c39aaac2-9da3-4a73-b2a9-de0881798d76 · Trakų rajono apylinkės teismas

                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2-1212-231/2013 m.Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00748-2013-2.Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1.; 116.5.(S)                                                                                                                                                      TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu2013 m. spalio 21 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei, dalyvaujant ieškovui Č.

J., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Č. J. ieÅ¡kinį atsakovams P. J., P. J. dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo (actio Pauliana) ir nustatė: ieÅ¡kovas prašė pripažinti P. J. ir P. J. sudarytÄ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia, taikyti restitucijÄ ir nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį turtÄ atsakovo skolos ieÅ¡kovui apimčiai (6186,12 Lt).IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovai yra jo broliai. 2011 m. gruodžio 30 d.

Trakų rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-396-239/2011 m. priėmė nuosprendį, kuriuo jam (baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas) iÅ¡ atsakovo P. J. (baudžiamojoje byloje kaltinamasis) buvo priteista 186,12 Lt turtinės žalos ir 6000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso buvo priteista 6186,12 Lt. Nuosprendis, kuriuo buvo nuteistas jo brolis P. J., įsiteisėjo 2012 m. balandžio 6 d. Atsakovui P. J. neįvykdžius teismo įpareigojimo atlyginti žalÄ , ieÅ¡kovas buvo priverstas pradėti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ . 2012 m. gruodžio 6 d. ieÅ¡kovas pateikė antstolei Marijai Lekstutienei praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo dokumento priėmimo ir vykdymo. 2012 m. gruodžio 6 d. antstolė surašė patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, bei raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ geruoju ir 2012 m. gruodžio 13 d. skolininkui įteikė asmeniÅ¡kai. 2012 m. gruodžio 18 d. antstolė patikrino duomenų bazę ir nustatė, kad skolininkas P. J. nekilnojamojo turto neturi, VÄ® „Regitra“ duomenimis transporto priemonių neturi, niekur nedirba.

Patikrinusi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o istorijÄ nustatė, kad skolininkas jam priklausantį žemės sklypÄ â€“ 3,0500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-30 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo broliui P. J., įraÅ¡as galioja nuo 2011-09-12. Atsakovas P. J. pasielgė nesÄ Å¾iningai, dovanodamas savo broliui P. J. turtÄ , todėl jis (ieÅ¡kovas) turi teisę ginčyti atsakovo P. J. sudarytÄ sandorį, kurio Å¡is sudaryti neprivalėjo, nes toks sandoris pažeidžia kreditoriaus (ieÅ¡kovo) teises, o skolininkas P. J. apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Nurodė, jog yra visos actio Pauliana institutui taikyti bÅ«tinos sÄ lygos. IeÅ¡kovas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovui P. J., kadangi atsakovas nėra įvykdęs prievolės ieÅ¡kovui, t.y. neatlyginęs dalies 6186,12 Lt žalos, priteistos Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-396-239/2011, ir dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas yra inicijavęs iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo procesÄ t.y. pateikęs antstolei 2012-04-13 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Ginčijamas sandoris pažeidžia ieÅ¡kovo teises, kadangi atsakovas P. J. tapo nemokus, kai 2011-08-30 dovanojimo sutartimi savo nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės sklypÄ su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo trečiajam asmeniui, t.y. savo broliui P. J.; antstolės 2013-02-25 pateiktoje pažymoje apie vykdomosios bylos eigÄ nurodyta, jog atsakovas P. J. nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, niekur nedirba, todėl jis, sudarydamas neatlygintinÄ nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį, pažeidė ieÅ¡kovo teises, nes bÅ«tent dėl sudaryto sandorio tapo nemokus.

Nėra praleistas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas pateikti ieÅ¡kinį sandorio nuginčijimui, kadangi ieÅ¡kovas apie tai, kad atsakovas P. J. sudarė dovanojimo sutartį su savo broliu, sužinojo tik 2013 m. vasario 25 d. iÅ¡ antstolės pažymos apie vykdomosios bylos eigÄ . Skolininkas P. J. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nebuvo jokio įstatyminio imperatyvo, kuris galėtų įpareigoti jį sudaryti sandorį. Be to, nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris kyla iÅ¡ laisvo Å¡alių apsisprendimo, todėl negali bÅ«ti laikytinas bÅ«tinu sudaryti.

Skolininkas P. J. buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, pagal CK 6.67 str. 1 p. preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. CK 3.135 str. nurodyta, jog artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, t.y. tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, bei Å¡oninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai - broliai ir seserys.

Å iuo atveju atsakovas 2011-08-30 dovanojimo sutartimi padovanojo žemės sklypÄ savo broliui, o tai reiÅ¡kia, kad abi sandorio Å¡alys elgėsi nesÄ Å¾iningai. Be to, dovanojimo sutartis sudaryta 2011-08-30 po to, kai atsakovas 2011-06-13 gavo praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3, padarymo, todėl akivaizdu, kad atsakovas siekė tapti nemokus ir taip elgėsi nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti visiÅ¡kai.

PaaiÅ¡kino, jog yra įrodytos visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos, todėl tarp atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia. Atsakovas P. J. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam yra praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas P. J. nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kinyje nurodyta klaidinga data, t.y. kad ieÅ¡kovas pateikė antstolei 2012-04-13 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Nurodė, jog jo sudaryta dovanojimo sutartis nepažeidžia jokių Lietuvoje galiojančių įstatymų, o praneÅ¡imo apie įtarimÄ , kuris jam įteiktas 2011-06-13, negalima traktuoti kaip apkaltinamojo nuosprendžio, nes žmogus yra nekaltas tol, kol teismas neįrodo jo kaltumo. IeÅ¡kovas yra pateikęs klaidinančiÄ informacijÄ , jog jis (atsakovas) su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, nes 2013-03-20 Trakų rajono apylinkės teismo nutartyje yra pažymėta, jog iÅ¡ pateikto Č. J. pareiÅ¡kimo matyti, kad nuteistasis P. J. 2013-01-31 jam atlygino 186,00 Lt turtinę žalÄ .

Taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovas jau siekė atimti žemės sklypÄ ir iÅ¡ jų mamos M. K., civilinės bylos Nr. 2-115-213/2012 m., bei nuginčyti nuosavybės teisę, civilinės bylos Nr. 2-52-213/2013 m., be to, visiems tretiesiems asmenims pateikė ieÅ¡kinį, ieÅ¡kinio suma 72 239 Lt.Atsakovas P. J. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam yra praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos; atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.             IeÅ¡kinys tekintinas.

CK 1.138 str. nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos. Vienas iÅ¡ civilinių teisių gynimo bÅ«dų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė bÅ«tų apginta asmuo turi Å¡iÄ teisę turėti ir Å¡i teisė turi bÅ«ti pažeista ar jai iÅ¡kilusi reali grėsmė. Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimÄ â€“ ieÅ¡kinio patenkinimÄ â€“ asmuo įgyja įrodęs ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).

Jeigu ieÅ¡kovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimÄ (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Taigi, Å¡ios bylos kontekste ieÅ¡kovas turi įrodyti savo pagrindinio reikalavimo dėl atsakovų sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, taikant actio Pauliana institutÄ , pagrįstumÄ .

Ä®vertinus ieÅ¡kovo reikalavimus, konstatuotina, kad bylos dalykas – actio Pauliana instituto sÄ lygų buvimo arba nebuvimo nustatymas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai 2011-08-30 sudarė dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovas P. J. neatlygintinai perleido atsakovui P. J. 3,0500 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo sutartis) (b.l. 19-20, 52-55, 56). Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002 m.; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003) m..

Kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ , sugrÄ Å¾inant tai, kÄ skolininkas nesÄ Å¾iningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes pripažinus pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotÄ pagal tÄ sandorį turtÄ ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti.

Taigi, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis tokio ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001 m.; 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006m.). Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, turėjo tikslÄ ne patenkinti savo reikalavimÄ , o kad teismas tik pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas.Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų.

Taigi faktiÅ¡kai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų visetas yra Å¡is:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012 m.; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB SEB bankas ir kt. v. BUAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2013 m.). Actio Pauliana institutui taikyti bÅ«tina, kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, t.y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai.

Byloje yra kreditoriaus pareiga įrodyti, kad jis turi tokiÄ , t.y. neabejotinÄ ir galiojančiÄ , reikalavimo teisę ir kad Å¡i egzistuoja, t. y. nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar jo dydį, ginčas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas iki sprendimo dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Ä®statymu nedraudžiama Å¡iuos reikalavimus nagrinėti vienoje civilinėje byloje. Teismas vienoje civilinėje byloje gali spręsti dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolÄ iÅ¡ skolininko ir dėl reikalavimo panaikinti skolininko sandorį actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003 m.).Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. priėmė nuosprendį, kuriuo P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 3 p. (už Č.

J. sveikatos sutrikdymÄ ). Nuosprendžiu iÅ¡ P. J. priteista 6000,00 Lt neturtinės žalos ir 186,12 Lt turtinės žalos atlyginimo - viso 6186,12 Lt žalos atlyginimo Č. J. (b.l. 8-13).Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d., apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies: paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo dvejiems metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskyrė baudžiamojo poveikio priemones: draudimÄ prisiartinti prie nukentėjusiojo Č.

J., atlyginti Č. J. priteistÄ 186,12 Lt turtinę žalÄ , pareigÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be jo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (b.l. 14-17). Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo jo paskelbimo dienÄ , t.y. 2011 m. gruodžio 30 d.Vadinasi, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam Č. J. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ nuteistojo P. J. palikta nepakeista.Kaip matyti iÅ¡ 2012 m. gruodžio 6 d. praÅ¡ymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo, ieÅ¡kovas pateikė antstolei Marijai Lekstutienei Trakų rajono apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 1-396-239/2011 dėl 6186,12 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ P. J. (b.l. 18).2013-02-25 pažyma apie vykdomosios bylos eigÄ (vyk. byla Nr. 0007/12/01811) patvirtina, jog antstolės Marijos Lekstutienės kontoroje yra vykdomoji byla pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2012-04-13 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-396-239/2011 dėl 6186,12 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ P. J.

Č. J. (b.l. 21).Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas P. J. yra atlyginęs dalį žalos, t.y. 186,12 Lt turtinės žalos ir 536,34 Lt neturtinės žalos, Å¡i žala iÅ¡ P. J. yra priverstinai iÅ¡ieÅ¡kota, tačiau likusi žalos dalis neatlyginta. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas P. J. atlygino likusiÄ neturtinės žalos dalį nėra, todėl dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad ieÅ¡kovas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovui P. J.CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis, sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi bÅ«ti vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Nustatinėjant Å¡iÄ actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos ir tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kurie nors ir nesukėlė skolininko bendro nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali bÅ«ti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v.

J. Tsetskhladze ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006 m.; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Disca Baltica“ v. UAB „Panevėžio balsas“, bylos Nr. 3K-3-420/2005 m.). Kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 str. 1 d. prasme taip pat laikytinas ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Automašinų verslo centras v.

UAB „Baltijos realizacijos centras“, bylos Nr. 3K-3-473/2004 m.; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. I. G., D. G., bylos Nr. 3K-3-497/2006 m.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007 m.). Kaip matyti iÅ¡ paminėtos 2013-02-25 pažymos apie vykdomosios bylos eigÄ , P. J. nekilnojamojo turto neturi, VÄ® „Regitra” duomenimis transporto priemonių taip pat neturi, niekur nedirba. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateikta metinė gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracija rodo, jog atsakovo pajamos nuo 2012-04-01 iki 2013-03-31 buvo 2800,00 Lt (b.l. 37-40). 2013-02-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (b.l. 19-20) patvirtina, jog atsakovas nekilnojamojo turto neturi – jam priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡is žemės sklypas 2011-08-30 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), neatlygintinai perleistas atsakovui P. J.Byloje kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas turi turto ar piniginių lėšų, kurių pakanka padengti turimus kreditinius įsipareigojimus ieÅ¡kovui, nėra.

Dėl iÅ¡dėstyto ir įvertinus įrodymų tikėtinumo taisyklę, pagal kuriÄ iÅ¡ esamų įrodymų visumos labiau tikėtina, kad faktas buvo, negu nebuvo, darytina iÅ¡vada, jog jau sudarant Ginčo sutartį atsakovas buvo nemokus, todėl Ginčo sutartis pažeidė kreditoriaus, t.y. ieÅ¡kovo teises.Tačiau net ir padarius prielaidÄ , kad Ginčo sutarties sudarymo metu atsakovas buvo mokus, pažymėtina, jog kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz., iÅ¡nuomojo įkeistÄ butÄ , sutartimi nustatė servitutÄ ar uzufruktÄ ir pan.), ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje bylos Nr.3K-3-262/2008 m.).

Ginčo sutartimi atsakovas P. J. neatlygintinai perleido atsakovui P. J. žemės sklypÄ , kurio vidutinė rinkos vertė pagal VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡Ä yra 20700 Lt (b.l. 6, 7). Taigi atsakovas P. J., sudarydamas Ginčo sutartį, sumažino savo turto vertę 20700 Lt suma ir dėl to ieÅ¡kovas Å¡ia apimtimi prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus. Tokiu bÅ«du, buvo pažeistos ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai.CK 6.66 str. 3 d. įtvirtinta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieÅ¡kinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 str. 3 d., pagal kuriÄ Å¡is terminas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. IeÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymÄ . Ginčo sutartis sudaryta 2011-08-30, įraÅ¡as VÄ® „Registrų centras“ galioja nuo 2011-09-12. IeÅ¡kovas nurodė, jog jam apie tai, jog sudaryta Ginčo sutartis, tapo žinoma 2013 m. vasario 25 d. iÅ¡ antstolės pažymos apie vykdomosios bylos eigÄ .

Ä®rodymų, paneigiančių Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus, nėra. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį teisme pateikė 2013-03-28 (b.l. 1), todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovas teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl Ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu įgyvendino tinkamai ir senaties termino nepraleido. Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymÄ . Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuriÄ gali nustatyti įstatymas, ir jei Å¡alis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę.

Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali bÅ«ti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iÅ¡ skolininko vienaÅ¡aliÅ¡ko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimÄ Ä¯keisti turtÄ ), ikisutartinių santykių, vieÅ¡o konkurso ir kitų imperatyvų. Byloje jokių duomenų, patvirtinančių, kad jų pagrindu atsakovas P. J. privalėjo sudaryti Ginčo sutartį, nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas P. J. Ginčo sutarties sudaryti neprivalėjo.

CK 1.5 str. 1 d. nustato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. SÄ Å¾iningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1066/2002; 2002-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-990/2002). Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

CK 6.158 str. 1 d. nustatyta, kad kiekviena sutarties Å¡alis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sÄ Å¾iningai. SÄ Å¾iningas elgesys yra privalomas tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiÅ¡kinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restitucijÄ (CK 6.222 straipsnis). Actio Pauliana institutÄ reglamentuojančiame CK 6.66 straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, bet prievolės Å¡alies sÄ Å¾iningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius.

CK įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie vertintini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. CK 6.67 straipsnyje yra nustatytas baigtinis skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo atvejų sÄ raÅ¡as, todėl nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų Å¡io straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. Nustačius CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas sÄ lygas, kurioms esant abiejų sandorio Å¡alių – skolininko ir trečiojo asmens – nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, įrodinėjimo naÅ¡ta, kad sandoris sudarytas nesiekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriumi, tenka skolininkui ir trečiajam asmeniui, t.y. jie turi teisę teikti įrodymus, paneigiančius nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ .

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Ginčo sutarties Å¡alys, atsakovai, yra artimieji giminaičiai (broliai), todėl byloje konstatuotina CK 6.67 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė ir atsakovo P. J. atžvilgiu taikytina nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Byloje kitų įrodymų, paneigiančių atsakovo P. J. nesÄ Å¾iningumÄ sudarant Ginčo sutartį, nėra, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaroma Ginčo sutartį pažeis ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teises.

Pažymėtina, jog Ginčo sutartis sudaryta 2011-08-30, t.y. tuo metu, kai vyko ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo P. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p. (dėl sveikatos sutrikdymo Č. J.). Baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas 2011-05-16 pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį atsakovui P. J. (baudžiamosios bylos b.l. 13-14), praneÅ¡imas apie įtarimÄ atsakovui P. J. įteiktas 2011-06-13, o Ginčo sutartis sudaryta po civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje ir praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo atsakovui, dėl ko teismas taip pat preziumuoja esant atsakovo P. J. nesÄ Å¾iningumÄ .Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Ginčo sutartis yra neatlygintinas sandoris, o skolininko (atsakovo P. J.) nesÄ Å¾iningumas nustatytas aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, todėl trečiojo asmens (Å¡ioje byloje – atsakovo P. J. nesÄ Å¾iningumas neįrodinėjamas).Tuo atveju, jeigu byloje nustatoma, jog kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, turi tikslÄ ne patenkinti savo reikalavimÄ , o kad teismas tik pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas.IeÅ¡kovas praÅ¡o taikyti restitucijÄ â€“ panaikinus Ginčo sutartį grÄ Å¾inti žemės sklypÄ atsakovui P. J. ir nukreipti į jį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Taigi, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo tikslas – panaikinus Ginčo sutartį patenkinti savo reikalavimÄ pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-396-239/2011.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje yra nustatytinos visos sÄ lygos pripažinti negaliojančia Ginčo sutartį actio Pauliana pagrindu, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai.   Pripažinus sandorį negaliojančiu taikytinos jo negaliojimo teisinės pasekmės – pripažinus Ginčo sutartį negaliojančia ab initio (nuo jų sudarymo momento), žemės sklypas grÄ Å¾intinas atsakovui P. J..

GrÄ Å¾inus žemės sklypÄ atsakovui P. J., į šį žemės sklypÄ nukreiptinas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vykdant Trakų rajono apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-396-239/2011.Kiti Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir pateikti įrodymai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako (teismas pažymi, jog atsakovo P. J. argumentai, nurodyti atsiliepime į ieÅ¡kinį, yra neargumentuoti: nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes (CPK 12, 178 str. str.)).Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2013 m. balandžio 8 d.

Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi – atsakovo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) - areÅ¡tas, paliktinos nepakeistos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus – panaikinamos (CPK 150 str.).IeÅ¡kovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-02-28 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7)-S-644-13 (b.l. 22-24) yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina valstybei po 270,05 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimÄ ir po 13,19 Lt už procesinių dokumentų įteikimÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 93, 96, 177-178, 259, 260, 270 str. str., teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti negaliojančia 2011-08-30 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria P. J. neatlygintinai perleido P. J. 3,0500 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti 3,0500 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), P. J.Nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ 3,0500 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vykdant Trakų rajono apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-396-239/2011 (baudžiamoji byla Nr. 1-396-239/2011).Priteisti iÅ¡ P. J. ir P. J., iÅ¡ kiekvieno po 270,05 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę pagalbÄ , antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ banko sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Priteisti iÅ¡ P. J. ir P. J., iÅ¡ kiekvieno po 13,19 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2013 m. balandžio 8 d.

Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi – atsakovo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) - areÅ¡tÄ , palikti nepakeistas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu. Teisėja                                                                                                           Česlava Malinovska            Â