2018-12-04 Nr. AB-22244-3-61-3-03587-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-843-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03587-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen Craft“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen Craft“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen Craft“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauen Craft“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 84 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat teismo prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.

Nurodė, kad Sprendime nurodoma, kad patvirtinta 70 169 EUR suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 81 straipsnio 2 dalimi, turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio Sprendimo įteikimo dienos.

Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog sumokėjus ar išieškojus baudą, ypač jei jos suma yra didelė, gali reikšmingai pablogėti įmonės finansinė padėtis, sutrikti atsiskaitymai su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.), kas gali pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui, šių praradimų kompensavimas gali būti pakankamai sudėtingas, nes įvertinti juos pinigais iš esmės gali būti neįmanoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-229/2012). Be to, kitoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs: „tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylų dėl Nutarimo panaikinimo, priimtų palankų pareiškėjui sprendimų ir nebūtų sustabdytos ginčijamo Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktu pareiškėjams paskirtų baudų (viso – 2 887 500 Lt) išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjų grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas. Ginčo teisme laikotarpiu negalėdami naudotis paskirtos baudos dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjai patirtų nuostolius ir kitas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jiems paskirtos baudos išieškojimu, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais. <...> Skundžiamo atsakovo Nutarimo dalies, susijusios su baudų skyrimu pareiškėjams, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo Nutarimo nevykdymas.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Kauen Craft“ skundą, tačiau prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo motyvuojamas iš esmės tik galimu jo interesų pažeidimu. Taip pat įvertinęs pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą, nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III. Pareiškėjas UAB „Kauen Craft“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo argumento, kad pareiškėjas nepagrindė teiginio, jog dėl reikalaujamos sumokėti piniginės sumos jo veiklai bus padaryti neigiami padariniai akcentuoja, kad vien didelės baudos išieškojimas savaime sukelia neigiamas finansines pasekmes, nes tik dėl šios priežasties pareiškėjas ginčo teisme laikotarpiu neturės jokių galimybių disponuoti paskirtos baudos dydžio apyvartinėmis lėšomis. Atitinkamai, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra visiškai nepagrįstos.

Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo argumento, kad pareiškėjas iš esmės siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tačiau, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendimo, kuriuo pareiškėjui kyla piniginė prievolė, sustabdymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o pareiškėjo prašymas sustabdyti tokio sprendimo galiojimą gali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-473/2009 ir kt.).

Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo argumento, kad priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, tai neapsunkins teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad „ tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Nutarimo panaikinimo, priimtų palankų pareiškėjui sprendimų ir nebūtų sustabdytas ginčijamo Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktu pareiškėjams paskirtų baudų <...> išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštu, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjų grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtu apsunkintas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011). Pareiškėjo teigimu, Sprendimo, kuriuo pagrindu pareiškėjui kyla net 70 169 EUR piniginė prievolė, galiojimo nesustabdymas reikštų teisinę situaciją, kuomet net ir palankaus teismo sprendimo atveju, pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį, t. y. pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje būtų apsunkintas.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad Sprendimu pareiškėjas yra įpareigotas sumokėti 70 169 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Vadovaujantis MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčio mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosiomis sumomis padengti. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui pateikus skundą dėl mokesčių prievolės teisėtumo, 70 169 Eur mokestinės prievolės priverstinis išieškojimas stabdomas pagal Mokesčių administracinio įstatymo nuostatas, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių. Taigi, UAB „Kauen Craft“ argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala yra nepagrįsti.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų (šiuo atveju – mokestinio ginčo) lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (žr., pvz., 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1131-261 /2015; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-354-1062/2018).

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

Nurodo, kad kreipėsi į Inspekciją, prašydamas išaiškinti, ar gamintojams ir importuotojams patikslinus mokesčio deklaraciją už 2013 m. ir sumokėjus mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) priimtų sprendimų, sąlygojusių mokestinės lengvatos praradimą, panaikinimo, gamintojai ir importuotojai turės teisinę galimybę patikslinti mokesčio deklaraciją už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius.

Inspekcija, atsakydama į minėtą kreipimąsi, nurodė, kad „vadovaujantis MAĮ 80 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas, kuris skaičiuojamas už einamuosius metus ir praėjusius penkerius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, įmonės po 2018 metų nebegalės patikslinti aplinkos taršos mokesčių deklaracijų už 2013 metus”.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo UAB „Kauen Craft“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pareiškėjas teismui apskundė Departamento Sprendimą, kuriuo patvirtintas 2018 m. rugpjūčio 8 d. aktas Nr. K-10. Šiame sprendime apskaičiuota ir nurodyta pareiškėjui sumokėti 70169 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo galiojimą.

MAĮ 13 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą inter alia (be kita ko) administruojamas mokestis už aplinkos teršimą. Nors mokesčio už aplinkos teršimo administravimas, šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo apskundimas pasižymi tam tikra specifika, numatyta MAĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei kituose teisės aktuose, bet pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama MAĮ nustatyta tvarka.

MAĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamas ginčas iš esmės atitinka mokestinio ginčo požymius. Pareiškėjas yra padavęs skundą dėl valstybės įstaigos, kuri įgaliota tikrinti, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai už aplinkos teršimą, sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo jam buvo nurodyta sumokėti atitinkamą mokesčio sumą. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nenumato kitokios taisyklės nei yra nustatyta MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje. Taigi darytina išvada, kad ginčijamų mokesčių priverstinis išieškojimas yra sustabdytas pagal įstatymą, nes pareiškėjas yra padavęs skundą, kilus mokestiniam ginčui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą nėra pagrindo, nes tai būtų teisiškai beprasmiška.

Nors ginčijama Sprendimo dalis, apskritai, turi tiesioginę įtaką kitiems institucijų administraciniams veiksmams – mokestiniam patikrinimui, mokestinės nepriemokos apskaičiavimui, jos išieškojimui ir pan., tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (žr., pvz., 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008; 2018 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-442/2018).

Išanalizavusi anksčiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Kaip minėta, pareiškėjo skundžiamas Sprendimas nesukuria pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytų neigiamų pasekmių. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas dėl skundžiamo Sprendimo patirs didelius finansinius sunkumus, bus sutrikdyta arba neįmanoma jo veikla, nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad dėl Sprendimo galiojimo jo patirtų finansinių nuostolių nebus galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nors nutartyje nenurodė visų reikšmingų motyvų, iš esmės priėmė teisingą nutartį, todėl 2018 m. spalio 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen Craft“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė