c3bbf27e-cd83-435f-83ec-95b97606beac · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1598-614/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30736-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Sanistal“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Sanistal“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litnobiles“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas UAB ,,Sanistal“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litnobiles“ 24 509,03 Eur skolÄ , 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo UAB „Sanistal“ ir trečiojo asmens BUAB „Energijos taupymo technologijos“ 2013 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta ilgalaikė Prekių kredito ir tiekimo sutartis Nr. SKT-200/223/13/5/9/001, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo parduoti trečiajam asmeniui prekes, o trečiasis asmuo įsipareigojo už įgytas prekes atsiskaityti.

IeÅ¡kovas ir atsakovas UAB „Litnobiles“ 2013 m. gegužės 9 d. pasirašė Laidavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ , atsiradusiÄ dėl trečiojo asmens neapmokėtų sÄ skaitų už ieÅ¡kovo trečiajam asmeniui parduotas prekes. IeÅ¡kovas teigia, pardavęs prekes trečiajam asmeniui bei iÅ¡rašęs PVM sÄ skaitas — faktÅ«ras bendrai 33 664,39 Eur sumai, kurios nebuvo padengtos. Ä®siteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19888-608/2017 iÅ¡ trečiojo asmens ieÅ¡kovo naudai buvo priteista 33 664,39 Eur skolos ir 981,70 Eur delspinigių, iÅ¡ viso 34 646,09 Eur suma.

Atsakovas 2017 m. kovo 29 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovÄ , kad nuo 2017 m. kovo 29 d. stabdo visas prievolės užtikrinimo priemones, taip pat patvirtino, kad už trečiojo asmens įsiskolinimus, atsiradusius iki 2017 m. kovo 29 d., atsiskaitys tiesiogiai su ieÅ¡kovu. 2017 m. balandžio 3 d. atsakymu ieÅ¡kovas priminė atsakovui apie skolÄ bei pareikalavo pateikti informacijÄ apie galimÄ laiduotojo prievolių įvykdymÄ . Iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos trečiasis asmuo nėra sumokėjęs jokios sumos, priteistos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4114-562/2017 trečiajam asmeniui iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovas 2017 m. liepos 11 d. pareikalavo, kad atsakovas įvykdytų savo kaip laiduotojo prievolę; 2017 m. liepos 20 d. mokėjimo pavedimu atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo 10 137,00 Eur sumÄ ir liko skolingas 24 509,09 Eur.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 24 509,09 Eur skolÄ , 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir 276,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Atsakovas pateikė prieÅ¡taravimus, praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį teismui ir praÅ¡ydamas priimti teismo sprendimÄ dokumentinio proceso tvarka, nutylėjo Å¡iai bylai iÅ¡nagrinėti svarbias aplinkybes, nes prievolė, už kuriÄ laidavo atsakovas, yra apribota 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt) suma ir toks susitarimas nebuvo pakeistas, papildytas, ar kaip nors kitaip koreguotas. Be to, Laidavimo sutarties 12 punkte Å¡alys buvo susitarusios, kad pardavėjo ir kliento papildomais susitarimais gali bÅ«ti papildomos ir keičiamos pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos, apie kurias pardavėjas (ieÅ¡kovas) privalo praneÅ¡ti laiduotojui (atsakovui) raÅ¡tu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po tokių sÄ lygų pakeitimo.

Taigi, atsakovui sumokėjus ieÅ¡kovui 10 137,00 Eur sumÄ , atsakovas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kovu ir nėra jam skolingas. Civilinėje byloje Nr. e2-19888-608/2017 buvo pareikÅ¡tas ir iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovo UAB „Sanistal“ ieÅ¡kinys atsakovui UAB „Energijos taupymo technologijos“ dėl skolos priteisimo, o UAB „Litnobiles“ nebuvo įtraukta ir nedalyvavo jokiu procesiniu statusu pastarojoje civilinėje byloje, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios sprendžiant laiduotojo civilinės atsakomybės klausimÄ .

4. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡taravimus, praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. IeÅ¡kovo manymu, atsakovas negali remtis raÅ¡ytinio sutikimo iÅ¡lyga, kadangi ieÅ¡kovas ir skolininkas susitarė žodžiu dėl didesnių limitų ir buvo atitinkamai veikiama, t. y. tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sudaryta ilgalaikė 2013 m. gegužės 9 d. Prekių kredito ir tiekimo sutartis Nr. SKT-200/223/13/5/9/001, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo parduoti trečiajam asmeniui prekes, o trečiasis asmuo įsipareigojo už įgytas prekes tinkamai ir laiku atsiskaityti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19888-608/2017 nustatyta, kad trečiasis asmuo turi pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu sumokėdamas iÅ¡ viso 33 664,39 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas ir trečiasis asmuo savo konkliudentiniais veiksmais pakeitė Prekių kredito ir tiekimo sutarties 5.2 nuostatÄ , kad trečiasis asmuo gali gauti prekes 10 136,70 Eur (35 000,00 Eur) kredito sumos ribose. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad prekės į kreditÄ buvo tiekiamos iÅ¡ esmės tik dėl to, kad buvo laidavimas.

Anot ieÅ¡kovo, Laidavimo sutarties 4 punkte aiÅ¡kiai nustatyta, kad laiduotojas už trečiojo asmens prisiimtų įsipareigojimų įvykdymÄ atsako visu savo turtu, tomis pačiomis sÄ lygomis ir apimtimi kaip ir trečiasis asmuo, t. y. visa apimtimi, todėl jo prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ ar jos dalį, atsiradusiÄ dėl trečiojo asmens neapmokėtų sÄ skaitų, apskritai negali bÅ«ti ginčijama. LaiduotojÄ ir trečiÄ jį asmenį atstovavo tie patys fiziniai asmenys, akivaizdžiai turėję interesÄ gauti paskolÄ savo atstovaujamų įmonių vardu ir galimai bendriems trečiojo asmens ir laiduotojo verslo santykiams vystyti, todėl laiduotojui buvo žinoma apie virÅ¡ytus limitus, nustatytus Prekių kredito ir tiekimo sutartyje.

Laiduotojas dėl Å¡ios aplinkybės neprieÅ¡taravo, todėl privalo atsakyti už trečiojo asmens prievoles visa apimtimi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 5 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Teismas sprendė, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovas, kuris yra Å«kinę-komercinę veiklÄ vykdantis asmuo, pats savo rizika tiekė prekes trečiajam asmeniui, virÅ¡ydamas sutartyje numatytÄ kredito sumÄ be atskiro raÅ¡ytinio susitarimo, bei atitinkamai pats prisiėmė rizikÄ dėl trečiojo asmens nemokumo dėl sumos, virÅ¡ijusios sutartyje numatytÄ kredito sumÄ , nepraneÅ¡damas atsakovui apie kredito sumos virÅ¡ijimÄ .

7. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovas keitė savo pozicijÄ , iÅ¡ pradžių sutikdamas atlyginti visÄ skolos už trečiÄ jį asmenį sumÄ , nes iÅ¡ paties ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų matyti, kad nuo pat pirmojo elektroninio laiÅ¡ko, kuomet Å¡alys pradėjo derybas dėl skolos, atsakovas laikėsi pozicijos, kad jo atsakomybė yra apribota 10 000,00 Eur kredito suma bei klausė paties ieÅ¡kovo koks sutartyje nurodytas limitas; prašė atsiųsti sutarties pakeitimus, jei tokių buvo.

8. Teismas atmetė kaip neįrodytas abstrakčias ieÅ¡kovo prielaidas, kad atsakovo ir trečiojo asmens valdymo organai tarpusavyje susiję, kas reiÅ¡kia, jog atsakovas žinojo apie kredito sumos pakeitimus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovo ir trečiojo asmens akcininkai buvo susiję, niekaip neįtakoja fakto, kad pats ieÅ¡kovas neįvykdė sutartinės prievolės – nepranešė atsakovui (laiduotojui) raÅ¡tu apie tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens konkliudentiniais veiksmais sudarytus kredito sumos limito pakeitimus, dėl ko atsakovas nebeturi pareigos atsakyti ieÅ¡kovui už kredito sumos limito virÅ¡ijimÄ pagal tarp Å¡alių sutartis ir galiojančios laidavimo sutarties sÄ lygas.

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo kaip laiduotojo atsakomybė buvo apribota Prekių kredito ir tiekimo sutartyje Nr. SKT-200/223/13/5/9/001 nurodyta maksimalia 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt) kredito suma, apie kurios padidinimÄ ieÅ¡kovas atsakovui raÅ¡tu nepranešė. Kadangi byloje nėra ginčo, jog pastarosios sumos apimtyje atsakovas ieÅ¡kovui savo kaip laiduotojo įsipareigojimus įvykdė, teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo likusiÄ sumÄ , virÅ¡ijusiÄ 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt), atsižvelgus į tai, kad pagal laidavimo sutarties nuostatas už likusiÄ sumÄ atsakovas kaip laiduotojas neatsako.

10. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus apie kitoje civilinėje byloje priimto sprendimo, kuriuo priteista skola ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo, prejudicinį ryšį su Å¡ia byla, nes pastarosios bylos ir Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykai ir byloje dalyvaujantys asmenys nesutampa. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. IeÅ¡kovas UAB „Sanistal“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ ne visus byloje pateiktus įrodymus iÅ¡tyrė ir vertino, neatsižvelgė į aplinkybių ir įrodymų visetÄ , įrodymus tyrė atsietai nuo bylos esmės ir pateiktų įrodymų visumos. 11.2. BylÄ nagrinėjęs teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laiduotojo atleidimÄ nuo atsakomybės ir draudimÄ piktnaudžiauti savo teise, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota tokio pobÅ«džio bylose, ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ . 11.3.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktikoje formuluojamÄ taisyklę, kad sprendime turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jis yra pagrįstas, nes byloje esančius įrodymus vertino su iÅ¡ankstine nuostata, jog atsakovas nežinojo apie virÅ¡ytus limitus pagal Prekių kredito ir tiekimo sutartį ir nėra pagrindo priteisti praÅ¡omos skolos. 11.4. Teismas nepagristai atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad laiduotojÄ ir skolininkÄ atstovavo tie patys fiziniai asmenys, akivaizdžiai turėję interesÄ gauti prekes su mokėjimo atidėjimu savo atstovaujamu įmonių vardu ir galimai bendriems skolininko ir laiduotojo verslo santykiams vystyti, todėl aaiduotojui buvo žinoma (turėjo bÅ«ti žinoma) apie virÅ¡ytus limitus, nustatytus Prekių kredito ir tiekimo sutartyje. 11.5.

Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų - Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡e UAB „Energijos taupymo technologijos“ ir Creditinfo pažymoje UAB „Litnobiles“ nurodytų valdymo organų, taip pat į bylÄ pateiktų ieÅ¡kovo atstovės ir atsakovo atstovo susiraÅ¡inėjimo el. paÅ¡tu, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad iÅ¡ tiesų skolininko ir laiduotojo valdymo organai susiję, abi įmonės buvo valdomos tų pačių asmenų, kuriems nuo pat pradžių buvo žinoma abiejų įmonių situacija ir prisiimti įsipareigojimai, tuo labiau, kad santykiai buvo ilgalaikiai. 11.6.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, jog atsakovo ir trečiojo asmens valdymo organai buvo nesÄ Å¾iningi, kadangi byloje yra sprendžiamas atsakovės ir trečiojo asmens valdymo organų rÅ«pestingumo pareigos vykdant sutartis klausimas, o ne jų nesÄ Å¾iningumas. BÅ«tent atsakovas turėjo pareigÄ domėtis savo dukterinės įmonės, t.y. trečiojo asmens veikla, todėl turi bÅ«ti laikomas atsakingu dėl rÅ«pestingumo pareigos nevykdymo, o ne atleidžiamas nuo atsakomybės konstatavus, kad atsakovas sÄ Å¾iningai nesidomėjo trečiuoju asmeniu. 11.7.

Atsakovo valdyba akivaizdžiai neatliko jai nustatytų pareigų, nes žinodama (turėdama žinoti) apie trečiojo asmens virÅ¡ytus limitus, nustatytus Prekių kredito ir tiekimo sutartyje, jiems neprieÅ¡taravo ir su tuo sutiko. Atsižvelgiant į tai, turi bÅ«ti pripažinta, kad laiduotojas, sutikęs laiduoti visa apimtimi už trečiojo asmens prisiimtus įsipareigojimus, turi pareigÄ padengti visÄ skolÄ . 11.8. Teismas, atmetęs ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas nepateikė atsakovui praneÅ¡imo raÅ¡tu apie pirkimo — pardavimo sutarties pakeitimus, pažeidė esminį turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Laiduotojas dėl virÅ¡ytų limitų neprieÅ¡taravo, todėl privalo atsakyti už trečiojo asmens prievoles visa apimtimi. 11.9. Laiduotojo valdymo organai faktiÅ¡kai žinojo apie dukterinės įmonės veiklÄ ir su ieÅ¡kovu vykdomus ilgalaikius verslo santykius. Teismas neteisėtai be jokių iÅ¡lygų rėmėsi formalaus praneÅ¡imo reikalavimu, kuomet atsakovas — bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas trečiojo asmens valdymo organas faktiÅ¡kai žinojo (turėjo žinoti) apie tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens prekybinių santykių apimtį.

Toks teismo sprendimas nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia atsisakymÄ vykdyti teisingumÄ , neužtikrinant kreditoriaus teisių gynimo, pažeidžia teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, taip pat laidavimo sutarties esmę ir tikslÄ bei Å¡alių ketinimus.

12. Atsakovas UAB „LITNOBILES“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 12.1. Atsakovo civilinės atsakomybės ribos niekada nebuvo pakeistos, didintos, ir yra tokios kaip Å¡alys buvo sutarusios sudarydamos Å¡ioje byloje pateiktas sutartis t. y. iki 35 000 Lt. Å alys buvo pakankamai aiÅ¡kiai susitarusios, kad bet kokie sutarties pakeitimai arba papildymai turi bÅ«ti sudaromi raÅ¡tu, ir tokie susitarimai yra neatsiejama sutarties dalis.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų žinojęs, ar su juo bÅ«tų buvęs derintas prievolės, už kuriÄ buvo laiduojama, padidėjimas. 12.2. Visas į bylÄ pateiktas susiraÅ¡inėjimas apima laikotarpį, kada ieÅ¡kovas trečiajam asmeniui jau buvo pateikęs prekių, kurios virÅ¡ijo Å¡alių sutartÄ Ä¯sipareigojimų limitÄ . IÅ¡ atsakovo pateiktų atsakymų ieÅ¡kovui yra aiÅ¡kiai matyti, kad atsakovas visada laikėsi pozicijos, kad buvo laiduota iki nurodyto prievolės dydžio t. y. 35 000 Lt. 12.3.

Ieškovas šioje byloje ieškinį pareiškė kitu teisiniu pagrindu, ir savarankiškų akcininko, ar valdybos narių civilinės atsakomybės pagrindų neįrodinėjo, o atsakovo civilinę atsakomybę kildino iš sutartinių t. y. laidavimo teisinių santykių. Ieškovo, byloje nekėlusio nei atsakovo akcininko, nei valdybos narių civilinės atsakomybės taikymo klausimo, apeliaciniame skunde išdėstyti su tuo susiję argumentai išeina iš bylos nagrinėjimo ribų, ir nėra susiję su byloje pareikštais ieškinio reikalavimais. 12.4.

IeÅ¡kovas klaidingai teigia, kad laiduotojÄ ir skolininkÄ atstovavo tie patys fiziniai asmenys. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios 2013 m. gegužės 9 d. prekių kredito tiekimo sutarties pirkėjo UAB „Energijos taupymo technologijos“ vardu sutartį pasirašė jos direktorius A. L., o 2013 m. gegužės 9 d. laidavimo sutartį laiduotojo UAB „Litnobiles“ vardu pasirašė direktorius G. B.. 12.5. Apeliaciniame skunde apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai kelia sutarties vykdymo klausimÄ , nes kredito limito ribos (35 000 Lt) peržengimas buvo įvykdytas valiniais paties ieÅ¡kovo, o ne atsakovo, veiksmais. 12.6.

Apeliantas skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė visų byloje esančių įrodymų, tai daro deklaratyviai, aiÅ¡kiai ir konkrečiai nenurodydamas kokių konkrečiai įrodymų teismas neįvertino, arba kokius konkrečiai įrodymus teismas vertino atsietai nuo pateiktos įrodymų visumos. 12.7. UAB „Litnobiles“ nebuvo įtraukta, ir nedalyvavo jokiu procesiniu statusu ieÅ¡kovo nurodytoje civilinėje byloje, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios sprendžiant laiduotojo civilinės atsakomybės klausimÄ .

13. Trečiasis asmuo BUAB „Energijos taupymo technologijos“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Atsakovas patvirtino, kad jam žinomos visos Prekių kreditavimo sutarties sÄ lygos, taigi, ir Prekių kreditavimo sutartyje įtvirtintos laiduotojo atsakomybės ieÅ¡kovui ribos - pagal Prekių kreditavimo sutartį trečiajam asmeniui priskirta kredito suma yra 35000 Lt. Atsakovui taip pat buvo žinoma, kad trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovas Prekių kreditavimo sutarties sÄ lygas pakeisti ar jÄ papildyti naujomis sÄ lygomis gali tik raÅ¡tu. 13.2.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas savo, kaip laiduotojo pareigas ieškovui ta apimtimi, kiek numato Prekių kreditavimo sutarties 5.2 p. (35000 Lt), jau įvykdė. Byloje taip pat nėra ir ginčo, kad ieškovas atsakovo apie tai, kad trečiajam asmeniui kreditan tiekia prekes už didesnes vertes, nei laidavimo sutartimi prisiėmė atsakovas, raštu neinformavo, dėl ko ieškovo ieškininis reikalavimas yra atmestinas, nes ieškovui tinkamai neinformavus atsakovo, ieškovas pagal Laidavimo sutartį neteko teisės remtis jokiais Prekių kreditavimo sutarties pakeitimais ir (ar) papildymais. 13.3.

IeÅ¡kovas klaidina teismÄ , kad iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo atstovų susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu akivaizdžiai matyti, kad atsakovas, kaip laiduotojas, pripažino savo prievolę pilnoje sumoje už trečiojo asmens neįvykdytas prievoles ieÅ¡kovui. IÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo el. paÅ¡tu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo atstovų matyti, kad atsakovas niekada nepripažino, kad jis, kaip laiduotojas, atsakingas už trečiÄ jį asmenį pilna apimtimi neatsižvelgiant į Laidavimo sutarties sÄ lygas.

Atsakovo atstovas tik teikdavo informacijÄ ieÅ¡kovo atstovei apie atsakovo valdymo organų svarstomus klausimus ir galimus sprendimus tiek, kiek jie susiję su trečiojo asmens įsiskolinimu ieÅ¡kovui ir atsakovo galima pozicija dėl Å¡io įsiskolinimo ar jo dalies padengimo, virÅ¡ijančio laidavimo sumÄ , gera valia. 13.4. Trečiojo asmens bankroto administratoriaus duomenimis, trečiojo asmens finansinė bÅ«klė sparčiai ėmė prastėti 2017 metų pradžioje, trečiajam asmeniui tuo metu vadovavo, už trečiojo asmens kasdieninę veiklÄ ir sutarčių vykdymÄ atsakė tuometinis vadovas R.

D., kuris trečiojo asmens bankroto administratoriaus duomenimis, nebuvo nei atsakovės, nei trečiojo asmens kolegialaus valdymo organo - valdybos, narys. Laidavimo sutartį pasirašė vienas iÅ¡ atsakovo valdybos narių vien tik dėl to, kad tokia prievolė uždarosios akcinės bendrovės valdymo organui - valdybai, yra numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad bendrovės kasdieninę veiklÄ vykdo bendrovės valdyba, nes tokia pareiga minėto įstatymo nuostatomis numatyta bendrovės vadovui. 13.5.

IeÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovas galėjo ir turėjo žinoti apie trečiojo asmens virÅ¡ytÄ prekių kreditavimo sutartyje numatytÄ prekių kredito ribÄ , grindžiami iÅ¡ esmės tik prielaidomis. Be to, Laidavimo sutarties 12 p. tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas aiÅ¡kiai susitarė, kad laiduotojas atsakys tik už tuos Prekių kreditavimo sutarties pakeitimus, apie kuriuos ieÅ¡kovas praneÅ¡ raÅ¡tu, o ne visus, kuriuos galėjo ir ar turėjo sužinoti bet kokiais kitais bÅ«dais, pvz., atsitiktinai, o ieÅ¡kovas atsisakė nuo bet kokių pretenzijų atsakovui, jei apie Prekių kreditavimo sutarties pakeitimus ji neinformuos atsakovo raÅ¡tu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

15. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

16. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laidavimo teisinius santykius taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 76 – 6.89 straipsniai) – laiduotojo prievolės atsakyti už skolininkÄ apimtį ir ribas. IeÅ¡kovas (apeliantas) UAB „Sanistal“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB “Litnobiles” 24.509,03 Eur sumÄ pagal Å¡alių sudarytÄ laidavimo sutartį už skolininkÄ (trečiÄ jį asmenį) UAB “Energijos taupymo technologijos” bei 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

17. IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu priteisė 33.664,39 Eur skolÄ bei palÅ«kanas iÅ¡ skolininko - trečiojo asmens UAB „Energijos taupymo technologijos“, tačiau skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, jam iÅ¡kelta bankroto byla, o atsakovas už skolininkÄ atsakingas pagal laidavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendė, kad Å¡alių sutartyse buvo apibrėžtos laiduotojo atsakomybės už skolininkÄ ribos – 10.000,00 Eur kredito suma ir atsakovas neturi pareigos atsakyti ieÅ¡kovui už kredito sumos limito virÅ¡ijimÄ .

18. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, nurodo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo susijusios įmonės, atsakovas žinojo, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo žodžiu padidino sutartinį kredito limitÄ , todėl laiduotojas turi atsakyti visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu apelianto skundo argumentu neturi pagrindo sutikti.

19. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 77 straipsnio 1 dalis). CK 6.79 straipsnis nustato, jog laidavimo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. RaÅ¡ytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančiÄ .

20. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais jų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas (apeliantas) UAB „Sanistal“ ir trečiasis asmuo UAB „Energijos taupymo technologijos“ 2013 m. gegužės 9 d. sudarė Prekių kredito ir tiekimo sutartį Nr. SKT-200/223/13/5/9/001 (Sutartis, e.b.l. 6-16), kuria Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas (pardavėjas) parduoda trečiajam asmeniui UAB „Energijos taupymo technologijos“ (pirkėjui) prekes, o pirkėjas apmoka už gautas prekes sutartyje numatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Sutarties 1.2 punkte numatyta, kad pirkėjas gali pirkti prekes iÅ¡ pardavėjo su atidėtu mokėjimo terminu, tokiu atveju pardavėjas atidaro pirkėjui prekių kredito sÄ skaitÄ , į kuriÄ Ä¯traukiama iÅ¡raÅ¡ytų už prekes sÄ skaitų sumos. Sutarties 5 punkte numatyta, jog pirkėjui priskiriama kredito suma 35.000,00 Lt, kurios ribose pirkėjas gali gauti prekes. Jeigu pirkėjas neapmoka už atsiimtas prekes per nustatytÄ terminÄ , pardavėjas turi teisę nutraukti prekių tiekimÄ pirkėjui iki nustatyto dydžio kredito sumos apmokėjimo ir apskaičiuoti delspinigius (5.2. p.p.). 21. 2013 m. gegužės 9 d. tarp ieÅ¡kovo (apelianto) UAB „Sanistal“ (pardavėjo) ir atsakovo UAB „Litnobiles“ (laiduotojo) buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 2013/05/09-SANISTAL (e.b.l. 16-17), kuriÄ Å¡alys susitarė, jog laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kliento UAB „Energijos taupymo technologijos“, už kurį laiduojama, neįvykdytas prievoles arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas kliento pagal Pirkimo – pardavimo sutartį Nr.SLT-200/223/13/5/9/001 (toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis).

Sutarties 2 punkte nurodyta, jog laiduotojui UAB „Litnobiles“ yra žinomos visos Pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygos, įskaitant pagrindus, kada pardavėjas turi teisę nutraukti Pirkimo – pardavimo sutartį prieÅ¡ terminÄ . Klientui neįvykdžius prievolės pagal Pirkimo – pardavimo sutartį, Klientas ir laiduotojas atsako pardavėjui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (3 punktas). Laiduotojas už kliento įsipareigojimus pagal Pirkimo – pardavimo sutartį atsako visu savo turtu, tomis pačiomis sÄ lygomis ir apimtimi kaip klientas (4 punktas).

Å alių pasiraÅ¡ytos Laidavimo sutarties 12 punkte numatyta, jog pardavėjo ir kliento papildomais susitarimais gali bÅ«ti papildomos ir keičiamos Pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygos, apie kurias pardavėjas privalo praneÅ¡ti Laiduotojui raÅ¡tu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po tokių sÄ lygų pakeitimo; jei pirkėjas neįvykdo Å¡ios sutarties sÄ lygos, jis netenka teisės remtis tokiais Pirkimo – pardavimo sutarties papildymais ir pakeitimais.

22. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieÅ¡kovas (pardavėjas) ir trečiasis asmuo (pirkėjas) faktiniais veiksmais nesilaikė Pirkimo – pardavimo sutarties 5 punkte įtvirtinto kredito suma limito (sumos, kurios ribose pirkėjas gali gauti prekes, su atidėtu mokėjimo terminu) ir nusistatytÄ 35.000,00 Lt kredito limitÄ virÅ¡ijo, pardavėjas pardavė pirkėjui (trečiajam asmeniui) prekių didesnei sumai. Kadangi pirkėjas (trečiasis asmuo) už prekes neatsiskaitė, pardavėjo UAB „Sanistal“ ieÅ¡kinio pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-1988-608/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 sprendimu iÅ¡ pirkėjo UAB „Energijos taupymo technologijos“ pardavėjo UAB „Sanistal“ naudai buvo priteista 33.664,39 Eur skola ir 981,70 Eur delspinigiai, viso – 34.646,09 Eur, o taip pat procesinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos (e.b.l. 18-20).

23. IeÅ¡kovui UAB „Sanistal“ 2017 m. liepos 11 d. raÅ¡tu pareikalavus, kad atsakovas UAB „Litnobiles“ vykdytų laiduotojo pareigas, kylančias iÅ¡ 2013 m. gegužės 9 d. Laidavimo sutarties Nr. 2013/05/09-SANISTAL ir kaip solidarus skolininkas sumokėtų ieÅ¡kovui (apeliantui) visÄ trečiojo asmens skolÄ , kuri susideda iÅ¡ 33.664,39 Eur skolos už prekes, 81,70 Eur delspinigių bei 736,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų minėtame teismo procese (e.b.l. 23), atsakovas (laiduotojas) patenkino tik dalį ieÅ¡kovo pretenzijos – 2017 m. rugpjūčio 7 d. ieÅ¡kovui sumokėjo 10.137,00 Eur sumÄ (litais – 35.001,03 Lt) (e.b.l. 24). Atsakovas laikėsi pozicijos, jog jo kaip laiduotojo atsakomybė buvo ribota sutartyje nustatyta Pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta 10.136,70 Eur (35.000,00 Lt) kredito limito suma.

24. CK 6.80 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai laiduotojas reikalauja, kreditorius privalo suteikti laiduotojui informacijÄ apie pagrindinės prievolės turinį ir sÄ lygas, taip pat apie jos vykdymÄ . Toks laiduotojo reikalavimas iÅ¡ esmės ir buvo įtvirtintas Å¡alių sudarytos laidavimo sutarties 12 punkte. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovas (apeliantas) į bylÄ nepateikė objektyvių CPK reikalavimus atitinkančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis tinkamai ir laiku įvykdė Laidavimo sutarties 12 punkte prisiimtus įsipareigojimus per penkias darbo dienas raÅ¡tu informuoti laiduotojÄ apie Pirkimo – pardavimo sutarties 5.2 punkto, nustatančio kredito limitÄ , pakeitimÄ .

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad neįvykdęs Laidavimo sutarties 12 punktu prisiimto įsipareigojimo apeliantas prarado teisę remtis Pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimais prieÅ¡ laiduotojÄ ir reikalauti didesnės atsakomybė nei buvo numatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo visÄ trečiojo asmens skolÄ , kadangi iÅ¡ Laidavimo sutarties kylančiÄ prievolę laiduoti už klientÄ (trečiÄ jį asmenį) UAB „Energijos taupymo technologijos“ 10.136,70 Eur apimtyje atsakovas tinkamai įvykdė.

CK 6.87 straipsnio, nustatančio laidavimo pabaigÄ , 4 dalyje nustatyta, jog laidavimas baigiasi, jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, iÅ¡skyrus kai laidavimo sutartis numato kÄ kitÄ . Kadangi laidavimo sutartyje kokių nors iÅ¡imčių nėra numatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovui sumokėjus už klientÄ 10.136,70 Eur, jo laidavimo prievolė pasibaigė.

26. Apelianto skundo argumentas jog atsakovas ir trečiasis asmuo yra susijusios įmonės ir atsakovas turėjo žinoti apie tai, kad kredito limitas viršytas, teisėjų kolegijos vertinimu šiuo konkrečiu atveju nėra reikšmingas. Net jei apelianto teiginys byloje būtų įrodytas, teisėjų kolegijos vertinimu toks žinojimas neišplėstų laiduotojo atsakomybės ribų, kadangi sutarties šalys Laidavimo sutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai dėl to susitarė. Kiti apelianto skunde nurodyti argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsakant į nurodytus kasatorių argumentus, pažymėtina, kad konkrečiai pagal EŽTK standartus svarbu, jog nacionalinis teisėjas manytų esÄ s „pakankamai informuotas“ priimdamas teismo sprendimÄ , ir tas faktas, kad įrodymų iÅ¡reikalavimas nėra įpareigojamas kiekvienÄ kartÄ , kai Å¡alis to praÅ¡o, nėra nesuderinamas su Konvencija (žr., mutatis mutandis, Eternit v. France, no. 20041/10, 27 March 2012). Sprendimų motyvavimo prasme pagal EŽTK 6 straipsnio reikalavimus nėra bÅ«tina pasisakyti dėl visų Å¡alių argumentų.

Pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29; Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A no. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, Helle v. Finland, judgmentof 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Garc?a Ruiz v.

Spain (GC), no. 30544/96, judgment of 21 January 1999, par. 26).

27. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymo ir laidavimo materialinius teisinius santykius, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Bylinėjimosi iÅ¡laidos: apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantui neįlyginamos. Kiti proceso dalyviai duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Andrutė Kalinauskienė Eglė Surgailienė Vytautas Zelianka