2013-03-20 Nr. AB-708-3-63-3-00464-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P602-85/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00464-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 80.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013 m. vasario 13 d. teikimą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-766-609-2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams O. M. ir A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas; KRATC) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės O. M. (toliau – ir atsakovė) priteisti 240,30 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos, iš atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) priteisti 125,30 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Prašyme (b. l. 4-7) nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, buvo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Paaiškino, kad Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Nurodė, kad atsakovai vietine rinkliava apmokestinti už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal turimą nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal nuosavybės teise priklausančio turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Pažymėjo, kad atsakovams buvo siunčiami pranešimai, tačiau atsakovai į pranešimus nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti sumos dydžio įsiskolinimas.

2012 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (b. l. 26) buvo nutarta apie bylos nagrinėjimą atsakovams O. M. ir A. M. pranešti viešo paskelbimo būdu ir 2012 m. lapkričio 20 d. specialiame tinklalapyje buvo patalpintas pranešimas apie bylos nagrinėjimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b. l. 37-40) pareiškėjo prašymą patenkino visiškai ir priteisė iš O. M. 240,30 Lt, o iš A. M. 125,30 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.

Teismas rėmėsi Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Pažymėjo, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Nurodė, jog komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Taip pat rėmėsi Rinkliavų įstatymu, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Pažymėjo, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, jog savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 5 punktas (aktuali 2008 m. gruodžio 23 sprendimo Nr. T2-426 redakcija) numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Nurodė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Pažymėjo, kad remiantis Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6 punktu vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Nuostatų 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro. Nurodė, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 24-29 punktai).

Nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtino, kad nuo 1996 m. rugpjūčio 2 d. atsakovei O. M. nuosavybės teise priklausė 32/150 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. rugpjūčio 2 d. atsakovui A. M. nuosavybės teise priklausė 32/300 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jie pagal Nuostatų 6 punktą yra laikytini vietinės rinkliavos mokėtojai ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovai nustatyta tvarka kreipėsi dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, teismas neturėjo. Remdamasis pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos teismas patvirtino, kad atsakovės O. M. įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 240,30 Lt, atsakovo A. M. įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tuo pačiu laikotarpiu – 125,30 Lt. Pažymėjo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovų turimų patalpų paskirtis – gyvenamasis namas, todėl atsakovus apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas.

Nurodė, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė, kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Nustatyta, jog atsakovai sprendime minimu laikotarpiu prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdę, todėl pareiškėjo prašymą laikė pagrįstu.

III. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutartimi (b. l. 64-65) nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, siūlydamas paduoti teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-766-609-2012.

Teismas nurodė, kad 2013 m. sausio 15 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tikslinant duomenis, kurie buvo gauti grąžinus neįteiktą pašto siuntą, adresuotą O. M., nurodant, kad gavėja mirusi, teismas 2013 m. sausio 16 d. ir 2013 m. sausio 21 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 10-ąjį notaro biurą bei Klaipėdos miesto 4-ąjį notaro biurą dėl duomenų apie atsakovės mirtį ir paveldėjimą pateikimo. Pažymėjo, jog 2013 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto 4-asis notaro biuras teismui pateikė 1991 m. lapkričio 15 d. ir 1995 m. vasario 22 d. paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą, iš kurių buvo nustatyta, kad O. M. mirė 1989 m. liepos 4 d. ir jos turimą turtą paveldėjo dukra L. S. ir sūnus A. M..

Pažymėjo, jog teismas 2013 m. sausio 24 d. pateikė užklausimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento civilinės metrikacijos skyriui, prašant informuoti, ar buvo įregistruotas O. M., gimusios 1926 m. balandžio 26 d., mirties faktas. Pagal gautus duomenis teismas nustatė, kad O. M., A., gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė 1989 m. liepos 4 d. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu į teismą, nurodė netikslius duomenis apie O. M. gimimo metus, vietoje 1928 m. parašęs 1926 m.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 bei 10 punktais, pagal kuriuos procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ar pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pažymėjo, kad O. M. negalėjo būti ginčo šalimi, kadangi ji mirė 1989 m. liepos 4 d. Atsižvelgiant į tai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu iš atsakovės priteisdamas įsiskolinimą už vietinę rinkliavą, kuri skaičiuojama nuo 2008 m. liepos 1 d., padarė esminį materialinės teisės normų taikymo pažeidimą, galėjusį turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pabrėžė, kad aplinkybės apie O. M. mirties faktą nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, kadangi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. rugsėjo 18 d. pažymoje nebuvo pateikta informacijos apie asmens mirties faktą, teismui buvo pateikti netikslūs duomenys apie atsakovės gimimo metus, be to, 2012 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše O. M. nurodoma nekilnojamojo turto dalies savininke ir įrašas yra aktualus, galiojantis nuo 1996 m. rugpjūčio 2 d., nežiūrint to, kad įvardijama turto savininkė yra mirusi.

IV. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi pateikė teikimą, kuriuo teikia teisėjų kolegijai vertinti, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-766-609-2012 pagal pareiškėjo KRATC prašymą atsakovams O. M. ir A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Nutartyje nurodo, kad atsižvelgus į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartyje nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, bei nustačius, kad administracinėje byloje gali būti proceso atnaujinimo pagrindų, turi būti sprendžiamas klausimas, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 10 punkto pagrindais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Procesas atnaujintinas.

Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje, t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos būtų taikomos ne formaliai, o laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

ABTĮ 154 straipsnio 2 dalyje numatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teisė paduoti teikimą dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, jog šios teisės realizavimas galimas esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams. Nagrinėjamoje byloje teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-766-609-2012 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 bei 10 punkto pagrindais padavė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Taigi, turi būti vertinama, ar egzistuoja sąlygos atnaujinti procesą nurodytoje administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punkto pagrindais.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutartimi ar nutarimu, gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas kitas proceso atnaujinimo pagrindas – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu priteisė iš O. M. 240,30 Lt, o iš A. M. 125,30 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo pasibaigus šio sprendimo apskundimo terminui. Pažymų apie skolą dėl vietinės rinkliavos (b. l. 8-9) duomenimis, įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo skaičiuojamas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento civilinės metrikacijos skyriaus pateikta Mirties akto įrašo Nr. 808 kopija (b. l. 63), buvo nustatyta, jog O. M., A., gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė 1989 m. liepos 4 d. Po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-766-609-2012 atsakovu byloje buvo nurodytas asmuo, kuris yra miręs ir teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu įsiskolinimą priteisė iš mirusio asmens, skola buvo skaičiuota už laikotarpį, kai atsakovė jau buvo mirusi. ABTĮ 48 straipsnio 1 dalis nurodo, kad ginčo (administracinės bylos) šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Šiuo atveju O. M. pareiškėjo kreipimosi į teismą metu buvo mirusi, todėl negalėjo būti atsakove, šioje ginčo dalyje nebuvo antros ginčo šalies.

Tačiau konstatuotina, kad aplinkybė, jog O. M. buvo mirusi bylos nagrinėjimo metu, nebuvo žinoma. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. rugsėjo 18 d. pažymoje (b. l. 10) nebuvo pateikta informacijos apie asmens mirties faktą, be to šioje pažymoje (kaip ir teismui pateiktame pareiškėjo prašyme) nurodyti netikslūs atsakovės gimimo metai.

Apibendrinant konstatuotina, kad teisme negalėjo būti iškelta byla, kurioje nebuvo kitos ginčo šalies, nes ji buvo mirusi, o skolos priteisimas iš mirusio asmens negali būti laikomas teisingu materialinės teisės normos taikymu, todėl procesas byloje turi būti atnaujintas. Procesas šioje byloje atnaujintinas atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo instituto vienas iš tikslų yra tai, kad neliktų galioti neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teikimas dėl proceso administracinėje byloje Nr. I-766-609-2012 atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose numatytais pagrindais tenkintinas. Byla perduotina nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 punktais, 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-766-609-2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams O. M. ir A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius