Legislator Case Law & Legislation
2025-12-03 Nr. CB-6361-2-68-3-24579-2024-4 AI generated

2025-12-03 Nr. CB-6361-2-68-3-24579-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2025-12-03 Nr. CB-6361-2-68-3-24579-2024-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino arbitražinę išlygą reikalavimo teisių perleidimo sutartyje kaip patologinę, tačiau nepripažino arbitražinės išlygos negaliojančia ab initio, nors yra daug arbitražinės išlygos netikslumų: šalys nepasirinko konkrečios arbitražo institucijos; teismui nekilo klausimų, kodėl šalys, neturėdamos tarptautinio elemento pasirinko ginčus nagrinėti Stokholmo arbitraže, Švedijoje; nėra aišku, kokia materialioji teisė būtų taikoma, kokia arbitrų skyrimo tvarka, nėra aiški proceso kalba.

Legislator headnote

AI generated

2025-12-03 Nr. CB-6361-2-68-3-24579-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovas V. V. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria teismas paliko ieškinį nenagrinėtą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-3991

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24579-2024-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 11 d. paduotu ieškovo V. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas V. V. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria teismas paliko ieškinį nenagrinėtą.

Teismai nusprendė ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi sutarties šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, šiai aplinkybei paaiškėjus po ieškinio priėmimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Ieškovas V. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį ir jį nagrinėti ginčo teisenos tvarka pareikštų reikalavimų ribose.

Ieškovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino arbitražinę išlygą reikalavimo teisių perleidimo sutartyje kaip patologinę, tačiau nepripažino arbitražinės išlygos negaliojančia ab initio, nors yra daug arbitražinės išlygos netikslumų: šalys nepasirinko konkrečios arbitražo institucijos; teismui nekilo klausimų, kodėl šalys, neturėdamos tarptautinio elemento pasirinko ginčus nagrinėti Stokholmo arbitraže, Švedijoje; nėra aišku, kokia materialioji teisė būtų taikoma, kokia arbitrų skyrimo tvarka, nėra aiški proceso kalba.

2. Arbitražinė išlyga yra neįmanoma įvykdyti, sudaryta vienai iš šalių nesuprantant jos reikšmės, ir sudaryta per abstrakčiai. Arbitražinė išlyga sutartyje numatyta ne kaip imperatyvioji nuostata, jog esant ginčui šalys jį spręs arbitraže, tačiau numatyta šalių teisė (galimybė), t. y. konkrečiai tekste nustatyta: „šalis gali perduoti ginčą spręsti arbitražu pagal Arbitražo taisykles arbitražo teismui“. Lingvistinis toks sąlygos aiškinimas reikštų, jog šiuo atveju šalys neatsisakė teismo jurisdikcijos.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neužtikrino teisės kreiptis į teismą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą principų pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, šių principų turinys atskleistas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32; byloje Kress prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39594/98, par. 72).

4. Teismai vertino ir pasisakė dėl ieškovo, veikiančio pagal individualios veiklos pažymėjimą, ir skolininkės (UAB „Šilutės restoranas“) kaip verslininkų santykį, tačiau neįvertino, jog ieškovo sudarytas susitarimas su atsakove UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ nebuvo verslo santykis, tačiau įprastas fizinio asmens paslaugos įsigijimas iš teisines paslaugas teikiančio juridinio asmens. Ieškovas, sudarydamas reikalavimo teisių perleidimo sutartį su atsakove UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, veikė kaip silpnesnioji šalis prieš atsakovę – profesionalią teisinės veiklos bendrovę ir jos pateiktą sutartį – kuria ieškovas pasitikėjo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti M. K. 42 (keturiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 11 d., mokėjimo kodas ZO88767.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė