c3a85dd6-e82c-4dab-8e65-be593b344d7a · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė bylaNr Civilinė byla Nr. 2-950-793/2011 Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 116.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 29 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant atsakovui V. B., atsakovo atstovui advokatui V. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui UADB „Ergo Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nustatė: ieÅ¡kovė T.

Ž. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (T I, b.l. 3-9). Bylos nagrinėjimo teisme metu, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį tikslino ir 2009-02-11 teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė T. Ž. praÅ¡o: priteisti iÅ¡ atsakovo – avarijos kaltininko V. B. atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ turtinę žalÄ pinigais – viso priteisti 1500,00 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo – avarijos kaltininko V.

B. 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui pinigais; priteisti iÅ¡ atsakovo – avarijos kaltininko V. B. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 139,80 Lt ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios atsiras vėliau, ryÅ¡ium su padidėjusia Å¡alyje infliacija, kainų augimu, nedarbo lygiu ir kt., priteisti iÅ¡ atsakovo 11 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Nurodo, kad 2005-08-11 Klaipėdos miesto Rimkų gyvenvietėje ties Tiesiosios gatvės gyvenamųjų namų Nr. 17 ir 14, atsakovas bÅ«damas neblaivus ir vairuodamas savo automobilį pervažiavo net du kartus ieÅ¡kovės deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ , padarė pirÅ¡tų lūžimÄ ir taip jÄ sužalojo visam gyvenimui.

MinėtÄ autoįvykį matė ieÅ¡kovės nepilnametis vaikas, kuriam buvo padarytas didžiulis stresas. IÅ¡ įvykio vietos atsakovas pasiÅ¡alino, jokios pagalbos nesuteikė. Dėl avarijos metu ieÅ¡kovė ir jos Å¡eimos nariai patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , kurį iki Å¡iol nėra atlyginta. Turtinę žalÄ sudaro: iÅ¡laidos gydymui ir vaistams, transportui, taip pat prarastos pajamos dėl nedarbingumo. Tretysis asmuo UADB „Ergo Lietuva“, kurioje buvo apdrausta atsakovo, kaip automobilio savininko ir autotransporto valdytojo civilinė atsakomybė, atsakovo padarytos žalos ieÅ¡kovei neatlygino.

Savo neteisėtais, tyčiniais veiksmais atsakovas po autoavarijos dar daugiau privertė ieÅ¡kovę papildomai patirti stresÄ , asmens pažeminimÄ , apkalbų, dvasinį sukrėtimÄ ir visokius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , visokių nepatogumų, nemigos, stipriÄ bendravimo galimybių sumažėjimÄ , įvairias kančias, sveikatos pablogėjimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , todėl padaryta neturtinė žala, kuri įvertinta 10000,00 Lt, tik iÅ¡ dalies galės kompensuoti patirtÄ skausmÄ , iÅ¡gyventÄ pažeminimÄ .Atsakovas V.

B. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad pasibaigė ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl tuo pagrindu ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. Teigia, kad ieÅ¡kovei sužalota plaÅ¡taka buvo dėl jos pačios kaltės, atsakovas nėra kaltas, todėl jis neprivalo atlyginti žalos ieÅ¡kovei. Nurodo, kad atsakovas buvo apsidraudęs privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl draudimo kompanija privalo atlyginti nukentėjusiajam visÄ turtinę žalÄ ir neturtinę žalÄ 500,00 EUR dydžio, nes autoįvykio metu galiojantis įstatymas numatė tik tokio maksimalaus dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .

Tik likusiÄ neturtinę žalÄ privalėtų atlyginti atsakovas, jei jis bÅ«tų buvęs kaltas dėl autoįvykio. Be to, ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 10000,00 Lt neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis. IeÅ¡kovės turėtos advokato iÅ¡laidos buvo patirtos baudžiamojoje byloje, todėl Å¡ioje civilinėje byloje negali bÅ«ti atlygintinos, o reikalavimas dėl 11 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo neturi juridinio pagrindo. Pažymi, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė jokių įrodymų į bylÄ nepateikė.Tretysis asmuo UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka.

Mano, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepagrįstai, jame suformuluoti reikalavimai nėra paremti jokiais tinkamais įrodymais, be to, jis pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senatį, todėl turėtų bÅ«ti atmestas. Nurodo, kad trečiajam asmeniui pareiga atlyginti žalÄ kyla tik tuo atveju, kuomet nustatoma apdraustojo asmens civilinė atsakomybė dėl kilusių eismo įvykio pasekmių, esant visoms civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinoms sÄ lygoms. Atsakovas nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybės patrauktas nebuvo, todėl dėl ieÅ¡kovės sužalojimo neatsakingas.

IeÅ¡kovės iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstos jokiais įrodymais, be to, praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų. Teigia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti jos turėtos iÅ¡laidos nepagrįstos.IeÅ¡kovė T. Ž. į teismo posėdį neatvyko, teismus pripažinus jos neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis, byla nagrinėtina ir iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kovei nedalyvaujant.Atsakovas V.

B. su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka.Atsakovo atstovas advokatas V. R. su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka.Tretysis asmuo UADB „Ergo Lietuva“ į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.Atsakovas V. B. teismo posėdyje nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodytais motyvais ir papildomai paaiÅ¡kino, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog dėl įvykio kalta pati ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė pati darydama pažeidimÄ lipo į Å¡ulinį. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinys atmestinas.Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v.

A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2008; kt.). Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676, bylos Nr. 3K-3-447/2008).Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ;

Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (LR CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676, bylos Nr. 3K-3-447/2008).Å ioje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo turtinę ir neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl jai padaryto sveikatos sužalojimo. Turtinę žalÄ ieÅ¡kovė kildino iÅ¡ iÅ¡laidų, patirtų dėl 2005-08-11 Klaipėdos miesto Rimkų gyvenvietėje ties Tiesiosios gatvės gyvenamaisiais namais Nr. 17 ir 14 jai padaryto rankos plaÅ¡takos sužalojimo, neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ fizinio skausmo ir nepatogumų, patirtų sužalojimo metu.Taigi, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus tokio pobÅ«džio reikalavimus, bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ dėl kiekvieno iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų, t. y. tiek neturtinei žalai, patirtai dėl sužalojimo, tiek turtinei žalai, kuri, ieÅ¡kovės teigimu, patirta dėl iÅ¡laidų vaistams ir dalies darbo užmokesčio netekimo.

Reikalavimams priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ dėl patirto sveikatos sužalojimo ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2005-08-11, t. y. nuo sužalojimo momento, nes fizinį skausmÄ ir kitus dėl to atsiradusius nepatogumus ji patyrė sužalojimo metu.Pagal prijungtÄ baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 30-0616-05 nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2005-09-28 nutarimu pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje dėl 5250,00 Lt civilinio ieÅ¡kinio. IeÅ¡kinys suraÅ¡ytas 2008-08-10, teisme ieÅ¡kinys gautas 2008-08-12.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog ieÅ¡kovė nesuėjus ieÅ¡kinio senaties terminui kreipėsi į teismÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, todėl pagrindo taikyti ieÅ¡kinio padavimo senatį nėra.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2005-08-11, apie 14.20 val. Tiesiojoje gatvėje ties namu Nr. 14, Klaipėdoje atsakovas V. B., bÅ«damas blaivus, vairuodamas automobilį VW „Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga užvažiavo ant ieÅ¡kovės T.

Ž. rankos, kuri lipo lauk iÅ¡ vandentiekio Å¡ulinio, esančio važiuojamojoje kelio dalyje. V. B. iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo,, tačiau 16.30 val. atvyko į Eismo priežiÅ«ros skyrių (b.b. medžiaga Nr. 30-0616-05, b.l. 1). Po daugkartinio ieÅ¡kovės kreipimosi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratÅ«rÄ dėl baudžiamosios bylos Nr. 30-0616-05 atnaujinimo, 2010-11-04 Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu T. Ž. skundas atmestas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 30-0616-05 neatnaujintas.

IÅ¡ 2010-08-20 Klaipėdos miesto apylinkės prokuroro J. S. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ turinio matyti, jog nustatyta, kad iÅ¡ tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, jog nėra jokių patikimų duomenų, kad T. Ž. bÅ«tų tinkamai pažymėjusi Å¡ulinį, kuriame atliko vandenės pompavimo darbus. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. B. negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad Å¡ulinyje gali bÅ«ti žmogus. Vien plastmasinis butelis, padėtas Å¡alia Å¡ulinio nepripažintinas kaip tinkama priemonė pažymėti pavojingÄ kelio vietÄ .

Todėl nutarime konstatuota, kad V. B. KET reikalavimų nepažeidė bei nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. (b.b. medžiaga Nr. 30-0616-05, b.l. 1136-137). Iš VšĮ Klaipėdos ligoninės 2005-08-23 pažymos Nr. 17-3993 matyti, jog T. Ž. į ligoninę pristatyta 2005-08-11,16.30 val. Diagnozė: kairėsv rankos delnikaulio ir III piršto distalinės flangos lūžis (T.1, b. l. 29)LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieÅ¡kovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ â€“ ieÅ¡kinio faktinį pagrindimÄ . IeÅ¡kovui neįrodžius ieÅ¡kinio faktinio pagrindimo, ieÅ¡kinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡kus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi Å¡ioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sÄ sajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Ä®rodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimÄ formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.Ä®statymas civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiamas ne sutartinės, bet deliktinės atsakomybės klausimas, nes turtinė prievolė, atsiradusi dėl žalos, nesusijusi su sutartiniais santykiais, t. y. prievolės Å¡alių iki teisės pažeidimo nesiejo teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ teisės normas dėl civilinės atsakomybės ne kartÄ konstatuota, kad civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebÅ«tų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011)Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, Å¡i teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų – sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo iÅ¡raiÅ¡ka, ji įpareigoja elgtis taip, kaip analogiÅ¡koje situacijoje elgtųsi bonus pater familias;

Å¡ios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).Nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos, atlyginimo, teismas pirmiausia privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, be kurių atsakomybė iÅ¡ viso neatsiranda.

Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai nėra specialus civilinės atsakomybės atvejis, todėl tam, kad bÅ«tų konstatuota atsakovo V. B. prievolė atlyginti žalÄ turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti atsakovo veiksmai, kaltė.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog pati ieÅ¡kovė, netinkamai pažymėdama atidarytÄ Å¡ulinį elgėsi labai nerÅ«pestingai ir neatsargiai. LR CK 6.270 str. nustatyta atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jei atsakovas neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Laikytinas nepagrįstu ieÅ¡kovės argumentas, kad žala jai padaryta dėl atsakovo kaltės, nes iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog ieÅ¡kovės plaÅ¡takos sužalojimÄ lėmė jos pačios neatsargus elgesys.

Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas prieÅ¡ tai minėtÄ ieÅ¡kovės didelį nerÅ«pestingumÄ ir neatsargumÄ laikyti visiÅ¡ka atsakovo atsakomybę Å¡alinančia aplinkybe. Taigi, byloje iÅ¡ esmės nėra nustatytos visos įstatyme numatytos sÄ lygos, dėl kurių atsirado atsakovo atsakomybė dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos, taip pat ir neturtinės (CK 6.246, 6.247, 6.248).Padarius iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra kaltas dėl 2005-08-11 įvykusio įvykio, atsižvelgiant į tai, jog konstatuota, kad autoįvykį sÄ lygojo, bÅ«tent pačios ieÅ¡kovės didelis neatsargumas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovui kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ dėl autoįvykio metu ieÅ¡kovės plaÅ¡takos sužalojimo.IeÅ¡kinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė ir nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė bei priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei padarytos žalos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ savo nutartyse dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo yra pasisakęs, jeigu nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygos nėra teisinės prasmės nagrinėti ir spręsti klausimÄ dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų, Å¡iuo atveju, nenustačius atsakovo kaltės, klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nespręstinas ir iÅ¡samiau nepasisakytina.Vadovaujantis tuo kas iÅ¡dėstyta, nenustačius atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų nesant visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio, todėl jis atmestinas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Ieškinį atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos, todėl dėl jų dydžio ir pagrįstumo išsamiau nepasisakytina. (LR CPK 93 str. 1 d.).Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo 4000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b.l. 103, T. 3, b.l. 77). Esant nurodytai įstatyminei nuostatai ir patirtoms atsakovo išlaidoms iš ieškovės atsakovui priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. CPK 93 str. 4 d. nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2, ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Å alių procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , apimtį, vykusių teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, atliktus kitus procesinius veiksmus, tai pat atsižvelgiant ir į Å¡alių turtinę padėtį (ieÅ¡kovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba) vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, laikytina, jog yra pagrindas nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos 75 proc. ir priteistina 25 proc. patirtų iÅ¡laidų, t.y. 1000,00 Lt.Bylos medžiaga nustatyta, kad byloje valstybė turėjo 42,65 Lt, iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 92 str.).

Atmetus ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovės. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes Å¡ių iÅ¡laidų vykdymo iÅ¡laidos bÅ«tų didesnės už iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui V.

B., a. k. (duomenys neskelbtini)Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                         Petras Mineikis