2020-04-15 Nr. AB-7526-3-61-3-00837-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-165-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00837-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Šeškinės poliklinikai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti jam iš atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovas, Tarnyba) 1 289,63 Eur žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas D. G., jam atsakovo teritoriniai padaliniai nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2013 m. sausio 23 d. nustatė 50 proc. netekto darbingumo, o nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. – 45 proc. netekto darbingumo. 2016 m. balandžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktu D. G. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2051 m. spalio 17 d. buvo nustatytas 45 proc. netektas darbingumas.

3. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 25 straipsnį asmenys, kuriems nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, turi teisę gauti valstybinę netekto darbingumo pensiją. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas paskyrė ir mokėjo šią pensiją D. G..

4. Pareiškėjas kreipėsi į eismo įvykio kaltininką M. P. su reikalavimu atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dėl D. G. paskirtos pensijos padarytą žalą. Kaltininkas atlygino žalą tik iš dalies, todėl pareiškėjas 2016 m. vasario 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. M. P., nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, 2016 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu, kuriuo prašė patikrinti, ar D. G. nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. buvo teisėtai ir pagrįstai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagal neplaninės kontrolės procedūrą pradėjo pakartotinį D. G. darbingumo lygio vertinimą dėl 2016 m. balandžio 7 d. nustatyto 45 proc. netekto darbingumo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2051 m. spalio 17 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. spalio 13 d. sprendimu pripažino nepagrįstais teritorinio skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktą ir pažymą bei juos pakeitė. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius šiame sprendime konstatavo, kad teritorinio skyriaus sprendimas nustatyti netektą darbingumą nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2051 m. spalio 17 d. priimtas nepagrįstai, t. y. teritorinis skyrius nustatė darbingumo lygį nepareikalavęs iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentų, pagrindžiančių D. G. diagnozes, o būtent, Sprendimų kontrolės skyrius rėmėsi papildomai gauta 2016 m. liepos 27 d. neurologo konsultacija, 2016 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologo konsultacija.

5. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 13 d. sprendimo pagrindu pareiškėjas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu D. G. nutraukė netekto darbingumo pensijos mokėjimą nuo 2016 m. lapkričio 1 d., atitinkamai patikslino ieškinį atsakovui M. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-715-545/2017 pareiškėjo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam iš M. P. 1 503,24 Eur sumą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. išmokėtos D. G. netekto darbingumo pensijos, iš pareiškėjo priteisė dalį M. P. turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 564,57 Eur.

6. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu dėl Tarnybos teritorinio skyriaus kaltės, t. y. dėl nepagrįsto 2016 m. balandžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo akto ir darbingumo lygio pažymos, kurių pagrindu D. G. buvo nustatytas 45 proc. netektas darbingumas nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2051 m. spalio 17 d., pareiškėjas patyrė 1 289,63 Eur žalą, t. y. 725,06 Eur netekto darbingumo pensijos, išmokėtos D. G. už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., ir 564,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš pareiškėjo M. P. naudai civilinėje byloje, kurios Tarnyba pareiškėjui neatlygino. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 straipsnio 1 dalies norma, atsakovas turi atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų veiksmų.

7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad jo atsakomybė kildinama iš tariamo neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmų, todėl šį santykį reglamentuoja CK 6.271 straipsnis, pagal kurį reikia nustatyti, ar buvo padaryti neteisėti veiksmai viešojo administravimo srityje. Atsakovas paaiškino, kad darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Remdamasis Tvarkos aprašo 35 punktu, atsakovas atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą, jei asmenys nesutinka su teritorinio skyriaus priimtu sprendimu. Atsakovo Sprendimų kontrolės skyrius, kai į jį buvo kreiptasi su prašymu pakartotinai įvertinti D. G. nustatyto darbingumo lygio pagrįstumą, atsižvelgęs į paaiškėjusias naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atliko pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai laikytini teisėtais.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Šeškinės poliklinika atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad poliklinika nėra kompetentinga atlikti ekspertinį neįgalumo nustatymo lygio vertinimą ir pasisakyti dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo civilinės atsakomybės, jo teritorinio skyriaus sprendimo pagrindu pareiškėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išmokėjus valstybinę netekto darbingumo pensiją, kai vėliau atsakovo Sprendimų kontrolės skyrius po pakartotinio asmens darbingumo lygio įvertinimo nustatė kitą darbingumo lygį, be to, iš pareiškėjo civilinėje byloje priteisus bylinėjimosi išlaidas, kai buvo atmestas jo reikalavimas priteisti netekto darbingumo pensiją iš kaltojo dėl sužalojimo asmens.

12. Teismas įvertino teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše (toliau – ir Kriterijų aprašas) bei Tvarkos apraše, bei, jį apibendrinęs, pažymėjo, kad kompetencija nustatyti asmens darbingumo lygį suteikta Tarnybos teritoriniams skyriams, kurie tai atlieka tiek vertindami medicininius, tiek asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Darbingumo lygio vertinimas susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių turėjimu ir jų pritaikymu, nes vertinami įvairūs medicininiai dokumentai ir, paprastai dalyvaujant vertinamajam asmeniui, pagal iš anksto nustatytus kriterijus nustatoma, kokia yra šio asmens sveikatos būklė ir kokie, panaudojus visas galimas medicinines ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemones, išlikę funkciniai sutrikimai, kaip jie daro įtaką asmens gebėjimus dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Kartu suinteresuotiems asmenims suteikta galimybė pateikti skundus Tarnybai dėl jos teritorinių skyrių atliktų darbingumo lygio vertinimų pagrįstumo. Tokiu atveju Tarnyba atlieka pakartotinį asmens darbingumo lygio vertinimą. Tuo atveju, jeigu Tarnyba nustato didesnį darbingumo lygį, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra sprendimo Tarnyboje priėmimo diena, o tuo atveju, kai Tarnyba nustato mažesnį darbingumo lygį, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra keičiamame Tarnybos teritorinio skyriaus sprendime nurodyta darbingumo lygio nustatymo termino pradžia, o anksčiau Tarnybos teritorinio skyriaus priimtas sprendimas ir išduotos pažymos laikomos negaliojančiomis. Prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą teismas paaiškino kaip vertinamo neįgalaus asmens interesų apsaugą, nes asmens teisinę padėtį bloginantis Tarnybos sprendimas sukelia teisines pasekmes nuo jo priėmimo, o asmens teisinę padėtį gerinantis Tarnybos sprendimas sukelia teisines pasekmes nuo pradiniame Tarnybos teritoriniame sprendime nurodyto momento.

13. Teismas nurodė, kad Socialinio draudimo pensijų įstatymo 25 straipsnis nustato, jog teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį <...>. Remiantis šio įstatymo 26 straipsniu, asmens darbingumo lygį <...>, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Tarnyba. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ginčyti Tarnybos sprendimus dėl darbingumo lygio <...>, atsiradimo laiko ir termino.

14. Teismas pažymėjo, kad aptariamu atveju Tarnybos teritorinis skyrius ne kartą vertino D. G. darbingumo lygį ir nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2013 m. sausio 23 d. nustatė 50 proc. netekto darbingumo, o nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. – 45 proc. netekto darbingumo. Tai pareiškėjui buvo pagrindas paskirti ir mokėti D. G. netekto darbingumo pensiją. Tarnybos teritorinis skyrius 2016 m. balandžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 1231 įvertino, kad D. G. neteko 45 proc. darbingumo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2051 m. spalio 17 d. Tuo pagrindu pareiškėjas 2016 m. balandžio 10 d. sprendimu nusprendė mokėti D. G. netekto darbingumo pensiją. Tarnyba, pagal neplaninės kontrolės procedūrą atlikusi pakartotinį D. G. darbingumo lygio vertinimą, 2016 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. SS-2764 priėmė naują sprendimą nuo 2016 m. spalio 13 d. nustatyti D. G. 90 proc. darbingumo lygį. Iš šio sprendimo teismas nustatė, kad Tarnyba kitaip nei teritorinis skyrius įvertino diagnozę, žymimą pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM kodu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sužalojimo padariniai). Tarnyba dėl šio sveikatos sutrikimo kreipėsi papildomų duomenų ir, priimdama sprendimą, rėmėsi papildoma 2016 m. liepos 27 d. antrinio lygio neurologo konsultacija ir papildoma 2016 m. rugsėjo 19 d. tretinio lygio Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologo konsultacija. Tarnybos 2016 m. spalio 13 d. sprendimo pagrindu pareiškėjas priėmė 2016 m. spalio 19 d. sprendimą ir nutraukė netekto darbingumo pensijos D. G. mokėjimą nuo 2016 m. lapkričio 1 d.

15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, manydamas, jog Tarnybos teritorinis skyrius nepagrįstai D. G. nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2051 m. spalio 17 d. nustatė 45 proc. netekto darbingumo lygį, teigė, kad tuo Tarnyba padarė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui žalą, nes laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. D. G. buvo paskirta ir išmokėta 725,06 Eur netekto darbingumo pensijos. Be to, pareiškėjo manymu, dėl nepagrįstai nustatyto D. G. darbingumo lygio jis patyrė 564,57 Eur bylinėjimosi išlaidų Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2‑715‑545/2017, kurioje buvo atmestas jo reikalavimas regreso tvarka priteisti netekto darbingumo pensiją, išmokėtą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., iš kaltojo dėl D. G. sužalojimo asmens.

16. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinį santykį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, pagal kurią juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Iš esmės tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir šio įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d., 18 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad tokia žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka, turi būti įrodytas bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatytų CK, buvimas. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi įrodyti, jog jis D. G. netekto darbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. išmokėjo neteisėtai ir tai įvyko dėl atsakovo neteisėtų ir kaltų veiksmų, taip pat kad pareiškėjas civilinėje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl atsakovo neteisėtų (kaltų) veiksmų.

17. Teismas įvertino, kad pareiškėjas D. G. netekto darbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. mokėjo teisėtai. Šiuo laikotarpiu galiojo Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, kuriuo D. G. netekto darbingumo lygis buvo įvertintas 45 proc. Tarnyba, atlikusi pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, priėmė naują sprendimą nustatyti D. G. 90 proc. darbingumo lygį nuo 2016 m. spalio 13 d. Kaip buvo minėta, toks Tarnybos sprendimas (termino požiūriu) buvo priimtas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, siekiant nepabloginti D. G. teisinės padėties. Vadinasi, Tarnybos sprendimas darbingumo lygį vertinti 90 proc. sukėlė teisines pasekmes tik nuo 2016 m. spalio 13 d., todėl pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą, numatytą Socialinio draudimo pensijų įstatymo 25 ir 26 straipsniuose, ginčo laikotarpiu mokėti D. G. aptariamą pensiją. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms išsireikalauti iš kitų asmenų teisėtai apdraustiesiems išmokėtas išmokas.

18. Teismas nesutiko, kad Tarnybos 2016 m. spalio 13 d. sprendimas įrodo, jog Tarnybos teritorinio skyriaus veiksmai vertinant D. G. darbingumo lygį buvo neteisėti ir kalti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies taikymo ir bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų požiūriu. Tarnybos 2016 m. spalio 13 d. sprendimą didesniu procentu vertinti D. G. darbingumo lygį lėmė pakartotinio darbingumo lygio vertinimo procedūros metu Tarnybos gauti papildomi dokumentai – 2016 m. liepos 27 d. antrinio lygio neurologo konsultacija ir 2016 m. rugsėjo 19 d. tretinio lygio Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini) sužalojimo padarinių įvertinimo.

Tačiau Tarnybos 2016 m. spalio 13 d. sprendime nėra konstatuota, kad teritorinis skyrius netinkamai įvertino pirminius medicininius dokumentus, kurie jam buvo pateikti vertinant D. G. darbingumo lygį, pvz., kad juose nebuvo užfiksuota atitinkama asmens sveikatos būklė, jos nulemti funkciniai sutrikimai, kad jie nebuvo pagrįsti reikiamais tyrimais ar pan., kas suponuotų, jog Tarnybos teritorinis skyrius netinkamai atliko jam priskirtų funkcijų vykdymą. Priešingai, iš VšĮ Šeškinės poliklinikos atsiliepime į prašymą išdėstytų aplinkybių matyti, kad šeimos gydytojo siuntime buvo nurodyta diagnozė, pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM žymima kodu (duomenys neskelbtini), siuntime buvo pateiktas vertinimas „(duomenys neskelbtini) sužalojimo padariniai Fkl II, progresuojanti vidutinio sunkumo forma“, nurodyta, kad diagnozėms pagrįsti buvo atlikti reikiami tyrimai, pažymėta, kad pareiškėjas, prieš jį siunčiant darbingumo lygio nustatymui, lankėsi pas neurologą, ortopedą traumatologą, kitus medicinos specialistus.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 26 straipsnį pareiškėjui suteikta teisė ginčyti Tarnybos sprendimus dėl darbingumo lygio, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas šios teisės nerealizavo, vadinasi, pareiškėjui jokių abejonių dėl Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nekilo. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjo atstovė, pas pareiškėją dirba medicinos specialistai, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę įvertinti medicininius darbingumo lygio vertinimo aspektus.

Remdamasis šiais argumentais teismas priėjo prie išvados, kad Tarnybos 2016 m. spalio 13 d. sprendimas neįrodo, jog Tarnybos teritorinio skyriaus veiksmai vertinant D. G. darbingumo lygį buvo neteisėti ir kalti, bei kad tuo pagrindu atsakovui kyla pareiga atlyginti Valstybiniam socialinio draudimo fondui tariamai padarytą žalą.

19. Teismas nurodė, jog pareiškėjas atsakovo teritorinio skyriaus neteisėtus veiksmus grindė ir tuo, kad, jo vertinimu, teritorinis skyrius pažeidė bendrąją atidumo ir rūpestingumo pareigą, nes pagal Tvarkos aprašo 13.1 punktą nesikreipė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorine kortele ar į kitas įstaigas dėl papildomų dokumentų pateikimo. Teismas tokią pareiškėjo poziciją vertino kaip deklaratyvią ir nepagrįstą medicinos srities žiniomis. Tvarkos aprašo 13 punktas nustato, kad Tarnybos teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos, esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka.

Taigi, šiems teritorinio skyriaus įgaliojimams realizuoti būtina nustatyti, kad teritoriniam skyriui pateikti medicininiai ar kiti dokumentai neišsamūs ar jų nepakanka. Tai reiškia, kad pagal bendrąją taisyklę Tarnybos teritoriniai padaliniai, vertindami asmenų darbingumo lygį, turi remtis būtent gydymo įstaigų pateikta pirmine informacija, o kreiptis dėl papildomų dokumentų ar aukštesnio lygio medicinos specialistų vertinimų gali tik esant neišsamiai informacijai ar esant neaiškumų. Pareiškėjas, deklaratyviai teigdamas, jog teritorinis skyrius turėjo realizuoti aptartus įgaliojimus, jokiais medicinos srities duomenimis nepagrindė, kad teritoriniam skyriui gavus iš VšĮ Šeškinės poliklinikos pirminius medicininius dokumentus, jie nebuvo išsamūs ar jų nepakako.

D. G. netekto darbingumo lygio 45 proc. įvertinimą lėmusi diagnozė, specialistų konsultacijų duomenys buvo užfiksuoti pirminėje teritoriniam skyriui pateiktoje medžiagoje, tuo tarpu nei pareiškėjas, nei teismas, neturėdami specialiųjų žinių medicinos srityje, neturi pagrindo vertinti, kad šie duomenys vis dėlto nebuvo išsamūs ar nebuvo pakankami. Pareiškėjo daromą išvadą, kad pirminė Tarnybos teritoriniam skyriui pateikta informacija nebuvo išsami ar pakankama, paneigė ir paties pareiškėjo elgesys, kuomet jis, turėdamas medicinos specialistų, nesuabejojo darbingumo lygio vertinimo pagrįstumu.

Teismas pažymėjo, kad Tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatyta galimybe Tarnybai skundo pagrindu atlikti pakartotinį asmens darbingumo vertinimą siekiama kuo objektyvesnio, visapusiškesnio, tuo pačiu teisingesnio darbingumo lygio nustatymo, tačiau vien tai, kad Tarnyba, atlikdama tokį vertinimą ir gavusi papildomas medicinos specialistų išvadas, priima sprendimą kitaip nei teritorinis skyrius vertinti asmens darbingumo lygį, savaime neįgalina teritorinio skyriaus atlikto darbingumo lygio vertinimo kvalifikuoti kaip neišsamaus, atlikto pažeidžiant bendrąją atidumo ir rūpestingumo pareigą, nebent tokias išvadas būtų galima daryti iš Tarnybos sprendimo, keičiančio teritorinio skyriaus sprendimą, ginčą dėl Tarnybos sprendimo nagrinėjusių institucijų sprendimų, kitų duomenų, pagrįstų medicinos srities žiniomis.

Nagrinėjamu atveju nei Tarnybos sprendime, nei kituose dokumentuose neužfiksuota, kad Tarnybos teritorinis skyrius darbingumo vertinimą atliko neišsamių, neaiškių medicininių dokumentų pagrindu, nepagrįstai neišsireikalavo papildomų duomenų ar pan. Dėl šių motyvų teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad teritorinio skyriaus neteisėtus veiksmus įrodo Tvarkos aprašo 13 punkte numatytų įgalinimų nerealizavimas.

20. Teismas apibendrino, kad pareiškėjas atsakovo veiksmuose neįrodė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir CK numatytų sąlygų, dėl kurių kyla atsakovo pareiga atlyginti pareiškėjo nurodomas sumas, t. y. aplinkybių, jog pareiškėjas D. G. netekto darbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. išmokėjo neteisėtai ir tai įvyko dėl atsakovo neteisėtų ir kaltų veiksmų, taip pat kad pareiškėjas civilinėje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovo neteisėtų (kaltų) veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo prašymą tenkinti.

22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir CK numatytų atsakovo atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas remiasi CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 6.246 straipsnio 1 dalimi.

23. Pažymi, kad nors Kriterijų aprašo nuostatose įtvirtinta Tarnybos teritorinių skyrių teisė, bet ne pareiga imtis atitinkamų priemonių, tačiau pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą neteisėtų veiksmų sampratą civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl Tarnybos teritoriniai skyriai, spręsdami klausimą dėl asmens darbingumo lygio, turi elgtis atidžiai, rūpestingai ir kiekvienoje situacijoje kruopščiai vertinti, yra poreikis imtis aptartų priemonių, ar ne.

24. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius konstatavo, kad Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas D. G. nustatyti netektą darbingumą nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2051 m. spalio 17 d. priimtas nepagrįstai, kad Tarnybos teritorinis skyrius 2016 m. balandžio 7 d. nustatė darbingumo lygį (pažyma DL-1 Nr. 0944994) nepareikalavęs iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentų, pagrindžiančių D. G. nustatytas diagnozes. Nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus išvadoje nėra užfiksuota, jog Tarnybos teritorinis skyrius nepagrįstai neišsireikalavo papildomų dokumentų. Būtent dėl dokumentų, pagrindžiančių D. G. nustatytas diagnozes ir po traumos išlikusius padarinius, trūkumo, siekdamas objektyviai ir išsamiai įvertinti D. G. sveikatos būklę, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius prašė pateikti išsamią neurologo konsultacijos išvadą. Šią poziciją pagrindžia ir aplinkybė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius D. G. netektą darbingumą sumažino nuo 45 proc. iki 10 proc., t. y. net 35 proc. Toks žymus darbingumo lygio pakeitimas patvirtina, kad Tarnybos teritorinis skyrius, kaip buvo nurodyta ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime, darbingumo lygį nustatė remdamasis neišsamiais medicininiais dokumentais.

25. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip motyvą, pagrindžiantį Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo teisingumą ir pagrįstumą, nurodė, jog pareiškėjui, kuriam pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 26 straipsnio 2 dalį suteikta teisė ginčyti Tarnybos sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino, to nedarė, kas reiškia, jog pareiškėjui jokių abejonių dėl šio sprendimo teisėtumo nekilo. Tokiu būdu teismas pareiškėjui perkėlė atsakovui teisės aktais suteiktų funkcijų įgyvendinimą ir šių funkcijų vykdymo priežiūrą. Pagal Kriterijų aprašą būtent Tarnyba nustato asmens darbingumo lygį vertindama medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, todėl teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas galėjo įvertinti medicininius darbingumo lygio aspektus, tačiau nesuabejojo D. G. nustatytu darbingumo lygiu, nėra tinkamas ir pakankamas argumentas, įrodantis Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo pagrįstumą. Atsakovui nėra suteikta kompetencija vertinti asmenų netekto darbingumo lygio pagrįstumą. D. G. 50 proc. netekto darbingumo lygį Tarnyba nustatė nuo 2010 m. sausio 25 d., o nuo 2013 m. balandžio 16 d. – 45 proc., t. y. nustatytas netekto darbingumo procentas ilgus metus iš esmės beveik nepakito, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo abejoti Tarnybos sprendimų pagrįstumu.

26. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymi, kad pareiškėjas neįrodė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pats administracinio akto pakeitimas nėra savaime pakankamas pagrindas valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos. Pareiškėjo teigimu, jis turtinę žalą patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. Tarnybai nepagrįstai nustačius apdraustajam mažesnį darbingumo lygį, kas sąlygojo nepagrįstą netekto darbingumo pensijos išmokėjimą bei teismo išlaidų apmokėjimą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja savo pradiniame skunde išdėstytus argumentus dėl atsakovo kaltų veiksmų ir kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą netinkamos įrodinėjimo pareigos paskirstymo aspektu.

30. .Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Pareiškėjas savo reikalavimą grindė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi bei Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 6.246 straipsnio 1 dalimi, nustatančiais bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas : neteisėtus veiksmus ar neveikimą, atsakovo kaltę bei priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir neteisėtos veikos. Taigi, skirtingai nuo valstybės viešosios atsakomybės atvejų pareiškėjas turėjo įrodyti ir atsakovo kaltę, t.y. kad atsakovo darbuotojai yra kalti dėl netinkamai ir neteisėtai nustatyto darbingumo lygio.

32. Nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Tarnybos teritorinio skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.1231 D. G. nuo 2016 m. kovo 31 d. nustatytas 45 proc. netektas darbingumas dėl autoįvykio, kuris įvyko 2009 metais. Remdamasis minėtu aktu VSDFV Vilniaus skyrius pagal 2016 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. PE_SP8-4722 mokėjo D. G. netekto darbingumo pensiją. Kilus ginčui, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius iš naujo įvertino D. G. netekto darbingumo lygį, 2016 m. spalio 13 d. sprendimu Nr.SS-2764 pripažino nepagrįstais teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo aktą ir pažymą bei juos pakeitė, nustatęs D. G. tik 10 proc. netekto darbingumo. Pagrindine darbingumo lygio vertinimo akto panaikinimo priežastimi buvo nurodyta tai, kad nebuvo pareikalauti bei įvertinti papildomi medicininiai dokumentai. Įvertinus Sprendimą Nr.SS-2764 ir Aktą Nr.1231 matyti, kad juose buvo vertinama ta pati diagnozė – (duomenys neskelbtini) sužalojimas , tačiau kitaip įvertinti šio sužalojimo padariniai, atsižvelgus į papildomus medicininius dokumentus, kuriuos Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius išreikalavo iš antrinio bei tretinio lygio gydymo įstaigose dirbančių neurologų jau po Tarnybos teritorinio skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr.1231 priėmimo.

33. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog netekto darbingumo pensijos išmokėjimą lėmė neteisėti ir kalti atsakovo darbuotojų veiksmai. Tarnybos teritorinio skyriaus darbuotojai, tuo metu nustatydami darbingumo lygį, įvertino iš gydymo įstaigų gautus medicininius dokumentus, laikė juose užfiksuotus duomenis pakankamais ir išsamiais. Šią išvadą patvirtina ir trečiojo suinteresuotojo asmens VšĮ Šeškinės poliklinika pozicija, kad visos paciento diagnozės buvo užfiksuotos ir išsamiai aprašytos medicininiuose dokumentuose. Vien tai, kad pakartotinai tikrinant darbingumo lygio įvertinimo teisingumą, buvo papildomai užklausti specialistai ir, remiantis vėliau gautomis neurologų konsultacijomis, pasikeitė D. G. darbingumo lygio vertinimas, neįrodo, kad 2016 m. balandžio 7 d. aktas buvo priimtas dėl neteisėtų ir kaltų veiksmų ar kad Tarnybos teritorinio skyriaus darbuotojai tyčia ar dėl neatsargumo nevertino turimų duomenų ar juos įvertino neteisingai. Kartu pareiškėjas net ir procesiniuose dokumentuose nenurodė, jog atsakovo darbuotojai būtinai privalėjo atlikti kokius nors papildomus veiksmus, numatytus Tvarkos apraše, prieš priimdami Aktą. Darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas kaltai nevykdė konkrečiuose teisės aktuose nustatytos pareigos ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nesant kaltės, negalima ir civilinė atsakomybė.

34. Konstatavus tai, netenka teisinės reikšmės ir apeliacinio skundo argumentas apie netinkamus pirmosios instancijos teismo motyvus, susijusius su pareiškėjo teise ginčyti Tarnybos sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo.

35. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius