2019-12-04 Nr. AB-22746-3-62-3-00692-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2947-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00692-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN, atsakovo atstovas), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2017 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą Kybartų PN direktoriui dėl teisinės informacijos pagalbos suteikimo, ką numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas. 2017 m. gruodžio 29 d. gavo Kybartų PN atsakymą į prašymą, kuriame buvo nurodyta, jog Kybartų PN darbuotojai nuteistiesiems juridinių konsultacijų neteikia. Pareiškėjas su analogiško turinio prašymu kreipėsi į Vilkaviškio savivaldybės administraciją, iš kurios gavo atsakymą, kad Vilkaviškio savivaldybės administracijos specialistai antrinės teisinės pagalbos neteikia, tačiau esant asmens prašymui, padeda užpildyti prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo teigimu, Kybartų PN ne tik neteikiama jokia teisinė pagalba, tačiau koridoriuose nėra iškabinta aktuali nuteistiesiems teisinė informacija, interneto prieiga ribojama iki 30 minučių per mėnesį, nėra galimybės atsispausdinti teisės aktų. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų / neveikimo patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją. Asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, laikomi kardomojo kalinimo vietose, turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą. Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės vykdomosios institucijos valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos teisinio pobūdžio darbo funkcijos ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, arba advokatai (advokatų profesinės bendrijos) arba viešosios įstaigos, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo. Jeigu teikiant pirminę teisinę pagalbą paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į minėto įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Kybartų PN pareigūnai, atsižvelgdami į BVK 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, suteikia teisę gauti nuteistiesiems teisinę pagalbą, t. y. pareigūnai išsamiai išaiškina, kur ir kokiu metu nuteistieji turi kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo, padeda užpildyti prašymus ir pajamų deklaracijas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Be to, Kybartų PN kiekviename nuteistųjų būryje esančiame informaciniame stende yra skelbiama tuo metu galiojanti nuteistiesiems aktuali informacija, įvairūs teisės aktai. Už informacijos skelbimą yra atsakingas Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnas, kuris kartą per mėnesį peržiūri stenduose esančią informaciją ir ją pakeičia aktualia, jeigu yra pakeitimai.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad Kybartų PN nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis interneto prieiga pagal Kybartų PN direktoriaus patvirtintą tvarką. Nuteistieji gali naudotis riboto interneto prieiga pagal sudarytą lankymosi bibliotekoje grafiką, dalyvaujant bibliotekos darbuotojui ir Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui (būrio viršininkui). Vieno seanso trukmė gali būti iki 30 minučių, tačiau nuteistasis su rašytiniu prašymu gali kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą (būrio viršininką) dėl lankymosi bibliotekoje ne pagal grafiką.

7. Atsakovo atstovas teigė, kad skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, Kybartų PN administracijos veiksmai buvo teisėti, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Pareiškėjas nebuvo kankinamas, su juo nebuvo žiauriai ar nežmoniškai elgiamasi, kalinimo sąlygos atitiko visus galiojančius teisės aktus, Kybartų PN administracijos veiksmai buvo teisėti.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

9. Teismas, akcentuodamas CK nustatytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas bei vertindamas pareiškėjo argumentų pagrįstumą dėl teisinės informacijos pagalbos jam nesuteikimo, pažymėjo, kad asmens teisę gauti informaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Minėtuose norminiuose teisės aktuose yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta piliečio teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį. Nurodytas įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teismas atkreipė dėmesį į nurodyto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

10. Teismas akcentavo BVK 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą nuteistųjų teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas reglamentuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

11. Teismas, pabrėždamas Įstatyme įtvirtintas pirminę ir antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apibrėžiančias nuostatas (2 str. 1 ir 6 d., 8 str. 1 d., 11 str. 1 ir 2 d., 15 str. 1 d., 3 d., 7 d., 17 str. 5 d., 18 str. 1 d.), nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 13 d. prašymu Nr. 5/30B1-2535 kreipėsi į Kybartų PN direktorių dėl teisinės informacijos pagalbos suteikimo. Kybartų PN 2017 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 7/1-2710, atsakydami į pareiškėjo prašymą, informavo jį, jog Kybartų PN darbuotojai nuteistiesiems juridinių konsultacijų neteikia, taip pat informavo pareiškėją dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Analogiška informacija pareiškėjui pateikta ir Kybartų PN 2018 m. kovo 22 d. rašte Nr. 7/1-350, atsakant į pareiškėjo 2018 m. vasario 19 d. prašymą Nr. P-361 dėl teisinės pagalbos informacijos suteikimo. Atsižvelgdamas į šias nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog Kybartų PN nėra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjas, institucijos kompetencijoje nenumatytas teisinių konsultacijų teikimas, todėl Kybartų PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų / neveikimo, dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs BVK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, todėl atsakovo aktai (veiksmai) dėl nesuteiktos teisinės konsultacijos negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.

13. Teismas bylos medžiagos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo su 2018 m. sausio 15 d. prašymu kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją, kuri 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. (19)(7.8)SD-385 pareiškėjui išsamiai paaiškino apie pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimą bei pasiūlė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-NT-4114-16669 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Šis sprendimas buvo priimtas gavus pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą Nr. (2.1)NTP-1-4114 suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant skundą Jungtinių Tautų Organizacijai. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjui 2017 m. gruodžio 13 d. teikiant prašymą Kybartų PN administracijai dėl teisinės pagalbos informacijos suteikimo, jau buvo žinomi reikalavimai dėl teisinės pagalbos teikimo.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų dėl koridoriuose neiškabintos aktualios nuteistiesiems teisinės informacijos, ribojamos interneto prieigos, nesuteikiamos galimybės atsispausdinti teisės aktų pagrįstumą, apžvelgęs atsakovo atstovo atsiliepime dėl šios skundo dalies pateiktus paaiškinimus, šią skundo dalį vertino kaip deklaratyvią.

16. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą, netinkamai suteiktą arba nesuteiktą medicininę pagalbą. Teismas nenustatė, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pažymėjo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

17. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas iš esmės tik nurodė galimus Kybartų PN pažeidimus, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo dėl minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnyje. Pareiškėjas galimų neteisėtų veiksmų nesiejo su materialinės teisės normų saugomų vertybių pažeidimu, nurodant konkrečią su tuo susietą žalą ir kuo ji pasireiškė, taip leidžiant konstatuoti žalos kaip deliktinės atsakomybės sąlygos buvimą.

18. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra sąlygų, būtinų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti ir spręsti dėl pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo būdo. Atsakovo atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Pareiškėjas neįrodė žalos fakto.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti, tenkinti skundą visiškai ir priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos arba grąžinti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Pareiškėjas nurodo, kad skundą grindė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio ir BVK 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis dėl Kybartų PN nesuteiktos galimybės gauti teisinę pagalbą, tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjas į Kybartų PN kreipėsi dėl teisinės informacijos suteikimo. BVK 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 100 straipsnis, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnis nustato privalomą teisinės pagalbos teikimą.

21. Pareiškėjas pažymi, kad su 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymu kreipėsi į Kybartų PN dėl interneto nebuvimo, tačiau į šį prašymą raštiško atsakymo negavo, o žodžiu buvo atsakyta, jog tokią informaciją neprivaloma teikti ir nėra žinoma, kokį atsakymą pateikti. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnį ir 17 straipsnio 2 dalį į prašymą turi būti atsakyta tokiu pačiu būdu, kokiu gautas prašymas.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad nesutinka su visais teismo argumentais, vertina, kad teismo sprendimas priešingas Lietuvos Respublikos Konstitucijai, žeminantis orumą, pažeidžiantis pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, teisę į teisingą ir kompetetingą teismą. Teismo sprendimas neatitinka aiškumo, motyvuotumo, argumentavimo, racionalumo, draudimo nuslėpti motyvus reikalavimų. Teismo sprendimo neteisėtumą pagrindžia aplinkybė, jog teismas, cituodamas atsakovo atstovo melagingus paaiškinimus, nepateikė jų teisinio vertinimo.

23. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo pareigą. Pažymi, kad tokio pobūdžio bylose pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką įrodymus, patvirtinančius neturtinę žalą, pateikti nėra privaloma. Atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

24. Pareiškėjas akcentuoja, kad prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo reiškia dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra nepageidautinas dėl ne kartą pažeistos pareiškėjo teisės į teisingą teismą ir gali pažeisti pareiškėjo teisę į apeliaciją. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tikslinga ženkliai didinti prašomos priteisti neturtinės žalos sumos dydį.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovo atstovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, iš esmės pakartodamas atsiliepime į skundą nurodytus nesutikimo su skundu argumentus, nurodo, kad teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes, įrodymus.

27. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas kreipėsi į Kybartų PN direktorių dėl teisinės informacijos pagalbos suteikimo. Kybartų PN informavo pareiškėją, jog Kybartų PN darbuotojai nuteistiesiems juridinių konsultacijų neteikia, taip pat informavo dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos suteikimo tvarkos. Kybartų PN nėra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjas, institucijos kompetencijoje nenumatytas teisinių konsultacijų teikimas, todėl Kybartų PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, padarytos Kybartų PN neteikiant / nesudarant galimybių gauti teisinės pagalbos ir teisinės informacijos, atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadą, kad Kybartų PN neatliko jokių teisei priešingų veikų, taip pat nesant įrodytam žalos faktui.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad teismo, kuris nepagrįstai jam perkėlė įrodinėjimo pareigą, sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, pažeidžiantis jo teises.

31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

32. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, nenustačius visų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkintas.

34. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

35. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai: iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas (netinkamai motyvuotas) ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į teisingą teismą pažeidimą.

36. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių teisės aktų nuostatomis, pasak pareiškėjo, įpareigojančiomis užtikrinti teisinės pagalbos teikimą, pažymėtina, BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti teisinę pagalbą. Tokia tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, reglamentuojančiame valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė ginčui aktualias teisinio reguliavimo, nustatančio pirminės ir antrinės teisinės pagalbos suteikimo tvarką, nuostatas, tinkamai įvertino Kybartų PN 2017 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. 7/1-2710, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą Nr. 5/30B1-2535 „Dėl teisinės informacijos pagalbos suteikimo“ pagrįstumą.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Kybartų PN neatsakė į jo 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą dėl interneto nebuvimo. Pažymėtina, kad aplinkybę dėl atsakymo nepateikimo į nurodytą prašymą pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė papildomame skunde, kuris pirmosios instancijos teismui buvo išsiųstas tik 2018 m. rugsėjo 27 d., t. y. po 2018 m. rugsėjo 12 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuriame sprendimo priėmimo ir paskelbimas buvo atidėtas 2018 m. spalio 2 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomame skunde nurodytų argumentų ir reikalavimų nevertino. Pažymėtina, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos, o ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis – kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Kadangi skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalis atlyginimo aplinkybėmis, susijusiomis jo 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymu dėl interneto nebuvimo, nebuvo grindžiamas, tokie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami.

38. Dėl apeliaciniame skunde išreikšto nesutikimo su visais teismo argumentais ir prašymo skundą tenkinti visiškai, pažymėtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

39. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė pareiškėjui, pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.). Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie teisinės informacijos viešai prieinamuose vietose skelbimo, galimybės naudotis internetu ir t. t., pareiškėjas iki teismo posėdžio jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti atsakovo pateiktų duomenų pagrįstumu, nepateikė. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo nusiskundimai yra itin apibendrinto pobūdžio, kadangi, pavyzdžiui, nėra nurodoma, kada, kokiu klausimu pareiškėjas kreipėsi į Kybartų PN administraciją, koks atsakymas buvo pateiktas ir t. t.

40. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė