarytÄ 145,79 Eur turtinę žalÄ (M. B. gydymo iÅ¡laidas), taip pat R. B. 2021 m. kovo 30 d. atliko 500,00 Eur dydžio sumos piniginę perlaidÄ , už M. B. padarytÄ neturtinę žalÄ . Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – yra iÅ¡siskyręs, oficialiai dirba, yra (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis Lietuvos Respublikoje neteistas (2 tomas, b. l. 125), administracine tvarka baustas (b. l. 126-128), psichikos sveikatos įstaigose negydytas (1 tomas, b. l. 132), priklausomybės ligų centruose neregistruotas (1 tomas, b. l. 131).

Pateikė 2021 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) valdybos nario S. L. charakteristikÄ , kurioje nurodyta, kad N. M. buvo paskirtas atsakingu už trijų Baltijos Å¡alių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) padalinių vystymÄ , personalo atrankÄ ir jo ugdymÄ , N. M. gebėjimas bendrauti, iÅ¡girsti paÅ¡nekovÄ ir laikytis duoto žodžio leido užmegzti gerus dalykinius santykius ne tik su partneriais, bet ir su konkurentais. Ilgainiui pastarieji tapo jų partneriais ir tai paskatino verslo plėtrÄ Lietuvoje. Vadovaujant N. M.

įmonė įgavo patikimo partnerio vardÄ . Å iuo metu apie 30 % įmonės pardavimų sudaro užsakymai iÅ¡ įvairių valstybės sričių - policijos, kariuomenės, medicinos įstaigų. Taip pat pateikta 2021 m. kovo 25 d. D. K. charakteristika, kurioje ji tvirtina, kad 2019 metais socialinė darbuotoja jÄ supažindino su N. M., kuris norėjo suteikti vienkartinę paramÄ Å¡eimai gyvenančiai „Carite“. Prasidėjus D. K. bendravimui su kaltinamuoju, vienkartinė parama virto reguliaru bendravimu.

D. K. pažymi, kad kaltinamasis padeda sprendžiant teisinius ginčus, konsultuoja priimant gyvenimiÅ¡kus sprendimus, pasiraÅ¡ant sutartis, ieÅ¡kant darbo, yra komunikabilus žmogus, randantis bendrÄ kalbÄ su suaugusiais ir vaikais, draugiÅ¡kas, sÄ Å¾iningas, atsakingas žmogus, gebantis suprantanti ir užjausti kitus. 2021 m. kovo 29 d. VÅ¡Ä® „Šv. Jono vaikai" pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad N. M. yra empatiÅ¡kas, doras, atsakingas, geros valios žmogus, su kuriuo buvo susipažinta Spenglos vaikų globos namuose prieÅ¡ keturiolika metų, kuomet kaltinamasis pradėjo globoti du mažamečius brolius augusius vaikų namuose.

Kaltinamasis daug metų reguliariai lankė globojamus brolius skirdamas jiems savo laikÄ ir dėmesį neiÅ¡skirdamas nei vieno iÅ¡ jų. Kaltinamojo paprastas, atviras ir empatiÅ¡kas bendravimas leido atsiskleisti uždariems mažamečiams, tapti atviresniais ir labiau bendraujančiais. Vaikų pasitikėjimas kaltinamuoju augo ir iÅ¡liko iki Å¡iol. Pažymėjo, kad globotiniams užaugus kaltinamojo globa ir ryÅ¡ys su broliais nenutrÅ«ko. Kaltinamojo skatinamas vyresnysis brolis baigė mokslus, kaltinamajam padedant susirado pirmÄ jį darbÄ .

Antrasis iÅ¡vyko dirbti į užsienį, tačiau ryÅ¡io su Spenglos bendruomene ir kaltinamuoju nenutraukė. Grįžęs į LietuvÄ visada juos aplanko. Aptariamoje charakteristikoje pažymima, kad N. M. yra puikus visuomeniÅ¡ko žmogaus pavyzdys. Jo atjauta, užsispyrimas ir noras pagelbėti kitam padėjo jo globojamiems broliams užaugti ir tapti geresniais mÅ«sų visuomeninais nariais. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra linkęs elgtis prieÅ¡ingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, o jo prieÅ¡ingas teisei elgesys Å¡iuo atveju buvo atsitiktinis.

Teismo vertinimu, visos kaltinamÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamÄ poveikį ir kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti pagal galimo laiduotojos B. M. pateiktus dokumentus, ji yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė, nepilnamečių vaikų motina, bendrai pažįstami ilgÄ laikÄ , jų santykiai pagarbÅ«s, ji neteista, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje bausta du kartus, už vairavimÄ automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra ir už stovėjimÄ stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialÄ penkių metų laikotarpiu nesikreipė, dirbanti valstybinėje institucijoje, augina vaikus.

B. M. nuomone, ji sugebės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , kadangi juos sieja bendras interesas - vaikų auginimas bei dažnai matosi ir bendrauja ir jis klauso jos patarimų. IÅ¡ visų Å¡ių aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Esant visoms privalomoms sÄ lygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, teismas sprendžia, kad N. M. gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , neskiriant užstato, nustatant dviejų metų laidavimo terminÄ .

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės N. M. neskirtinos. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas.

Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus. Valstybinė teritorinė ligonių kasa pareiškė 145,79 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 tomas b. l. 80-82), kuris atlygintas (1 tomas b. l. 113), todėl paliktinas nenagrinėtu. Nukentėjusiojo M. B. įstatyminė atstovė R. B. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti iš kaltinamojo 18,56 Eur  turtinės žalos.

IeÅ¡kinyje nurodė, jog pasikreipus medicininės pagalbos, psichiatras R. B. atžvilgiu nustatė sutrikimo diagnozę: stresas ((duomenys neskelbtini)), bei paskyrė gydymÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, o vaikų psichiatras, M. B. diagnozavo: potrauminio streso sutrikimÄ ((duomenys neskelbtini)), bei paskyrė gydymÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Viso patirta 18,56 Eur su medicininių dokumentų ir vaistų įgijimu susijusių iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam ir jo įstatyminei atstovei iÅ¡ kaltinamojo priteistinas 18,56 Eur turtinės žalos dydis (CK 6.249 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo M. B. įstatyminės atstovės R. B. pareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje taip pat praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, kuriame nurodo, jog dėl kaltinamojo agresijos ir patirtų sužalojimų nepilnametis M. B. pradėjo jausti nerimÄ ir baimę, kas sÄ lygojo jo psichinės bÅ«klės žymų pablogėjimÄ , buvo kreiptasi į gydymo įstaigÄ medicininės pagalbos. Buvo paskirtos psichologo konsultacijos. Po 3 psichologo konsultacijų M.

B. bÅ«klei nepagerėjus, buvo nukreiptas pas psichiatrÄ , kuris nustatė sutrikimo diagnozę: potrauminio streso sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), bei paskyrė gydymÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. 2021-05-10 psichologas pažymoje nurodė: „Berniukas skundėsi sutrikusiu miegu (nuolatos kamavo įkyrios mintys apie patirtÄ smurtÄ ), atsirado koÅ¡mariÅ¡ki sapnai, baimė iÅ¡eiti į kiemÄ , kieme atrodė, kad visi vyrai panaÅ¡Å«s į smurtautojÄ , pamačius žmogų apimdavo panikos priepuolis, imdavo bėgti namo, nenorėjo niekur eiti su draugais, toliau nutolti nuo namų. jautėsi nesaugus.

Taip pat iÅ¡sakė atsiradusį dirglumÄ , verksmingumÄ , pykčio antplÅ«džius, nuotaikų kaitÄ , nuovargį. M. B. tapo sunku sukaupti dėmesį ir įsiminti pamokoje mokytojų pateikiamÄ informacijÄ , krito mokymosi pažangumas. Ä®tariant iÅ¡sivysčius Potrauminio streso sutrikimÄ pacientas nukreiptas vaikų psichiatro konsultacijai. Diagnozė pasitvirtino. Pacientui skirtas medikamentinis gydymas. Teikiant intensyvias psichologo ir psichiatro konsultacijas, paciento emocinė savijauta stabilizuota, dinamikoje stebimas lėtas gerėjimas.

Atsižvelgiant į esamÄ diagnozę ((duomenys neskelbtini)) ir gydymo pradžiÄ , Å¡iuo metu sunku numatyti pacientui teikiamų konsultacijų skaičių. Potrauminio streso sutrikimo gydymas gali užtrukti iki kelių metų“. Todėl atsižvelgiant į bÅ«tinÄ poreikį tam, psichologo konsultacijos M. B. yra tęsiamos toliau. Taip pat nurodė, kad kaltinamojo tyčiniais ir daugkartiniais nusikalstamais veiksmais M. B. buvo sužalotas, dėl ko patyrė itin didelius fizinius skausmus ir buvo priverstas ilgÄ laikÄ gydytis ambulatoriÅ¡kai (sumuÅ¡imo vietos skaudėjo daugiau kaip 2 savaites).

IlgÄ laiko tarpÄ dėl patiriamo skausmo negalėjo netrukdomai miegoti, buvo priverstas gulėti visÄ naktį tik tam tikra padėtimi. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ jo asmeninis gyvenimas buvo taip pat suvaržytas, negalėjo bendrauti su kitais žmonėmis, užsiimti mėgstama veika, sportuoti, taip pat sutriko jo psichinė sveikatos bÅ«klė, dėl ko jis yra priverstas lankyti medicinos specialistus. Dėl patirto sužalojimo iÅ¡kęsto fizinio ir dvasinio skausmo, vidinės depresijos, vieÅ¡o pažeminimo sumuÅ¡ant, atsiradusio potrauminio streso sutrikimui, dėl iÅ¡ esmės pasikeitusio gyvenimo bÅ«do negalint tinkamai užsiimti norima veikla, negali gyventi visaverčio gyvenimo aplinkoje su artimaisiais, dėl ko jam padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 10 000 Eur sumai (2 tomas b. l. 106-113; 114; 115; 116; 117; 118; 119; 120–121).

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, Å¡iai konkrečiai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam nepilnamečiui padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, taip pat į veikos pobūdį – suduoti devyni smūgiai ranka į nukentėjusiojo galvos sritį, taip pat kilusius padarinius – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, nustatyti sužalojimai: poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelio, kairės už-ausinės srities, kairio smilkinio, dešinio žasto, kairės alkūnės, abiejų plaštakų, nugaros krūtininės dalies kairės pusės ir kairės blauzdos srities, odos nubrozdinimus abiejų plaštakų ir dešinės blauzdos srityse.

IeÅ¡kinyje nurodyta dėl suduotų smÅ«gių jis apie dvi savaites po įvykio juto skausmÄ ir kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . Byloje taip yra duomenys, kad jam buvo teikiama psichologo konsultacija, o psichiatras nustatė sutrikimo diagnozę: potrauminio streso sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), bei paskyrė gydymÄ (duomenys neskelbtini). Civiliniame ieÅ¡kinyje teigiama, jog dėl įvykio patyrė ir neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ . Jis patyrė didelį stresÄ bei iÅ¡gÄ stį, be to, atsirado baimės jausmas, sumažėjo bendravimo galimybės. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo atstovės nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai iÅ¡gyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo savijautai, gyvenimui tam tikrÄ laikÄ po įvykio, tačiau Å¡iuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam jo gyvenimui, nepaisant to, kad šį įvykį jis dar ilgai atsimins, bei nenustatyta, kad dėl sukelto fizinio bei dvasinio skausmo atsirado negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose jo gyvenimo srityse, t. y. kad jis prarado gebėjimÄ mokytis, iki Å¡iol ribojama įprasta veikla, Å¡iuo metu patiria fizinį skausmÄ .

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, jog po Å¡io įvykio suprastėjo berniuko mokymosi rezultatai, tačiau duomenų apie jo mokymosi pažangumÄ iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti apie tai ar iÅ¡ tiesų rezultatai ženkliai pakito į neigiamÄ pusę, nepateikė. Taip pat atsižvelgtina, kad kaltinamasis nėra jo Å¡eimos narys. Kaip minėta, atsižvelgtina ir į tai, jog prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo padarytas smurtinis tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas, M. B. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, tiek įvykio metu, tiek ir Å¡iek tiek po įvykio jis jautė tam tikrÄ ir moralinį sukrėtimÄ .

IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-270/214, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.). Be to, bÅ«tina atsižvelgti ir tai, kad iÅ¡ bylos aplinkybių žinoma, kad bÅ«tent nukentėjusysis buvo agresyvus, skriaudė kaltinamojo mažamečius vaikus ir inicijavo konfliktÄ .

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalÄ bÅ«tų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-522/2013, 2016 m. gegužės 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-382-1073/2017, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje 2K-341-648/2018 ir kt.), konstatuotina, kad iÅ¡dėstytų neturtinės žalos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 800 Eur.

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2021 m. kovo 30 d. pavedimu nukentėjusiojo įstatyminei atstovei R. B. sumokėjo 500 Eur (2 tomas, b. l. 104), tačiau Å¡ios pervestos sumos nukentėjusiojo atstovė neatsiėmė, todėl Å¡i suma negali bÅ«ti įskaitytina. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, praÅ¡ymas priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos, tenkinamas iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ nuteistojo M.

B. naudai priteistini 800 Eur, Å¡ias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo įstatyminei atstovei R. B.. Nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo M. B. įstatyminė atstovė taip pat prašė priteisti 1000 Eur. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad pasikreipus medicininės pagalbos, psichiatras R. B. atžvilgiu nustatė sutrikimo diagnozę: stresas ((duomenys neskelbtini)), bei paskyrė gydymÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. PaaiÅ¡kino, kad streso sindromas jai iÅ¡sivystė dėl to, kad ji itin pergyveno dėl ciniÅ¡ko sÅ«naus užpuolimo ir daugkartinio jo sužalojimo, ir su tuo susijusio psichikos sveikatos bÅ«klės sutrikimo iÅ¡sivystymo, sÅ«naus mokslo rezultatų suprastėjimo ir jai padarytÄ neturtinę žalÄ vertintina mažiausia 1 000 Eur.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų – civilinio ieÅ¡kinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiÅ¡kimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalis ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).

Tačiau nepilnamečio nukentėjusiojo atstovai – tėvai – neturi savarankiÅ¡kos teisės pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį savo vardu (BPK 53 ir 54 straipsnių nuostatos). Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , neigiami emociniai iÅ¡gyvenimai, savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ . Tais atvejais kai įstatyminiai atstovai nepripažinami byloje nukentėjusiaisiais, neturtinė žala nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams nepriteisiama, apie tai pasisakoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-270/2014, 2K-212-693/2015; 2K-61-696/2016).

Å ioje byloje neabejotina, kad dėl M. B. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jo tėvai patyrė nerimÄ , nepatogumus ir stresÄ , tačiau tvirtinti, kad Å¡ie iÅ¡gyvenimai nepaprastai dideli, atsižvelgus į padarytų sužalojimų pobÅ«dį, pasekmes ir gydymosi laikotarpį, nėra pagrindo. Minėta, kad neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, nukentėjusiosios civilinės ieÅ¡kovės ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės R.

B. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl jai neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas. Proceso iÅ¡laidos ir kiti klausimai Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo M. B. įstatyminė atstovė ir civilinė ieÅ¡kovė bei atstovas advokatas prašė priteisti 1500 Eur dydžio atstovavimo iÅ¡laidas, patirtas už konsultavimÄ , susipažinimÄ su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dalyvavimÄ teismo posėdyje bei civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , pridėjo Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, kad R.

B. sumokėjo advokatui iÅ¡ viso 1500 Eur (2 tomas, b. l. 143-144). Sprendžiant ar yra pagrindas priteisti visÄ praÅ¡omÄ atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ , turi bÅ«ti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017, Nr. 2K-347-976/2018). Teismas, spręsdamas dėl priteistinų nukentėjusiajam atstovavimo iÅ¡laidų dydžio, visų pirma vertina, tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nėra sudėtinga, jÄ sudarė 2 tomai, teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, advokatas surašė 8 lapų civilinį ieÅ¡kinį, tačiau pastebėtina, kad didžiÄ jÄ dalį civilinio ieÅ¡kinio sudaro faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymas, taip pat BPK, CK normų, teismų praktikos citavimas.

Teismo vertinimu, tokio civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymas nereikalauja itin daug laiko, taip pat gilių teisinių žinių. Å iame kontekste pastebėtina ir tai, kad teismas tik iÅ¡ dalies tenkino pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį byloje (teismas atmetė civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo įstatyminės atstovės atžvilgiu, o dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo – gerokai sumažino). Taigi atsižvelgus į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir sunkumÄ , faktinį ir teisinį bylos sudėtingumÄ ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, patenkinto ieÅ¡kinio dalį, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju praÅ¡oma priteisti advokato atstovavimo iÅ¡laidų suma už konsultavimÄ , susipažinimÄ su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dalyvavimÄ teismo posėdyje bei civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , yra per didelė.

Todėl praÅ¡ymas priteisti 1500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkinamas iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ kaltinamojo M. B. įstatyminės atstovės naudai priteistini 500 eurų iÅ¡laidų atstovavimo paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). 2021 m. gegužės 11 d. Vilnius miesto apylinkės teisme gauta taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ N. M., sudaro 209,88 Eur (2 tomas b. l. 125-127).

IÅ¡ teismui pateiktos pažymos matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbÄ N. M. buvo patirta 209,88 Eur iÅ¡laidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ teikė advokatė E. Ž.. Atsižvelgiant į nedidelę iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti sumÄ , į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus vyras, dirbantis bei ateityje ras galimybių atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas yra tenkintinas, Å¡ios bylos nagrinėjimo metu valstybės turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, todėl 209,88 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma priteistina iÅ¡ N. M..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmenos, laikomos vokuose prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos kartu su bylos medžiaga (prie 2 tomo viršelio) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

N. M., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimÄ dvejiems metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Paskelbus nuosprendį, panaikinti N. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir kitos kardomosios priemonės jam neskirti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Nukentėjusiojo įstatyminės atstovės R. B. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo N. M. nukentėjusiajam M. B. 800 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) neturtinei žalai atlyginti, Å¡ias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo įstatyminei atstovei R. B.. Priteisti iÅ¡ nuteistojo N. M. nukentėjusiojo M. B. įstatyminei atstovei ir civilinei ieÅ¡kovei R.

B. 18,56 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 56 ct) turtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo N. M. nukentėjusiojo M. B. įstatyminei atstovei ir civilinei ieÅ¡kovei R. B. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ tenkinti ir priteisti valstybei iÅ¡ N. M. 209,88 (du Å¡imtus devynis eurus 88 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinius diskus - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.

IÅ¡aiÅ¡kinti N. M., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

IÅ¡aiÅ¡kinti N. M. ir B. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis). Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius