2021-10-27 Nr. AB-22484-3-65-3-00122-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-745-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00122-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje netinkamomis sąlygomis. Minėtu laikotarpiu gyvenamasis plotas neatitiko nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui. 19-tame būryje, 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kalėjo iš viso 10 nuteistųjų, šios patalpos plotas buvo apie 30 kv. m. 3-ame sektoriuje statiniai statyti sovietmečiu, dalis jų pripažinti avariniais, neatitinka šiuolaikinių statybos techninių ir higienos reikalavimų.

Pastato konstrukcijoje taip pat yra asbesto – jo yra sienose, kanalizacijoje, asbestas kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai. Gyvenamojoje patalpoje buvo bloga oro cirkuliacija, pareiškėjas dusdavo miego metu, ypač trūko oro vasarą. Nebuvo jokios ventiliacijos, todėl esant blogoms oro sąlygoms patalpas išvėdinti buvo neįmanoma. Patalpoje nuo blogo apšvietimo skaudėjo akis, vakarais buvo neįmanoma skaityti ir rašyti. Apšvietimas buvo labai blogas, lempos dažnai mirguliavo, dėl to pareiškėjas negalėjo normaliai skaityti ir rašyti, skaudėjo galvą ir akis, pablogėjo regėjimas.

Naktinio apšvietimo nebuvo. Gyvenamosiose patalpose buvo labai šalta ir drėgna. Nebuvo centralizuoto šildymo, žiemą patalpos buvo šildomos elektriniais radiatoriais. Sanitariniuose mazguose (dušuose, prausykloje) irgi buvo labai šalta ir drėgna, buvo grybelio ir pelėsio, gausu parazitų, buvo blogas apšvietimas, slidžios grindys. Sanitariniai mazgai, komunikacijos visiškai buvo susidėvėję, blogai funkcionavo. Kaliniai buvo priversti laukti eilėse prie prausyklų ir tualetų. Būriuose nebuvo valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio.

Nebuvo įrengtos drabužių ir avalynės džiovyklos. Nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui). Patalpose buvo gausu parazitų – blakių, tarakonų, dėl blakių įkandimų naktimis pareiškėjas negalėjo normaliai miegoti, niežėdavo įkandimų vietas. Buvo daroma dezinfekcija nuo blakių, bet ji nepadėdavo. Langų kampuose, ant sienų ir lubų buvo nenuvalomas grybelis ir pelėsis, jo buvo ir sanitariniuose mazguose. Nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, jo nuolat pareiškėjas rasdavo lovoje, ant stalo, drabužiuose, maiste.

Nebuvo gesinimo priemonių, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, teko gyventi apimtam baimės ir streso. Prausyklose nebuvo šilto vandens. 19-to būrio nuteistieji buvo apgyvendinti laisvalaikio centro pastate, kuris nepritaikytas nuteistųjų kalinimui, tai bendros paskirties pastatas. Nuteistieji nebuvo aprūpinami higienos ir tualeto reikmenimis, muilą ir tualetinį popierių pareiškėjas ir kiti nuteistieji turėjo pirkti iš savo lėšų. Nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, nesudaroma rami aplinka. Padaryti Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės) pažeidimai.

Pareiškėjas teigė, kad kalinamas tokiomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pataisos įstaiga (jos pareigūnai) veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė. Pareiškėjas neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas; pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus duomenis ir kitus bylos duomenis, vadovaudamasis ginčui aktualiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (neteko galios 2021 m. spalio 1 d.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ (neteko galios 2019 m. gruodžio 31 d.), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintomis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu (2016 m. balandžio 20 d. d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio, maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ (2018 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1334 redakcija), Europos kalėjimų taisyklėmis), konstatavo, kad dėl pareiškėjo nurodytų argumentų (kalėjo per mažo ploto sąlygomis; 3-ame sektoriuje statiniai buvo statyti sovietmečiu, dalis jų pripažinti avariniais, neatitinka šiuolaikinių statybos techninių ir higienos reikalavimų; nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, jo nuolat rasdavo lovoje, ant stalo, drabužiuose ir maiste; pastato konstrukcijoje buvo asbesto – jo buvo sienose, kanalizacijoje, asbestas kėlė pavojų jo sveikatai; nebuvo valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio; gyvenamosiose patalpose buvo labai šalta, nebuvo centralizuoto šildymo, žiemą patalpos buvo šildomos elektriniais radiatoriais; dušuose, prausykloje taip pat buvo labai šalta; buvo bloga oro cirkuliacija, jis dusdavo naktinio miego metu, ypač vasarą trūko oro; nebuvo jokios ventiliacijos, tad esant blogoms oro sąlygoms patalpas išvėdinti buvo neįmanoma; gyvenamosiose patalpose, dušuose, prausykloje buvo drėgna; langų kampuose, ant sienų ir lubų buvo nenuvalomas grybelis ir pelėsis, sanitariniuose mazguose irgi buvo grybelio ir pelėsio; sanitariniai mazgai, komunikacijos buvo visiškai susidėvėję, blogai funkcionavo; apšvietimas buvo labai blogas, lempos dažnai mirguliavo, dėl to jis negalėjo normaliai skaityti ir rašyti, skaudėjo galvą ir akis, pablogėjo regėjimas, naktinio apšvietimo išvis nebuvo, sanitariniuose mazguose buvo blogas apšvietimas; kaliniai buvo priversti laukti eilėse prie prausyklų ir tualetų; nebuvo įrengtos drabužių ir avalynės džiovyklos; nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti; patalpose buvo gausu parazitų (blakių, tarakonų), dėl blakių įkandimų naktimis jis negalėjo normaliai miegoti, niežėdavo įkandimų vietas, sanitariniuose mazguose taip pat buvo gausu parazitų; buvo daroma dezinfekcija nuo blakių, tačiau ji nepadėdavo; nebuvo gesinimo priemonių, priešgaisrinės sistemos bei avarinio išėjimo; sanitariniuose mazguose buvo labai slidžios grindys; prausyklose nebuvo šilto vandens; 19-tas būrio nuteistieji buvo apgyvendinti laisvalaikio centro pastate, kuris nepritaikytas nuteistųjų kalinimui, tai bendros paskirties pastatas; nuteistieji nebuvo aprūpinami higienos ir tualeto reikmenimis, muilą ir tualetinį popierių jis ir kiti nuteistieji turėjo pirkti patys iš savo lėšų; pažeistos Europos kalėjimų taisyklių nuostatos) nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo, dėl kurių jis galėjo patirti neturtinę žalą.

7. Teismas pabrėžė, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte nustatyta, jog pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama patalpa – laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui). Pagal jų 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti minėtą patalpą kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams. Teismas pripažino, kad atsakovo atstovas nevykdė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte nustatyto reikalavimo įrengti laisvalaikio kambarį kiekvienam būriui, arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem būriams, jeigu yra išimtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam būriui. Todėl yra pagrindas šioje byloje ginčo laikotarpiu konstatuoti vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.).

8. Teismas konstatavo, kad byloje buvo nustatyta, jog pareiškėjo būriui ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys. Tokios laikymo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 str. ir 6.249 str.).

9. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl to, kad nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys. Medicininio pažymėjimo duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į medikus tik (duomenys neskelbtini) susirgimų atvejais, susirgimai nebuvo dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus psichologo pažymos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Tad byloje nenustatyta, kad nustatytas pažeidimas padarė neigiamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei būklei. Pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus 1 metams ir 3 mėnesiams nuo ginčo laikotarpio pradžios Aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.

10. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK sąlygas tuo, kad būriui, kuriame pareiškėjas buvo kalinamas, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

12. Pareiškėjas nurodo, kad jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje, 19 būryje, 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurioje vienam asmeniui buvo skiriamas mažesnis gyvenamasis plotas, nei numatyta teisės aktuose. Pastatai buvo avarinės būklės, neatitiko šiuolaikinių statybos techninių ir higienos reikalavimų. Nuo lubų byrėjo tinkas, pastato konstrukcijose buvo asbesto, kuris kėlė pavojų sveikatai ir gyvybei. Būriuose visiškai nebuvo valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio. Gyvenamosiose patalpose buvo labai šalta, nebuvo centralizuoto šildymo, bloga oro cirkuliacija, nebuvo ventiliacijos. Patalpos buvo drėgnos, pelėsis ant lubų ir sienų. Laisvės atėmimo įstaigoje nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, nesudaroma rami aplinka. Šiuo atveju pažeidimo pripažinimas nėra pakankama satisfakcija už neturtinę žalą. Neapginamos pareiškėjo teisės. Pareiškėjas daugiau nei metus buvo laikomas įkalinimo įstaigoje, negalėjo pasinaudoti savo teise į tinkamą poilsį ir laisvalaikį, o tai pažeidė jo orumą, sukėlė dvasines kančias. Faktas, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą po 1 metų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo patirti išgyvenimai yra mažesni. Pareiškėjas neturėjo atitinkamo išsilavinimo ar patirties ginti savo teises teisme. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, pablogėjo savijauta ir sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi bei bendravimo galimybės.

13. Atsakovo atstovas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2020 m. balandžio 29 d.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik atkartoja dalį skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl teismo padarytos išvados dėl jo nurodytų argumentų (aplinkybių) vertinimo yra nepagrįstos. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai savaime nesudaro pagrindo bylos duomenis ir aplinkybes vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių vertinimo. Pirmosios instancijos teisingai įvertino bylos duomenis ir padarė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų (aplinkybių) vertinimo. Todėl iš naujo nebekartojant pagrįstų pirmosios instancijos teismo argumentų, konstatuotina, kad pareiškėjo ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (argumentai) (t. y., kad buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis; pastatai buvo avarinės būklės, neatitiko šiuolaikinių statybos techninių ir higienos reikalavimų; nuo lubų byrėjo tinkas, pastato konstrukcijose buvo asbesto, kuris kėlė pavojų sveikatai ir gyvybei; būriuose visiškai nebuvo valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio; gyvenamosiose patalpose buvo labai šalta, nebuvo centralizuoto šildymo, bloga oro cirkuliacija, nebuvo ventiliacijos; patalpos buvo drėgnos, pelėsis ant lubų ir sienų) yra nepagrįstos, t. y. nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryti pažeidimai, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą.

20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl neįrengto laisvalaikio kambario, kuriame būtų galėjęs leisti laisvalaikį (pažeisti Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8, 6 p.). Visgi pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų ir įtikinamų argumentų, kurie būtų pagrindas daryti išvadą, kad jis patyrė tokio sunkumo, intensyvumo ir masto neturtinę žalą, kad jam būtų pagrindas patirtą neturtinę žalą kompensuoti pinigais. Taip pat byloje nenustatyta, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjas būtų patyręs ilgalaikių neigiamų pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats nustatyto pažeidimo pobūdis yra nesunkus. Dėl to byloje nenustačius išimtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą išvadai, kad dėl nustatyto nesunkaus pobūdžio pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti didelę žalą, pripažintina, kad teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiamu sprendimu pareiškėjui nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiribojo pažeidimo fakto pripažinimu.

21. Pažymėtina, kad teismas be pagrindo pripažino, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2020 m. balandžio 29 d., kadangi pats pareiškėjas skunde nurodė kalinimo laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, taip pat vadovaujantis ABTĮ 144 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, dėl nustatyto trūkumo skundžiamas teismo sprendimas nekeičiamas.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas