c3aad1cf-643a-4f36-9446-d64f8b9e3750 · Kauno apylinkės teismas

                                   Civilinė byla Nr. 2-2007-660/2012Teismo proceso Nr. 2-21-3-00097-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos:128.2.; 128.19.; 116.1.; 116.4. KAUNO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 27 d.Kaunas Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjai T. G., jos atstovui advokatui Linui Mažonui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus atstovui R.

Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi su pareiÅ¡kimu (b.l. 1-2) į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) atnaujinti pareiÅ¡kėjai praleistÄ terminÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai praÅ¡ymui pateikti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo J. L. ir A. L. į žemės sklypÄ , 5,26 ha, esantį (duomenys neskelbtini);

2) atnaujinti praleistÄ terminÄ dokumentams pateikti, dėl J. L. ir A. L. nuosavybės teises įrodančius dokumentus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo nustatymo;

3) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. L. ir A. L. nuo 1935 m. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,26 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)PareiÅ¡kėja T. G. pareiÅ¡kimÄ palaiko, praÅ¡o tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad 2007 metais per Visus Å ventus sutiko pažįstamÄ A. Ž., kuri paklausė ar ji susitvarkė tėvų žemę. A. Ž. pasakė, kad jos (pareiÅ¡kėjos) tėvai turėjo žemę, kuriÄ pirko iÅ¡ jos tėvų. Po to ji pradėjo ieÅ¡koti tėvų žemės (duomenys neskelbtini) kaime.

Žemės buvo 5,26 ha. Kreipėsi į žemėtvarkÄ 2007 m., ten jai nurodė eiti į archyvus ir ieÅ¡koti dokumentų ir kreiptis į teismÄ . Anksčiau apie tėvų žemę ji nieko nežinojo, nes gimė (duomenys neskelbtini). Tėvas L. J., J., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Motina L. A., J., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini) kaime gyveno nuo gimimo iki 1958 metų. Gyvendami (duomenys neskelbtini) kaime, tėvai turėjo namÄ ir turėjo arus - visa žemė priklausė kolÅ«kiui, nuosavybės nebuvo jokios.

Dokumentų archyvuose ieÅ¡kojo, bet nieko nerado. A. Ž. gimusi (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) metais A. Ž. buvo 10 metų.PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Linas Mažonas paaiÅ¡kino, kad 2007 metais pareiÅ¡kėja sutiko savo buvusiÄ kaimynę A. Ž., kuri gyveno (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios sužinojo, kad pareiÅ¡kėjos tėvas nupirko žemę bÅ«tent iÅ¡ A. Ž. tėvų, iÅ¡ R.. Sužinojusi aplinkybes, kad nuosavybės teise tÄ Å¾emę valdė jos tėvai, pareiÅ¡kėja kreipėsi į žemėtvarkÄ su praÅ¡ymu 2007-11-29, kuriame prašė atstatyti nuosavybę į savo tėvų L. turėtÄ Å¾emę.

KAVA davė atsakymÄ , kad yra praleisti terminai ir Å¡iuos klausimus reikia spręsti teismo keliu, praÅ¡ant teismo atnaujinti terminus. T. G. praÅ¡ymu Kauno apskrities žemėtvarkos skyrius sudarė 2011-04-12 žemės sklypų ribų nustatymo planÄ . Prie jo buvo pridėtas J. L. valdos ribų nustatymo aktas, kuriame yra su liudytojų parodymais nustatytas žemės sklypas, kurį valdė pareiÅ¡kėjos tėvas L. iki nacionalizacijos. A. Ž. nurodė kur yra žemė ir pasirašė akte. Taip pat byloje yra 2007-12-19 Kauno apskrities archyvo pažyma, kurioje yra nurodyta, kad 1945-1948 metų Garliavos valsčiaus Å«kinėse knygose yra įraÅ¡ytas J.

L. Å«kis. Å iuo įrodymu bei dviejų liudytojų paaiÅ¡kinimais grindžia savo pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kėjos tėvai toje žemėje pasistatė savo gyvenamÄ bÅ«stÄ â€“ namus, nes triobesius niekada nesistato ant nuomojamos žemės. Tai patvirtina, kad nuosavybės teise pareiÅ¡kėjos tėvai toje vietovėje turėjo žemę. PareiÅ¡kėja yra gimusi (duomenys neskelbtini)metais, tuo metu visas turtas jau buvo nacionalizuotas ir fiziÅ¡kai ji ir negalėjo žinoti ir nežinojo apie žemę, nes tuo metu jau niekas ir nebekalbėjo apie jokiÄ nuosavybę, žmonės buvo tremiami ir t.t., ir nieko nėra nuostabaus, kad pareiÅ¡kėjos tėvai net neužsiminė apie tai, kad turėjo žemę ir pan., todėl dėl jos nežinojimo ji net ir negalėjo kreiptis, nes ji nežinojo, kad buvo tokia nuosavybė ir tik atsitiktinumo dėka, ji iÅ¡ buvusios kaimynės A.

Ž. sužinojo apie tėvų turėtÄ Å¾emę tik 2007 metais. Tai yra svarbi priežastis.Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas R. Å . paaiÅ¡kino, kad NŽT laikosi nuomonės, iÅ¡dėstytos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ . Juridinis faktas turi bÅ«ti nustatoma laikantis įstatymų. Pateikti archyviniai dokumentai po nacionalizacijos, kurie nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais negali bÅ«ti. Dėl Å¡ios priežasties yra praÅ¡oma nustatyti faktÄ . Tiek dėl fakto, tiek dėl termino atnaujinimo palieka spręsti teismo nuožiÅ«rai.

Praktikoje taip daroma, kad žemės sklypų ribos atkuriamos pagal sklypų gretimybes, anksčiau tai darė ne žemėtvarka ir ne KAVA ir šiuo metu ne NŽT, o Valstybinio žemės fondo specialistai, kaip ir šiuo atveju. Yra kviečiami liudytojai, kurie turi informacijos, dalį planų, kurie buvo iki nacionalizacijos ir jie maždaug įsivaizduoja kur buvo kieno žemė, tuo labiau, kad dauguma žemių yra atkurta jau anksčiau ir ribos daugmaž yra žinomos. Šis planas yra tinkamais, tai numato ir įstatymas, kad galima liudytojų pagalba nustatyti ribas.Liudytoja A.

Ž. paaiÅ¡kino, kad ji gimė (duomenys neskelbtini). Dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad pareiÅ¡kėjos tėvas L. J. maždaug 1936 metais pirko žemę (duomenys neskelbtini)kaime iÅ¡ jos tėvo L. B.. Po to statėsi triobas, jos broliai padėjo miÅ¡kÄ vežti, statyti, tai ji matė ir prisimena, nes kaimynystėje gyveno. Tame name J. L. gyveno su savo žmona. Jų kaimynai buvo G., J. ir Ž., o paskui K. atėjo į žentus pas Ž.. Per karÄ visiems žemes atėmė 1941 m. Pagal planÄ negali parodyti kur buvo jos tėvo žemė, nes yra mažai raÅ¡tinga, žino, kad galÄ lauko atmatavo ir pardavė J.

L.. Kad tėvas pardavė J. L. žemę, tokių dokumentų ji neturi. 2007 m. susitiko su T. G. ir paklausė jos, ar ji neatsiėmė savo tėvų žemės, ji pasakė, kad nieko nežino apie tėvų žemę, tai ji jai pasakė, kad iÅ¡ jos tėvų jos tėvai pirko žemę. Liudytoja M. P. paaiÅ¡kino, kad ji gimė (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini).. T. G. tėvai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, turėjo žemės. Pirko žemę prieÅ¡ karÄ ir triobÄ statė. Pažįsta pareiÅ¡kėjÄ nuo seniai, nes netoli gyveno - (duomenys neskelbtini) kaime.

J. L. buvo stalius ir statė pirma daržinę. J. L. žemė ribojosi su P., J., A. žemėmis ir paskui jau buvo jos (M. P.) tėvų žemė, o atstumas buvo apie pora kilometrų.PareiÅ¡kimas netenkintinas.Dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.PareiÅ¡kėja T. G. nurodė priežastis, dėl kurių ji praleido įstatymo numatytus terminus pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės atkÅ«rimo ir dokumentams pateikti: kad ji tik 2007 metais sužinojo iÅ¡ A. Ž. apie tai, jos pareiÅ¡kėjos tėvai J.

L. ir A. L. nuosavybės teise turėjo ir valdė iki 1940 m. nacionalizacijos 5,26 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)k., Kauno r., kurį 1935 m. pirko iÅ¡ A. Ž. tėvo – R.; ir kad pablogėjo jos sutuoktinio A. P. G. sveikata - sunkiai vaikÅ¡to dėl sÄ narių problemų, pasunkėjo astmos liga, dėl to jai tenko rÅ«pintis Å«kiu, kadangi augina gyvulius ir Å«kininkauja, todėl iki Å¡iol neturėjo galimybės kreiptis dėl nuosavybės teisių atstatymo į jos tėvų turėtÄ Å¾emę.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2007 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrių su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti tėvų žemę (b.l. 4).2008-01-15 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius raÅ¡tu Nr. 23 pranešė pareiÅ¡kėjai, kad pagal LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. pakeitimo įstatymÄ ji praleido terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo (2001-12-31), taip pat pilietybę, bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus (2003-12-31), tačiau sutinkamai su 2004-10-12 LR Seimo priimtu LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. pakeitimu, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytÄ terminÄ pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujintas (b.l. 4).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-489 buvo pakeista 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 10 straipsnio 1 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad piliečiai, praleidę nustatytus terminus praÅ¡ymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal šį įstatymÄ .

Å i teisės norma nustatė praÅ¡ymų padavimo terminÄ iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir Å¡is tapo naikinamuoju, tačiau 2004 m. spalio 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. spalio 26 d. Å io įstatymo 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

Taigi Å¡ia įstatymo nuostata naikinamasis terminas pakeistas atnaujinamuoju ir piliečiai įgijo teisę paduoti praÅ¡ymus po nurodytos datos, t. y. 2001 m. gruodžio 31 d. ir, esant svarbioms priežastims, praÅ¡yti teismo atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui paduoti. Pagal nagrinėjamų teisės normų prasmę, svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas praÅ¡ymui ar dokumentams pateikti, laikytinos nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai buvo kliÅ«timi realizuojant Ä®statymo numatytas teises.Teismas laiko, kad pareiÅ¡kėja 2007 metais sužinojusi apie tai, kad jos tėvai turėjo žemę (duomenys neskelbtini)kaime, bÅ«dama rÅ«pestinga galėjo įgalioti kitÄ asmenį tvarkyti jos reikalus, susijusius su nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu.

Ä®vertinus visus pareiÅ¡kėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti laikomos priežastimis, pateisinančiomis terminų praleidimÄ , kuris atsitiko dėl pačios pareiÅ¡kėjos neveikimo, nerÅ«pestingumo ir aplaidumo, ir jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vertinamos kaip svarbios priežastis, dėl kurių praleisti terminai turėtų bÅ«ti atnaujinami.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes pareiÅ¡kėjos T.

G. praÅ¡ymas dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ paduoti bei pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, atmestinas. Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo praktikoje“ nurodė, kad pareiÅ¡kime dėl žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieÅ¡kovas nurodo sandorį, Å¡io sudarymo faktas turi bÅ«ti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sÄ lygas. Å iuo atveju turi bÅ«ti taikomas Napoleono Kodeksas, nes jis galiojo tuo metu Užnemunėje (dabartiniai Lazdijų, Marijampolės. VilkaviÅ¡kio, Å akių rajonai, dalis Prienų rajono, Kauno miesto ir rajono). Pagal tuo metu galiojusio Napoleono Kodekso 711 str. nuosavybė galėjo bÅ«ti įgyjama paveldėjimu, dovanojimu ar testamentu, sutartimi, senėjimu, priaugimu, sujungimu į vienÄ (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-15-153/2009).

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog sandoris bÅ«tų įvykęs.Byloje nepateikta dokumentų, patvirtinančių faktÄ , jog J. L. ir A. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)k. Kauno r. Lietuvos centrinis valstybės archyvas dokumentų apie A. ir J. L. (duomenys neskelbtini)kaime turėtÄ Å¾emę ir žemės pirkimÄ bei pirkimo-pardavimo akto archyvuose saugomuose fonduose nerado (b.l. 5). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos taip pat neturi duomenų, pagrindžiančių praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (b.l. 4).

Kauno apskrities archyvas žinių apie A. ir J. L. (duomenys neskelbtini) kaime turėtÄ Å¾emę iki 1940 metų neturi (b.l. 6). Kauno apskrities archyvo dokumentų fonde buvo rasti duomenys, jog 1945-1946 bei 1947-1948 metų Garliavos valsčiaus (duomenys neskelbtini)kaimo Å«kinėse knygose yra įraÅ¡ytas L. J., J. Å«kis (b.l. 6). Tačiau Å¡is faktas negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad pareiÅ¡kėjos tėvai 1935-1940 metais valdė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)k.LingvistiÅ¡kai ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1, 9 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 ir 1993 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 349 nuostatas, sprendžiant dėl nuosavybės teisės patvirtinimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo prasme teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas.

Å is faktas gali bÅ«ti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ , tiek valdymo nuosavybės teise faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d, nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. L. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2009). Dokumentų, pagrindžiančių faktÄ , jog J. L. ir A. L. iki nacionalizacijos, t.y. 1940 m., valdė 5,26 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)rajone, nėra.Liudytojų A.

Ž. ir M. P. paaiškinimai vertinini kritiškai atsižvelgiant į tai, jog tariamo sandorio metu – 1936 m., jos buvo mažametės (atitinkamai (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Be to, yra nesutapimų tarp pareiškėjos ir liudytojos nurodytų aplinkybių: liudytojos A. Ž. teigimu, pareiškėjos tėvas pirko žemę iš jos tėvo L. B., o pareiškėja pareiškime nurodė, kad iš A. Ž. sužinojo, jog tėvas pirko žemę iš jos tėvo R.. Iš J. L. buvusios žemės valdos ribų nustatymo 2011-04-12 akto matyti, kad pareiškėja T.

G. žemės valdos ribų nustatymo metu nurodė kitas, nei pareiškime teismui, tariamo sandorio aplinkybes, o būtent: žemės įgijimo data pareiškime - 1935 m., o akte - 1939-1940 m.; kita sandorio šalis pareiškime – R., akte - K. R. duktė - N. B. (b.l. 7). Iš žemės sklypo ribų pagal liudininkų A. Ž. ir A. R. parodymus nustatymo plano matyti, kad J. L. sklypo ribos ribojosi su K. R., P. G., A. Ž., G. žeme, tačiau jų tarpe nėra liudytojos A. Ž. nurodyto asmens L. B., iš kurio, kaip teismo posėdžio metu parodė liudytoja, dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime tariamai pirko pareiškėjos tėvas.

 Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir iÅ¡tirtas bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dalyje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad J. L. ir A. L. nuo 1935 m. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės 5,26 ha sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini) k., Kauno rajone, nustatymo netenkintinas.IÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 12,00 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 444 str. 2 d. 1 p., 4 p., 448 str., 577-578 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos T. G. pareiÅ¡kimo dalyje dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus netenkinti.PareiÅ¡kėjos T. G. pareiÅ¡kimo dalyje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad J. L. ir A. L. nuo 1935 m. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,26 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nustatymo netenkinti.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12,00 Lt (dvylika litų 00 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - VMI, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka per Kauno rajono apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                             Larisa Tamulionienė