c3b69564-454e-4041-89ea-6500a4b8e9a5 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-16-462/2014 (Proceso Nr. 1-85-1-00162-2013-0)                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:        1.1.6.3.; 1.1.10.1.;                      1.2.4.8.1.; 1.2.4.5.; 2.4.6.3.1.                                        (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U2014 m. kovo 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,teisėjų Arvydo Daugėlos ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,nukentėjusiajai L.

U.,nuteistajam K. K., gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-09-25 nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. ir 140 str. 1 d., bei nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir K.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių pataisos namuose. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: K. K. nuteistas už tai, kad nuolat terorizuoja žmogų, o bÅ«tent, jis 2013-02-15 apie 15.30 val., Tauragės m., Sandėlių g. „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nuolat grasindamas savo sugyventinei L. U. sumuÅ¡imu ir nužudymu, sakydamas „padla užmuÅ¡iu, daugiau nebegyvensi“ panaudodamas prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , tai yra, suduodamas smÅ«gius, stumdydamas, tampydamas daug kartų baugino naudodamas psichinę prievartÄ nukentėjusiosios L.

U. atžvilgiu.Be to, K. K. nuteistas už tai, kad jis 2013-03-16 apie 12 val., Tauragės m., Sandėlių g. „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu kumščiu sudavė nemažiau kaip tris smÅ«gius sugyventinei L. U. galvos bei vienÄ kartÄ kumščius sudavė į deÅ¡inę rankÄ , taip padarydamas poodinės kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiajame skruoste, deÅ¡iniajame rieÅ¡e, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, kairiajame momenyje, kairiojo momens patinimÄ , tokias savo veiksmais nukentėjusiajai L.

U. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistasis K. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-09-25 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. arba taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. nuostatas ir Å¡iÄ baudžiamosios bylos dalį jam nutraukti. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-09-25 nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti nuo vienerių iki trejų metų.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , neteisingai paskyrė jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, todėl skundžiama Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis yra keistina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 ir 2 p. pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį jis nuteistas nepagrįstai, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kaltinimai jam pareikÅ¡ti dėl vienkartinio veiksmo, tai yra, dėl to, kad 2013-02-15 apie 15.30 val.

Tauragės m., Sandėlių g. „(duomenys neskelbtini)“, grasino savo sugyventinei L. U. sumuÅ¡imu ir nužudymu. Tai, kad jo veiksmai buvo vienkartiniai, iÅ¡ esmės pripažino ir teismas, sprendime nurodydamas, kad: „Kaltinamojo K. K. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., nes jis 2013-02-15, bÅ«damas neblaivus, terorizavo L. U., grasindamas savo sugyventinei L. U. sumuÅ¡imu ir nužudymu, sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajai L. U.”. Jis yra įsitikinęs, kad esant pareikÅ¡tam kaltinimui dėl vienkartinio veiksmo, nenustačius byloje pasikartojančių daugiau nei tris kartus grasinimų L.

U. atžvilgiu, jo veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuojami ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d, tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ). Teismas, spręsdamas dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal 145 str. 2 d., iÅ¡kraipė nukentėjusiosios L. U. parodymus, skundžiamu nuosprendžiu nustatydamas, jog ji teisme parodė, kad: „<...> nuo tada kai ji pradėjo gyventi su K. K., jis bÅ«damas neblaivus, tampa agresyvus, nuolat jÄ muÅ¡a, bando smaugti, kolioja necenzÅ«riniais žodžiais.

Tai vyksta nuolat, sistemingai, nes jis dažnai vartoja alkoholį. Ne kartÄ Ä¯ jų namus yra kviesta policija, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Å ių metų vasario 15 d. apie 15 val. sugyventinis į namus grįžo neblaivus. IÅ¡koneveikė jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, pradėjo stumdyti sugriebęs rankomis už rÅ«bų tampė po kambarį grasino užmuÅ¡ti ir pasmaugti. SmÅ«gių sugyventinis jai nesudavė, tačiau ji iÅ¡sigando jo tampymų, grasinimų, todėl iÅ¡bėgo į laukÄ ir telefonu iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Ne kartÄ buvo girto sugyventinio stipriai sužalota, todėl jo labai bijo ir mano, kad jis savo grasinimus jos atžvilgiu gali įvykdyti“. IÅ¡ to, kas nurodyta, akivaizdu, kad teismas nesivadovavo ir visiÅ¡kai nevertino, jog 2013-09-25 vykusio teisiamojo posėdžio metu byloje L. U. davė parodymus apie tai, kad 2013-02-15 tiek jis, nuteistasis, tiek ji, buvo iÅ¡gėrę (tai yra, vartoję alkoholio), kuomet įvyko konfliktas, bei patvirtino, kad: „Gal ir buvo koks tai apsistumdymas. <...> Yra jo tokie žodžiai.

Užgėręs jisai visko pasako. <...> Kai vykdavo konfliktai mes kartu gerdavome“ (b. l. 96). Apeliantas yra įsitikinęs, kad esant aukščiau paminėtiems faktams, teismas turėjo remtis nukentėjusios L. U. parodymais, duotais teisme, kartu įvertinti tai, kad iš nukentėjusios parodymų matyti, jog būdavo ir iš jos pusės provokavimų padaryti nusikalstamas veikas (tai pažymėjo ir prokuroras baigiamojoje kalboje, b. l. 97), ir to nevertinti kaip nuolatinio jos terorizavimo. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, apeliantas mano, jog teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Be to, esant nustatytoms aplinkybėms, jis mano, kad pirmosios instancijos teismas jo veikÄ turėjo kvalifikuoti ne kaip žmogaus terorizavimÄ , o tik kaip grasinimÄ nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , ir nustatyti, kad jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies sudėties požymius.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jo atžvilgiu baudžiamasis įstatymas (BK 145 straipsnio 2 dalis) pritaikytas netinkamai.

Toliau apeliacinis nuteistojo skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimo, turėjo apsvarstyti galimybę atleisti jį nuo atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu. Jis negali bÅ«ti laikomas recidyvistu, nes 2013-02-15 padarė nusikalstamÄ veikÄ kuomet dar nebuvo teistas 2013-02-18 teismo baudžiamuoju įsakymu.Teismas 2013-09-25 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-221-377/2013 nustatė, kad nukentėjusioji dėl Å¡io įvykio savo sugyventiniui „pretenzijų neturi, jam atleido ir jie susitaikė“.

Taigi teismo nuosprendžiu iÅ¡ esmės patvirtintas susitaikymo buvimas. Toliau apeliantas teigia, kad Å¡iai dienai nukentėjusioji L. U. nori su juo gyventi, jam yra atleidusi, ir nori, kad jis grįžtų pas jÄ gyventi, ir toliau turėtų su ja Å¡eiminius santykius. Jie susitaikė su sugyventine L. U. ir abu labai gailėjosi dėl savo poelgių (jis – dėl savo veiksmų, L. U. – dėl savo provokavimų). Esant minėtoms aplinkybėms, nuteistasis mano, byloje yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, nuteistajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnis) ir jo atžvilgiu Å¡iÄ baudžiamosios bylos dalį nutraukti.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiui asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsnyje įtvirtintas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Atsižvelgiant į tai, jog teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnis), sprendžia tikslingumÄ taikyti baudžiamojo poveikio priemones, jis neprieÅ¡tarauja ir sutinka, kad bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl jo dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose.Toliau nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, turėjo apsvarstyti galimybę atidėti bausmės vykdymÄ .Apeliantas nurodo, kad jis yra nuteistas už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus subendrinta 10 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausme.

Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į jo nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ dėl nusikalstamų veikų padarymo, ir gailėjimÄ si dėl padarytų nusikalstamų veikų, taip pat į tai, kad nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, civilinio ieÅ¡kinio taip pat nereiÅ¡kia, atleido jam, jie susitaikė, taip pat į tai, kad jis yra pasiryžęs nebenusikalsti, bei nurodytų aplinkybių pagrindu padaryti iÅ¡vadÄ , jog jam paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti atidedant bausmės vykdymÄ .Nuteistasis toliau apeliuoja ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, jog jis suprato savo netinkamÄ poelgį, dėl padarytų nusikaltimų labai iÅ¡gyveno, sielojosi, jam iki Å¡iol labai nepatogu ir gėda savo Å¡eimos narių, giminių, kaimynų ir draugų akivaizdoje.

Dėl padarytų nusikalstamų veikų jam iki Å¡iol pasireiÅ¡kia sÄ Å¾inės graužatis, yra nusivylęs savimi, iki Å¡iol save smerkia ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį. Jo sugyventinė (nukentėjusioji) L. U. yra jam atleidusi ir nori su juo kartu gyventi. Kaip jau minėta, jie susitaikė su sugyventine L. U., abu kartu sielojosi, verkė ir labai gailėjosi. Nuteistasis praÅ¡o nagrinėjant jo apeliacinį skundÄ teismo atsižvelgti į paminėtas aplinkybes. Be to, nori pažymėti, kad jis deda visas pastangas, kad iÅ¡ savo klaidų pasimokytų, rastų savo problemų sprendimo bÅ«dus, ir tokių savo klaidų gyvenime nebekartotų, pasitaisytų bei integruotųsi į visuomenę.

Jis yra pasiryžęs ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Supranta, jog minėtos bylos aplinkybės nepaÅ¡alina jo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau jos, jo nuomone, yra pagrindas Å¡velninti jo atsakomybę ir kartu apsaugoti jo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus.Nuteistasis apibendrindamas pateiktÄ apeliacinį skundÄ teigia, kad yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog bausmės tikslai jo atveju gali bÅ«ti pasiekti neskiriant bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, arba atidedant paskirtos laisvės bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Teismo posėdyje nuteistasis K. K. ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-09-25 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.). Apeliantas pateiktu skundu praÅ¡o perkvalifikuoti jo 2013-02-15 padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d.

į 145 str. 1 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ . Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrÄ laikÄ veika besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. BK 145 straipsnio 2 dalis vardija dviejų rÅ«Å¡ių veikas:

1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui;

2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013).Teismų praktikoje pripažįstama, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies požymis žmogaus bauginimas turi bÅ«ti susijęs su psichinės prievartos naudojimu. Psichinė prievarta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio prasme – tai grasinimai Å¡iuo metu ar ateityje panaudoti fizinį smurtÄ ar sunaikinti turtÄ .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiÅ¡kumo, tie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per palyginti trumpÄ laikÄ , vėlesni veiksmai turi bÅ«ti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Tik tada juos galima laikyti sistema, tačiau Tauragės rajono apylinkės teismas vertindamas Å¡io požymio inkriminavimÄ apeliantui į byloje nustatytas faktines aplinkybes tinkamai neįsigilino.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog kaltinamojo K.

K. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., nes jis, 2013-02-15, bÅ«damas neblaivus, terorizavo L. U., grasindamas savo sugyventinei L. U. sumuÅ¡imu ir nužudymu, sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajai L. U. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atlikusi byloje įrodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie nukentėjusiosios L. U. terorizavimÄ (sistemingÄ bauginimÄ ). Klaipėdos apygardos teisme apklausiama liudytoja nukentėjusioji L.

U. parodė, kad pernai vasario 15 d., jai sunku atsiminti, jau tiksliai nebegali pasakyti, kas tada įvyko, jau neatsimena. Kas yra paraÅ¡yta byloje, tas ir yra teisingai, ji neturi kÄ pakeisti. Buvo konfliktas, jo metu ji taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio, bet tai jai netrukdė atsiminti įvykio aplinkybių. Kai buvo apklausta, davė teisingus parodymus. Dabar jau nieko tikrai negali paaiÅ¡kinti. Nieko negali pridėti prie to, kas yra paraÅ¡yta. Atsižvelgiant į tai, prokuroro praÅ¡ymu buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios L.

U. duoti parodymai (b. l. 13). Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu 2013-02-15 nukentėjusiosios L. U. duotus parodymus teismo posėdyje, L. U. nurodė, jog tÄ dienÄ buvo tas vienas smurtavimo atvejis. Iki tos dienos tokių atvejų yra daug buvę, apie kuriuos ji policijai nepranešė. Konkrečiai nurodyti, kokiÄ dienÄ , dėl ko įvyko konfliktai, kaip jai grasino, kÄ jai padarė, dabar jau negali.Taigi, K. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl asmens terorizavimo ir nuolatinio muÅ¡imo, tačiau minėti nukentėjusiosios parodymai, kuriuos ji davė apeliacinės instancijos teisme ir kurie realiai yra pagrindiniai (esminiai) įrodymai, pripažįstant apeliantÄ kaltu, neleidžia kategoriÅ¡kai teigti, jog nuteistasis nukentėjusiosios atžvilgiu sistemingai naudojo psichinę prievartÄ .

Akcentuotina tai, kad bÅ«tent be nukentėjusiosios parodymų byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie teisėjų kolegijai leistų daryti besÄ lygiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog nusikalstamas K. K. elgesys bÅ«tų sistemingas (BK 145 str. 2 d.), o tai esminis terorizavimo požymis (sistemingumas).Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokio pobÅ«džio byloje taip pat itin svarbu yra atsižvelgti ir į pačios nukentėjusiosios pozicijÄ , kadangi nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti individualiai bÅ«tent į jos sveikatÄ bei fizinį ir psichinį saugumÄ .

Todėl nukentėjusiosios nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimas teisme nagrinėjant padarytus nusikaltimus žmogaus sveikatai suteikia nukentėjusiajam asmeniui realiÄ galimybę bÅ«ti iÅ¡klausytam, padeda įveikti padarinius. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nukentėjusioji pažymėjo, jog su K. K. turi bendrÄ vaikÄ . K. K. dėl to fakto pretenzijų neturi, atleido, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Kai iÅ¡gerdavo, tai ir bÅ«davo pagrindas vaidytis ir muÅ¡tis. Jie kartu iÅ¡gerdavo. Jis pradėdavo visaip koliotis iÅ¡gėręs, muÅ¡tis, gÄ sdinti.

Juolab, baigiamųjų kalbų metu nukentėjusioji pažymėjo, kad ji nieko prieÅ¡, kad apeliantas bÅ«tų laisvėje. Mano, kad jis suprato, kÄ yra padaręs, kad daugiau to nebus ne tik su ja, bet ir su kitomis.Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybės teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ 2013-02-15 perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., kadangi byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma neleidžia K.

K. veikoje konstatuoti tęstinę veikÄ , t. y., jog jis sistemingai bÅ«tų bauginęs nukentėjusiÄ jÄ L. U. TeisiÅ¡kai nemažiau reikÅ¡minga ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ dėl kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo ir veikos perkvalifikavimo. Prokuroras pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ K. K. kaltinimo dalį dėl 2013-02-15 inkriminuojamos veikos nurodytas faktines ir kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes pakeisti, nurodant, jog K.

K. 2013-02-15 apie 15.30 val., namuose – Tauragėje, Sandėlių g. „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo sugyventine L. U., sakydamas „padla užmuÅ¡iu, daugiau nebegyvensi“ grasino jÄ nužudyti, sudavė jai smÅ«gius, stumdė, tampė, dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas; K. K. 2013-02-15 veikÄ kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.; kitÄ kaltinimo dalį dėl 2013-03-16 veikos palikti nepakeistÄ .

Be to, baigiamųjų kalbų metu, prokuroras iÅ¡dėstydamas savo pozicijÄ , nurodė, kad nuteistojo apeliacinio skundo dalis turi bÅ«ti tenkintina ir kaltinamojo veika perkvalifikuotina iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.Dėl visų iÅ¡vardytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. K. nusikalstama veika, padaryta 2013-02-15, perkvalifikuotina iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., nurodant, K.

K. 2013-02-15 apie 15.30 val., namuose – Tauragėje, Sandėlių g. „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo sugyventine L. U., sakydamas „padla užmuÅ¡iu, daugiau nebegyvensi“ grasino jÄ nužudyti, sudavė jai smÅ«gius, stumdė, tampė, dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju tinkamiausia bausmės rÅ«Å¡is nuteistajam už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ yra areÅ¡tas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d. numatyta, kad už nusikaltimÄ nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdeÅ¡imties parų areÅ¡to. Teisėjų kolegija sprendžia, kad K. K. už padarytos nusikalstamos veikos padarymÄ skirtinos bausmės dydis nustatytinas artimas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui – 50 parų areÅ¡to. Tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė laikytina optimalia (teisinga ir protinga). Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatų taikymo Apeliaciniame skunde taip pat iÅ¡dėstyti argumentai, kuriais nuteistasis praÅ¡o taikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatas ir Å¡iÄ baudžiamosios bylos dalį (dėl nusikalstamos veikos padarytos 2013-02-15) jam nutraukti.

Tačiau toks apelianto praÅ¡ymas yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso norma gali ir turi bÅ«ti taikoma tik nustačius visas bÅ«tinas jos taikymo sÄ lygas. Å ioje byloje nenustatytos net kelios bÅ«tinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lygos, iÅ¡ kurių viena – pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-02-18 baudžiamuoju įsakymu K.

K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (2 epizodai) už tai, kad jis 2012-11-05, apie 17 val. 30 min., Sandėlių g. „(duomenys neskelbtini)“, Tauragės m., buitinio konflikto metu, tyčia rankomis paėmė savo sugyventinei L. U. už kaklo ir jÄ smaugė, tuo nukentėjusiajai L. U. sukeldamas fizinį skausmÄ ; be to, 2013-01-18, apie 12 val., Sandėlių g. „(duomenys neskelbtini)“, Tauragės m., K. K. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,35 promilių girtumas, iÅ¡gertuvių metu sudavė du kartus savo sugyventinei L.

U. į galvÄ , po to parvertęs jÄ ant grindų abiem rankomis smaugė, tuo nukentėjusiajai L. U. sukeldamas fizinį skausmÄ (b. l. 57-58). Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nusikalstamos veikos padarytos nukentėjusiosios atžvilgiu visiÅ¡kai nebuvo atsitiktinumas apelianto biografijoje, prieÅ¡ingai, jis praėjus itin trumpam laiko tarpui vėl padarė analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas prieÅ¡ L. U.Atsižvelgiant į tai, teigti, kad yra pagrindo manyti, kad K. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

Apelianto argumentai, jog jis negali bÅ«ti laikomas recidyvistu, nes nusikalstamÄ veikÄ padarė 2013-02-15, kuomet dar nebuvo teistas 2013-02-18 teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat yra nepagrįsti. Pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (ar prieÅ¡ingai – manymas, kad jas gali daryti) nėra siejamas bÅ«tinai tik su tuo faktu, kad jau yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriuo minėtas asmuo yra nuteistas už nusikalstamos veikos padarymÄ . Pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų yra konstatuojamas tada, kai visapusiÅ¡kai įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo praeitį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas turi tvirtÄ pagrindÄ manyti, kad toks asmuo naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Akcentuotina, jog kalbama apie manymÄ , t. y. apie teismo požiÅ«rį individuliu atveju apie konkretų teisiamÄ asmenį. Nagrinėjamu atveju yra aiÅ¡kiai matyti, kad K. K. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas artimoje aplinkoje.Be to, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , padarytos nusikalstamos veikos padariniai negali bÅ«ti dalijami, t. y. negalima dėl vienų nusikalstamos veikos padarinių asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o dėl kitų tos pačios veikos padarinių nuteisti ar nepriimti jokio sprendimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų prasme kaltininkas turi atlyginti ar paÅ¡alinti visÄ savo nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (arba susitarti dėl jos atlyginimo ar paÅ¡alinimo) bei susitaikyti su visais dėl jo veikos nukentėjusiaisiais asmenimis bei dėl visų jo padarytų veikų, o ne dėl vienos iÅ¡ jų. Skundžiamu nuosprendžiu K. K. taip pat yra nuteistas ir už tai, kad jis 2013-03-16 apie 12 val., Tauragės m., Sandėlių g. „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu kumščiu sudavė nemažiau kaip tris smÅ«gius sugyventinei L.

U. galvos bei vienÄ kartÄ kumščius sudavė į deÅ¡inę rankÄ , taip padarydamas poodinės kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiajame skruoste, deÅ¡iniajame rieÅ¡e, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, kairiajame momenyje, kairiojo momens patinimÄ , tokias savo veiksmais nukentėjusiajai L. U. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatų taikymui teisiÅ¡kai yra reikÅ¡minga tai, kad Å¡i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka apskųsta nėra, apeliantas taip pat nepareiÅ¡kė noro susitaikyti su nukentėjusiÄ jÄ dėl Å¡ios nukentėjusiosios atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, todėl apelianto atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatas nėra pagrindo ir dėl Å¡ių aplinkybių.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms K. K. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatas nėra jokio pagrindo, todėl Å¡is apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų taikymo Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį (2007 m. liepos 21 d. redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Taigi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli nesunkÅ«s ir (ar) apysunkiai nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo. Tačiau bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Å iuo atveju teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Antai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Sprendžiant klausimÄ , ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo iÅ¡vadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad Å¡iuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokios pagrįstos tikimybės, jog bausmės tikslai nuteistajam K. K. gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai individualizuojant bausmę nepaprastai svarbu yra ne tik nubausti vėl nusikaltusį asmenį (apeliantÄ ), bet kartu ir siekti užtikrinti (per konkrečios bausmės parinkimÄ ), jog ateityje nusikaltęs asmuo nebedarys naujų pavojingų veikų.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad K. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis ir pobÅ«dis (vis pasikartojančios analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos), jo kaltės formÄ (tyčinės nusikalstamos veikos), nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, padarymo stadijÄ , kaltininko asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančiÄ (savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi) bei atsakomybę sunkinančiÄ (nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui) aplinkybes, neleidžia tikėtis, jog teisingumo principo tinkamas įgyvendinimas bÅ«tų pasiektas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pripažintina, jog nagrinėjamu atveju tik realus, nors ir neilgos trukmės, laisvės atėmimas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija neabejoja, kad nagrinėjamu atveju taikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėjus, teisingumo principo įgyvendinimas nebÅ«tų užtikrintas. PrieÅ¡ingai, darytina iÅ¡vada, jog tokiu atveju apeliantas visiÅ¡kai neįvertintų savo elgesio nusikalstamo pobÅ«džio.K. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymÄ nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams. Pažymėtina, kad dėl Å¡ios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies (nei dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nei dėl paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio) apeliacinių skundų paduota nebuvo.Vadovaujantis 63 str. 1 ir 4 d., Å¡i paskirta bausmė (5 mėnesiai laisvės atėmimo) dalinio sudėjimo bÅ«du subendrintina su bausme paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., padarymÄ (50 parų areÅ¡to), ir K.

K. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.Dėl visų iÅ¡vardytų motyvų nuteistojo K. K. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-09-25 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a: nuteistojo K. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-09-25 nuosprendį pakeisti. K. K. nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ 2013-02-15, perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., ir už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ K. K. paskirti 50 parų areÅ¡to. Vadovaujantis 63 str. 1 ir 4 d., bausmę paskirtÄ už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymÄ (5 mėnesiai laisvės atėmimo), dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę, subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., padarymÄ (50 parų areÅ¡to), ir K.

K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                       Remigijus PreikÅ¡aitis Teisėjai                                                    Arvydas Daugėla                                                                  Savinijus Katauskas