c3a0cea2-0776-4e5b-ae56-e26b503ac491 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1811-912/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19168-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.5; 2.6.16.11.2; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės G.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovams G. S., A. S. ir R. S. (R. S.) dėl skolos priteisimo ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ socialinio bÅ«sto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto . Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 1092,48 Eur skolÄ , 65,06 Eur delspinigių už bÅ«sto nuomÄ ir 5 proc. procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad socialinis bÅ«stas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. IeÅ¡kovė patikėjimo teise valdo visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas. Nurodytos gyvenamosios patalpos 2009 m. kovo 4 d. iÅ¡nuomotos atsakovei G. S.. Atsakovai nuo 2009 m. kovo 18 d. deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvena nurodytame bute. Nustačius, kad atsakovės G. S. Å¡eimos gautos pajamos 2017 metais buvo 16 288 Eur, t. y. 4 698 Eur virÅ¡ijo Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme įtvirtintÄ trijų asmenų Å¡eimai nustatytÄ dydį su leistinu 25 proc. pervirÅ¡iu, 306 Eur virÅ¡ijo Vilniaus miesto savivaldybės 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-809 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto ir socialinio bÅ«sto iÅ¡nuomojimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o 42.4 punkte nustatytÄ dydį.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. sausio 23 d. sprendimu netenkino praÅ¡ymo sudaryti terminuotÄ vienų metų savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį ir įpareigojo ieÅ¡kovę per vienÄ mėnesį nuo Å¡io sprendimo įsigaliojimo dienos raÅ¡tu informuoti asmenis apie socialinio bÅ«sto nuomos sutarčių nutraukimÄ ir nuomojamų bÅ«stų atlaisvinimÄ , rengti ieÅ¡kinius dėl asmenų ir jų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ socialinių bÅ«stų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, jeigu Å¡ie bÅ«stai iki praneÅ¡ime nurodyto termino nebus atlaisvinti geranoriÅ¡kai.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovai skolingi 1 092,48 Eur už bÅ«sto nuomÄ nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. ir 65,06 Eur delspinigių.

3. Atsakovė G. S. procesiniuose dokumentuose nurodo, kad turto deklaracijose neatsispindi asmenų gautos metinės grynosios pajamos, kurios turi bÅ«ti vertinamos pagal Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . Banko sÄ skaitos duomenis, 2017 m. grynosios pajamas buvo apie 8 653,24 Eur. Atsakovė neturi darbo, turto. Jai nustatytas dalinis darbingumas. IeÅ¡kovė neatsižvelgė į tai, kad 2018 m. valstybės remiamų pajamų dydis padidintas nuo 102 Eur iki 122 Eur, o paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti dydžiai nuo 2019 m. rugsėjo mėn. padidinti nuo 76 VRP iki 91 VRP.

IeÅ¡kovė neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. atsakovė išėjo iÅ¡ darbo ir gavo ilgalaikio darbo iÅ¡mokas, jos pajamos buvo padidėjusios tik laikinai. IeÅ¡kovės skolos skaičiavimas neaiÅ¡kus, nes ten nurodoma, kad nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. balandžio atliktas vienas 1 850 Eur mokėjimas 2018 m. spalio mėn., tačiau iÅ¡ nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos matyti, kad mokėjimų buvo daugiau. Atsakovė viso nuomos mokesčio nesumoka dėl prastos sveikatos bÅ«klės ir vis sunkėjančios finansinės padėties, tačiau skolÄ moka dalimis pagal finansines galimybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. sprendimu patenkino ieškinį:

1) iškeldino atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos;

2) priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei 1 092,48 Eur skolÄ , 65,06 Eur delspinigius ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) priteisė iš atsakovų po 38,62 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

5. Teismas nustatė, kad butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė jį ieškovei valdyti patikėjimo teise. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos 2019 m. kovo 4 d. sutartimi butas išnuomotas atsakovei G. S. ir jos šeimai (vaikams A. S. ir R. S.).

6. Teismas nurodė, kad 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdyje atsakovai pripažino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 1 092,48 Eur skolos už bÅ«sto nuomÄ ir komunalinius mokesčius, 65,06 Eur delspinigių už bÅ«sto nuomÄ , patvirtino, kad žino reikalavimo pripažinimo teisinius padarinius.

7. Teismas nurodė, kad, pagal Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisę į paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti turi asmenys ir Å¡eimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar Å¡eimos gaunamas pajamas, grynosios metinės pajamos nevirÅ¡ija 76 valstybės remiamų pajamų (tolau – VRP) dydžių ir turtas – 168 VRP dydžių.

Pagal Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimÄ Nr. 923 nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas VRP dydis buvo 102 Eur. Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimÄ Nr. 756 nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas VRP dydis buvo 122 Eur (šį 1 VRM dydį taikė ieÅ¡kovas). Pagal nutarimo 2 punktÄ â€“ vertinant asmens pajamas ir (ar) turto vertę, suteikiančias teisę asmenims gauti paramÄ bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti 2018 metais, taikomas VRP dydis, galiojantis nuo 2018 m. sausio 1 d.

Teismas pažymėjo, kad trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto savivaldybėje, pajamos neturėtų viršyti 9 272 Eur.

8. Teismas nustatė, kad, pagal atsakovės G. S. trijų asmenų Å¡eimos metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ , atsakovų Å¡eima 2017 m. gavo 16 288 Eur pajamų. 2017 metų atsakovų pajamos virÅ¡ijo Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytÄ dydį – virÅ¡ijo ne tik minimaliÄ 9 272 Eur (76 x 122 = 9 272) sumÄ , bet virÅ¡ijo taip pat ir įstatyme nustatytÄ pajamų ribÄ su leistinu 25 proc. pervirÅ¡iu, kuris yra 11 590 Eur (9 272 + 25 proc. = 11 590). Teismas nurodė, kad, atsakovams 2020 m. kovo 9 d. patikslinus 2017 metų gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijas, atsakovų pajamos 2017 m. buvo 15 110 Eur, kurios taip pat virÅ¡ijo pirmiau nurodytus dydžius. Teismas konstatavo, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu Å¡alys prarado teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ (nuomos sutarties 40.3 punktas).

9. Teismas nustatė, kad 2018 m. atsakovų pajamos buvo 21 377 Eur, 2019 metais – 20 294 Eur, taip pat yra deklaruotos dvi transporto priemonės (850 Eur ir 3000 Eur vertės). Po 2017 metų (2018, 2019 metais) atsakovų pajamos didėjo ir taip pat viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus dydžius.

10. Teismas atsižvelgė į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. birželio 27 d. darbingumo lygio pažymoje, 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime atsakovei G. S. nustatytÄ ribotÄ (50 proc., 45 proc.) darbingumÄ bei pateiktÄ 2019 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, kurioje įvertinus atsakovės medicininiuose dokumentuose nurodytas diagnozes, iÅ¡vardyti rizikos veiksniai, kuriems esant atsakovė G. S. negali dirbti (kai triukÅ¡mo ekspozicijos lygis virÅ¡ija 80 dB(A), kai Å¡iluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos Å¡iluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis, kai svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti darbÄ , susijusį su priverstiniais liemens palenkimais, dirbti aukÅ¡tyje virÅ¡ 1,3 m).

Teismas pažymėjo, kad šioje išvadoje nekonstatuota, jog atsakovė G. S. dėl sveikatos būklės gali dirbti tik tam tikroje specialiai jai pritaikytoje darbo aplinkoje ar iš viso negali dirbti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiti atsakovai yra jauno amžiaus, nepateikta duomenų apie tai, kad jie turi sveikatos sutrikimų ir todėl ribotos jų galimybės gauti pajamų. Atsakovai nepateikė jokių kitų duomenų, kad atsakovas R. S. nuo 2017 metų negyvena ginčo bute ir neturėtų būti laikomas šeimos nariu (CK 6.588 straipsnis).

Teismas nurodė, kad į bylÄ pateikti atsakovo R. S. 2020 m. kovo 12 d. mokėjimai už ginčo butÄ .

11. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. sausio 13 d. sprendimu netenkino asmenų praÅ¡ymų (taip pat ir atsakovės G. S.) sudaryti terminuotų vienų metų savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartis. Teismui nepateikti duomenys, kad atsakovai bÅ«tų ginčiję savivaldybės atsisakymÄ nuomoti ginčo bÅ«stÄ rinkos kainomis, ieÅ¡kovės 2020 m. birželio 18 d. atsakymÄ dėl atsakovų teisės į socialinio bÅ«sto nuomÄ neturėjimo pagal aktualias pajamas.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovų teisės nepažeistos ar nepagrįstai apribotos, nes atsakovai prarado teisę į socialinį bÅ«stÄ dėl to, kad jų pajamos nebepateko į įstatymo taikymo apimtį tiek tuo laikotarpiu, kai jos buvo vertinamos, tiek vėlesniais metais. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teisė į bÅ«stÄ buvo apribota neproporcingai. Teismas sprendė, kad, atsakovams praradus teisę į socialinį bÅ«stÄ , nuomos sutartis laikytina pasibaigusia (sutarties 40.3 punktas), o atsakovai, esant ieÅ¡kovės reikalavimui, iÅ¡keldintini iÅ¡ socialinio bÅ«sto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (CK 6.613 straipsnis).

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovai skolingi ieÅ¡kovui nuomos mokestį už ilgesnį negu 3 mėnesių laikotarpį, t. y. atsakovai nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (vienerius metus) nemokėjo nuomos mokesčio. Nuomos sutarties 40 punktas nustato, kad sutartis pasibaigia, jei nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir (ar) mokesčių už komunalines paslaugas (40.5 punktas). Pagal sutarties 41 punktÄ gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkai ir jų Å¡eimos nariai iÅ¡keldinami CK nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl to teismas sprendė, kad yra taip pat ir kitas teisinis pagrindas atsakovus iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (sutarties 41 punktas, CK 6.611 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Atsakovė G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo dalį dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir šioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Apeliantė nuolat akcentavo, kad jos sÅ«nus R. S. su Å¡eima faktiÅ¡kai negyvena. Apeliantė 2020 m. kovo 3 d. raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę, kad panaikintų sÅ«naus gyvenamosios vietos deklaracijÄ ginčo bute, nes jis nuo 2017–2018 metais faktiÅ¡kai ten negyvena. IeÅ¡kovė 2020 m. kovo 19 d. atsakymu informavo, kad dėl karantino dėl COVID-19 viruso negali atvykti į ginčo butÄ , kad iÅ¡nagrinėtų atsakovės praÅ¡ymÄ . Nors karantinas buvo atÅ¡auktas, ieÅ¡kovės darbuotojai į ginčo butÄ nebuvo nuvykę, neiÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymo dėl R.

S. gyvenamosios vietos deklaracijos. 14.2. Apeliantės sÅ«nus gyvena nuomojamame bÅ«ste, bet bÅ«sto savininkas nesutinka, kad atsakovas deklaruotų ten savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Dėl to nėra galimybės kitu bÅ«du panaikinti R. S. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis socialiniame bÅ«ste. 14.3. Atsakovo R. S. pajamos nepagrįstai įtrauktos į bendrÄ apeliantės Å¡eimos pajamų sumÄ bei nepagrįstai konstatuota, kad apeliantės Å¡eimos pajamos už 2017, 2018 ir 2019 metų ne tik virÅ¡ijo paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, bet ir augo.

Ä®vertinus faktiÅ¡kai kartu gyvenančių apeliantės ir jos dukters A. S. pajamas matyti, kad jos nuo 2017 metų tik mažėjo. Atsakovas R. S. gyvena atskirai, savo pajamomis neprisideda prie Å¡eimos bendrų poreikių, neapmoka iÅ¡laidų ir skolos už bÅ«sto nuomÄ . 14.4. Atsakovas R. S. 2020 m. kovo 12 d. du kartus sumokėjo, nes apeliantė, siekdama bylÄ užbaigti taikos sutartimi, paprašė R. S. pagalbos. Apeliantės pajamos yra tik netekto darbingumo pensija ir Užimtumo tarnybos mokama iÅ¡moka.

Apeliantės duktė gavo minimalias pajamas, o po Å¡alyje paskelbto karantino neteko darbo. 14.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantė negali dirbti ar, kad gali dirbti tik tam tikromis sÄ lygomis. Toks vertinimas formalus ir pavirÅ¡utiniÅ¡kas, neatitinka bylos duomenų. IÅ¡ teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad apeliantė yra neįgali – jai nustatytas tik 45 proc. darbingumo lygis. Apeliantei yra nustatyta apie 12 skirtingų pakankamai rimtų ligų diagnozių – taip pat ir epilepsija, hipersomnija (patologinis mieguistumas), kuri pasireiÅ¡kia dideliu mieguistumu dienÄ ir net miego priepuoliais.

Dėl ligų apeliantė negalėjo tinkamai atlikti savo darbo funkcijų ir buvo priversta iÅ¡eiti iÅ¡ paskutinio darbo. Apeliantė yra apakusi viena akimi. Paskutiniu metu dėl sveikatos bÅ«klės ir epilepsijos apeliantei rekomenduota trečio asmens pagalba. Apeliantės sveikata pablogėjo per trumpÄ laiko tarpÄ ir sparčiai blogėja. 14.6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantei yra daugiau negu 60 metų. BylÄ nagrinėjant teisme Å¡alyje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 viruso, dėl kurio apeliantės galimybės susirasti slaugės darbÄ ir gauti pajamų sumažėjo. 14.7.

Neįgalaus, ligoto, vyresnio amžiaus nedirbančio asmens iÅ¡keldinimas iÅ¡ vienintelio turimo bÅ«sto neatitinka Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 28 straipsnio 1 dalyje pripažintų vertybių ir įsipareigojimų, tokia situacija ne mažina, bet skatina skurdÄ , nes apeliantės sveikatos bÅ«klė prastėja, darbingumo lygis mažėja. 14.8. Teismas, nuspręsdamas iÅ¡keldinti apeliantę, neįvertino tokio sprendimo priėmimui svarbių aplinkybių: skolos už bÅ«sto nuomÄ aplinkybių, apeliantės sveikatos bÅ«klės ir ribotų galimybių gauti pajamas, aplinkybės, kad apeliantė nėra piktybinė skolininkė, kad nors ir yra skola už bÅ«sto nuomÄ , bet iÅ¡ apeliantės pajamų antstolis vykdė iÅ¡skaitymus, apeliantė, kiek galėjo, mažino skolas, taip pat aplinkybės, kad apeliantė neturi kito bÅ«sto, kuriame galėtų gyventi. 14.9.

Teismas neatsižvelgė ir nevertino apeliantės 2019 m. spalio 24 d. praÅ¡yme peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių nurodytų aplinkybių, to, ar iki kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kovė pagrįstai ir teisėtai laikė nutraukta su apeliante sudarytÄ socialinio bÅ«sto nuomos sutartį. Nuomos sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia, ji gali bÅ«ti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iÅ¡ gyvenamųjų patalpų gali bÅ«ti iÅ¡keldinami tik teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis). IeÅ¡kovė apeliantei nepranešė nutraukianti nuomos sutartį, ieÅ¡kinyje nereiÅ¡kė reikalavimo nutraukti 2009 m. kovo 4 d. socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ji laikytina galiojančia.

Teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad socialinio bÅ«sto nuomos sutartis yra savaime nutrÅ«kusi ir priimti sprendimÄ iÅ¡keldinti apeliantę.

15. Atsiliepime ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Ä®vertinus apeliantės trijų asmenų Å¡eimos pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka pateiktas metines gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijas, per 2017 metus gautos Å¡eimos pajamos buvo 16 288 Eur. Tai 4 698 Eur virÅ¡ijo trijų asmenų Å¡eimai nustatyto dydžio (11 590 Eur) leistinÄ 25 proc. perviršį. Atsakovėms 2020 m. kovo 9 d. patikslinus 2017 metų gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijas, atsakovų pajamos 2017 metais buvo 15 110 Eur ir virÅ¡ijo pajamų dydį.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu (sutarties 40.3 punktas) Å¡alys prarado teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ . 15.2. Atsakovų veiksmai, t. y. naudojimasis bÅ«stu be teisinio pagrindo ir jų pajamoms virÅ¡ijant įstatyme įtvirtintus dydžius, nepagrįstai suvaržo kitų turinčių teisę gauti socialinį bÅ«stÄ teises ir teisėtus interesus ir tuo pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . 15.3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi sprendė analogiÅ¡kÄ bylÄ dėl socialinio bÅ«sto nuomininkės iÅ¡keldinimo virÅ¡ijus įstatyme nustatytiems pajamų dydžiams (civilinė byla Nr. e2A-1024-567/2020).

Teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį dėl asmens iÅ¡keldinimo iÅ¡ socialinio bÅ«sto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kadangi, pasibaigus nuomos sutarčiai, asmuo neatlaisvino socialinio bÅ«sto iki Å¡iol, nors nuomos sutartis pasibaigė, praradus teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliaciniame skunde keliami socialinio bÅ«sto nuomos sutarties pasibaigimo ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, pagrįstumo klausimai.

17. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl naujų įrodymų 18. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės G. S. pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus – atsakovės 2020 m. birželio 30 d. skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2020 m. birželio 18 d. raÅ¡to ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 3 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti apeliantės skundÄ , kopijas, sprendžia, kad Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliantė nenurodė aplinkybių, kodėl negalėjo jų pateikti anksčiau, todėl atsisako juos priimti į bylÄ .

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 20. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. IeÅ¡kovė butÄ valdo patikėjimo teise. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 30-391 bÅ«stas iÅ¡nuomotas atsakovės G. S. trijų asmenų Å¡eimai. IeÅ¡kovė ir atsakovė 2009 m. kovo 4 d. sudarė socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Atsakovai 2009 m. kovo 18 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ pirmiau nurodytame bÅ«ste.

21. Nėra ginčo, kad atsakovai skolingi ieÅ¡kovei 1 092,48 Eur už pirmiau nurodyto bÅ«sto nuomÄ už 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. balandžio 30 d. laikotarpį, taip pat 65,06 Eur delspinigių, iÅ¡ viso – 1 157,54 Eur. Atsakovai pripažino šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

22. Ä® bylÄ pateiktos atsakovų metines gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos, pagal kurias atsakovai 2017 metais gavo 16 288 Eur pajamų, t. y. gautos pajamos 4 698 Eur virÅ¡ijo Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme numatytÄ trijų asmenų Å¡eimai nustatyto dydžio (11 590 Eur) leistinÄ 25 proc. perviršį.

23. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 1-1924 netenkino atsakovės G. S. praÅ¡ymo sudaryti terminuotÄ vienerių metų savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį.

24. Atsakovės G. S. ir A. S. 2020 m. kovo 9 d. tikslino 2017 metų gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijas. Patikslintais duomenimis, atsakovų pajamos 2017 metais buvo 15 110 Eur. Pagal atsakovų turto ir pajamų deklaracijas, jie 2018 metais gavo 21 377 Eur, 2019 metais – 20 294 Eur pajamų, taip pat deklaruotos dvi transporto priemonės (850 Eur ir 3000 Eur vertės). Dėl apeliantės teisės į socialinį bÅ«stÄ 25. Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti teikimo asmenims ir Å¡eimoms principus, finansavimo Å¡altinius, formas, paramÄ bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio bÅ«sto ir savivaldybės bÅ«sto nuomos bei bÅ«sto pardavimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuoja Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymas (1 straipsnis).

Pagal nurodyto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , teisę į paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti turi asmenys ir Å¡eimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar Å¡eimos gaunamas pajamas, grynosios metinės pajamos nevirÅ¡ija – 76 VRP dydžių, turtas – 168 VRP dydžių.

26. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktas nurodyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius.

27. Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 923 patvirtintas 102 Eur VRP galiojo nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 756 – 122 Eur VRP, galioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto savivaldybėje, pajamos neturėtų viršyti 9 272 Eur.

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma yra socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma, todėl nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sÄ vokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko bÅ«sto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio bÅ«sto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), susijusios su teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ Ä¯gyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) bÅ«stas.

Visais atvejais toks bÅ«stas, kad ir kaip jis bÅ«tų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sÄ lygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali bÅ«ti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

29. Sprendžiant asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ socialinio bÅ«sto klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: asmenų apsigyvenimo socialiniame bÅ«ste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame bÅ«ste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu, socialinio bÅ«sto savininko (valdytojo) elgesį ir pan. Atsižvelgiant į socialinio bÅ«sto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir Å¡eimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus bÅ«sto neliečiamybės gerbimo principÄ , socialinio bÅ«sto nuomotojui, pareiÅ¡kusiam ieÅ¡kinį dėl nuomininkų iÅ¡keldinimo iÅ¡ socialinio bÅ«sto, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su Å¡iais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio bÅ«sto nuomos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011).

30. Atsakovų Å¡eima 2017 metais gavo 16 288 Eur pajamų, patikslinus atsakovių G. S. ir A. S. deklaracijų duomenis – 15 110 Eur, t. y. patikslinus deklaracijų duomenis atsakovų gautos pajamos 3 520 Eur virÅ¡ijo Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme numatytÄ trijų asmenų Å¡eimai nustatyto dydžio (11 590 Eur) leistinÄ 25 proc. perviršį. Ä®vertinus į bylÄ pateiktų atsakovų turto ir pajamų deklaracijų duomenis, darytina iÅ¡vada, kad jų pajamos didėjo: atsakovai 2018 m. gavo 21 377 Eur, 2019 m. – 20 294 Eur pajamų, turi dvi transporto priemones.

31. Apeliantė teigia, kad jos sÅ«nus atsakovas R. S. kartu negyvena nuo 2017–2018 metų, todėl jo pajamos negali bÅ«ti įskaičiuojamos į apeliantės Å¡eimos pajamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas R. S. nuo 2017 metų turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovės Å¡eimai bÅ«stas iÅ¡nuomotas 2009 m. kovo 4 d. bÅ«sto nuomos sutartimi. Jos 12 punkte nustatyta, kad nuomininkas vienÄ kartÄ per trejus metus privalo pateikti teisę į socialinį bÅ«stÄ patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaracijÄ , pažymÄ apie Å¡eimyninę padėtį bei deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , VÄ® Registrų centro pažymÄ apie nuosavybės teise turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvos Respublikoje visiems Å¡eimos nariams įskaitant ir vaikus.

Pagal reikalingumÄ â€“ invalidumo pažymėjimo kopijÄ , pažymÄ iÅ¡ gydymo įstaigos dėl lėtinės ligos ir kt. Taigi atsakovai žinojo, kad kas trejus bus tikrinamas jų Å¡eimos gaunamos pajamos ir turimas turtas, siekiant nustatyti, ar atsakovai turi teisę nuomotis socialinį bÅ«stÄ .

32. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieÅ¡kinys dėl atsakovų iÅ¡keldinimo 2019 m. birželio 26 d. pateiktas teismui. Apeliantė nurodo, kad 2020 m. kovo 3 d. raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl atsakovo R. S. gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo. Apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad, 2017 metais atsakovui R. S. pradėjus gyventi atskirai, atsakovai apie tai informavo ieÅ¡kovę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo R. S. deklaruotos gyvenamosios vietos registracijos panaikinimas bÅ«tų aktualus sprendžiant klausimÄ , ar atsakovas Å¡iuo metu gyvena su apeliantės Å¡eima. Dėl to analizuojamu atveju tai, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡nagrinėjo atsakovės 2020 m. kovo 3 d. praÅ¡ymo neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ , ar atsakovų Å¡eimos pajamos 2017 metais virÅ¡ijo Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme trijų asmenų Å¡eimai nustatytus dydžius.

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantės sÅ«nus gyvena nuomojamame bÅ«ste, bet bÅ«sto savininkas nesutinka, kad atsakovas deklaruotų ten savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Dėl to nėra galimybės kitu bÅ«du panaikinti R. S. deklaruotos gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , procesiniuose dokumentuose turi bÅ«ti nurodyta byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamoji vieta, kiti žinomi procesinių dokumentų įteikimo adresai.

Apeliantės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta atsakovo R. S. gyvenamoji vieta sutampa su apeliantės gyvenamÄ ja vieta. Apeliantė nenurodė kitos atsakovo R. S. gyvenamosios vietos ar kito adreso, kuriuo atsakovui turėtų bÅ«ti įteikti procesiniai dokumentai. Apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas R. S. nuo 2017 metų gyvena iÅ¡sinuomotame kitame bute, todėl nelaikytinas apeliantės Å¡eimos nariu CK 6.588 straipsnio prasme (CPK 178 straipsnis). Atsakovo 2020 m. kovo 12 d. mokėjimai už ginčo butÄ patvirtina, kad atsakovas prisidėjo prie Å¡eimos poreikių tenkinimo.

Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas R. S. turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

34. Nenustačius, kad atsakovas R. S. nuo 2017, 2018 metųū gyvena kitoje gyvenamoje vietoje, jo pajamos turi būti įskaičiuotos į apeliantės trijų asmenų šeimos bendras pajamas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės šeimos pajamos 2017, 2018 ir 2019 metais ne tik viršijo paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, bet taip pat ir didėjo.

35. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos sveikatos bÅ«klę. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime įvertino į bylÄ pateiktus duomenis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. birželio 27 d. darbingumo lygio pažymoje, 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime atsakovei G. S. nustatytas ribotas (50 proc., 45 proc.) darbingumÄ , iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, atsakovės medicininiuose dokumentuose nurodytas diagnozes, iÅ¡vardytus rizikos veiksnius, kuriems esant atsakovė negali dirbti (kai triukÅ¡mo ekspozicijos lygis virÅ¡ija 80 dB(A), kai Å¡iluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos Å¡iluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis, kai svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti darbÄ , susijusį su priverstiniais liemens palenkimais, dirbti aukÅ¡tyje virÅ¡ 1,3 m).

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad medicininėje išvadoje nekonstatuota, jog atsakovė G. S. dėl sveikatos būklės gali dirbti tik tam tikroje specialiai jai pritaikytoje darbo aplinkoje ar iš viso negali dirbti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, todėl apeliantės argumentus, kad dėl sveikatos būklės ji visiškai negali dirbti, atmeta kaip nepagrįstus.

36. Apeliantė nurodo, kad turi slaugytojos licencijÄ . Apeliantė nepateikė į bylÄ duomenų, kad dėl COVID-19 viruso sumažėjo galimybė susirasti slaugės darbÄ . Dėl to Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

37. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės, Å¡ios Konvencijos Å¡alys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į pakankamÄ gyvenimo lygį sau ir savo Å¡eimos nariams, įskaitant pakankamÄ maistÄ , aprangÄ ir bÅ«stÄ , ir į nuolatinį gyvenimo sÄ lygų gerinimÄ ir imasi atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų ir skatintų Å¡ios teisės įgyvendinimÄ nediskriminuojant dėl neįgalumo. Nurodytos straipsnio 2 dalies d punkte įtvirtinta, kad valstybės, Å¡ios Konvencijos Å¡alys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į socialinę apsaugÄ ir į Å¡ios teisės įgyvendinimÄ nediskriminuojant dėl neįgalumo ir imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų ir skatintų Å¡ios teisės įgyvendinimÄ , įskaitant priemonę užtikrinti neįgaliųjų galimybę dalyvauti valstybės aprÅ«pinimo bÅ«stu programose.

38. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Pirmiau nurodyta, kad atsakovei nustatytas 45 proc. darbingumas. Dėl to apeliantė nelaikytina neįgaliu asmeniu, kuriam taikytinos pirmiau nurodytos Konvencijos nuostatos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantei negali bÅ«ti suteiktas prioritetas kitų asmenų, siekiančių iÅ¡sinuomoti socialinį bÅ«stÄ , atžvilgiu. Dėl socialinio bÅ«sto nuomos sutarties nutraukimo 39. Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio bÅ«sto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir Å¡iuo įstatymu. Pagal CK 6.582 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti neterminuota arba terminuota.

Å alys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotÄ nuomos sutartį sudarydamos naujÄ terminuotÄ arba neterminuotÄ nuomos sutartį (CK 6.582 straipsnio1dalis). Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo Å¡eimos nariai ar buvę Å¡eimos nariai turi iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios patalpos, o neiÅ¡sikėlusieji iÅ¡ jos iÅ¡keldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.613 straipsnis).

40. Vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

41. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius.

42. Å alys socialinio bÅ«sto nuomos sutartimi susitarė, kad sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį bÅ«stÄ pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymÄ (sutarties 40.3 punktas), jei nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir/ar mokesčių už komunalines paslaugas (sutarties 40.5 punktas). Be to, sutarties 24 punktu Å¡alys susitarė, kad, pasibaigus Å¡iai sutarčiai arba Å¡alims nutraukus jÄ prieÅ¡ terminÄ , nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip 10 kalendorinių dienų po Å¡ios sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieÅ¡ terminÄ dienos, atlaisvinti butÄ .

Taigi socialinio bÅ«sto nuomos sutartimi Å¡alys susitarė dėl terminuotos bÅ«sto nuomos ir jos termino, kuriam pasibaigus dėl to, kad asmuo neteko teisės į socialinio bÅ«sto nuomÄ , sutartis laikoma pasibaigusia, o nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po Å¡ios sutarties pasibaigimo, atlaisvinti butÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡alių sudaryta socialinio bÅ«sto nuomos sutartis pasibaigė, atsakovams deklaravus pajamas už 2017 m., kurių dydis virÅ¡ijo Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, todėl atsakovai neteko teisės į socialinio bÅ«sto nuomÄ .

43. Pirmiau nustatyta, kad atsakovai skolingi ieÅ¡kovei 1 092,48 Eur už pirmiau nurodyto bÅ«sto nuomÄ už 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. balandžio 30 d. laikotarpį, t. y atsakovai nemokėjo nuomos mokesčio daugiau nei tris mėnesius. Taigi yra pagrindas spręsti, kad Å¡alių sudaryta nuomos sutartis pasibaigė sutarties 40.5 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad egzistuoja ir kitas teisinis pagrindas atsakovus iÅ¡keldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

44. Kadangi Å¡alių nuomos sutartis pasibaigė, ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo reikÅ¡ti savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl Å¡alių sudarytos socialinio bÅ«sto nuomos sutarties nutraukimo. Dėl to apeliantės argumentai, kad nuomos sutartis laikytina galiojančia, ieÅ¡kovė turėjo praneÅ¡ti atsakovei, jog nutraukia nuomos sutartį, taip pat pareikÅ¡ti ieÅ¡kinyje reikalavimÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo, atmestini kaip nepagrįsti.

45. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja.

46. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

47. Dėl visų Å¡ioje nutartyje iÅ¡vardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jame iÅ¡dėstytų argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: Atmesti atsakovės G. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimÄ . Teisėjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus