2018-02-23 Nr. AB-3798-2-28-3-00374-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-977-624/2018

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00374-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Idavang“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Santakos kaimo bendruomenė kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gruodžio 23 d. galutinę atrankos išvadą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Idavang“ planuojamos ūkinės veiklos – 10 000 paršelių (nuo 7 kg iki 30 kg) auginimo Kalvarijos kiaulių komplekse (padalinys 06) – poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.1)-A4-14404 (toliau – ir Išvada).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Idavang“ nuo 2005 metų vykdo ūkinę kiaulių auginimo (kiaulininkystės) veiklą (toliau – ir ūkinė veikla) įrenginyje – 06 padalinyje, Kalvarijos savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime esančiame kiaulių komplekse (toliau – ir Ferma), kuria yra pažeidžiamos žmogaus teisės į sveiką, švarią ir saugią aplinką. Dėl šios veiklos Kalvarijos savivaldybės gyventojai ir vietos kaimų bendruomenės kreipėsi į teismą, o bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2013 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013 (toliau – ir LAT 2013 m. sausio 16 d. nutartis) paliko galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, kuriais UAB „Idavang“ vykdoma ūkinė veikla buvo pripažinta neteisėta, UAB „Idavang“ įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ją nutraukti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. sausio 22 d. nutartimi Nr. A502-2102/2014 (toliau – ir LVAT 2015 m. sausio 22 d. nutartis) panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros priimtas poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadas. Nepaisant to, ūkinė veikla ir toliau buvo vykdoma neteisėtai.

3. Aplinkos apsaugos agentūros Išvadoje nurodyta, kad planuojamai ūkinei veiklai – 10 000 paršelių (nuo 7 kg iki 30 kg) auginimas Fermoje – poveikio aplinkai vertinimas (toliau – ir PAV) neprivalomas. Pareiškėjas akcentavo, kad PAV atranka buvo atlikta remiantis klaidingu teisiniu pagrindu, netinkamai kvalifikuojant planuojamą ūkinę veiklą ir jos mastą. Be kita ko, tai yra 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir Direktyva) pažeidimas. LAT 2013 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuota, jog UAB „Idavang“ galės užsiimti norima ūkine veikla tik tinkamai įvykdžius visų teisės aktų reikalavimus bei teisėtai gavus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – ir TIPK leidimas).

4. Pareiškėjas rėmėsi Direktyvos 1 priedo 17 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL 2014 L 124, p. 1) 1 priedo 17 dalies (b) punktu, pagal kurį PAV privalomas įrenginiams, skirtiems intensyviam naminių paukščių ar kiaulių auginimui, jei yra daugiau nei 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms nei 30 kg). Pareiškėjas paaiškino, jog neturint objektyvių duomenų apie Fermos pajėgumą, negalėjo būti (tačiau buvo) atlikta ginčo PAV procedūra ir priimta Išvada. Nurodė, kad priimant Išvadą ūkinės veiklos suminis PAV (tame tarpe ir liekamieji reiškiniai) vertinamas nebuvo. Pažymėjo, jog sprendžiant dėl planuojamos ūkinės veiklos galimo neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo, taip pat turi būti vertinama ir esama aplinkos būklė, kurią, be kita ko, lemia anksčiau ilgą laiką neteisėtai vykdyta didelio masto ūkinė veikla. Priimant Išvadą, nebuvo atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pateiktus pasiūlymus, taip pat Aplinkos apsaugos agentūra nepagrįstai neatsižvelgė į PAV subjekto Kalvarijos savivaldybės išvadą, jog planuojamai ūkinei veiklai Fermoje turi būti atliktas PAV. UAB „Idavang“ ūkinę veiklą vykdo nepakeitusi žemės paskirties, t. y. ne pagal žemės naudojimo paskirtį. Taip pat atliekant PAV atranką ir priimant Išvadą nebuvo įvertinta, ar prieš atliekant PAV procedūras UAB „Idavang“ vykdomai ūkinei veiklai yra atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.

5. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad LAT 2013 m. sausio 16 d. nutarties įpareigojimas nutraukti Fermoje vykdomą ūkinę veiklą buvo skirtas ūkinės veiklos vykdytojui – UAB „Saerimner“ (šiuo metu – UAB „Idavang“). Atsakovas pagal kompetenciją neturi teisės imtis poveikio priemonių, sudarančių galimybes apriboti ar nutraukti tam tikrą ūkinę veiklą. UAB „Idavang“ 2005 m. balandžio 22 d. išduotas TIPK leidimas panaikintas įsiteisėjus LAT 2013 m. sausio 16 d. nutarčiai, nauji taršos ar TIPK leidimai ūkinei veiklai fermose neišduoti. Pažymėjo, jog šioje byloje nagrinėjamas Išvados teisėtumo klausimas, taršos ar TIPK leidimo gavimo ar negavimo klausimas dar nekeltas, administracinės paslaugos į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl to nesikreipta, atvejus, kada ūkinės veiklos vykdytojas privalėtų kreiptis, numato Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau – ir Taršos leidimų išdavimo taisyklės).

7. Atsakovas pabrėžė, jog pats tam tikro įrenginio, statinio, fermos buvimas savaime poveikio, kurį siekiama kontroliuoti pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 1, 2 priedus, išskiriant naminių gyvulių auginimą, nesukuria – jį sukuria atitinkamame įrenginyje, statiniuose esantis tų naminių gyvulių skaičius, kiekis, dydis (svoris), ūkinės veiklos (auginimo) ypatumai. Teisės aktai nenumato, kaip planuojamos ūkinės veiklos organizatorius privalo apibrėžti planuojamą ūkinę veiklą, kokių aspektų negali įtraukti į planuojamos ūkinės veiklos apibūdinimą. Teigė, jog nėra objektyvių pagrindų, kad šiuo metu planuojamos ūkinės veiklos vietoje galbūt tvyrantis faktiškai vykdomos ūkinės veiklos keliamas kvapas išliks ir didins kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore, pradėjus vykdyti minėtų procedūrų atlikimą. Paaiškino, jog dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos teiktų siūlymų Aplinkos apsaugos agentūra teikė atsakymą raštu su išsamiais argumentais, paaiškino, dėl ko į dalį jų siūlymų neatsižvelgiama. Atsakovas pažymėjo, jog Išvadoje nurodyta, kad PAV ir teritorijų planavimas yra teisiškai atskiri procesai, todėl teritorijų planavimo procedūrų (žemės pagrindinės naudojimo paskirties keitimo) poreikis nelemia sprendimo reikalauti privalomo PAV – teisinis reguliavimas nenustato imperatyvaus draudimo pakeisti planuojamai ūkinei veiklai naudoti skirto žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties, egzistuoja teisinės galimybės atlikti tokią žemės sklypo naudojimo paskirties keitimo procedūrą, esama žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nesukuria išliekančių ypatumų, kurie turėtų įtakos planuojamos ūkinės veiklos keliamam poveikiui aplinkai, jo mastui (šiuo metu šiame sklype nėra kitos paskirties komercinių objektų ar pan.).

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Idavang“ atsiliepime prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

9. UAB „Idavang“ paaiškino, kad pareiškėjas Fermoje vykdomą veiklą tapatina su kita veikla, kurios UAB „Idavang“ Fermoje nevykdo nuo 2013 m. UAB „Idavang“ įvykdė LAT 2013 m. sausio 16 d. nutartį ir nutraukė panaikinto TIPK leidimo pagrindu vykdytą ūkinę veiklą, o taip pat ir veiklą, kuri buvo vykdoma TIPK pagrindu. Teigė, jog nėra teisės aktų ar galiojančių dokumentų, kuriuose 25 000 vietų kiaulių skaičius Fermoje būtų įtvirtintas. Pareiškėjas neteisingai PAV objektu laiko ne planuojamą ūkinę veiklą, o statinio (statinių), kuriame ši planuojama ūkinė veikla bus vykdoma, tariamus maksimalius pajėgumus. Pagal PAV įstatymo nuostatas, PAV objektas yra būtent veikla – jos pobūdis ir mastas. Pareiškėjo nurodomas suminis PAV nėra numatytas teisės aktuose, o Išvados turinys patvirtina, kad priimdamas Išvadą, atsakovas atliko visus pagal teisės aktus privalomus vertinimus, buvo išanalizuoti suinteresuotos visuomenės pateikti pasiūlymai.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, jog pagal PAV įstatymo 4 straipsnį, PAV tikslai yra: 1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; 2) sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti; 3) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad PAV objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones (PAV įstatymo 2 str. 8 d.). Atranka dėl PAV atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai PAV proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką (PAV įstatymo 7 str. 1 d.).

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Idavang“ ūkinės veiklos teisėtumo klausimas jau buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teismuose. Remiantis LAT 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. CB-3678-2-28-3-02808-2015-1 pareiškėjo teiginiai dėl UAB „Idavang“ veiklos neteisėtumo yra nepagrįsti. LAT 2013 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Idavang“ buvo įpareigota nutraukti intensyvią kiaulių auginimo veiklą, šis sprendimas yra įvykdytas. Šiuo metu UAB „Idavang“ vykdoma ūkinė veikla yra paršelių nuo 7 kg iki 30 kg auginimas ir ji nėra tapati veiklai, uždraustai LAT 2013 m. sausio 16 d. nutartimi, todėl pareiškėjo teiginiai dėl UAB „Idavang“ vykdomos ūkinės veiklos neteisėtumo pripažinti nepagrįstais.

13. Teismas pažymėjo, jog pagal Europos Sąjungos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnį, Direktyva nėra tiesioginio taikymo aktas, todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi Direktyva, kurios nuostatos dar nėra perkeltos į nacionalinę teisę ir perkėlimo terminas dar nepasibaigęs.

14. PAV įstatymo 1 priede numatyti ūkinės veiklos mastai, kuriuos planuojant vykdyti yra reikalinga atlikti PAV procedūras, o PAV įstatymo 2 priede numatyti veiklų mastai, kuriems privalomos atrankos procedūros. Šiuose prieduose įvardijama, kokiu atveju yra vertinamas gyvuliams įrengtų vietų skaičius, o kada – planuojamų auginti gyvulių skaičius. PAV įstatymo 1 priede nurodyta viena iš rūšių, kada planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, yra intensyvus kiaulių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms negu 30 kg), arba intensyvus paršavedžių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 900 vietų paršavedėms. Teismas nustatė, jog UAB „Idavang“ vykdoma veikla yra 10 000 vnt. paršelių nuo 7 iki 30 kg auginimas, kuri nepatenka į PAV įstatymo 1 priedo rūšių sąrašą. PAV įstatymo 2 priedo 1.1 punkte nurodyta, jog atranka dėl PAV atliekama, kai vykdoma kiaulininkystė (mažiau kaip 900, bet daugiau kaip 200 paršavedžių; mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 700 kitų kiaulių). Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog planuojamos ūkinės veiklos mastas nustatomas pagal fermos pajėgumą, neatsižvelgiant į auginamų kiaulių kiekį, amžių, svorį ar kt.

15. Teismas dėl pareiškėjo argumento, kad priimant Išvadą nebuvo vertinamas suminis PAV, rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. I-230-142/14, kuriame išaiškinta, jog ši veikla buvo nutraukta, todėl jos poveikis neturėjo būti vertinamas.

16. Teismas pabrėžė, jog PAV įstatymo nuostatos numato kompleksą kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar PAV yra privalomas. Atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą dėl PAV atlikimo privalomumo, taip pat privalo įvertinti ir aplinkybes, nurodytas PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje. Kalvarijos savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 17 d. išvadoje Nr. IS-1806-(4.15-01) (toliau – ir Kalvarijos savivaldybės išvada) nurodyta, kad pagrindinius motyvus dėl poreikio atlikti privalomą PAV išdėstė prašyme persvarstyti pirminę atrankos išvadą. Pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 11 dalį, gavus suinteresuotos visuomenės ir PAV subjekto siūlymus persvarstyti atrankos išvadą, buvo organizuotas persvarstymas, o PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalis numato, kad po persvarstymo atsakinga institucija priima galutinę atrankos išvadą – nurodyta nuostata neįpareigoja besąlygiškai atsižvelgti į kiekvieną teikiamą siūlymą, nes jie privalo būti pagrįsti, remiantis objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis įvertinti. Į Kalvarijos savivaldybės išvadą buvo atsižvelgta, tačiau Išvadą, įvertindama visas aplinkybes, priima atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra.

17. UAB „Idavang“ priklausantis žemės sklypas yra komercinės paskirties. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo žemę naudoti pagal paskirtį. Teismas atkreipė dėmesį, kad kitos paskirties žemės sklype negalima užsiimti paršelių auginimo veikla. Teismas nustatė, kad UAB „Saerimner“ (šiuo metu – UAB „Idavang“) priklauso žemės sklypų, kurie yra žemės ūkio paskirties, o taip pat ne žemės ūkio paskirties statinių, kurie teisėtai yra kitos paskirties sklype. Pareiškėjo teiginius, jog ūkinę veiklą UAB „Idavang“ vykdo nepakeitusi žemės paskirties ir tokia ūkinė veikla negali būti pripažįstama teisėta, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

18. Teimas, pažymėdamas dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu, kuriame buvo nurodyta, jog strateginį pasekmių aplinkai vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, kurio 27 straipsnio pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtino Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašas įgyvendina Aplinkos apsaugos įstatymo 27 straipsnį, o ne PAV įstatymą. Planuojama ūkinė veikla (paršelių auginimas) niekaip negali būti laikoma planu ir programa, kuriai reikalingas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pareiškėjo reikalavimą vertino kaip nepagrįstą.

III. 19. Pareiškėjas Santakos kaimo bendruomenė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas paaiškina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė klaidinančiais ir nepagrįstais duomenimis – tariamais teismų sprendimais, todėl neatskleidė bylos esmės ir skundą atmetė nepagrįstai. Pabrėžia, jog, planuojant vykdyti kiaulininkystės ūkinę veiklą Fermoje, turi būti atlikta ne atranka dėl PAV, o PAV. Mano, jog UAB „Idavang“ ir Aplinkos apsaugos agentūra bando neteisėtai išvengti privalomų didesnio masto procedūrų atlikimo (PAV ir TIPK leidimo išdavimo), kurios yra privalomos siekiant vykdyti kiaulininkystės ūkinę veiklą Fermoje.

21. Pareiškėjas teigia, kad PAV atranka buvo atlikta remiantis akivaizdžiai klaidingu teisiniu pagrindu. Tai yra tiek PAV įstatymo, tiek Direktyvos pažeidimas. Nepaisant to, teismas dėl šio skundo pagrindo visiškai nepasisakė. Planuojama ūkinė veikla pagal savo mastą patenka į vieną iš PAV įstatymo priedų. Ferma yra statinys, skirtas intensyviam naminių gyvulių auginimui, kuriame yra ne mažiau kaip 25 000 vietų kiaulėms, todėl Ferma laikytina įrenginiu, kuris skirtas intensyviam kiaulių auginimui, jei yra daugiau nei 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms nei 30 kg), o planuojama ūkinė veikla patenka į PAV įstatymo 1 priedą, pagal kurį tokiai planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti PAV.

22. Pareiškėjas paaiškina, jog klaidingas planuojamos ūkinės veiklos kvalifikavimas ir netinkamas pagrindų taikymas sudaro prielaidas sukurti neteisėtą institucinę praktiką, taikant PAV įstatymo nuostatas tiek bendrai, tiek šiuo atveju išvengiant privalomų PAV procedūrų atlikimo. Tai pažeidžia Orhuso konvencijos nuostatas ir suinteresuotos visuomenės teises tinkamai dalyvauti PAV procedūroje. Tokiu būdu PAV procedūros vykdymo pagrindas visuomenei suponuoja planuojamos ūkinės veiklos galimo neigiamo poveikio aplinkai mastą ir reikšmingumą. Planuojama ūkinė veikla, kuri nepatenka į PAV įstatymo 1, 2 priedus, suinteresuotai visuomenei yra mažiau reikšminga, kadangi turi mažiau kenksmingos ir aplinkai bei visuomenei mažiau reikšmingos veiklos požymį.

23. Pareiškėjas pažymi, jog pagal LAT 2013 m. sausio 16 d. nutartį PAV procedūra negalėjo būti vykdoma, nes vykdant PAV atranką, UAB „Idavang“ Fermoje jau augino paršelius (vykdė kiaulininkystės ūkinę veiklą). Tai prieštarauja LAT 2013 m. sausio 16 d. nutarčiai, kuria UAB „Idavang“ buvo įpareigota šią veiklą nutraukti. Pareiškėjas pabrėžia, jog ūkinę veiklą Fermoje galima buvo pradėti vykdyti tik įgyvendinus teisės aktų reikalavimus.

24. Pareiškėjas teigia, jog esminis byloje keliamas teisės aiškinimo klausimas – kaip nustatomas planuojamos ūkinės veiklos mastas: pagal įrenginio dydį ar pagal planuojamos ūkinės veiklos vykdytojo deklaruojamą planuojamų laikyti gyvulių kiekį. Remiantis Direktyvos ir PAV įstatymo nuostatomis, planuojama ūkinė veikla konkrečiame statinyje yra apibrėžiama ne pagal planuojamų auginti naminių gyvulių kiekį, bet pagal statinio charakteristikas, t. y. planuojama ūkinė veikla, galinti daryti reikšmingą poveikį aplinkai, yra apibūdinama pagal objekto požymį – įrenginio (statinio) dydį. Nevertinant įrenginio projektinių pajėgumų, ūkinės veiklos vykdytojui sudaromos palankios sąlygos viršyti leidžiamą auginti gyvulių kiekį, o esminiai nukrypimai nuo leistinos ūkinės veiklos mastų, kurie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, tampa sunkiai kontroliuojami.

25. Aplinkos apsaugos agentūra laikosi praktikos, pagal kurią vertina deklaruojamą planuojamos ūkinės veiklos mastą, o ne taršos objekto požymį, t. y. įrenginio maksimalų projektinį pajėgumą. Pareiškėjas daro išvadą, jog ūkio subjektui ilgą laiką neteisėtai vykdant intensyvią gyvulių auginimo ūkinę veiklą konkrečiame įrenginyje, tokiai ūkinei veiklai turėtų būti atliekama ne PAV atranka, bet PAV. Taigi šiuo atveju planuojama ūkinė veikla yra ne 10 000 paršelių auginimas, tačiau paršelių (nepriklausomai nuo jų kiekio, amžiaus, svorio, lyties ar kt.) auginimas atitinkamo dydžio įrenginyje – Fermoje, nurodant Fermos projektinį pajėgumą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog LAT 2013 m. sausio 16 d. nutartyje nurodyta sąlyga, jog UAB „Idavang“ galės užsiimti norima ūkine veikla tik teisėtai gavusi TIPK leidimą, nustato kaip kvalifikuotina Fermoje planuojama vykdyti veikla, t. y. pagal Fermos projektinį pajėgumą. Remiantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 (toliau – ir TIPK leidimų taisyklės), 1 priedo 6.6.2 punktu TIPK leidimą reikia turėti vykdant intensyvų kiaulių auginimą, kai yra daugiau kaip 2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg).

26. Pareiškėjo teigimu, Išvada buvo priimta neturint jokių objektyvių duomenų apie Fermos pajėgumą – įrenginio dydį, t. y. atsakinga institucija neturi duomenų ir nenustatinėjo šio įrenginio pajėgumų. Tai yra savarankiškas Išvados panaikinimo pagrindas. Remiantis sistemine teisės normų analize, vykdant PAV procedūrą turi būti nustatyti ir pateikti objektyvūs duomenys apie įrenginio dydį (atitinkamai įrenginio pajėgumai turi būti žinomi ir suinteresuotai visuomenei).

27. LVAT 2015 m. sausio 22 d. nutartyje konstatuota, jog iš PAV įstatymo nuostatų matyti, kad PAV atrankos tikslas iš esmės yra įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Atitinkamai pripažinus, kad planuojama ūkinė veikla dėl minėtų ją apibūdinančių aplinkybių gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas. Pareiškėjas paaiškina, jog nagrinėjamu atveju atliekant PAV atrankos procedūrą būtent ir buvo konstatuota būtinybė numatyti tokias priemones. Išvados 9 punkte pažymėta, jog planuojama ūkinė veikla Kalvarijos kiaulių komplekse, įgyvendinus priemones, numatytas neigiamam ūkinės veiklos poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti, negali daryti reikšmingo poveikio aplinkai.

28. Pareiškėjas pabrėžia, jog siekiant vykdyti naują ūkinę veiklą Fermoje turi būti ištirtas ir įvertintas suminis PAV, atsižvelgiant ir į tai, kad šioje vietoje ilgą laiką buvo neteisėtai vykdoma kiaulininkystės ūkinė veikla, pagal savo mastą daug kartų viršijanti tas ūkinės veiklos masto apimtis, dėl kurių PAV buvo privalomas, o šios veiklos neigiamos pasekmės aplinkai nebuvo ir nėra ištirtos. Taigi negalimas planuojamos ūkinės veiklos vertinimas, neatsižvelgiant į jau iki šiol sukeltus taršos padarinius.

29. LVAT 2015 m. sausio 22 d. nutartyje nurodyta, jog atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima priimti tik tokiu atveju, kai neabejotinai konstatuojama, kad ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai. Pareiškėjas teigia, jog turi būti įrodyta, kad planuojama ūkinė veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai. Tik tokiu atveju galima išvada, kad PAV neturi būti atliktas. Atkreipia dėmesį, jog Išvadoje yra numatytos poveikį aplinkai mažinančios priemonės, o tai savaime patvirtina paties reikšmingo poveikio aplinkai faktą.

30. Pareiškėjas akcentuoja, jog teismas sprendime nepasisakė, kodėl PAV atrankos metu nebuvo atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pateiktus pasiūlymus.

31. UAB „Idavang“ priklausantis žemės sklypas yra komercinės paskirties. Aplinkybės, kad UAB „Idavang“ turi ir žemės sklypų, kurie yra žemės ūkio paskirties, nesuteikia UAB „Idavang“ teisės vykdyti kiaulininkystės ūkinę veiklą kitos paskirties žemės sklype.

32. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog strateginio pasekmių aplinkai vertinimo neatlikimo faktas laikytina vienu iš bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi strateginis pasekmių aplinkai vertinimas savo esme turi būti atliekamas prieš PAV procedūrą (taip pat ir prieš TIPK procedūrą), o jo neatlikimas sudaro PAV ir TIPK procedūrų metu priimtų sprendimų panaikinimo pagrindus. Vien tai, kad ūkinės veiklos planavimo procese privalomai vykdomos tam tikros administracinės procedūros yra atskiros ir savarankiškos, jokiu būdu nereiškia, kad jos nėra tarpusavyje susijusios. PAV, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo, TIPK leidimo išdavimo procedūrų atlikimas yra tos pačios planuojamos ūkinės veiklos realizavimo sąlygos.

33. Pareiškėjas teigia, jog Direktyvoje įtvirtintos nuostatos taikytinos tiesiogiai, kadangi egzistuoja visos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuluotos sąlygos: nuostatos suformuluotos aiškiai ir konkrečiai, o jų perkėlimo į nacionalinę teisę terminas yra pasibaigęs.

34. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

35. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentacija yra suformuota tinkamai ir pagrįstai. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismui Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. birželio 3 d. atsiliepime Nr. (16)-A4-5862 teikė išsamius paaiškinimus su nuorodomis į aktualų teisinį reguliavimą, kuo remiantis atliekant PAV atranką yra vertinamas kiaulių auginimo veiklos, o ne šiai veiklai skirtų statinių ir (ar) kiaulėms auginti skirtų vietų, poveikis; pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad vykdoma ūkinė veikla yra paršelių nuo 7 kg iki 30 kg auginimas (o ne statinių, vietų, skirtų šiai ūkinei veiklai eksploatavimas). Pabrėžia, kad pakartotinis nagrinėjimas dėl atliktos PAV procedūros tipo reikštų įsiteisėjusios LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2016 ir šia nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisėtumo kvestionavimą.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Idavang“ atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

37. UAB „Idavang“ paaiškina, jog pareiškėjo argumentai yra ne tik analogiški, dėl kurių teismai jau yra pasisakę nagrinėdami bylas, susijusias su UAB „Idavang“, bet ir klaidinantys (bandoma sutapatinti paršelių auginimo veiklą, dėl kurios priimta Išvada, su intensyvia kiaulių auginimo veikla, kuri buvo vykdoma pagal panaikintą TIPK leidimą, tačiau buvo nutraukta nuo 2013 m.).

38. Akcentuoja, kad ūkinės veiklos 10 000 paršelių nuo 7 kg iki 30 kg auginimas nepatenka į PAV įstatymo 1 priede nurodytą veiklų sąrašą, tai, be kita ko, yra pripažinta ir LVAT 2015 m. sausio 22 d. nutartimi.

39. Pabrėžia, jog LAT 2016 m. balandžio 7 d. nutartyje konstatuota, kad UAB „Idavang“ sprendimą, susijusį su TIPK leidimu, įvykdė, o pagal šį sprendimą nutraukta intensyvi kiaulių auginimo veikla ir paršelių auginimo veikla yra dvi skirtingos ūkinės veiklos, t. y. paršelių auginimo veiklai nėra taikomi tokie patys reikalavimai kaip intensyviai kiaulių auginimo veiklai. UAB „Idavang“ paaiškina, jog pareiškėjas jau skundo pateikimo pirmosios instancijos teismui dieną žinojo apie LAT 2016 m. balandžio 7 d. nutartį, tačiau vis tiek savo skunduose dėsto tuos pačius klaidinančius teiginius. Pareiškėjo teiginiai, susiję su planuojamos ūkinės veiklos vykdymo sąlygomis pagal LAT 2013 m. sausio 16 d. nutartį, yra visiškai nepagrįsti.

40. UAB „Idavang“ mano, jog Išvada yra teisėta, pagrįsta (ne tik teisės aktų nuostatomis, tačiau ir šiam ginčo atvejui jau suformuota teismų praktika), motyvuota, priimta, įvertinus planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį, poveikį aplinkai, lyginant su kita veikla, kuriai pagal PAV įstatymo 1 priedo 1.1. punktą būtinas PAV. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šią išvadą.

41. Pabrėžia, jog planuojamos ūkinės veiklos charakteristikos, pajėgumai yra svarbūs sprendžiant, kokia procedūra – atranka ar PAV turi būti atliekama dėl konkrečios planuojamos ūkinės veiklos.

42. UAB „Idavang“ daro išvadą, kad atsakovas objektyviai įvertino paršelių auginimo veiklą galimo poveikio aplinkai aspektu, įskaitant visas priemones, skirtas išvengti, sumažinti ar kompensuoti neigiamą poveikį aplinkai, ir pagrįstai nusprendė, kad PAV yra nereikalingas. Atrankos procedūros metu buvo surinkta ir išnagrinėta pakankamai informacijos ir duomenų, kad būtų galima vienareikšmiškai pasakyti, jog PAV paršelių auginimo veiklai nereikalingas.

43. Dėl suminio PAV teigia, jog Aplinkos apsaugos agentūra, priimdama Išvadą, išsamiai išnagrinėjo situaciją, susijusią su paršelių auginimo veikla, bei surinko ir įvertino objektyvius duomenis ir informaciją. Tai pagrindžia, kad paršelių auginimo veiklos PAV yra neprivalomas.

44. UAB „Idavang“ pabrėžia, jog atsakinga institucija ne tik įvertinto suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, bet ir į dalį jų atsižvelgė, t. y. buvo atlikti arčiausiai paršelių auginimo veiklos vykdymo vietos esančio paviršinio vandens telkinio vandens kokybės tyrimai, surinkta informacija.

45. Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatomis grindžiami klausimai dėl žemės paskirties nepatenka į PAV reglamentavimo sritį, todėl jie neturi būti sprendžiami atliekant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV privalomumo. Atkreipia dėmesį, kad ginčo kiaulininkystės kompleksas esamoje vietoje buvo pastatytas dar 1977 metais ir jame niekada nebuvo vykdyta kita nei gyvulininkystės veikla. Atmeta teiginius, jog žemės paskirtis gali būti kliūtimi atlikti atranką dėl paršelių auginimo veiklos PAV ar įvertinti šios veiklos reikšmingumą poveikio aplinkai aspektu.

46. Pareiškėjas remiasi Tvarkos aprašo nuostatomis, kurios jau nebegalioja. Be to, pagal šiuo metu galiojančio Tvarkos aprašo nuostatas paršelių auginimo veikla nelaikytina planu ar programa, kuriai turėtų būti atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.

47. Pažymi, kad pareiškėjas negali tiesiogiai remtis Direktyvos nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.).

49. Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gruodžio 23 d. galutinės atrankos išvados dėl UAB „Idavang“ planuojamos ūkinės veiklos – 10 000 paršelių (nuo 7 kg iki 30 kg) auginimo Kalvarijos kiaulių komplekse (padalinys 06) – poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.1)-A4-14404 teisėtumo ir pagrįstumo.

50. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu konstatavęs, kad ginčijama Išvada priimta objektyviai ir teisingai įvertinus faktines aplinkybes, tinkamai interpretavus ir taikius teisės aktų nuostatas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

51. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindo jį keisti ar naikinti: visų pirma, pažymėtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustato, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punktas – kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas). Taigi itin apibendrinti apeliacinio skundo argumentai (kaip pavyzdžiui, teiginiai, kad pažeistas teisės aktas, nedetalizuojant konkrečios jo nuostatos) nevertinami kaip patenkantys į apeliacinio skundo ribas, kuriose paprastai tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

52. Patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

53. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PAV atrankos vykdymo sąlygomis, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Ginčo atveju, pažymėtina, kad Išvada priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi, kuria pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas, panaikinus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gegužės 13 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (PAVNS)-MRS-381 „Dėl naujai planuojamos ūkinės veiklos – 10 000 paršelių auginimas Kalvarijos kiaulių komplekse (padalinys 06) – (duomenys neskelbtini) kaimas, Kalvarijos seniūnija, Kalvarijos savivaldybė, poveikio aplinkai vertinimo“ ir Aplinkos apsaugos agentūros 2013 m. gegužės 24 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (2.6)-A4-1861 „Dėl planuojamo UAB „Saerminer“ Kalvarijos kiaulių komplekso (padalinys 06) modernizavimo, įdiegiant aplinkos oro taršą bei kvapus mažinančias priemones poveikio aplinkai vertinimo“.

Šioje nutartyje, aiškindamas ir nagrinėjamoje byloje taikytos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-258 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 2, 3 ir 7 straipsnio ir šio įstatymo 1 ir 2 priedų nuostatas, teismas pažymėjo, kad „<...> įstatymų leidėjas eksplicitiškai nenustato, kad viršijus 3 000 auginamų kiaulių, kurių svoris mažesnis nei 30 kg, vienetų (auginimo vietų) ribą, tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimas visais atvejais turi būti atliekamas.

Tačiau darant prielaidą, kad įstatymo nuostatos nėra beprasmės, PAV įstatymo 2 priedo 1.1 punkte numatytas kitų nei paršavedės kiaulių skaičius, kuris nėra siejamas su šių gyvulių svoriu ar (ir) amžiumi, yra svarbi ir reikšminga aplinkybė, reikalaujanti atskiro ir papildomo atsakingos institucijos vertinimo priimant tiek atrankos išvadą, tiek galutinę atrankos išvadą, ar privalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. <...>“. Pažymėtina, kad toks aiškinimas suformuotas atsižvelgiant į tai, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama ne tik planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į PAV įstatymo 2 priede esantį Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, bet ir tuo atveju, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to pareikalauja, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, tam pritaria (PAV įstatymo 3 str. 3 d., 7 str. 1 d.), taip pat į tai, galutinės atrankos išvadoje turi būti argumentai, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, kad ginčo planuojama ūkinė veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, inter alia šią veiklą pagal bendruosius jos mastą apibrėžiančius duomenis vertinant minėtos PAV įstatymo 1 priedo 1.1 punkte nurodytos veiklos kontekste.

54. Kadangi UAB „Idavang“ planuoja ūkinė veikla – 10 000 paršelių (nuo 7 kg iki 30 kg) auginimas Kalvarijos kiaulių komplekse (padalinys 06) – nepatenka į PAV įstatymo 1 ir 2 priede nurodytus planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba dėl kurios turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašus, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad PAV įstatyme numatyta atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra veiklai, kuri yra, tačiau negalėjo būti vykdoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties pagrindu, negalėjo būti atliekama, nėra pagrįsti, o klausimas dėl tinkamo / netinkamo civilinėje byloje priimto sprendimo vykdymo nepatenka į šioje administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo ribas.

55. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su būtinybe atranką dėl PAV vykdyti atsižvelgiant į UAB „Idavang“ planuojamos ūkinės veiklos mastą, nustatomą pagal jo įrenginio (fermos) maksimalų projektinį pajėgumą, taip pat būtinybę vertinti tokios veiklos suminį poveikį aplinkai, dėl poveikio aplinkai reikšmingumo ir PAV objekto, papildomai pažymėtina, kad: atsakinga institucija atranką atlieka, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą, ir institucijos, atsakingos už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, priimta išvada apie planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą (PAV įstatymo 7 str. 5 d., Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. D1-6650 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), 7 p. (2014 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. D1-1026 redakcija). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios, o ne įmanomos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV įstatymo 7 str. 2 d.), kurios (konkrečios ūkinės veiklos) masto kontrolė, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra sudėtinga: pavyzdžiui, UAB „Idavang“ Fermoje vykdomos ūkinės veiklos mastas patikrintas 2015 m. rugsėjo 10 d.

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento, reaguojant į gautą skundą; dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su UAB „Idavang“ vykdomos veiklos suminio poveikio aplinkai vertinimo būtinybe, tarp jų ir dėl anksčiau neteisėtai vykdytos ūkinės veiklos liekamųjų reiškinių, pažymėtina, kad viena vertus, planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo proceso metu vertinamas bendras poveikis su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose (Metodinių nurodymų 1 priedo (2014 m. gruodžio 16 d.

įsakymo Nr. D1-1026 redakcija) 28 p.), o kita vertus, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie kokius nors UAB „Idavang“ vykdytos ūkinės veikos (intensyvus kiaulių (sunkesnių kaip 30 kg) auginimas, jeigu joms laikyti yra 3 000 ir daugiau vietų) liekamuosius reiškinius, galinčius įtakoti atrankos rezultatus. Kaip jau išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje, įstatymų leidėjas atvejus, kada laikoma, jog planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (jos elementams), yra išvardinęs PAV įstatymo 1 priede, o veiklas, kurių galimo poveikio aplinkai reikšmingumas nėra preziumuojamas, tačiau dėl kurių privalo būti atliekama atranka, siekiant nustatyti, ar konkreti planuojama ūkinė veikla potencialai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai – PAV įstatymo 2 priede.

Kadangi UAB „Idavang“ ūkinė veikla – 10 000 paršelių (nuo 7 kg iki 30 kg) auginimas Kalvarijos kiaulių komplekse (padalinys 06) – nepatenka į PAV įstatymo 1 ir 2 priede nurodytus planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, pareiškėjas, kaip pagrįstai nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Idavang“, iš esmės nenurodė jokių argumentų, susijusių su duomenimis dėl poveikio aplinkai, kurie privalėjo, tačiau nebuvo ar buvo nepakankamai išnagrinėti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo proceso metu, o planuojamos ūkinės veiklos charakteristikos ir (arba) priemonės, kurių numatoma imtis siekiant išvengti bet kokio reikšmingo neigiamo poveikio arba užkirsti jam kelią, yra dalis informacijos, teikiamos planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo (Metodinių nurodymų 8 p. ir jo 1 priedo 28 ir 32 p.), pareiškėjo argumentai, susiję poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimu, nėra pagrįsti.

56. Dėl pareiškėjo argumentų, kad UAB „Idavang“ ūkinė veikla planuojama vykdyti (vykdoma) kitos paskirties žemės sklype, todėl nepakeitus žemės paskirties, ji negali būti vykdoma ir jai negali būti atliekamos PAV procedūros, pažymėtina, poveikio aplinkai vertinimo tikslai yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai, sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti, o taip pat nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (PAV įstatymo 4 str.). PAV įstatymo nuostatos nereikalauja vykdyti PAV proceso tokiu atveju, kai remiantis įstatymų nuostatomis konkreti planuojama veikla – nepriklausomai nuo jos konkretaus poveikio aplinkai – apskritai nėra leistina pasirinktoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-194/2010). Ginčo atveju pareiškėjas argumentų, kad UAB „Idavang“ planuojama vykdyti ūkinė veikla pasirinktoje vietoje apskritai nėra galima, nenurodė. Pažymėtina, kad atsakovas Išvadoje nurodė, kad veiklos vykdytojas privalo užtikrinti, kad 10 000 paršelių (nuo 7 kg iki 30 kg) auginimo veikla bus vykdoma žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas atitiks teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau poveikio aplinkai vertinimas ir teritorijų planavimas yra teisiškai atskiri procesai, dėl ko teritorijų planavimo procedūrų poreikis nesąlygoja poveikio aplinkai vertinimo privalomumo (Išvados 8.3, 9.18.10 p.).

57. Pareiškėjo argumentai, kad iki dėl UAB „Idavang“ planuojamos ūkinės veikos nėra atliktas strateginio pasekmių aplinkai vertinimas, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimas nėra galimas, nėra pagrįsti, kadangi UAB „Idavang“ planuojama vykdyti ūkinė veikla, kuri, priešingai nei teigia pareiškėjas, nepatenka į PAV įstatymo 1 ar 2 prieduose numatytus planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, nepatenka į Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1467 redakcija), 6 punkte nurodytų atvejų, kuriais planų ir programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą atlikti privaloma, tarpą.

58. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kodėl PAV atrankos metu nebuvo atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pateiktus pasiūlymus: teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su suinteresuotos visuomenės pateiktų pasiūlymų, kurie buvo iš esmės analogiški Kalvarijos savivaldybės administracijos prašyme persvarstyti išvadą dėl PAV atrankos nurodytiems argumentams, atmetimu pasisakė. Pažymėtina, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra itin abstraktūs, iš esmės grindžiami itin lakoniškais teiginiais, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą UAB „Idavang“ planuojamai vykdyti ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliktas, o kitų PAV subjektų išvados, kad UAB „Idavang“ planuojamai vykdyti ūkinei veiklai PAV neprivalomas, yra nemotyvuotos ir neteisėtos.

59. Ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės neteigė (nenurodė argumentų), kad PAV įstatymo redakcijos, galiojusios procedūros dėl UAB „Idavang“ planuojamos vykdyti ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo vykdymo metu, nuostatos nebuvo ar buvo netinkamai suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais (1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, I tomas, p. 248) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114); 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL 2014 L 124, p. 1), todėl, nesant pagrindo konstatuoti jo nurodytų PAV įstatymo pažeidimų, taip pat nekilus abejonių dėl nagrinėjamai bylai aktualių nacionalinės teisės nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės aktams, pareiškėjo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, susijusių su 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES), nėra reikšmingi. Pažymėtina ir tai, kad į nuo 2017 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos PAV įstatymo (2017 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-529 redakcija) 2 priede nustatytą Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą patenka intensyvus paršelių nuo 7 iki 30 kg (3 mėn.) auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra 25 000 ar daugiau (PAV įstatymo 2 priedo 1.1.3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas