c3a4a481-be95-4cbd-9a58-08bdb1c8da4c · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-280-431/2021 Teisminio proceso Nr.2-52-3-02047-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.28.3; (S) 2.6.1.3.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo KazakiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

L. dėl iÅ¡laidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 3 768,00 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. buvo suraÅ¡ytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Pagal Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ 2018 m. gegužės 8 d. sudarytÄ sutartį automobilis buvo perduotas transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikÅ¡telę. UAB „Sauda“ 2018 m. spalio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ir 2019 m. rugsėjo 2 d. reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu bei susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo aktu perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ už transporto priemonės saugojimÄ . Transporto priemonė nuo 2018 m. gruodžio 11 d. leidimo atsiimti transporto priemonę iki ieÅ¡kinio parengimo 2020 m. liepos 22 d. buvo saugoma 589 dienas.

Tačiau ieÅ¡kovė reikalauja iÅ¡ atsakovo atlyginti skolÄ tik už 269 saugojimo dienas. Pagal 2018 m. gegužės 8 d. sutartyje nustatytus įkainius už transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ atsakovo skola sudaro 3 768,00 Eur (2,00 Eur + ((269 dienos x 14,00 Eur)).

2. Saugotos transporto priemonės savininke VÄ® „Regitra“ buvo nurodyta R. Å .. Tačiau Vilniaus apskrities VPK darbuotojas nurodė, jog transporto priemonės savininke yra UAB „Zhangalov-KZ“. Transporto priemonės valdytojas, atsakovas, ieÅ¡kovei neteikė jokios informacijos apie tikrÄ jÄ transporto priemonės savininkę, į siųstÄ laiÅ¡kÄ neatsakė. VÄ® „Regitra“ 2020 m. balandžio 29 d. pateikė atsakymÄ , jog R. Å . 2017 m. spalio 5 d. pateikė deklaracijÄ , jog automobilį pardavė UAB „Zhangalov-KZ“, kuri transporto priemonės savo vardu neįregistravo.

IeÅ¡kovei susisiekus su Å¡ia įmone telefonu, įmonės atstovas nurodė, jog automobilis parduotas A. P., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), o pačiÄ 2017 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį atsiuntė tik 2020 m. gegužės 7 d. Pagal Vilniaus apskrities VPK pateiktÄ informacijÄ pažeidimo padarymo transporto priemonę metu vairavo atsakovas. Vilniaus apskrities VPK tik 2019 m. gegužės 31 d. pateikė informacijÄ , jog automobilis gali bÅ«ti grÄ Å¾intas savininkui ar valdytojui, nes 2018 m. gruodžio 11 d. iÅ¡duotas leidimas atsiimti transporto priemonę savininkui.

3. IÅ¡laidas Å«kio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ iki automobilio atsiėmimo iÅ¡ aikÅ¡telės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Todėl ieÅ¡kovė pagal CK 6.6 straipsnį pasirinko prievolės (iÅ¡laidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ atlyginimo) įvykdymo reikalauti iÅ¡ atsakovo (valdytojo). Kokiais pagrindais atsakovas vairavo transporto priemonę ieÅ¡kovė nežino. UAB „Sauda“ savininkui ar valdytojui apie galimybę atsiimti automobilį nepranešė, nes neturėjo tokios pareigos, tai turėjo padaryti policija.

IeÅ¡kovei nėra žinoma, kiek truko administracinės bylos nagrinėjimas. Atsakovas apie transporto priemonės nuvežimÄ Å¾inojo nuo 2018 m. gruodžio 7 d., o apie galimybę jÄ atsiimti žinojo nuo 2019 m. rugsėjo 14 d., kai jam buvo įteiktas ieÅ¡kovės praneÅ¡imas apie skolÄ bei pradinės kreditorės UAB „Sauda“ praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimÄ . Skola susidarė ne dėl ieÅ¡kovės veiksmų, tačiau dėl atsakovo neveikimo, nes jis nesiėmė jokių veiksmų atsiimti transporto priemonę.

4. Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam buvo praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, neatvyko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas nustatė, jog transporto priemonę pažeidimo metu vairavo atsakovas, kuris 2018 m. gruodžio 7 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo šį automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsakovui jau buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemonę. Todėl atsiimti transporto priemonę galima buvo tik esant savininko leidimui, su kitu asmeniu, kuris turi teisę vairuoti transporto priemonę. Tokia situacija turėjo bÅ«ti aiÅ¡ki tiek UAB „Sauda“, tiek ieÅ¡kovei, kuriÄ atstovauja diplomuotas teisininkas.

7. Tiek pradinė kreditorė UAB „Sauda“, tiek ieÅ¡kovė atsakovÄ apie už saugomÄ automobilį susidariusiÄ skolÄ bei reikalavimo teisės perleidimÄ informavo praneÅ¡imais, kurie atsakovui buvo įteikti tik 2019 m. rugsėjo 14 d. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) 33 straipsnio 6 dalį iÅ¡laidas Å«kio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ iki automobilio atsiėmimo iÅ¡ aikÅ¡telės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Atsakovas įvykio metu buvo transporto priemonės valdytojas. Automobilio savininkas pažeidimo metu pagal 2017 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, buvo A. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip valdytojas, ar tuometis savininkas A. P., bÅ«tų atsiskaitę su ieÅ¡kove ar pradine kreditore bent iÅ¡ dalies.

8. IeÅ¡kovė nurodė, jog pagal VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės nuvežimo dienÄ , 2018 m. gruodžio 7 d., Kelių transporto priemonių registre automobilio savininke buvo nurodyta R. Å .. Tačiau byloje esantis VÄ® „Regitra“ 2018 m. gruodžio 7 d. iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog jau tuomet buvo užfiksuota, kad minėta savininkė 2017 m. spalio 15 d. pranešė apie transporto priemonės pardavimÄ kitam asmeniui. Ä®vykio metu transporto priemonė jau buvo iÅ¡registruota ir jos dalyvavimas vieÅ¡ajame eisme buvo draudžiamas.

Nuo pat pradžių VPK žinojo, kad transporto priemonės nuvežimo metu R. S. nebebuvo automobilio savininke. Taip pat VPK žinojo, kad automobilio savininke yra UAB „Zhangalov-KZ“. Apie tai, kad iÅ¡raÅ¡uose duomenys pateikiami bÅ«tent tokiu formatu ieÅ¡kovei, kaip nuolat besiverčiančiai skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ transporto priemonių valdytojų ir savininkų verslu, turėjo bÅ«ti neabejotinai žinoma ir suprantama. Teismas konstatavo, kad pirminė kreditorė turėjo duomenis apie savininkÄ Lietuvoje jau 2019 m. sausio 9 d.

9. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad UAB „Sauda“ iki reikalavimo perleidimo ieÅ¡kovei buvo informavusi valdytojÄ (atsakovÄ ) ar savininkÄ apie galimybę atsiimti automobilį, apie laikymo įkainius ir skolos dydį. UAB „Sauda“ pagal sutarties su VPK 7.6 punktÄ turi pareigÄ visada imtis priemonių, kad transporto priemonės bÅ«tų kuo greičiau atsiimtos, informuoti transporto priemonės savininkus ir (ar) valdytojus apie saugomų automobilių vietÄ , saugojimo įkainius bei pareigÄ jį atsiimti. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek visais kitais teismui žinomais atvejais analogiÅ¡kose bylose UAB „Sauda“ tokios informacijos savininkams neteikia, tai yra pažeidinėja sutarties sÄ lygas, nevykdo savo pareigos. Todėl automobilis saugomas toliau, dienų skaičius didėja, didėja savininko skola ir ji yra UAB „Sauda“ preziumuojama.

10. Teismas pripažino, kad tai yra sisteminis, nuolatinis nesÄ Å¾iningo verslo modelis, siekiant kaip įmanoma ilgiau laikyti savo žinioje transporto priemonę tam, kad galima bÅ«tų gauti už jos laikymÄ kuo didesnį pinigų kiekį, nepriklausomai nuo to, kaip saugotojas arba jo teisių perėmėjas elgiasi konkrečioje situacijoje automobilio savininko ir buvusio valdytojo atžvilgiu. IeÅ¡kovės laiÅ¡kai, siųsti R. S., buvo visiÅ¡kai nereikalingi ir nepagrįsti, kadangi jau tuomet pagal registro duomenis ji nebuvo transporto priemonės savininkė. Tai patvirtina, jog ieÅ¡kovė viskÄ daro formaliai tokiu bÅ«du, kad transporto priemonė liktų „saugoma“ ir toliau iki ieÅ¡kinio padavimo dienos. Po to ieÅ¡kovas „gera valia“ formaliai mažina savo reikalavimÄ per pusę tam, kad sudarytų sÄ Å¾iningo kreditoriaus įvaizdį tiek atsakovui, tiek teismui.

11. Pagal LITEKO duomenis 2018-2020 m. teismuose buvo (yra) pateikta virÅ¡ 300 analogiÅ¡kų UAB „Jurisdictus“ bylų. Å i „sistema“ yra tokia, kad automobilio saugotojas laikydamas transporto priemonę ir turėdamas pareigÄ informuoti automobilio savininkÄ apie teisę atsiimti automobilį ir pareigÄ sumokėti už laikymÄ Å¡ių savo pareigų niekada neatlieka. Tada, vietoj to, kad pačiam kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo, perleidžia reikalavimo teisę kitam juridiniam asmeniui, kuris po gana netrumpo laikotarpio kreipiasi į teismÄ dėl dar didesnės skolos priteisimo iÅ¡ automobilio savininko ir valdytojo.

Tokiu bÅ«du skolos dydis ženkliai iÅ¡auga ir tampa tÅ«kstantinis visais atvejais paduodant ieÅ¡kinį. Niekas neanalizuoja, kad sulaikyto automobilio kaina jau seniai yra keletÄ kartų mažesnė negu skola, kad sulaikyti automobiliai tampa metalo laužu iÅ¡ieÅ¡kojimo procesuose. Pradiniam kreditoriui kreipiantis į teismÄ nedelsiant ir neilginant automobilio saugojimo laiko skolos priteisimas bÅ«tų greitesnis. Tačiau tokiu atveju skolos suma bÅ«tų mažesnė keletÄ kartų (pvz., po mėnesio tai bÅ«tų ne didesnė kaip 422 Eur suma visais atvejais).

12. Jeigu mažesnė suma mažina ieÅ¡kovės pajamas, tai kreiptis į teismÄ kuo ankščiau kreditorei neapsimoka, tam reikalinga vilkinti kreipimosi į teismÄ procesÄ . Sutartyje su policijos komisariatu jokių realių poveikio priemonių automobilio saugotojai dėl jos nesikreipimo į teismÄ kuo greičiau nėra numatyta. Tai leidžia jai piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, nesikreipti į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kuo greičiau. Toks UAB „Sauda“ elgesys neatitinka rÅ«pestingam civilinių santykių dalyviui keliamų elgesio reikalavimų. Susidariusi situacija visada leidžia nepagrįstÄ naujojo kreditoriaus praturtėjimÄ dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo ir pirminio kreditoriaus sÄ moningo neveikimo.

13. AnalogiÅ¡kos bylos rodo, kad tai visuotinė tokiÄ paslaugÄ teikiančių bendrovių Lietuvoje sistema, kuria siekiama didinti saugojamų automobilių saugojimo laikÄ ir tokiu bÅ«du gauti papildomÄ pelnÄ , o ne teikti realiÄ saugojimo paslaugÄ visuomenei po automobilio priverstinio nuvežimo (teismo pastaba – tai galėtų atlikti ir bendrovės prie miestų komisariatų, kurios iÅ¡silaikytų pačios ir pelnas tektų valstybei), kuri bÅ«tų interesų derinys tiek pirminio kreditoriaus, tiek automobilio savininko atžvilgiu.

Nagrinėjamoje byloje transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidų padidėjimÄ lėmė konkrečių Å¡alių veiksmai: tiek ieÅ¡kovės, tiek automobilio savininko, kuris nesiėmė jokių veiksmų saugomai transporto priemonei susigrÄ Å¾inti, kaip ir pradinės kreditorės elgesys, delsiant atsakovÄ Ä¯spėti apie skolÄ . Todėl nesikreipimas į teismÄ laiku yra vertinamas, kaip nepagrįsto praturtėjimo siekimas formaliu bÅ«dui. Tai yra nesÄ Å¾iningas ir neteisingas, sisteminis pirminės kreditorės ir ieÅ¡kovės elgesys, kuris prieÅ¡tarauja CK 1.5 ir CPK 7 straipsnių prasmei ir tikslams.

14. Teismas nesivadovauja teismų praktika, kuri analogiÅ¡kus ieÅ¡kinius tenkina visiÅ¡kai, nes reikalaujamos skolos dydis buvo dirbtinai padidintas tiek UAB „Sauda“, tiek ieÅ¡kovės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 iÅ¡aiÅ¡kino, kad iÅ¡ esmės pirminio kreditoriaus su policijos atstovais sutartyje turėjo bÅ«ti numatyta mėnesinė saugojimo kaina, o ne dienos laikymo kaina. Tai rodo, kad buvusioje sutartyje numatyta sÄ lyga užmokestį skaičiuoti už kiekvienÄ dienÄ , nepriklausomai nuo termino, yra nesÄ Å¾ininga visais atvejais ir yra nenaudinga tiek valstybinės institucijos atstovams, tiek transporto priemonių savininkams ir valdytojams, kai jiems sukuriama pareiga mokėti mokesčius, kurių dydis akivaizdžiai virÅ¡ija paslaugos ir kainos santykį.

Tokios situacijos teismai negali nematyti ir nevertinti. Visi automobiliai stovi atviroje neasfaltuotoje saugojimo aikštelėje, kuri yra išsinuomota, kurios nuomotojai keičiasi priklausomai nuo susitarimo su Vyriausiuoju policijos komisariatu termino. Pavyzdžiui, automobilių saugojimo aikštelėse prie Vilniaus oro uosto automobilio saugojimas 30 d. kainuoja nuo 75 Eur. Tai 5,6 karto pigiau negu UAB „Sauda“ kaina. Ir tai nėra pats pigiausias automobilio laikymas saugojimo aikštelėje Vilniuje.

15. Teismas turėtų pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ iÅ¡ dalies realaus skolininko – automobilio savininko atžvilgiu. Tačiau ieÅ¡kinyje atsakovu patrauktas ne savininkas, o pažeidimo metu buvęs automobilio valdytojas. Todėl teismas nepasisako dėl konkretaus ieÅ¡kinio dydžio priteisimo Å¡ioje dalyje savininko atžvilgiu. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas iki reikalavimo perleidimo bÅ«tų informuotas apie saugomÄ automobilį, besikaupiančiÄ skolÄ ir galimybes jį atsiimti. Nėra jokios galimybės konstatuoti, kad atsakovas turėjo realiÄ teisę valdyti automobilį ir po to, kai VPK 2018 m. gruodžio 11 d. leido atsiimti transporto priemonę savininkui. Negalima daryti net prielaidos, kad automobilio savininkas pažeidėjui suteikė teisę valdyti savo automobilį bet kada vėliau, kaip kitÄ po pažeidimo dienÄ .

16. Atsakovas neturėjo galimybės pats atsiimti transporto priemonės iš saugojimo aikštelės, nes tam yra būtinas automobilio savininko realus leidimas valdyti transporto priemonę arba neformalus įgaliojimas. Taip pat jam to neleistų padaryti ir VPK, kadangi atsakovui jau yra atimtos teisės vairuoti transporto priemonę administracinėje byloje. UAB „Sauda“ neturėjo teisėto pagrindo atiduoti transporto priemonės atsakovui be savininko sutikimo ir netiesiogiai su kito asmens pagalba. Todėl nėra jokio pagrindo ieškinį tenkinti vien todėl, kad SEAKĮ numatyta solidari automobilio savininko ir valdytojo atsakomybė.

Siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei užkertant keliÄ naujosios kreditorės nepagrįstam praturtėjimui bei vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, ieÅ¡kovei skola turėtų bÅ«ti priteisiama iÅ¡ tikrojo automobilio savininko (galimai A. P.). III. Apeliacinio skundo argumentai 17. IeÅ¡kovė UAB „Jurisdictus“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 17.1. Teismo sprendimas grindžiamas išankstiniu nusistatymu, remiantis subjektyviais apibendrintais vertinimais, o ne konkrečioje byloje analizuojamais įrodymais. Teismas rėmėsi argumentais, kurie nebuvo tirti byloje, nėra ir negalėjo būti žinomi ieškovei. Teismas analizavo ieškovės elgesį laikotarpiu, kuris nepatenka į ieškinio ribas. Todėl buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principai.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neturėjo teisės atsiimti transporto priemonės. Pagal SEAKÄ® 33 straipsnio 8 dalį iÅ¡laidas Å«kio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ iki automobilio atsiėmimo iÅ¡ aikÅ¡telės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Todėl tiek transporto priemonės savininkui, tiek valdytojui pareiga apmokėti priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas kyla jau po įvykio. Ä®statymas nesieja pareigos apmokėti nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidų su teise atsiimti automobilį. 17.2.

Pareiga apmokėti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas visada atsiranda po policijos priimto sprendimo priverstinai nuvežti automobilį. Teismo argumentas, jog transporto priemonės valdytojas neturi pareigos apmokėti pirmiau nurodytų iÅ¡laidų, nes po įvykio neturi teisės atsiimti automobilį, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įstatymui ir yra nelogiÅ¡kas. Iki sprendimo priverstinai nuvežti transporto priemonę jokių iÅ¡laidų tiesiog nėra. Pagal teismo aiÅ¡kinimÄ reiÅ¡kia, jog transporto priemonės valdytojas niekada neatsako už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ .

Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja įstatymo paskirčiai ir yra nesuderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kuriÄ aiÅ¡kinimas, kad vieÅ¡osios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti pirmiau nurodytų iÅ¡laidų, prieÅ¡tarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui. 17.3. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog atsakovas pažeidimo metu valdė transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , dėl kurio automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas pradinės kreditorės aikÅ¡telėje, tai yra pagrindė savo teisę gauti atlyginimÄ už atliktÄ transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ .

Teismas savo iniciatyva surinko įrodymus, kad atsakovas buvo nubaustas už tai, jog automobilį vairavo neblaivus. Atsakovas atsiliepimo neteikė, neginčijo nei pareigos apmokėti iÅ¡laidas, nei galimybės atsiimti automobilį. Teismas perkėlė ieÅ¡kovei pareigÄ Ä¯rodyti, kad atsakovas turi teisę atsiimti automobilį iÅ¡ aikÅ¡telės. Tokia teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės yra neteisinga, nes pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia.

Todėl atsakovas turėtų pateikti įrodymus, kad jam tokia pareiga nepriklauso. 17.4. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pradinė kreditorė ir ieÅ¡kovė apie transporto priemonės savininkÄ Å¾inojo jau 2019 m. sausio 9 d., kai gavo policijos atsakymÄ apie saugomų transporto priemonių savininkus ir valdytojus. Vilniaus AVPK duomenys apie transporto priemonės savininkus ir valdytojus savininkus nėra neginčijami. Pagal policijos duomenis transporto priemonės savininke buvo nurodyta UAB „Zhangalov-KZ“, o pagal VÄ® „Regitra“ duomenis – R.

Å .. Todėl ieÅ¡kovė turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl skirtingi subjektai pateikia skirtingus duomenis. UAB „Zhangalov-KZ“ el.laiÅ¡kÄ su transporto priemonės savininko duomenimis pateikė tik 2020 m. gegužės 7 d. Taigi 2019 m. sausio 9 d. ieÅ¡kovė žinojo tik tai, kad galima transporto priemonės savininkė yra UAB „Zhangalov-KZ“. 17.5. SEAKÄ® 33 straipsnio 8 dalis numato du subjektus, kurie turi pareigÄ apmokėti nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas ir kurių pareiga yra solidari.

Pagal CK 6.6 straipsnį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Todėl kreditorius yra laisvas pasirinkti, iÅ¡ kurio solidaraus atsakovo reikalauti prievolės įvykdymo. IeÅ¡kovė pasinaudojo teise reikalauti prievolės įvykdymo tik iÅ¡ vieno iÅ¡ skolininkų – transporto priemonės valdytojo. Jokioje teisės normoje nėra nurodyta, jog teisė valdyti daiktÄ baigiasi dėl daiktui pritaikytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės. Tiek patikėjimo, tiek nuomos, tiek panaudos atvejais susitarimai nutrÅ«ksta tik iÅ¡ anksto įspėjus daikto valdytojÄ .

Jokio leidimo, įgaliojimo ar kito dokumento transporto priemonės valdytojas pateikti neprivalo, kad atsiimtų transporto priemonę. 17.6. Transporto priemonės grÄ Å¾inimas jos valdytojui reiÅ¡kia, jog valdytojas grÄ Å¾inamas į tÄ pačiÄ padėtį, buvusiÄ iki sprendimo priverstinai nuvežti automobilį priėmimo. Tai niekaip neįtakoja jo valdymo teisių prieÅ¡ valdymo teisę suteikusį asmenį. Byloje esantis Vilniaus AVPK KPV nusikaltimų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. raÅ¡tas nėra leidimas atsiimti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę.

Šis raštas reiškia, kad galimas automobilio savininkas informuojamas apie tai, jog suderinus su prokuroru, automobilį galima atsiimti. Dokumentu informuojamas tuo metu žinomas automobilio savininkas, kuris nedalyvavo priverstinai nuvežant transporto priemonę, kad automobilis tyrimui nebereikalingas ir jį galima atsiimti, atlikus kitus būtinus veiksmus. 17.7. Teismas nepagrįstai vadovavosi apibendrintais duomenimis apie visas Lietuvoje veikiančias saugojimo aikšteles bei apie Lietuvos teismuose nagrinėtas bylas, kuriose ieškovė reiškė analogiškus reikalavimus kitiems atsakovams.

Pagal CPK 179 straipsnį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teismas veikė ex officio jau po įrodymų tyrimo. Todėl ieškovė net neturėjo galimybės teikti paaiškinimų šiuo klausimu. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus.

Teismo nurodytas bylų kiekis parodo ne ieÅ¡kovės ar saugotojų sisteminį siekį kuo ilgiau saugoti automobilį, kad skola bÅ«tų kuo didesnė, o priverstinai nuvežamų ir saugomų transporto priemonių skaičių ir dalies Å¡ių transporto priemonių savininkų ir valdytojų atsainų požiÅ«rį į jų pareigas. 17.8. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės elgesys yra nesÄ Å¾iningas siekis atlikti kuo daugiau formalių veiksmų, kad automobilis bÅ«tų kuo ilgiau saugomas.

Teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog neaiÅ¡ku, kas yra automobilio savininkas. Teismas įrodymus vertino jau turėdamas visÄ informacija, tačiau ieÅ¡kovė, turėdama prieÅ¡taringus duomenis, privalėjo imtis veiksmų Å¡iems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti. Kreipimasis į teismÄ , neiÅ¡naudojus visų galimybių iÅ¡siaiÅ¡kinti realiÄ padėtį, bÅ«tų tiek teismo laiko ir lėšų Å¡vaistymas, tiek pačios atsakovės rizika patirti bylinėjimosi iÅ¡laidas, jei paaiÅ¡kėtų, jog atsakovu nurodytas asmuo neturi pareigos atsakyti pagal įstatymÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 18. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 3 768,00 Eur skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ priteisimo iÅ¡ transporto priemonės valdytojo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2018 m. gruodžio 7 d. atsakovas vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, todėl 2018 m. gruodžio 7 d. buvo suraÅ¡ytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl Kelių eismo taisyklių reikalavimo pažeidimo. Pagal 2018 m. gegužės 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato su UAB „Sauda“ sudarytÄ sutartį transporto priemonė buvo nuvežta ir atiduota saugoti UAB „Sauda“ priklausančiÄ saugojimo aikÅ¡telę. Vilniaus policijos komisariatas 2018 m. gruodžio 11 d. iÅ¡davė leidimÄ atsiimti transporto priemonę, tačiau ji buvo saugoma UAB „Sauda“ aikÅ¡telėje ir iki ieÅ¡kinio pateikimo. Pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodytus įkainius už transporto priemonės nuvežimÄ iÅ¡ priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2,00 Eur mokestis, o už vienos paros saugojimÄ â€“ 14,00 Eur mokestis.

20. UAB „Sauda“ 2018 m. spalio 2 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi ir 2019 m. rugsėjo 2 d. Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu ir susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo aktu perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo skolÄ už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ . IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovui atlyginti 3 768 Eur skolÄ už transporto priemonės nuvežimÄ ir 269 transporto priemonės saugojimo dienas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. leidimo atsiimti transporto priemonę iÅ¡davimo iki ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo 2020 m. liepos 22 d.

VPK 2019 m. gegužės 31 d. nurodė, jog 2018 m. gruodžio 11 d. iÅ¡duotas leidimas atsiimti transporto priemonę savininkui, tačiau savininke nurodyta UAB „Zhangalov-KZ“. Minėta įmonė 2020 m. gegužės 7 d. pateikė ieÅ¡kovei informacijÄ ir įrodymus, jog 2017 m. spalio 7 d. transporto priemonė jau buvo parduota A. P.. Dėl transporto priemonės valdytojo atsakomybės pagal SEAKÄ® nuostatas 21. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį dėl to, jog byloje nebuvo duomenų apie atsakovo teisę atsiimti transporto priemonę, taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas yra praradęs transporto priemonės valdymo teisę, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas galėtų bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų pareikÅ¡tas transporto priemonės savininkui.

IeÅ¡kovė teigia, jog SEAKÄ® ir CK 6.6 straipsnio nuostatos jai suteikia teisę pasirinkti, kuriam iÅ¡ solidarių skolininkų reikÅ¡ti reikalavimÄ , transporto priemonės savininkui ar jos valdytojui. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais.

22. Pagal SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais (jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET reikalavimus) ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

23. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Taigi Å¡ios įstatymų nuostatos suteikia teisę ieÅ¡kovei pasirinkti, iÅ¡ kurio SEAKÄ® 33 straipsnio 8 dalyje nurodytų subjektų – transporto priemonės savininko ar jo valdytojo – reikalauti atlyginimo už transporto priemonės saugojimÄ . Å iuo atveju buvusio valdytojo galimas neturėjimas teisės vairuoti transporto priemonę ar vėlesnis jos praradimas neatleidžia jo nuo pareigos mokėti už suteiktas saugojimo paslaugas.

Atsakovas byloje neteikė jokių duomenų, jog transporto priemonės iÅ¡ UAB „Sauda“ aikÅ¡telės negalėjo atsiimti laiku dėl to, jog savininkas bÅ«tų uždraudęs jam organizuoti automobilio atsiėmimÄ kitų asmenų pagalba. Taigi pripažintina, jog pirmos instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino atsakovo, kaip solidaraus skolininko, atsakomybės apimtį ir nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog po eismo įvykio jis neteko teisės valdyti transporto priemonę.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Å¡ios teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014).

Tik ieÅ¡kovui aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus savo valiÄ dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės.

25. Pažymėtina ir tai, kad teismas, nagrinėdamas ginÄÄ ir nustatęs, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos Å¡alies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinį, bet turi iÅ¡naudoti visas bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės galimybes, tarp jų – ir pasiÅ«lyti pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiÅ¡kumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigÄ rÅ«pintis iÅ¡samiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 8 straipsnis).

26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu, ne kartÄ yra nurodęs, kad teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiÅ¡kinimu, o, vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims teisę pakeisti netinkamÄ atsakovÄ bei iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, t. y. nesiÅ«lo ieÅ¡kovui pakeisti netinkamo atsakovo ir nepaaiÅ¡kina netinkamos Å¡alies nepakeitimo procesinių pasekmių, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).

27. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, priėmęs ieÅ¡kinį ir atsakovui nepateikus atsiliepimo į jį, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ iÅ¡ esmės per pirmÄ jį teismo posėdį, neiÅ¡aiÅ¡kinęs ieÅ¡kovei apie, teismo nuomonę, netinkamam atsakovui pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir nepasiÅ«lęs ieÅ¡kovei pakeisti atsakovo tinkamu atsakovu arba traukti transporto priemonės savininkÄ trečiuoju asmeniu į bylÄ . Dėl transporto priemonės savininko neįtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu, kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo 28.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu nustato, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamoje byloje yra taikomos SEAKÄ® 33 straipsnio 8 dalies nuostatos, kurios nustato solidariÄ transporto priemonės savininko ir valdytojo atsakomybę, byloje yra nustatytas ir transporto priemonės valdytojas ir jos savininkas.

Tačiau savininkas nebuvo į bylÄ Ä¯trauktas nei bendraatsakoviu, nei trečiuoju asmeniu.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kove, jog ji turėjo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį pasirinktinai transporto priemonės valdytojui ar jos savininkui, o pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, nurodydamas, jog ieÅ¡kinys gali bÅ«ti iÅ¡ dalies tenkinamas tik transporto priemonės savininko atžvilgiu. Tačiau CK nuostatos, reglamentuojančios skolininkų daugetÄ , nustato ir solidariųjų skolininkų tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Jeigu prievolė atsirado iÅ¡imtinai vieno iÅ¡ bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iÅ¡ skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visÄ skolÄ . Å iuo atveju kiti bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais (CK 6.9 straipsnio 5 dalis).

30. Pagal CK 6.14 straipsnio 1 dalį teismo priimtas sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iÅ¡ bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems bendraskoliams. Kiti bendraskoliai gali panaudoti 1 dalyje nurodytÄ teismo sprendimÄ atsikirtimams kreditoriaus reikalavimui, iÅ¡skyrus atvejus, kai sprendimas yra pagrįstas tik to skolininko iÅ¡imtinai asmeniniais santykiais su kreditoriumi (CK 6.14 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimas vienam iÅ¡ bendraskolių neatima iÅ¡ kreditoriaus teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylÄ kitus bendraskolius (CK 6.14 straipsnio 3 dalis). Nurodytos teisės normos patvirtina, jog nepaisant to, kuriam iÅ¡ solidariųjų skolininkų kreditorius pareiÅ¡kė reikalavimÄ teisme, teismo priimtas sprendimas vieno iÅ¡ jų atžvilgiu, gali turėti įtakos ir kitų skolininkų teisėms ir pareigoms, tai yra įtakoti jų tarpusavio teisinius santykius dėl priteistos skolos.

31. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o Å¡io draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).

Dėl to aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013).

32. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir aptartÄ teisinį reguliavimÄ , apeliacinės instancijos teismas negali, nesant į bylÄ Ä¯trauktam transporto priemonės savininkui, pats nustatyti ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo transporto priemonės valdytojui tenkinimo masto, tai yra pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ priteistinos sumos dydžiui gali turėti pareigÅ«nų, priėmusių sprendimÄ priverstinai nuvežti automobilį, savininko ar valdytojo bei saugotojo veiksmai (neveikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010), ar praÅ¡omas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebÅ«tų uždėta pernelyg didelė naÅ¡ta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

33. Nagrinėjamoje byloje esančioje 2017 m. spalio 7 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodytas transporto priemonės savininko A. P. tikslus gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), jo gimimo metai, paso numeris. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, jog jam bÅ«tų iÅ¡siųstas 2018 m. gruodžio 11 d. priimtas sprendimas gražinti transporto priemonę savininkui ar ieÅ¡kovės praneÅ¡imas apie UAB „Sauda“ reikalavimo perleidimÄ .

34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tiek pirmos instancijos teismo nepasiÅ«lymas ieÅ¡kovei atsakovu traukti ir transporto priemonės savininkÄ , tiek ir transporto priemonės savininko neįtraukimas į bylÄ trečiuoju asmeniu vertintini kaip absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), sudarantys pagrindÄ panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Visvaldas KazakiÅ«nas