c39cab4a-474d-431a-a63e-fa529183b45e · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas GilysPranešėjas Ričardas Gilys             Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-193/2013Teisėja Gražina Kazilionienė             Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00044-2010-6             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.             PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 9 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant: prokurorui Edgarui Baltrimavičiui, išteisintajai L.

L., gynėjui advokatui Valentinui BaltrÅ«nui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro E. Baltrimavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-19 nuosprendžio, kuriuo L. L. iÅ¡teisinta iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).                 Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,N U S T A T Ė :

L. L. buvo kaltinama tuo, kad ji 2010 m. rugsėjo 10 d. apie 13.55 val., UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, iš UAB (duomenys neskelbtini) duomenų bazės, kurioje kaupiama informacija apie asmenų telefoninius ryšius, neteisėtai įgijo neviešus elektroninius duomenis – A. B. priklausančio mobilaus ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių ir SMS žinučių suvestines ir, atspausdinusi jas popieriuje, paskleidė šiuos neviešus elektroninius duomenis, perduodama juos nenustatytam asmeniui.Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-19 nuosprendį ir L.

L. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teigia, kad teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, todėl Å¡is nuosprendis yra nepagrįstas. Mano, kad teismas tendencingai analizavo bei netinkamai vertino ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžių metu surinktus įrodymus, kurie yra pakankami pripažįstant L. L. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 198 str. 1 d. Prokuroras nesutinka su nuosprendyje iÅ¡dėstytais iÅ¡teisinimo motyvais ir teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpos, kuriose dirba L.

L. ir jos kolegos, nėra laisvai prieinama vieÅ¡a vieta, į kuriÄ laisvai gali patekti ir kurioje laisvai, nekontroliuojamai gali veikti bet kuris praeivis, o tuo labiau netrukdomas naudotis L. L. darbiniu kompiuteriu be jos žinios, leidimo ir sutikimo. Teismas savo sprendimÄ nepagrįstai motyvuoja tuo, kad L. L., jos pačios teigimu, nemokėjo dirbti su „Labas“ klientų sistema, nes jos tiesioginis darbas yra susijęs su verslo klientais. Prokuroras teigia, kad vertinant tokiÄ teismo motyvacijÄ bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad realiai joks asmuo negali teigti apie kito asmens kokių nors „nemokėjimų“ nebuvimÄ , nes tokia aplinkybė yra techniÅ¡kai nepatikrinama, ypač kai suinteresuotas asmuo sÄ moningai slepia patį „mokėjimo“ kažkÄ atlikti faktÄ .

Teismas savo sprendimÄ taip pat nepagrįstai motyvavo tuo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pas L. L. į kabinetÄ ateidavo I. R., kuri su L. L. leidimu prisėsdavo prie jos kompiuterio bei pati atsispausdindavo savo vyro telefono abonentų, kurių jis turėjo ne mažiau kaip penkis, sÄ skaitas. Tokia aplinkybė nėra pagrindas teigti, kad A. B. telefono skambučių iÅ¡klotines paėmė ne L. L., o kitas asmuo. Teismas savo sprendimÄ taip pat motyvuoja tuo, kad kaltinamoji ir liudytoja E. G. patvirtino aplinkybę, kad I.

R. vėliau buvo atėjusi į salonÄ ir atsiprašė L. L. už tai, kad „pridarė jai bėdos“. Vertinant Å¡iÄ aplinkybę bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad pati I. R. kategoriÅ¡kai neigė tokias kaltinamosios ir liudytojos nurodytas aplinkybes, kurios Å¡ioje situacijoje yra vertintinos kaip kaltinamosios pateikta versija siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad dalis A. B. telefono skambučių iÅ¡klotinių buvo paimtos iÅ¡ sistemos, prisijungimas prie kurios nėra kaip nors fiksuojamas, todėl nesant galimybei nustatyti konkretaus prie sistemos prisijungusio asmens Å¡ioje dalyje L.

L. ir nebuvo kaltinama. Antra dalis A. B. telefono skambučių iÅ¡klotinių buvo paimtos iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) duomenų bazės, prisijungimui prie kurios yra reikalingas prisijungimo kodas. Pati L. L. paneigė faktÄ , kad ji bÅ«tų kam nors pasakiusi ar nurodžiusi savo prisijungimo prie sistemos slaptažodžius, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad tik ji pati ir niekas kitas pasinaudojusi savo prisijungimo prie sistemos (duomenų bazės) slaptažodžiu galėjo prisijungti prie duomenų bazes ir paimti A.

B. telefono skambučių iÅ¡klotines bei atspausdinusi jas ant popieriaus vėliau perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Aplinkybė, kad L. L. nepažįsta paties A. B., nepaneigia fakto, kad ji galėjo padaryti aukščiau paminėtus nusikalstamus veiksmus kieno nors praÅ¡ymu. Prokuroro manymu, L. L. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 198 str. 1 d., yra pilnai ir neginčytinai įrodyta kaltinamajame akte nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei surinktais įrodymais.IÅ¡teisintoji L.

L. atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundÄ nesutinka su skundo motyvais ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , paliekant galioti nepakeistÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-19 nuosprendį. Mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisingas. Teigia, kad byloje yra tik duomenys, patvirtinantys, jog telefono pokalbių iÅ¡klotinė buvo iÅ¡traukta pasinaudojant jos darbe naudojamo kompiuterio prisijungimo duomenimis, tačiau ta aplinkybė neįrodo, jog tai padarė bÅ«tent ji, kadangi, kaip teisme patvirtino liudytojai A.

J., R. V., A. A., A. G., T. G., E. G. – nukopijuoti ekrano turinį ir atspausdinti informacijÄ trunka 5 sekundes ir, kad šį veiksmÄ gali atlikti bet kuris prie įjungto kompiuterio prisėdęs asmuo, mokantis dirbti su Å¡ia sistema. IÅ¡teisintosios teigimu, neginčijamai įrodyta, jog vykdydama savo tiesiogines funkcijas ji dirbo tik su verslo klientais, su „Labas“ klientų sistema jai dirbti nepriklausė, ir ji nedirbo, be to, su Å¡ia sistema dirbti nemokėjo ir nemoka. Byloje taip pat nustatyta, kad ji nepažinojo nei vieno iÅ¡ asmenų – A.

B., D. F., M. R., G. K., su jais nėra bendravusi, niekas jos neprašė ištraukti A. B. priklausančio mobilaus ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių ir SMS žinučių suvestines, ir ji to nedarė. L. L. teigia galinti tik numanyti, kad tai padarė buvusi UAB (duomenys neskelbtini) salono darbuotoja I. R., nes būtent ji dirbo su (duomenys neskelbtini) klientų sistema, tuo metu lankėsi salone, o iš bylos medžiagos matyti, kad jos vyras M. R. bendravo su D. F., kuris prašė M.

R. gauti A. B. priklausančio telefono numerio skambučių ir SMS suvestines ir Å¡is jas gavo. Be to, I. R. jos atsiprašė, todėl ne kas kitas, o tik I. R. galėjo tai padaryti.IÅ¡teisintoji atsikirtime be kita ko pastebi, kad jai suformuluotame kaltinime net nebuvo nurodoma, kokį įstatymÄ , poįstatyminį aktÄ , įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių ar instrukcijos punktÄ ji pažeidė. Teigia, kad jai suformuluotas kaltinimas ne tik, kad nepagrįstas faktiniais bylos duomenimis, tačiau tuo pačiu jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad ji pažeidė LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio (asmens duomenys), 5 straipsnio (asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai), 6 straipsnio (asmens duomenų teikimo bÅ«dai) bei 7 straipsnio (asmens kodo naudojimas) reikalavimus.Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o iÅ¡teisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais bÅ«dais gauti duomenys. To paties straipsnio 5 dalis nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, savo daromas iÅ¡vadas grindė byloje surinktais ir iÅ¡tirtais bei nuosprendyje iÅ¡samiai aptartais įrodymais.

Išteisinamasis nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 str. 3 d. reikalavimų, nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, nurodyti išsamūs įrodymų vertinimo motyvai bei teismo išvados dėl L. L. išteisinimo.Pagrindiniai prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl jo nuomone, nepagrįsto L. L. išteisinimo yra susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino su inkriminuota nusikalstama veika susijusius įrodymus, t.y., kad išteisintosios darbo vieta nėra viešai prieinama, nusikalstama veika buvo padaryta pasinaudojus būtent L.

L. prisijungimo slaptažodžiu ir kad byloje esantys duomenys nepaneigia aplinkybės, kad ji mokėjo naudotis (duomenys neskelbtini) vartotojų sistema iÅ¡ kur aptariami duomenys ir buvo gauti, o vėliau paskleisti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį L. L. atžvilgiu, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – pačios kaltinamosios, liudytojų A. J., R. V., A. A., A. G., T. G., E. G., T. M., I. R., M. R. parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ir pagrįstai iÅ¡teisino L.

L., neįrodžius, kad ji dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Byloje esančiais objektyviais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 9 d. apie 13.55 val., (duomenys neskelbtini) salone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) duomenų bazės, kurioje kaupiama informacija apie asmenų telefoninius ryÅ¡ius, buvo neteisėtai įgyti nevieÅ¡i elektroniniai duomenys – A. B. priklausančio mobilaus ryÅ¡io telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių ir SMS žinučių suvestinės, atspausdinus Å¡iuos duomenis popieriuje ir perdavus juos nenustatytam asmeniui, buvo paskleisti nevieÅ¡i elektroniniai duomenys.

Išteisintoji L. L. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nuosekliai neigė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teikdama paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinime nurodomų veiksmų objektyviai dėl savo darbo specifikos (ji dirba su verslo klientais, o ne su (duomenys neskelbtini) klientais) atlikti negalėjo, kadangi neturi jokių įgūdžių dirbti su (duomenys neskelbtini) sistema, iš kurios duomenų bazės ir buvo įgyti bei paskleisti aukščiau aptarti nevieši elektroniniai duomenys.

Ji parodė, kad 2010 spalio mėnesio pabaigoje ar lapkričio mėnesio pradžioje iÅ¡ savo vadovo sužinojo, kad jos darbinio kompiuterio pagalba iÅ¡ sistemos (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡traukta jai nežinomo asmens iÅ¡klotinė. Kadangi ji dirbti su Å¡ia sistema nemoka, nes dirba su ryÅ¡ių operatoriaus UAB (duomenys neskelbtini) verslo klientais ir to niekada nėra dariusi, bendraudama su kolegėmis prisiminė, kad 2010-09-09 pas jÄ Ä¯ kabinetÄ buvo užėjusi buvusi kolegė I. R., kuri trumpam buvo palikta jos kabinete prie jos darbo kompiuterio ir turėjo visas galimybes atlikti jai inkriminuojamus veiksmus, nes ji iki atleidimo iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) dirbo su aptariama sistema.

Be to, I. R. ateidavo į salonÄ ir savarankiÅ¡kai iÅ¡sitraukdavo iÅ¡ minėtos sistemos savo sutuoktinio iÅ¡klotines. L. L. patvirtino, kad telefoninio pokalbio su I. R. metu, pastaroji prisipažino atlikusi neteisėtus veiksmus, tačiau užtikrino, kad tai nieko blogo ir esant reikalui ji savo kaltę pripažins. Dar po dviejų savaičių I. R. užėjusi į (duomenys neskelbtini) salonÄ jos atsiprašė. Å iuos L. L. parodymus patvirtino viename kabinete su ja sėdinti E. G., nurodydama, kad ji, kaip ir iÅ¡teisintoji dirba su verslo klientais ir nemoka dirbti su (duomenys neskelbtini) sistema, skirta fizinių asmenų aptarnavimui.

Liudytoja pažymėjo, kad ji matė, kaip L. L. išėjus padaryti kavos, buvusi jų salono darbuotoja I. R. buvo prisėdusi prie iÅ¡teisintosios darbo stalo, nors kokius konkrečius veiksmus pastaroji atliko ji negalėjo nurodyti, tačiau pripažino girdėjusi kaip L. L. vieno telefoninio pokalbio su I. R. metu Å¡iai priekaiÅ¡tavo dėl poelgio neteisėtai pasinaudojus jos kompiuteryje esančia duomenų baze, o dar po dviejų savaičių užėjusi į salonÄ I. R. girdint liudytojai atsiprašė, kaip ji suprato už tai, kad neteisėtai iÅ¡traukė iÅ¡ L.

L. kompiuterio tam tikrus duomenis. Pažymėtina, kad be L. L. ir E. G. aplinkybę, kad pagal L. L. darbo specifikÄ ji nesinaudoja (duomenys neskelbtini) sistema ir nemoka atlikti veiksmų, kurie jai inkriminuoti patvirtino ir liudytojai R. V., A. A. ir A. G.. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybė, kad L. L. nemoka dirbti su (duomenys neskelbtini) vartotojų sistema yra realiai techniÅ¡kai nepatikrinama, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, teismas negali nei paneigti, nei patvirtinti tokios aplinkybės ir tuo labiau prielaidomis dėl iÅ¡teisintosios galimybių ir įgÅ«džių naudotis aptariama sistema, grįsti iÅ¡vadas dėl jos kaltės. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad L.

L. darbo vieta, kur ir buvo atlikta nusikalstama veika yra ne vieÅ¡ai prieinama, kad bet kuris praeivis galėtų pasinaudojęs L. L. prisijungimo kodu, naudotis jos kompiuteriu. Tačiau Å¡ie skundo argumentai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems duomenims, t.y. kad L. L. jos nurodomÄ asmenį kaip galimai ir atlikusį neteisėtus veiksmus ir kuris kaip nurodė liudytojas T. M. betarpiÅ¡kai buvo suinteresuotas tuos duomenis gauti ne tik dirbo Å¡iame salone, bet ir nesukėlė jokių įtarimų, nes nuolat čia lankydavosi.

Pažymėtina, kad I. R. pati pripažino, kad nors ir nebedirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jai bÅ«davo leista iÅ¡sitraukti savo ir savo mobilaus ryÅ¡io abonentų iÅ¡klotines. Å ios aplinkybės neneigia nei pati L. L., nei I. R., nei kiti byloje apklausti liudytojais UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Kaip nurodo L. L. ir E. G., kompiuterio prisijungimo kodas įvedamas ne kaskart įeinant į sistemÄ , o vienÄ kartÄ darbo dienos pradžioje, vėliau nebedirbant su kompiuteriu sistema pareikalauja po 15 min. - 30 min. pakartotinai įvesti kodÄ .

Ä®vertinus tai, kad kaip ir yra konstatavęs pirmosios instancijos teismas, kaltinime nurodytų veiksmų, susijusių su duomenų gavimu, atlikimui pakako vos kelių sekundžių, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ių veiksmų atlikimui buvo bÅ«tina iÅ¡ naujo įvesti prisijungimo kodÄ . Pripažintina, kad tokie L. L. veiksmai, kai paÅ¡aliniam asmeniui, leidžiama naudotis darbinei veiklai skirtu kompiuteriu galėtų bÅ«ti vertinti darbdavio drausmine tvarka, tačiau jokiais bÅ«dais negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Akcentuotina, kad L.

L. inkriminuota nusikalstama veika yra priskirtina tyčinių nusikaltimų grupei ir jį galima padaryti tik veikimu ir tik tiesiogine tyčia. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl galimai L. L. tiesiog atsainaus ar nerÅ«pestingo požiÅ«rio į jos naudojamame kompiuteryje esančių duomenų apsaugÄ , nesudaro pagrindo jos veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, kurios yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Prokuroro apeliaciniame skunde išsakyti argumentai, iš esmės nepagrindžiant jų jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis nenusveria aukščiau išdėstytų argumentų. Prokuroras nei apeliaciniame skunde nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu iš esamų duomenų ir įrodymų padarė pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje. Vien prokuroro nesutikimas su įrodymų vertinimu ir atitinkamu traktavimu teismo nuosprendyje nėra pagrindas tvirtinti, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ar buvus baudžiamojo proceso pažeidimams.Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , tokia nuomonė formuojama ir teismų praktikoje. Nagrinėjamoje byloje Å¡is baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tino nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės elemento – tiesioginės tyčios L.

L. veikoje egzistavimas neįrodytas – niekuo nepaneigti jos parodymai ir nėra jokių įrodymų, kad bÅ«tent L. L. įgijo nevieÅ¡us elektroninius duomenis – A. B. priklausančio mobilaus ryÅ¡io telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių ir SMS žinučių suvestines ir juos paskleidė, taip pat nepaneigus tokių iÅ¡teisintosios parodymų jokiais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta, jog L.

L. dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 198 str. 1 d.Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos 2012-04-19 nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė:Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.                          Kolegijos pirmininkas                                                                     Ričardas Gilys Teisėjai:                                                                                           Sigitas Bagdonavičius                   Algirdas Gaputis