2022-01-12 Nr. AB-1053-3-61-3-03246-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-257-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03246-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2020 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 42-1153 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Vilniaus PN sprendimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 2S-3306 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Departamento sprendimas); 3) įpareigoti Vilniaus PN drausmės komisiją (toliau – ir Komisija) pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Vilniaus PN sprendimas priimtas neatsižvelgus į visų aplinkybių visumą, į pozityviai pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes. Komisija netinkamai įvertino pareiškėjo pavyzdingą elgesį, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo itin teigiamus rezultatus, žemą nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos argumentai, kuriais ji grindė savo išvadą Vilniaus PN direktoriui, yra visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti. Komisija nepagrįstai atsisakė sudaryti pareiškėjui dar palankesnes sąlygas jo tolimesnei socialinei reabilitacijai, sumažinti ir taip jau žemą jo nusikalstamo elgesio riziką, sudaryti sąlygas jį intensyviai ruošti lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

2.2. Pareiškėjui paskirtos neatliktos bausmės dalis nėra didelė vertinant pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalį ir 157 straipsnį, Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-97 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašo 3 punktą. Pareiškėjas bausmę atlieka lengvojo režimo sąlygomis, atliko jau 1/3 jam paskirtos bausmės. Pareiškėjas vykdo socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, yra skatintas 15 kartų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (26 balai). Duomenų apie tai, kad pareiškėjas vartotų alkoholį ar psichiką veikiančias medžiagas, nėra. Atsižvelgus į tai, nesuprantami Komisijos argumentai, kad pareiškėjas vykdo amoralią veiklą ir nekoregavo kriminalinio elgesio. Neaišku, kuo remdamasi Komisija daro tokias išvadas. Neaišku apie kokias intervencines priemones kalbama Vilniaus PN sprendime. Departamento sprendimas, kuriuo Vilniaus PN sprendimas paliktas nepakeistas, yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas.

2.3. Komisijos atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl to, kad didelė pareiškėjo neatliktos bausmės dalis, kad pareiškėjas neva savanaudiškais tikslais stengiasi elgtis gerai ir mažina nusikalstamo elgesio riziką, yra nepagrįstas. Pareiškėjas atitinka visas sąlygas, numatytas BVK, dėl jo galimo perkėlimo į pusiaukelės namus. Duomenų, kad pareiškėjas neatitinka kokių nors sąlygų, nei Komisijos nutarime, nei Departamento sprendime, nėra. Priešingai, tai, kad pareiškėjas bausmę atlieka lengvojo režimo grupės sąlygomis, dirba, jo nusikalstamo elgesio rizika žema, yra 15 kartų skatintas, tik patvirtina, kad jis atitinka visas sąlygas perkėlimui. Dėl to nėra aišku, kodėl Vilniaus PN direktorius atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, o Departamentas tokį nemotyvuotą atsisakymą patvirtino.

2.4. Skundžiami sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais, motyvuotais ir aiškiais. Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių sprendimus pagrįsti objektyviais duomenimis.

3. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (pusiaukelės namus) reglamentuojamas BVK (69 str. 2 d., 69 str. 6 d.) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) (3, 8, 10, 11 p.).

3.2. Vilniaus PN drausmės komisija 2020 m. liepos 16 d. vykusio posėdžio metu nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN padalinį pusiaukelės namus. Posėdyje dalyvavę Komisijos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo L. D. perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Vilniaus PN pusiaukelės namus (Komisijos 2020 m. liepos 16 d. protokolas Nr. 41-96). 2020 m. liepos 24 d. surašytas Komisijos siūlymas dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus Nr. 85-53, su kuriuo sutiko ir kurį patvirtino įstaigos vadovas. Vadovaujantis Aprašo 16 punktu, Vilniaus PN direktorius 2020 m. liepos 30 d. motyvuotu raštu Nr. 42-1153 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ informavo prašymą pateikusį pareiškėją ir Pravieniškių PN-AK direktorių apie tai, kad pareiškėjo prašymas perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN pusiaukelės namus netenkintas.

3.3. Komisija, ištyrusi 2020 m. liepos 7 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 62-3887 (toliau – ir Išvada), įvertino tai, kad pareiškėjas 15 kartų skatintas, dirba valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ darbininku, nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 26 balai. Taip pat įvertino ir tai, kad pareiškėjui paskirtos bausmės pabaiga 2025 m. liepos 15 d., jam netaikytos intervencinio pobūdžio priemonės, kryptingos elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcijai. Nuteistojo elgesys nesuderinamas su prosocialiomis vertybėmis, suponuojama prielaida apie savo poreikių dėl pasipelnymo iškėlimą virš kitų asmenų, visuomenės teisės ir jokių priimtinų normų bei ribų nesilaikymo. Keliama prielaida dėl netinkamai įvertintų kriminogeninių veiksnių, sumažinant jų aktualumą bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis sėkmingai valdo darbinę sritį įsidarbinimu bei nuolat skatinamas darbine veikla, tačiau tai nesudaro prielaidos jo nuostatų ir mąstymo klaidų korekcijai. Ankstesni palaikyti ryšiai, nors ir byloja apie nuteistojo netinkamus gyvenimo stiliaus aspektus, buvo gan pastovūs ir netrumpalaikiai, kas sudarė sąlygas nuteistajam gerai apmąstyti savo elgesį ir to pasekmes, tačiau nuteistasis neatsitraukė nuo amoralios veiklos, o bausmės atlikimo metu iš esmės nekoregavo kriminalinio elgesio raišką skatinančių veiksnių. Nuteistojo perkėlimas į mažiau struktūruotą aplinką iš esmės nepakeistų jo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo proceso, jis išliktų toks pat tik su mažesniais jam taikomais apribojimais, kas nesietina su veiksmingu resocializacijos procesu ir integracijos į visuomenę tikslu. Komisija, vadovaudamasi BVK 69 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 10.4 papunkčiu, Komisija nusprendė siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus pusiaukelės namus.

3.4. Komisija, vertindama pareiškėjo prašymą, įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios turėjo įtakos sprendimo dėl pareiškėjo perkėlimo tikslingumui. Komisija įvertino tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes, turinčias reikšmės pareiškėjo prašymo išsprendimui. Komisija savo veikloje vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus. Komisija, įgyvendindama šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru būti perkaltam į pataisos įstaigos specialųjį padalinį – pusiaukelės namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima, be kita ko, siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai. Vilniaus PN vadovas sutiko su jam pateiktu siūlymu. Vilniaus PN sprendimas pagrįstai paliktas galioti Departamento sprendimu. Pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos jokiais Vilniaus PN ar Departamento veiksmais. Prašymo netenkinimas neatima iš pareiškėjo galimybės ateityje pakartotinai inicijuoti šią procedūrą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Departamentas surinko ir išsamiai išnagrinėjo visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatė, kad Komisija, siūlydama Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus, įvertino visus Aprašo 11 punkte nustatytus kriterijus. Komisija išdėstė visas aktualias aplinkybes ir kartu pagrįstai nurodė, kad jų visuma nesudaro prielaidos pareiškėjo nuostatų ir mąstymo klaidų korekcijai. Aiškiai paaiškino, kodėl padarė išvadą, kad pareiškėjas neatsitraukė nuo amoralios veiklos, o bausmės atlikimo metu iš esmės nekoregavo kriminalinio elgesio raišką skatinančių veiksnių. Komisija be kitų dokumentų įvertino ir Išvadą. Nors Komisijos teikime aplinkybė apie pareiškėjui paskirtą bausmę nėra tiesiogiai nurodyta, tačiau teikimo turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog į tai buvo atsižvelgta priimant galutinį sprendimą. Tai, kad pareiškėjas nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, jo bausmės pabaiga numatyta 2025 m. liepos 15 d., nulėmė, kad Komisija, siekdama nepažeisti proporcingumo principo, pasiūlė pareiškėjo neperkelti į pusiaukelės namus.

4.2. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai niekaip nepaneigia Departamento padarytos išvados, kad Vilniaus PN sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Departamento sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus, priimtas išsamiai išnagrinėjus pareiškėjo skundą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai, panaikino Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 42-1153 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“, panaikino Departamento 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 2S-3306 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, panaikino Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos 2020 m. liepos 24 d. siūlymą Nr. 85-53 „Dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus“ ir įpareigojo Vilniaus PN Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisiją išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą, atsižvelgus į šiame teismo sprendime išdėstytus motyvus.

6. Teismas pažymėjo, jog byloje kilęs ginčas dėl atsisakymo teikti Departamento direktoriui teikimą dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus pusiaukelės namus, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 7 d. buvo atliktas pareiškėjo socialinis tyrimas, kurio metu priimta Išvada. Išvadoje nurodyta: pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika yra žema; pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals; pareiškėją veikiantys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumą mažinantys veiksniai – teigiama pareiškėjo mokymosi motyvacija ir darbinių planų turėjimas, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, sveiko gyvenimo būdo propagavimas (žalingų įpročių neturėjimas).

Pateikta rekomendacija dėl galimų probacijos sąlygų: pradėjimas dirbti, neišvykimas už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendravimas su tam tikrai žmonėmis ar jų grupėmis. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė 2020 m. liepos 8 d. prašymą, prašydamas perkelti jį į Vilniaus PN pusiaukelės namus toliau atlikinėti laisvės atėmimo bausmės. Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. liepos 8 d. šį prašymą perdavė svarstyti Vilniaus PN Komisijai.

Komisija 2020 m. liepos 16 d. posėdyje (protokolas Nr. 41-96) svarstė pareiškėjo prašymą perkelti į Vilniaus PN pusiaukelės namus. Komisija, susipažinusi su pareiškėjo prašymu, Išvada, 2020 m. liepos 8 d. sutikimu Nr. 71/4/468 „Dėl duomenų naudojimo“, 2020 m. liepos 8 d. sutikimu Nr. 71/4/467 „Dirbti bet kokį Vilniaus PN administracijos pasiūlytą darbą“, OASys vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, 2020 m. birželio 23 d. pažyma Nr. (2020-3444-PD)-54 „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“, 2020 m. liepos 7 d. pažyma Nr. 62-3888 „Apie pareiškėjo pažeidimus ir paskatinimus“, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, 2020 m. liepos 2 d. pažyma Nr. 25-1459 „Apie gautus vykdomuosius raštus“, 2020 m. liepos 7 d. duomenis apie pareiškėją, asmens dokumento kopija ir pažyma dėl pareiškėjo įdarbinimo UAB „Sodersa“, vienbalsiai nusprendė siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

Komisija, vadovaudamasi BVK 69 straipsnio 2 dalimi ir Aprašo 10.4 papunkčiu, priėmė 2020 m. liepos 24 d. siūlymą Nr. 85-53 „Dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Siūlymas). Komisija įvertino tai, kad pareiškėjas dirba, 15 kartų buvo paskatintas, vykdo individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjui netaikytos intervencinio pobūdžio priemonės, kryptingos elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcijai.

Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjo elgesys nesuderinamas su prosocialiomis vertybėmis, dėl to suponuojama prielaida apie savo poreikių dėl pasipelnymo iškėlimą virš kitų asmenų, visuomenės teisės ir jokių priimtinų normų bei ribų nesilaikymo. Keliama prielaida dėl netinkamai įvertintų kriminogeninių veiksnių, sumažinant jų aktualumą bausmės atlikimo metu. Nors pareiškėjas, pagal Komisiją, sėkmingai valdo darbinę sritį įsidarbinimu bei nuolat skatinama darbine veikla, tačiau tai nesudaro prielaidos jo nuostatų ir mąstymo klaidų korekcijai.

Ankstesni pareiškėjo palaikyti ryšiai, nors ir byloja apie pareiškėjo netinkamus gyvenimo stiliaus aspektus, bet buvo gana pastovūs ir netrumpalaikiai, kas sudarė sąlygas pareiškėjui gerai apmąstyti savo elgesį ir jo pasekmes. Tačiau pareiškėjas neatsitraukė nuo amoralios veiklos, o bausmės atlikimo metu iš esmės nekoregavo kriminalinio elgesio raišką skatinančių veiksnių. Pareiškėjo perkėlimas į mažiau struktūruotą aplinką iš esmės nepakeistų jo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo proceso, jis išliktų toks pat tik su mažesniais jam apribojimais, kas nesietina su veiksmingu resocializacijos proceso ir integracijos į visuomenę tikslu.

Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis šiame Komisijos siūlyme išdėstytais argumentais, priėmė Vilniaus PN sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo prašymo perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN pusiaukelės namus netenkintas. Vilniaus PN sprendimas grindžiamas Komisijos siūlyme nurodytais argumentais. Departamento sprendimu pripažinta, kad Vilniaus PN sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi VAĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 3 straipsnio 2, 13 punktais, 8 straipsnio 1, 2 dalimis, BVK (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 69 straipsnio 2, 6 dalimis ir Aprašo (2020 m. kovo 16 d. redakcija) 3 punktu (kad į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys Kodekso 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir šiuos reikalavimus: sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį (3.1 p.) ir turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (3.2 p.)), 4, 5, 8, 11, 16 punktais, 10.4 papunkčiu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, yra išaiškinęs, kad spręsdama nuteistųjų prašymus perkelti į pusiaukelės namus Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus, kuris įtvirtina viešojo administravimo subjekto – šiuo atveju Komisijos – pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Komisijos sprendimai dėl nuteistųjų prašymų perkelti į pusiaukelės namus yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (žr. 2019 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019 ir kt.)

9. Įvertinęs teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas priėjo prie išvados, kad Komisija, gavusi nuteistojo prašymą, turi pareigą nustatyti, ar prašymą pateikęs nuteistasis atitinka visas BVK 69 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 11 dalyje nustatytas sąlygas, ir, įvertinusi visą dokumentinę medžiagą, priimti vieną iš Aprašo 10 punkte nurodytų sprendimų, pateikdama aiškius, adekvačius ir pakankamus argumentus. Komisijai priėmus Aprašo 10.4 papunktyje nurodytą sprendimą, apie jį prašymą pateikęs nuteistasis informuojamas motyvuotu raštu pataisos įstaigos, į kurioje esančius pusiaukelės namus nuteistasis norėjo būti perkeltas, direktoriaus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, skųsdamas teismui Vilniaus PN ir Departamento sprendimus, savo skundą grindė iš esmės tuo, jog Komisija neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir dėl to priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą Aprašo 10.4 papunktyje įtvirtintą sprendimą. Teismas, nustatęs, kad, nors pareiškėjas neprašo teismo panaikinti Komisijos Siūlymo, nes Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN sprendimo, įvertino Vilniaus PN sprendimą kaip galutinį procedūros sprendimą, kuriam taikomas VAĮ 8 straipsnis, tačiau šiuo atveju būtent Komisijai suteikta kompetencija ir įgaliojimai priimti Aprašo 10.4 papunktyje įtvirtintą sprendimą, kuriuo iš esmės ir yra išspręstas pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, padarė išvadą, kad neperžengus skundo reikalavimo ribų bus iš esmės pažeistos pareiškėjo teisės ir nebus pasiektas tikslas šią bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai. Todėl šiuo atveju teismas vertino ne tik Vilniaus PN ir Departamento sprendimus, bet ir Komisijos Siūlymo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Teismas nusprendė, kad: pirma, Komisija, gavusi pareiškėjo prašymą, neidentifikavo pareiškėjo procesinio subjektiškumo teikti tokio pobūdžio prašymą, t. y. neįvertino, ar pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, ar jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos; antra, iš Komisijos Siūlymo nėra aišku ir suprantama, kurių BVK 69 straipsnio 2 dalyje išdėstytų sąlygų pareiškėjas neatitinka, t. y. nesuprantama, kokį ir kokios apimties vertinimą Komisija atliko; trečia, nesuprantamas Departamento sprendimo argumentas, kad nors Komisijos Siūlyme aplinkybė apie pareiškėjui paskirtą bausmę nėra tiesiogiai nurodyta, tačiau Siūlymo turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog į tai buvo atsižvelgta priimant galutinį sprendimą.

Teismas su tokiomis išvadomis nesutiko, nes, priešingai nei teigia Departamentas, Komisijos Siūlyme net nėra užsiminta apie pareiškėjo atliktos bausmės laiką. Tai, kad Komisijos posėdžio protokole nurodoma, kad Komisija įvertino likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos, nereiškia, kad Komisija atliko savarankišką vertinimą šiuo aspektu, nes, kaip nustatyta, Siūlymo motyvuose nėra net užsiminta apie pareiškėjo atliktos bausmės laiką, šiuo aspektu Komisijos Siūlyme nepateikti jokie argumentai; ketvirta, nors iš Komisijos Siūlyme nustatytų aplinkybių matyti, kad Komisija įvertino, jog pareiškėjas vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, tačiau kartu Komisija padarė išvadas, kad pareiškėjo elgesys nesuderinamas su prosocialiomis vertybėmis, nesudaro pagrindo teigti, kad jo nuostatos ir mąstymas pasikeitęs, o jo perkėlimas į mažiau struktūruotą aplinką nepakeistų jo nusikalstamo elgesio.

Teismo vertinimu, šie argumentai ne tik nesuprantami, bet ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Tokio pobūdžio argumentacija vertinama kaip subjektyvi ir grindžiama prielaidomis. Todėl teismas sutiko su pareiškėju, kad duomenų, jog pareiškėjas neatitinka kokių nors sąlygų, nei Komisijos Siūlyme, nei Departamento sprendime nėra, kadangi tokių duomenų nėra pateikta ir į bylą; penkta, iš Komisijos Siūlyme pateiktų motyvų nėra aišku, ar Komisija įvertino BVK 69 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą sąlygą, kurią pareiškėjas turi atitikti, jeigu nori būti perkeltas į pusiaukelės namus;

šešta, nors Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad Komisija vertino teismo sprendimo 7 punkte nurodytus dokumentus, tačiau Komisijos siūlyme nėra pateiktų jokių argumentų, iš kurių būtų matyti, kad Komisija kaip nors įvertino minėtus dokumentus ir jų pagrindu priėmė kokias nors išvadas; septinta, Departamentas, įvertinęs pareiškėjo skundą, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus PN sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnį, nes šiuo aspektu turėjo būti įvertintas ne Vilniaus PN sprendimas, bet Komisijos Siūlymas.

Šiuo atveju Departamentas, vadovaudamasis gero administravimo principu, turėjo būti aktyvus ir išaiškinti pareiškėjui procedūrą ir jos metu priimamų sprendimų teisinę reikšmę pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, o ne tik formaliai išnagrinėti pareiškėjo skundą; aštunta, šiuo atveju Vilniaus PN, gavę Komisijos Siūlymą, turėjo pareigą apie jį informuoti pareiškėją motyvuotu raštu, o ne sudaryti įspūdį, kad dėl pareiškėjo prašymo netenkinimo priėmė galutinį sprendimą, kurį pareiškėjas atitinkamai ir apskundė Departamentui.

11. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad Vilniaus PN sprendimas, Departamento sprendimas ir Komisijos Siūlymas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, nes jų turinys prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai. Panaikinęs skundžiamus sprendimus ir nustatęs, kad pagal Aprašo 10 punktą sprendimų priėmimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus yra pataisos įstaigos, kurioje veikia pusiaukelės namai, Komisijos kompetencija, pareiškėjo išvestinį skundo reikalavimą taip pat tenkino, t. y. Komisija įpareigota pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus nagrinėti iš naujo.

III. 12. Atsakovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Komisija, gavusi pareiškėjo prašymą, neidentifikavo pareiškėjo procesinio subjektiškumo teikti tokio pobūdžio prašymą, t. y. neįvertino, ar pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, ar jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Gavus pareiškėjo prašymą perkelti jį į pusiaukelės namus, pareiškėjo procesinis subjektiškumas buvo identifikuotas prieš 2020 m. liepos 16 d. vykusį Komisijos posėdį, nes Komisija savo posėdžiuose svarsto, tik tų nuteistųjų prašymus perkelti į pusiaukelės namus, kurie atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, t. y. Komisijos posėdžiuose visais atvejais svarstomi prašymai nuteistųjų, kurie atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis ir kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus Komisijai pateikia pataisos įstaigos, kurioje nuteistasis atlieka bausmę, direktorius, kuris prieš tai privalo įvertinti, ar iš nuteistojo gautas prašymas atitinka Aprašo 3 punkte nurodytas sąlygas.

12.2. Nuteistųjų perkėlimas į pusiaukelės namus reglamentuojamas BVK ir Apraše, todėl netgi tais atvejais, kai nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas, nurodytas BVK 69 straipsnio 2 dalyje dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, nereiškia, kad Komisija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas prašymo nagrinėjimui aplinkybes, ir motyvuodama tokį sprendimą. Tokia išvada darytina iš BVK 69 straipsnio 2 dalies formuluotės – „gali būti perkelti“ ir Apraše nurodyto reikalavimo Komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes.

12.3. Komisija sprendimą – siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN pusiaukelės namus priėmė įvertinusi Aprašo 11 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padariusi išvadą, kad pareiškėjas yra nepakankamai paruoštas perkėlimui į mažiau struktūruotą aplinką ir intensyviam ruošimui lygtiniam paleidimui. Teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga perkelti nuteistųjų į pusiaukelės namus, o Komisija, atsižvelgdama į aplinkybių visumą bei į teisės aktų reglamentuojamus terminus dėl galimo perkėlimo į pusiaukelės namus, turi diskrecijos teisę priimti sprendimą tenkinti arba netenkinti nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus. Drausmės komisija savo veikloje vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus. Komisija, įgyvendindama šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru būti perkaltam į pusiaukelės namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia (be kita ko) siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai.

12.4. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, Komisija savo posėdžiuose svarsto tik tų nuteistųjų prašymus perkelti į pusiaukelės namus, kurie atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus (Aprašo 3 p.). Komisija atsižvelgė į: 2020 m. liepos 8 d. prašymą Nr. 91/4/466 „Dėl perkėlimo į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus“, 2020 m. liepos 7 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 62-3887, 2020 m. liepos 8 d. sutikimą dėl duomenų naudojimo Nr. 71/4/468, 2020 m. liepos 8 d. sutikimą dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą Nr. 71/4/467, OASys vertinimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį, 2020 m. birželio 23 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2020-344-PD)-54, 2020 m. liepos 7 d. pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. 62-3888, 2020 m. liepos 2 d. pažymą apie gautus vykdomuosius raštus Nr. 25-1459, 2020 m. liepos 7 d. duomenis apie nuteistąjį, asmens dokumento kopiją, pažymą dėl nuteistojo įdarbinimo UAB „Sodersa“. Komisija posėdžio metu savo kompetencijos ribose vertina ne kiekvieną aplinkybę ar dokumentą atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo.

12.5. Nesutiktina su teismo teiginiu, jog Vilniaus PN, gavę Komisijos Siūlymą, turėjo pareigą apie jį informuoti pareiškėją motyvuotu raštu, o ne sudaryti įspūdį, kad dėl pareiškėjo prašymo netenkinimo priėmė galutinį sprendimą. Vadovaujantis Aprašo 16 punktu, kuriame nurodyta, jog: „Pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas drausmės komisijos Aprašo 10.4 papunktyje nurodytą sprendimą, motyvuotu raštu apie tai informuoja prašymą pateikusį nuteistąjį ir pataisos įstaigos, kurioje bausmę atlieka nuteistasis, direktorių“, Vilniaus PN direktorius 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. 42-1153 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ informavo pareiškėją ir Pravieniškių PN-AK direktorių apie tai, kad pareiškėjo prašymas perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN pusiaukelės namus – netenkintas.

13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad Vilniaus PN drausmės komisijos išvados kardinaliai prieštarauja pateiktai socialinio tyrimo išvadai. Vilniaus PN išvados yra nepagrįstos jokiais neginčijamais įrodymais, kas leidžia manyti, kad Komisija neobjektyviai ir šališkai vertino visas esamas aplinkybes, o kai kurių aplinkybių, kurias pateikia Komisija, iš viso nėra. Todėl teismas, įvertinęs visas teisines aplinkybes, išsamiai išnagrinėjęs bylą, remdamasis teismų praktika ir priimtomis nutartimis, tinkamai priėmė sprendimą ir tenkino nuteistojo skundą pagrįstai. Vilniaus PN nepateikia jokių naujų ir teisiškai pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjas pažymi, kad, nagrinėdama nuteistųjų prašymus perkelti į pusiaukelės namus, Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Komisijos nutarimas ir Departamento sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo skundas ir panaikinti Vilniaus PN sprendimas, Departamento sprendimas, Komisijos siūlymas ir Vilniaus PN Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus pusiaukelės namus, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad Vilniaus PN sprendimas, Departamento sprendimas ir Komisijos Siūlymas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, nes jų turinys prieštarauja VAĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 daliai. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad Komisija sprendimą – siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN pusiaukelės namus, priėmė įvertinusi Aprašo 11 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padariusi išvadą, jog pareiškėjas yra nepakankamai paruoštas perkėlimui į mažiau struktūruotą aplinką ir intensyviam ruošimui lygtiniam paleidimui. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Aprašo 16 punktu, pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas drausmės komisijos Aprašo 10.4 papunktyje nurodytą sprendimą, motyvuotu raštu apie tai informuoja prašymą pateikusį nuteistąjį ir pataisos įstaigos, kurioje bausmę atlieka nuteistasis, direktorių.

17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė 2020 m. liepos 8 d. prašymą perkelti jį į Vilniaus pusiaukelės namus toliau atlikinėti laisvės atėmimo bausmės. Pravieniškių PN-AK direktorius šį prašymą perdavė svarstyti Komisijai. Vilniaus PN drausmės komisija, vadovaudamasi BVK 69 straipsnio 2 dalimi ir Aprašo 10.4 papunkčiu, priėmė 2020 m. liepos 24 d. siūlymą Nr. 85-53 „Dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus“, kuriuo nusprendė siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus pusiaukelės namus. Vilniaus PN 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. 42-1153 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ informavo pareiškėją, kad prašymas perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN pusiaukelės namus netenkintas. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN 2020 m. liepos 30 d. rašto Nr. 42-1153, sutiko su minėtame rašte nurodytais argumentais dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus pusiaukelės namus ir pripažino pareiškėjo skundą nepagrįstu.

18. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (pusiaukelės namus) reglamentuojamas BVK (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) ir Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos apraše (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. birželio 30 d.).

19. BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

20. Aktualios redakcijos Aprašo 6 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris siekia būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), kuriems esant nuteistasis gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; socialinio tyrimo išvadą; nuteistojo prašymą perkelti į pusiaukelės namus bei sutikimą atskleisti asmens duomenis; nuteistojo sutikimą dirbti pusiaukelės namų pasiūlytą darbą arba kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už pataisos įstaigos ribų; duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus; informaciją apie ankstesnius teistumus, bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą; nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę kopiją arba išrašą (tik tuo atveju, jei Komisija neturi galimybės susipažinti su nuteistojo asmens byla); informaciją apie bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, gautus paskatinimus;

žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.); galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; kitą dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą. Pagal Aprašo 8 punktą, pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus.

Pagal Aprašo 11 punktą, drausmės komisija priimdama sprendimą, įvertina: nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą.

21. Pagal Aprašo 10 punktą, drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.1 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.2 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.3 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.4 p.). Pagal Aprašo 16 punktą, pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas drausmės komisijos Aprašo 10.4 papunktyje nurodytą sprendimą, motyvuotu raštu apie tai informuoja prašymą pateikusį nuteistąjį ir pataisos įstaigos, kurioje bausmę atlieka nuteistasis, direktorių. Pataisos įstaigos direktoriaus sprendimai tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus arba jo netenkinti arba grąžinti nuteistąjį iš pusiaukelės namų į pataisos namus gali būti BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (51 p.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus procedūrinė tvarka keitėsi. Iš nutarties 21 punkte išdėstyto teisinio reguliavimo matyti, kad Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos apraše nustatyta drausmės komisijos kompetencija, kuri apėmė ne savarankiško sprendimo perkelti ar neperkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus priėmimą, o tik atitinkamo siūlymo pataisos įstaigos direktoriui teikimą. Pagal Aprašą, pataisos įstaigos direktoriui yra suteikta teisė priimti sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo (neperkėlimo) į pusiaukelės namus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-626-789/2021). Darytina išvada, kad tikrinamoje byloje Departamentas pagrįstai vertino būtent Vilniaus PN sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tik padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus PN sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnį.

23. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje pateiktus įrodymus nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Vilniaus PN sprendimas ir Departamento sprendimas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, nes jų turinys prieštarauja VAĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 daliai.

24. VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

25. Įvertinusi skundžiamuose teisės aktuose nurodytas priežastis, susijusias su Aprašo 11 punkte nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių nuspręsta neperkelti pareiškėją į Vilniaus pusiaukelės namus, visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė aiškių ir pakankamų motyvų, kodėl nurodytosios priežastys turėjo įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui. Atsakovas išvardino bendrai Aprašo 11 punkte įtvirtintus kriterijus, kurie turi įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, tačiau neaišku dėl kokių konkrečių aplinkybių nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį į Vilniaus pusiaukelės namus. Nors atsakovas įvertino, jog pareiškėjas dirba, 15 kartų paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuteistasis sėkmingai valdo darbinę sritį įsidarbinimu bei nuolat skatinama darbine veikla, tačiau kartu atsakovas padarė išvadas, kad pareiškėjo elgesys nesuderinamas su prosocialiomis vertybėmis, nesudaro pagrindo teigti, kad jo nuostatos ir mąstymas pasikeitęs, o pareiškėjo perkėlimas į mažiau struktūruotą aplinką nepakeistų jo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo proceso. Teisėjų kolegija sutinka su teismo vertinimu, kad šie argumentai nesuprantami, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, kad Komisija ir atsakovas nenurodė argumentų apie pareiškėjo atliktos bausmės laiką, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atliko savarankišką vertinimą šiuo aspektu, ir Departamento išvada, kad Siūlymo turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog į tai buvo atsižvelgta priimant galutinį sprendimą, nėra pagrįsta.

26. Įvertinus tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad Vilniaus PN sprendimas ir Departamento sprendimas neatitinka iš VAĮ 8 straipsnio 1 dalies kylančių motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, pagrįstai panaikino Vilniaus PN sprendimą ir Departamento sprendimą, tik, atsižvelgiant į nutarties 21 punkte išdėstytą teisinį reguliavimą dėl kompetencijos priimti sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo (neperkėlimo) į pusiaukelės namus, jog būtent atsakovui Vilniaus pataisos namams tenka pareiga pakartotinai įvertinti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, panaikinant Vilniaus PN sprendimą ir Departamento sprendimą ir įpareigojant atsakovą Vilniaus pataisos namus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. liepos 8 d. prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus pusiaukelės namus (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo L. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 42-1153 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 2S-3306 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Įpareigoti Vilniaus pataisos namus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo L. D. 2020 m. liepos 8 d. prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus pusiaukelės namus.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė