2016-06-14 Nr. AB-12763-2-69-3-16860-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-985-556/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16860-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 13.6; 14.3.3.; 14.5.; 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. E. K., R. S., K. J., A. M., R. U., R. Š., L. O., I. A., V. A., A. S., K. S., K. S., K. G., A. K., L. A., J. A., J. N., Z. S., A. L., S. L., S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. E. K., R. S., K. J., A. M., R. U., R. Š., L. O., I. A., V. A., A. S., K. S., K. S., K. G., A. K., L. A., J. A., J. N., Z. S., A. L., S. L., S. L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Žibuoklė“, UAB „Žaidas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno komprojektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, E. V., A. S., V. D., G. Š., D. K., D. K., L. P., A. P., D. L., T. L., L. N., I. N., V. B., V. B., A. V., E. V., M. F. J., A. B., A. P., O. J. D., J. D., I. T., S. B., R. B., J. K., M. P., V. R., A. L., A. K., A. P., K. P., A. G., D. S. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai J. E. K., R. S., K. J., A. M., R. U., R. Š., L. O., I. A., V. A., A. S., K. S., K. S., K. G., A. K., L. A., J. A., J. N., Z. S., A. L., S. L., S. L. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (II t., b. l. 37–44), kurį patikslino (II t., b. l. 146–155), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. A-1542, 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 1 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-140901-00790.

Pareiškėjai paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. grįžę į savo namus ant namų laiptinių durų rado iškabas, kuriose buvo informuojama, jog pagal 2011 m. patvirtintą žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą 2013 m. buvo parengtas aptvėrimo stulpelių (duomenys neskelbtini) projektas ir 2014 m. gautas statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu numatomas sklypo aptvėrimas betoniniais stulpeliais ir reguliuojamo atitvaro įrengimas. 2014 m. rugsėjo 18 d. iš Kauno miesto savivaldybės gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d.

įsakymo Nr. A-1542 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ kopiją bei detaliojo plano medžiagą ir 2014 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-140901-00790, patį projektą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-1542 buvo patvirtintas apie 1 885 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detalusis planas (žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdai – gyvenamosios teritorijos (87 proc.) ir visuomeninės paskirties teritorijos (13 proc.), pobūdžiai – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos (87 proc.) ir administracinių pastatų statybos 13 proc.).

Paminėtu įsakymu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo įpareigota nustatyti servitutus pagal patvirtintą detalųjį planą. Ginčijamu detaliuoju planu privažiavimo vienintelis kelias prie gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuo minėtų namų savininkai naudojasi daugelį metų, yra priskirtas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Yra pažeistos ne tik, kad pareiškėjų – gyvenamųjų namų savininkų teisės, bet ir viešas interesas, kuris turi būti ginamas.

Įgyvendinus aptvėrimo stulpelių (duomenys neskelbtini) projektą, t. y. namuose adresais: (duomenys neskelbtini), būtų pažeistos pareiškėjų tiesioginės teisės įvažiuoti į daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose yra jiems nuosavybės teise priklausantys būstai, kiemus, kadangi šioje teritorijoje nėra kito laisvo įvažiavimo į kiemus, esančius prie daugiabučių gyvenamųjų namų adresais: (duomenys neskelbtini). Įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės plotis yra 3 m 70 cm, aukštis – 3 m 10 cm, pro šį įvažiavimą gali įvažiuoti didesnės transporto priemonės, ne tik lengvieji automobiliai.

Šis įvažiavimas atitinka minimalius STR reikalavimus. Gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini), yra itin griežtai saugomoje istorinio Kauno miesto kultūros paveldo zonoje. Prie gyvenamųjų namų adresais: (duomenys neskelbtini), yra įrengta tik vienintelė maža broma, kurios negalima laikyti įvažiavimo ar pravažiavimo keliu. Šios bromos aukštis yra apie 2 m 40 cm, plotis apie 2 m 30 cm, todėl šis įvažiavimas neatitinka jokių reikalavimų, keliamų transporto priemonių įvažoms, priešgaisrinei apsaugai. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių eismas yra ribojamas, (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų gyventojams dėl pravažiavimo pro (duomenys neskelbtini) yra būtina gauti specialius Kauno miesto savivaldybės išduodamus leidimus, kurie nesuteikia teisės nepažeidžiant kelių eismo taisyklių įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) gatvės (kurioje yra pastatyti eismą ribojantys ženklai - „motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“).

Tuo metu transporto eismas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) prospekto iki (duomenys neskelbtini) gatvės nėra ribojamas. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Kauno miesto savivaldybės administracija, tvirtindama tokį detalųjį planą, pažeidė teritorijų planavimo tikslus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, ir TPĮ) 3 straipsnyje. Buvo pažeista minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos ypatumus, geografinę padėtį, urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises.

Parengtas detalusis planas pažeidžia pareiškėjų teises. Detaliojo plano rengėjas puikiai suvokė, jog pravažiavimo kelias iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra gyvybiškai svarbus (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų butų savininkams. Netgi detaliojo plano medžiagoje yra nurodyta, kad istorinės sklypo ribos buvo neįtraukiant ginčo pravažiavimo kelio. Taigi vienintelio kelio įtraukimas į formuojamą sklypą yra detaliojo plano sprendinys ir tai yra ginčo objektas. Nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo formuoti būtent tokio dydžio ir tokių ribų žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) statinių, dėl ko buvo pažeistas tiek TPĮ 19 ir 22 straipsnių nuostatos, tiek LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatos.

Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas randasi Kauno miesto senamiesčio (duomenys neskelbtini) kvartale. Visas (duomenys neskelbtini) kvartalas, kurio ribos apibrėžtos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvėmis, buvo nesuformuotas. Atsižvelgiant į tai, kad šis kvartalas yra labai užstatytas, galėtų būti suprantamas ir pateisinamas viso kvartalo detalaus plano rengimas. TPĮ 19 straipsnis numato, kad miestų detaliojo teritorijų planavimo objektai pagal prioritetą yra miestų teritorijų dalys, tačiau į tai Kauno miesto savivaldybė neatsižvelgė.

Nebuvo jokio teisinio pagrindo rengti detalųjį planą pagal TPĮ 22 straipsnio 1 dalį ir egzistavo šio straipsnio 3 dalies pagrindai, kurie numato, kada detalieji planai nerengiami. Iš patvirtinto detaliojo plano aiškinamojo rašto matyti, jog šiuo atveju detaliojo plano tikslas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimas prie turimų pastatų, teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentavimas, vadovaujantis Kauno miesto bendrojo plano sprendiniais. Ginčo žemės sklypo detalus planas nepatenka į įstatymu nustatytą baigtinį pagrindų sąrašą.

Tokiu atveju buvo privalu vadovautis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Pagal šio nutarimo nuostatas, gali būti formuojami tik naudojami žemės sklypai ir rengiami pagal žemės sklypų planus, esančius namo kadastro duomenų bylose. Ginčo žemės sklypu daugiau nei 40 metų naudojasi (duomenys neskelbtini) namų gyventojai ir savininkai, todėl sklypo dalis neginčytinai turėjo būti priskirta ir prie jų naudojamos žemės. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas nėra pateiktas ar rastas.

Teritorijų planavimo įstatymas, nei jokie kiti teisės aktai, nenumato galimybės detalųjį planą rengti pagal prieš 50 ar daugiau metų buvusias tos vietovės ribas, kurios yra sunykę, teritorija užstatyta, ir šia žeme dešimtis metų naudojasi kitų statinių savininkai. Neaišku, kodėl detaliojo plano autorius, atlikęs „istorinių“ žemės sklypų ribų analizę ir sklypo ribas koregavęs pagal 1925 m. ribas, nesivadovavo visa 17 Kauno senamiesčio kvartalo medžiaga, kurioje esantis 17-o kvartalo planas, suderintas tiek su paveldo departamentu, tiek su Kauno miesto vyr. architektu, tiek su kitais asmenimis, neginčytinai patvirtina aplinkybę, kad ginčo kelias yra žymimas kaip naudojamas bendro naudojimo zona ir juo patenkama prie pareiškėjams priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Iš plano akivaizdu, kad pastatas (duomenys neskelbtini) priklausė tam pačiam žemės sklypui, kaip ir (duomenys neskelbtini). Visuose departamento turimuose planuose (pvz. 1996 m.) įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) prie pareiškėjams priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), yra žymimas kaip pėsčiųjų įėjimas (buvęs pravažiavimas). Taigi Kultūros paveldo departamento pateikta medžiaga prieštarauja detaliojo plano sprendiniams. Detalusis planas buvo rengiamas bendrąja tvarka pagal 2009 m. lapkričio 12 d.

Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išduotas planavimo sąlygas Nr. R-7233. Detaliojo plano projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog į teritoriją prie pastatų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įvažiavimas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės per esamą pravažiavimą tarp pastatų (duomenys neskelbtini). Jokių kitų duomenų, kaip patekti į aplink esančius namus kitų namų butų savininkams, detaliojo plano rengėjas netyrė ir nenurodė. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad formuojamas sklypas yra prie esamų statinių adresais: (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo nurodyti gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini).

Detaliojo plano rengėjas, nenurodydamas pareiškėjų gyvenamųjų namų kaip esamų prie formuojamo sklypo, pažymėjo tik tai, kad įvažiavimas iš pagrindinės pėsčiųjų (duomenys neskelbtini) yra skirtas periodiniam gyventojų transportui prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini). Pats plano rengėjas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) yra pėsčiųjų gatvė. Plano rengėjas netyrė ir nevertino fakto, kad broma yra akivaizdžiai per maža įvažiavimui ir neatitinka net minimalių teisės aktais keliamų reikalavimų. Aiškinamajame brėžinyje net nėra užsiminta apie gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).

Detaliojo plano rengėjas visiškai nesivadovavo Statybos techniniu reglamentu dėl daugiabučių namų. Rengiant detalųjį planą nebuvo atliktos visos privalomos procedūros teritorijų planavimo viešumui užtikrinti ir šie pažeidimai iš esmės suvaržė suinteresuotos visuomenės teisę susipažinti su planu ir dėl jo teikti planavimo organizatoriui savo pasiūlymus. Pareiškėjai negavo jokių pranešimų apie rengiamą detalųjį planą. Pažymėjo, kad netgi detaliojo plano medžiagoje yra padarytas įrašas, reikalaujantis, kad į aiškinamąjį raštą reikia įdėti pastabą, jog „nėra pateikta duomenų apie visų kaimyninių žemės sklypų valdytojų ir naudotojų informavimą apie detalųjį planą, kaip numatyta Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. 1-239, 27.1.1 punkte“. Buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šiuo atveju visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie teritorijos planavimą. Nors ginčo situacijoje planavimo organizatoriui buvo privalu vadovautis bendrosiomis visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatomis, šiomis nuostatomis tvirtinant detalųjį planą vadovaujamasi nebuvo. Nebuvo įrengti jokie stendai, byloje nepateikti jokie įrodymai apie pranešimų įteikimą gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkams.

Netgi skelbimai spaudoje yra labai neinformatyvūs. Asmenys, kurie galėjo žinoti apie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą, negalėjo suvokti, kad vienintelis įvažiavimo kelias, kuriuo naudojasi 40 metų, bus priskirtas prie kitų asmenų žemės sklypo ir tokiu būdu uždrausta juo naudotis. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 1 d. rašytiniu pritarimu Nr. RPP-21-140901-00790 pritarta statinio projektui – aptvėrimo stulpelių (duomenys neskelbtini) naujai statybai pagal 2013 m. parengtą projektą Nr. 2013/07-TP.

Atsakovo rašytiniu pritarimu pritarus aptvėrimo stulpelių projektui buvo neteisėtai užaklintas patekimas į pareiškėjams priklausančius gyvenamuosius namus. Rašytinis pritarimas statinio projektui buvo išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 5 dalį, kadangi statinio projektui pagal kompetenciją nepritarė šio straipsnio 17 dalyje nurodytos institucijos.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (III t., b. l. 4–11) prašė bylą nutraukti, o teismui nusprendus, kad pareiškėjai nepraleido termino skundui paduoti, pareiškėjų patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene 2010 m. gegužės 18 d. ataskaitoje nurodyta, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatus, žemės sklypo suformavimo prie esamų pastatų (duomenys neskelbtini), pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo, pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų nustatymo, detaliojo plano rengimo pradžią, planavimo tikslus buvo paskelbta 2010 m. vasario 4 d. laikraštyje „Kauno diena“ Nr.

28. Skelbime taip pat buvo nurodytas projekto vadovės telefonas suinteresuotiems asmenims. Informacija apie detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene procedūras buvo paskelbta laikraštyje „Kauno diena“ 2010 m. balandžio 19 d. Nr.

87. Skelbime buvo pateikta informacija, kad rengiamas detalusis planas (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad detaliojo plano ekspozicija vyks nuo 2010 m. balandžio 28 iki 2010 m. gegužės 18 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kauno komprojektas“ I. a. fojė ir Centro seniūnijos patalpose, Šv. Gertrūdos g. 7, Kaune. Nurodytas viešo susirinkimo laikas – 2010 m. gegužės 11 d., Kauno miesto Centro seniūnijos patalpose. Taip pat nurodyta, kad pasiūlymus ar pageidavimus prašoma teikti iki 2010 m. gegužės 18 d., adresai ir telefonų numeriai.

Taip pat apie rengiamą detalųjį planą 2010 m. balandžio 19 d. buvo skelbta Kauno savivaldybės interneto puslapyje (http://www.kaunas.lt/index.php72354816927). 2010 m. gegužės 18 d. detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene ataskaitoje nurodyta, kad Centro seniūnijoje 2010 m. gegužės 18 d. vykusio detaliojo plano aptarime dalyvavo gretimų sklypų savininkai ir gyventojai – I. T. ((duomenys neskelbtini)), E. K. ((duomenys neskelbtini)), G. Š. ((duomenys neskelbtini)), V. K. ((duomenys neskelbtini)). Jie detaliojo plano sprendiniams neprieštaravo, pretenzijų raštu nereiškė.

Įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) statinių buvo pakabintas skelbimas su informacija apie rengiamą detalųjį planą adresu (duomenys neskelbtini). Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, 24.3 punkte buvo nustatyta, kad planavimo organizatorius raštu pateikia šių nuostatų 24.1 punkte nurodytą informaciją planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu.

Tų pačių nuostatų 4 punkte nustatyta, kad kaimyninis žemės sklypas – žemės sklypas, kuris ribojasi su planuojama teritorija. Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 2 straipsnio 14 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas prie statinių (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas, šių statinių savininkai nelaikytini kaimyninio žemės sklypo valdytojais ir naudotojais, kurie privalomai teisės aktų nustatyta tvarka turėjo būti informuojami apie rengiamą detalųjį planą.

Nors teisės aktai imperatyviai nenustatė, kad pareiškėjai turėtų būti informuojami teisės aktų nustatyta tvarka apie rengiamą detalųjį planą, pareiškėjai, kurių daiktinės teisės plano rengimo metu buvo registruotos viešajam registre, registruotais laiškais buvo informuoti jų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresais. Apie patvirtintą ginčo įsakymą 2011 m. balandžio 30 d. buvo paskelbta laikraštyje „Kauno diena“ bei 2011 m. balandžio mėn. Kauno miesto savivaldybės tinklapyje. Minėtoje interneto svetainėje buvo patalpinta ne tik informacija apie patvirtintą ginčo įsakymą, bei ir įdėta nuoroda į detaliojo plano brėžinį.

Pagal TPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 26 straipsnio 8 dalį bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių 56 punktą, patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, jog termino kreiptis į teismą eigos pradžia turi būti siejama būtent su skundžiamo akto paskelbimo spaudoje momentu.

Administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. A-1534 ir detaliojo plano brėžinys 2011 m. balandžio mėnesį buvo paskelbti Administracijos interneto tinklapyje. Pareiškėjai turėjo visas galimybes dalyvauti detaliojo planavimo (duomenys neskelbtini) procese; apie patvirtintą ginčo įsakymą sužinoti iki 2011 m. balandžio 30 d., kai apie jo patvirtinimą buvo paskelbta laikraštyje „Kauno diena“ bei Kauno miesto savivaldybės tinklapyje. Todėl net ir tuo atveju, jei būtų pagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad jie nebuvo informuoti apie detaliojo plano rengimą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas ginčo įsakymui apskųsti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2011 m. balandžio mėnesio, ir akivaizdu, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą žymiai praleidę šį terminą.

Pažymėjo tai, kad pareiškėjai vadovaujasi TPĮ nuostatomis, kurios buvo aktualios patvirtinant detalųjį planą, t. y, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o ne detaliojo planavimo organizavimo metu – 2008 m. spalio 14 d., kuomet galiojo TPĮ redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 20/55367 matyti, kad administracinio pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) savininkė yra Kauno miesto savivaldybė. TPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d.) 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius.

Administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. A-3683 „Dėl teritorijos prie statinių (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizavimo“ buvo organizuotas apie 1 876 kv. m. teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), detalusis planavimas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą prie naudojamų statinių. TPĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo objektu yra žemės sklypas ir sklypų grupės. Detaliojo planavimo tikslas – žemes sklypo (duomenys neskelbtini) formavimas prie turimų pastatų, teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentavimas, vadovaujantis Kauno miesto bendrojo plano sprendiniais.

Rengiant detalųjį planą buvo įvertintos gretimybės – teritorijos, besiribojančios su planuojama teritorija (duomenys neskelbtini). Iš detaliojo planavimo dokumentų matyti, kad į prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) esantį vidinį kiemą galima patekti įvaža iš (duomenys neskelbtini), todėl projektuoti kelio servituto tarnaujančio statinių savininkams ar naudotojams (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrindo. Pastabų, pretenzijų ar kreipimųsi dėl suteikimo teisės naudotis prie statinių (duomenys neskelbtini) formuojamų žemės sklypų iš (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų savininkų ar naudotojų taip pat nebuvo gauta.

Pareiškėjai detaliojo plano rengimo metu taip pat nebuvo išreiškę ir prašymų formuoti vieną bendrą žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tarp namų (duomenys neskelbtini) yra įvažiavimas (broma), kuris nurodomas ir detaliojo plano istorinės medžiagos analizėje, todėl patekimas prie (duomenys neskelbtini) pastatų yra galimas ne tik iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, bet ir tarp namų (duomenys neskelbtini) esantį įvažiavimą. Suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) apytiksliai yra tokių ribų, kokios buvo dar 1947 metais.

Analizuojant 1903 m. ir 1925 m. brėžinius akivaizdu, kad į teritoriją prie pastatų (duomenys neskelbtini) buvo galima patekti įvažiavimais iš (duomenys neskelbtini). Taigi faktiškai prie pastatų (duomenys neskelbtini) iki detaliojo plano patvirtinimo buvo galima patekti 2 būdais. Įsakymu patvirtinus detalųjį planą ir suformavus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), liko galimas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) prie pastatų, adresu (duomenys neskelbtini). Šis pravažiavimas yra analogiškas kitiems Kauno senamiestyje esantiems pravažiavimams į kiemus iš (duomenys neskelbtini).

Tarp namų (duomenys neskelbtini) esanti įvaža yra tinkama ir pakankama, kad patenkintų (duomenys neskelbtini) namų gyventojų poreikius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 53–56) nurodė, jog dėl skundo reikalavimų tenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūrai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad byloje nėra duomenų apie administracinį sprendimą, kuris nurodytų, ar (duomenys neskelbtini) yra pėsčiųjų ar važiuojamoji dalis, todėl manytina, jog sprendiniai patekti prie pastatų iš (duomenys neskelbtini) pusės gali prieštarauti viešajai tvarkai: automobilių eismas (duomenys neskelbtini) yra pavojingas ir kelia grėsmę pėstiesiems, nors istoriniai įvažiavimai į sklypus išlikę tiek iš (duomenys neskelbtini) (nefunkcionuojantis), tiek iš (duomenys neskelbtini) gatvės (naudojamas). Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detaliajam planui yra pritaręs su pastaba: „Ateityje, radus atitinkamą istorinę medžiagą, pradėjus esminius pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, esant galimybei, atkurti galimai buvusį istorinį įvažiavimą į pastatų, (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Tuomet servitutą SI panaikinti“. Vadinasi, galimas ir antras įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės (trečias iš visų žinomų).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 141–144, III t., b. l. 127–133) prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjams apie rengiamą detalųjį planą buvo pranešta tinkamai. Pareiškėjai nenurodo konkrečiai, kokios kompetentingos institucijos nepritarė statinio projektui, todėl toks argumentas dėl nepritarimo neturėtų būti pagrindu panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 1 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-140901-00790.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žibuoklė“ atsiliepimu į skundą (III t., b. l. 90–94) prašė pareiškėjų skundą patenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl skundo reikalavimų tenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūrai.

Trečiojo suinteresuoto asmens E. V. advokatė Marina Laurinaitienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti, nes praleistas terminas skundui paduoti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu (IV t., b. l. 65–78) nutraukė administracinės bylos dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. A-1542 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo. Kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, pasisakydamas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. A-1542 panaikinimo, nurodė, kad detaliojo plano medžiaga, kuri pateikta prieduose prie bylos, nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos organizuoto detaliojo plano tikslas – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimas prie turimų pastatų, teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentavimas, vadovaujantis Kauno miesto bendrojo plano sprendiniais, tai pažymėta aiškinamajame rašte.

Detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo pateiktas 2009 m. lapkričio 12 d. planavimo sąlygų sąvadas Nr. S-7233, buvo sudaryta planavimo užduotis (2009 m. lapkričio 30 d.), planavimo sąlygas pateikė Administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius, Kultūros paveldo departamentas, Kauno apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamentas, Kauno visuomenės sveikatos centras. Detalusis planas buvo suderintas Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje (kompleksinio derinimo 2010 m. gruodžio 12 d. protokolas Nr. 40-12.SK.206), detalųjį planą taip pat suderino Kultūros paveldo departamentas ir Kauno visuomenės sveikatos centras. 2010 m. gegužės 18 d.

įvyko viešas susirinkimas, apie tai surašytas protokolas, 2010 m. gegužės 18 d. parengta detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene ataskaita. Detaliojo planavimo dokumentai 2011 m. sausio 31 d. buvo patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos (Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 27.4.2 p.), dėl ko 2011 m. vasario 11 d. buvo patvirtintas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-188(15.4), kurio apibendrinime nurodyta, kad „projekto rengimo, derinimo, viešojo svarstymo su visuomene proceso procedūrų bei teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta“.

Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdanti institucija patikrina, ar teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka planavimo sąlygas ir, ar dokumento rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka TPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimams (LR aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (tuo metu galiojusi redakcija) 8.4 ir 8.5 p.). Ginčijamam detaliajam planui buvo išduotas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas su teigiama patikrinimo išvada Nr. TP1-188(15.4).

Teritorijos planavimo dokumentai patvirtina, kad visos institucijos pritarė parengto detaliojo plano sprendiniams ir suderino jį be pastabų, todėl buvo laikytasi planavimo sąlygų ir įgyvendinti TPĮ reikalavimai. Rengiant detalųjį planą buvo įvertintos gretimybės – teritorijos, besiribojančios su planuojama teritorija (duomenys neskelbtini). Iš detaliojo planavimo dokumentų matyti, kad į prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) esantį vidinį kiemą galima patekti įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl nebuvo projektuojamas kelio servitutas tarnaujantis statinių savininkams ar naudotojams (duomenys neskelbtini).

Pastabų, pretenzijų ar kreipimųsi dėl suteikimo teisės naudotis prie statinių (duomenys neskelbtini) formuojamu žemės sklypu iš (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų savininkų ar naudotojų nebuvo gauta. Parengtas detalusis planas patvirtintas ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-1542. Sutinkamai su TPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 26 straipsnio 8 dalimi bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių 56 punktu, patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje.

Pareiškėjų manymu, terminas dėl ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. A-1542 nepraleistas, todėl patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu neprašė termino atnaujinti. Pareiškėjai teigė, jog apie savo pažeistas teises jie suprato 2014 m. rugsėjo 8 d., todėl terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo šios datos. Pažymėjo, jog skelbimų nepastebėjo ir tinkamai nebuvo informuoti apie rengiamą detalųjį planą. Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad, aiškindamas šią nuostatą, LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene 2010 m. gegužės 18 d. ataskaitoje nurodyta, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatus, žemės sklypo suformavimo prie esamų pastatų (duomenys neskelbtini) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo, pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų nustatymo, detaliojo plano rengimo pradžią, planavimo tikslus buvo paskelbta 2010 m. vasario 4 d. laikraštyje „Kauno diena“ Nr.

28. Skelbime taip pat buvo nurodytas projekto vadovės telefonas suinteresuotiems asmenims. Informacija apie detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene procedūras buvo paskelbta laikraštyje „Kauno diena“ 2010 m. balandžio 19 d. Nr.

87. Skelbime buvo pateikta informacija, kad rengiamas detalusis planas (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad detaliojo plano ekspozicija vyks nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. gegužės 18 d. UAB “Kauno komprojektas“ I. a. fojė ir Centro seniūnijos patalpose, Šv. Gertrūdos g. 7, Kaune. Nurodytas viešo susirinkimo laikas – 2010 m. gegužės 11 d., Kauno miesto Centro seniūnijos patalpose. Nurodyta, kad pasiūlymus ar pageidavimus prašo teikti iki 2010 m. gegužės 18 d., adresai ir telefonų numeriai. Taip pat apie rengiamą detalųjį planą 2010 m. balandžio 19 d. buvo skelbta Kauno savivaldybės interneto puslapyje (http://www.kaunas.lt/index. php72354816927). 2010 m. gegužės 18 d. detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene ataskaitoje nurodyta, kad Centro seniūnijoje 2010 m. gegužės 18 d. vykusio detaliojo plano aptarime dalyvavo gretimų sklypų savininkai ir gyventojai – I.

T. ((duomenys neskelbtini)), E. K. ((duomenys neskelbtini)), G. Š. ((duomenys neskelbtini)), V. K. ((duomenys neskelbtini)). Jie detaliojo plano sprendiniams neprieštaravo, pretenzijų raštu nereiškė. Įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) statinių buvo pakabintas skelbimas su informacija apie rengiamą detalųjį planą, adresu (duomenys neskelbtini). Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, 24.3 punkte buvo nustatyta, kad planavimo organizatorius raštu pateikia šių nuostatų 24.1 punkte nurodytą informaciją planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu.

Tų pačių nuostatų 4 punkte nustatyta, kad kaimyninis žemės sklypas – žemės sklypas, kuris ribojasi su planuojama teritorija. Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas prie statinių (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas, šių statinių savininkai nelaikytini kaimyninio žemės sklypo valdytojais ir naudotojais, kurie privalomai teisės aktų nustatyta tvarka turėjo būti informuojami apie rengiamą detalųjį planą.

Nors teisės aktai imperatyviai nenustatė, kad pareiškėjai turėtų būti informuojami teisės aktų nustatyta tvarka apie rengiamą detalųjį planą, pareiškėjai, kurių daiktinės teisės plano rengimo metu buvo registruotos viešajame registre, registruotais laiškais buvo informuoti jų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresais. Apie patvirtintą ginčo įsakymą 2011 m. balandžio 30 d. buvo paskelbta laikraštyje „Kauno diena“, bei 2011 m. balandžio mėn. Kauno miesto savivaldybės tinklapyje. Minėtoje interneto svetainėje buvo patalpinta ne tik informacija apie patvirtintą ginčo įsakymą, bei ir įdėta nuoroda į detaliojo plano brėžinį.

Pagal TPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 26 straipsnio 8 dalį bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių 56 punkto reglamentavimą, patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Taigi, darytina išvada, jog detaliojo plano rengimo procedūros pažeistos nebuvo.

LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros (2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009; 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra numatytas privalomas skundžiamo sprendimo (įsakymo) viešas paskelbimas savivaldybės interneto tinklalapyje, todėl tai vertintina kaip objektyvi aplinkybė, su kuria siejama skundo padavimo termino pradžia, t. y. skundo dėl savivaldybės administracijos direktoriaus ginčijamo sprendimo (įsakymo) dėl žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo.

Kaip jau analizuota, apie patvirtintą ginčo įsakymą 2011 m. balandžio 30 d. buvo paskelbta laikraštyje „Kauno diena“ bei visa informacija paskelbta ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Atsižvelgiant į tai, dėl pareiškėjų netinkamo suvokimo savo pažeistų teisių ir jų gynimo būdų, nesidomėjimo vykstančiomis procedūromis, nedalyvavimo viešame svarstyme ir kt., atmestini pareiškėjų argumentai dėl to, jog apie pažeistas savo teises sužinojo tik 2014 m. rugsėjo 8 d. ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas terminas.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai dar prieš patvirtinant žemės sklypo detalųjį planą buvo informuoti apie tokio plano rengimą registruotais laiškais pagal jų deklaruotas gyvenamąsias vietas ir jiems buvo sudarytos visos sąlygos laiku, per įstatymo nustatytus terminus, su skundžiamu įsakymu susipažinti, todėl vertintina, kad pareiškėjai žinojo, jog apskritai toks aktas (neatsižvelgiant į konkrečius jo sprendinius) turi būti priimtas. Įvertinus tai, kad visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo (įsakymo) viešo paskelbimo procedūros galutinai buvo baigtos 2011 m. balandžio 30 d., būtent nuo šios datos nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas.

Kadangi pareiškėjai skundą teismui padavė tik 2014 m. spalio 6 d. (prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 2014 m. rugsėjo 11 d.), todėl jie praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), o priėmus skundą, administracinę bylą nutraukia ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Pareiškėjai paskutiniu priimtu patikslintu skundu neprašė atnaujinti praleisto termino, nes, kaip ir paaiškino jų atstovė teismo posėdžio metu, laiko, jog terminas nepraleistas. Tačiau prieš tai pateiktame skunde toks prašymas (atnaujinti terminą) buvo išreikštas su sąlyga „jeigu teismas manys, jog terminas praleistas“, patikslinto skundo aprašomojoje dalyje tas klausimas taip pat pabrėžtas, todėl teismas pasisakė ir termino atnaujinimo klausimu. Teismas vertino, jog pareiškėjai nebuvo aktyvūs ir neatliko atitinkamų veiksmų, tiek siekdami išsiaiškinti apie akto priėmimą ir jo turinį, tiek per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo.

Pareiškėjų nurodomas nežinojimas apie priimtą įsakymą ir galbūt jų pažeistas teises yra subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo pačių pareiškėjų valios, todėl negali būti pripažintas svarbia termino praleidimo priežastimi. Taip pat ir pareiškėjų galėjimas subjektyviai suvokti ar suvokimas, kad atsakovo įsakymas pažeidžia jų teises, nelaikytinas svarbiu, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Kadangi ginčijamas aktas buvo paskelbtas viešai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o informacija spaudoje bei internetinėje svetainėje yra prieinama kiekvienam asmeniui, taip pat pareiškėjai apie detaliojo planavimo procedūros pradėjimą atsakovo buvo informuoti registruotu paštu pagal deklaruotas gyvenamąsias vietas, vertintina, jog pareiškėjai nebuvo pakankamai atidūs, kad galėtų laiku ir tinkamai imtis aktyvių veiksmų realizuoti savo teises.

Todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjai skundo dėl įsakymo panaikinimo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jų pačių valios priklausančių, priežasčių, kurios negali būti laikomos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (ABTĮ 34 str. 1 d.)

Teismas, pasisakydamas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 1 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-21-140901-00790 panaikinimo, pažymėjo, kad iš dalies galima sutikti su pareiškėjų argumentu, jog skundo reikalavimas dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo skundo reikalavimo ta apimtimi, kad, nesant patvirtinto detaliojo plano ir nesuformavus žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), neatsirastų net teorinės galimybės atitverti teritoriją.

Tačiau išvestinį reikalavimą charakterizuoja ir kitas požymis. Ar bus apgintos pareiškėjų teisės ir sukurtos tam tikros teisinės pasekmės nepanaikinus ginčijamo įsakymo (t. y. pagrindinio reikalavimo), sprendžiant tik reikalavimą dėl rašytinio pritarimo statinio projekto panaikinimo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju rašytinis pritarimas statinio projektui gali būti ginčijamas ir kaip atskiras savarankiškas dokumentas, bei, nustačius esminius pažeidimus, gali būti naikinamas. Tačiau tai neužkerta kelio asmeniui kreiptis iš naujo (ar pašalinus trūkumus) dėl rašytinio pritarimo statinio projektui gavimo.

Teismas vadovavosi Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 23 straipsnio 5 dalimi, 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktais. Teismas nurodė, kad iš prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atitvėrimo projekto pridėtų dokumentų matyti, jog jam 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-842 pritarė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, sutikimus davė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojai. Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nepažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 ir 17 dalių nuostatų.

Statybą leidžiantis dokumentas išduotas esant už kultūros vertybių apsaugą atsakingos – Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio, taip pat Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus bei Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Infrastruktūros poskyrio specialistų derinimui. Kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nepatenka į statybos saugomas teritorijas, statinio projekto derinti nereikėjo su Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytomis institucijomis.

Pareiškėjai skunde nurodė aplinkybę, jog statinio projektui nepritarė Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalyje nurodytos institucijos, tačiau nenurodė konkrečiai, kokios institucijos privalėjusios pritarti statinio projektui to nepadarė. Toks teigimas yra abstraktus, nekonkretus todėl atmestinas. Pareiškėjai nurodo, jog pritarus teritorijos atitvėrimo projektui yra užaklintas patekimas į pareiškėjams priklausančius gyvenamuosius namus. Tačiau, kaip matyti iš planinės medžiagos, tarp namų (duomenys neskelbtini) yra įvažiavimas (broma), kuris nurodomas ir detaliojo plano istorinėje medžiagoje, todėl patekimas prie (duomenys neskelbtini) pastatų galimas ne tik iš (duomenys neskelbtini), bet ir iš (duomenys neskelbtini).

Pravažiavimas iš (duomenys neskelbtini) yra analogiškas kitiems Kauno senamiestyje pravažiavimams į kiemus iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šis klausimas buvo analizuotas, byloje pateikta teismo eksperto V. G. konsultacinė išvada, kurioje nustatyta, jog geometriniai matmenys istorinės įvažos (bromos), įrengtos įvažiavimui iš (duomenys neskelbtini) į gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, statybos normatyvinius techninius reikalavimus, taikomus lengvųjų automobilių eismui (pravažiavimui) per įvažą, tenkina. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartyje Nr. 2A-1115-601/2012 pasisakė, jog trečiųjų asmenų nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo pro bromą pravažiuoti spec. transportui nelaikytinos svarbia priežastimi, dėl kurios galima būtų pripažinti, kad atstatyta istorinė įvaža (broma) nėra tinkama pravažiavimui ir pakankama gyventojų poreikių tenkinimui.

Pažymėta, kad atstatyta yra istorinė įvaža, t. y. atstatytas senas pravažiavimas, kuris buvo pastatytas statant namą ir buvo skirtas šio namo gyventojų poreikiams tenkinti. Tokių (analogiškų) įvažų Kauno mieste yra daug, todėl, pripažinus nurodytas aplinkybes pagrįstomis, reikštų, jog visos įvažos į kiemus yra netinkamos pravažiavimui ir turėtų visur daromas (nutiesiamas) privažiavimas, kuriuo gali pravažiuoti spec. transportas. Taigi šios aplinkybės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad atstatyta istorinė įvaža netinkama pravažiavimui ir jomis remiantis galėtų būti varžomos atsakovų nuosavybės teisės. Teismas vadovavosi Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas išdavimo nuostatų, patvirtintų Kauno miesto tarybos 2001 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 5, 1, 5, 6, 63.1 punktais.

Teismas priėjo išvadą, kad (duomenys neskelbtini) namuose registruotiems transporto priemonių savininkams (vairuotojams) įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą teritoriją iki jiems priklausančių/naudojamų pastatų gali gavę atitinkamą leidimą bei laikydamiesi minėtų nuostatų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad rašytinis pritarimas statinio projektui atitinka teisės aktų reikalavimams ir naikinti jį nėra pagrindo. Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui).

Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III. Pareiškėjai J. E. K., R. S., K. J., A. M., R. U., R. Š., L. O., I. A., V. A., A. S., K. S., K. S., K. G., A. K., L. A., J. A., J. N., Z. S., A. L., S. L., S. L. apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 130–142) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus patenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas yra visiškai neteisėtas, nepagrįstas, priimtas neteisingai vertinant surinktus įrodymus, netinkamai aiškinant ir taikant procesines ir materialines teisės normas, nukrypstant nuo teisminės praktikos, bei netinkamai aiškinant ir taikant ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą administracinio akto apskundimo terminą.

2. Teismo sprendimu yra paneigtas bet koks teisingumo vykdymas, nes pareiškėjai bei tretieji asmenys, būdami daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų savininkai, yra palikti be įvažiavimo prie namų, kas nesuderinama tiek su teisės aktų reikalavimais, tiek su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų taikymu. Teismo sprendimu neišnagrinėta daug pareiškime nurodytų aplinkybių, neatskleista bylos esmė ir į sprendimą perkelti tik atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai. Be to, nors teismas bylos dalį nutraukė dėl termino, tačiau nustatė neteisingas faktines aplinkybes, kurias paneigia surinkti įrodymai.

3. Šioje byloje ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija randasi Kauno senamiestyje, (duomenys neskelbtini) senamiesčio kvartale ((duomenys neskelbtini)). Byloje yra pridėta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos šios teritorijos planas ir visa medžiaga. Vienintelis galiojantis šios teritorijos planas buvo 1996 m. gegužės mėnesį parengtas Respublikinės reikšmės urbanistikos paminklo Kauno senamiesčio 17 kvartalo ribų planas, suderintas su Kauno miesto savivaldybe, Kauno miesto žemėtvarkos skyriumi, Kultūros vertybių apsaugos departamentu ir t. t. Būtent šiame plane vienintelis ginčo įvažiavimas prie statinių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas iš (duomenys neskelbtini) ir šis įvažiavimas pažymėtas bendro naudojimo transporto zona. Tuo tarpu praėjimas iš (duomenys neskelbtini), kurį teismas laikė tinkamu pravažiavimu, dar 1996 m. plane pažymėtas kaip pėsčiųjų įėjimas (buvęs įvažiavimas). Svarbu yra tai, kad nors ši medžiaga buvo pagrindu rengiant ginčijamą detalųjį planą, tačiau detaliojo plano rengėjas dėl nežinomų priežasčių, nesant nei teisinio nei faktinio pagrindo, atstatinėjo detaliuoju planu 1925 m. sklypo ribas. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl detaliojo plano autoriaus aiškinamajame rašte išdėstytų argumentų pagrįstumo, kad formuojamas naujas 1 855 kv. m žemės sklypas prie esamų statinių. Kultūros paveldo departamento pateikta medžiaga iš esmės prieštarauja detaliojo plano sprendiniams. Detaliojo plano projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog į teritoriją prie pastatų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įvažiavimas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės per esamą pravažiavimą tarp pastatų (duomenys neskelbtini). Jokių kitų duomenų, kaip patekti į aplink esančius namus kitų namų butų savininkams, detaliojo plano rengėjas netyrė ir nenurodė. Tačiau teismas šių skundo argumentų ir pateiktų įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė, tuo pažeisdamas tiek ABTĮ normas, tiek pareiškėjų teises.

4. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini), transporto priemonių eismas yra draudžiamas, išskyrus aptarnaujanti transportą, gatvė pripažinta pėsčiųjų gatve. Šią aplinkybę patvirtina pridėta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pažyma, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinio 2014 m. gruodžio 31 d. raštas, kuriame konstatuojama, kad pastatai (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją, kuri įrašyta į Kultūros paveldo registrą 1996 m. birželio 24 d. įsakymu, ir pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešam pripažinimui ir naudojimui, bei, kad įgyvendinti ginčo sprendiniai patekti prie minėtų pastatų iš (duomenys neskelbtini) pusės būtų ydingi bei prieštaraujantys viešajai tvarkai. Kita vertus, netgi ir gavus specialius Kauno miesto savivaldybės išduodamus leidimus, pastarieji nesuteikia teisės nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini).

5. Nepagrįstas teismo sprendimo argumentas, kad nepažeisti TPĮ tikslai. Kauno miesto savivaldybės administracija, tvirtindama tokį detalųjį planą, pažeidė teritorijų planavimo tikslus, įtvirtintus TPĮ 3 straipsnyje (2, 7 p.). Šiuo atveju buvo pažeista 3 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos ypatumus, geografinę padėtį, urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises. Teismas neteisingai aiškino tiek TPĮ 19 ir 22 straipsnių nuostatas, tiek LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą rengti ir tvirtinti detalųjį planą.

6. 2011 m. TPĮ 19 straipsnio redakcija numatė, kad miestų detaliojo teritorijų planavimo objektai pagal prioritetą yra miestų teritorijų dalys, tačiau į tai Kauno miesto savivaldybė neatsižvelgė. Nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. galiojanti TPĮ 22 straipsnio 1 dalis numatė galimybę rengti detaliuosius planus, kai numatoma nauja statyba, kai keičiamos sklypo ribos ir plotai, pramoniniams parkams, elektros įrenginiams ir t. t., tačiau šioje redakcijoje nebuvo numatyta rengti detalių planų prie turimų statinių. Šio straipsnio 3 dalis apibrėžė atvejus, kuomet detalieji planai nerengiami, kuri ir apima ginčo situaciją. Kita vertus, jeigu jau teismas laikė, kad toks detalus planas gali būti rengiamas, tai tokiu atveju buvo privalu vadovautis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Pagal šio nutarimo nuostatas, gali būti formuojami tik naudojami žemės sklypai ir detalieji rengiami pagal žemės sklypų planus, esančius namo kadastro duomenų bylose. Tačiau išanalizavus detaliojo plano medžiagą, tampa akivaizdu, kad joks (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planas nėra pateiktas ar rastas. Faktą, kad šio žemės sklypo plano nėra, patvirtina ir detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės.

7. Teismas neteisingai vertino daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), padėtį detaliojo plano atžvilgiu. Detaliojo plano aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad formuojamas sklypas yra prie esamų statinių adresais (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo nurodyti gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini). Visų pirma, pats plano rengėjas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra pėsčiųjų gatvė. Antra, detaliojo plano rengėjas netyrė ir nevertino fakto, kad broma yra akivaizdžiai per maža įvažiavimui ir neatitinka net minimalių teisės aktais keliamų reikalavimų. Detaliojo plano aiškinamajame brėžinyje net nėra užsiminta apie gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano rengėjas visiškai nesivadovavo Statybos techniniu reglamentu dėl daugiabučių namų. Tačiau teismas šių aplinkybių taip pat nenagrinėjo.

8. Teismas formaliai aiškino LR Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarime Nr. 1079 nustatytas informacijos apie rengiamą detalųjį planą suteikimo taisykles, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus apie detaliojo plano rengimo procedūrų pažeidimus, dėl ko priėjo prie neteisingos išvados, jog nebuvo pažeistos detaliojo plano rengimo procedūros. Rengiant detalųjį planą nebuvo atliktos visos privalomos procedūros teritorijų planavimo viešumui užtikrinti ir šie pažeidimai iš esmės suvaržė suinteresuotos visuomenės teisę susipažinti su planu ir dėl jo teikti planavimo organizatoriui savo pasiūlymus. Todėl, priešingai nei nurodė teismas, šiuo atveju buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. l d. 3 p.). Kauno miesto savivaldybės administracija jokio stendo, kuriame būtų nurodyta informacija apie rengiamą detalųjį planą, nepastatė. Planavimo organizatorius, šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracija, privalėjo raštu pateikti informaciją apie planuojamą teritoriją kaimyninių žemės sklypų valdytojams. Byloje pateiktas 1996 m. 17 kvartalo planas (esantis 17-o kvartalo medžiagoje) vienareikšmiškai patvirtina, kad statinių (duomenys neskelbtini) teritorija ribojasi su planuojamos teritorijos statinių (duomenys neskelbtini) teritorija, todėl šių statinių savininkai, priešingai nei nurodo teismas, buvo ir yra kaimyniniai planuojamos teritorijos savininkai ir Kauno savivaldybės administracija privalėjo pateikti informaciją apie rengiamą detalųjį planą raštu visiems statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams. Nors teismas sprendime nurodė, kad laiškai buvo siunčiami statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie tokių laiškų gavimą ar įteikimą.

9. Teismas nepagrįstai nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. A-1542 apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo jo viešo paskelbimo ir, kad terminas skundui paduoti dėl minėto įsakymo panaikinimo yra praleistas. Ginčijamas aktas niekuomet nebuvo įteiktas pareiškėjams. Viešas paskelbimas apie kito sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą negali būti pagrindu pripažinti, jog pareiškėjai turėjo žinoti apie priimtą įsakymą. Nors iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad informacija apie detalųjį planą buvo paskelbta spaudoje ir internetinėje svetainėje, iš pateiktų skelbimų jie objektyviai negalėjo suprasti, kad prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimas gali būti susijęs su bendro įvažiavimo, kuris niekada nebuvo priskirtas minėtiems statiniams, priskyrimu išskirtinai (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų gyventojams.

Toks susižinojimas yra tiesiog faktiškai neįmanomas ir vertintinas kaip teisinė fikcija. Iki 2014 m. rugsėjo 8 d. apskritai nežinojo apie rengiamą detalųjį planą. Dėl šių aplinkybių terminas skundui dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo paduoti, priešingai nei nurodo teismas, turėjo būti skaičiuotas nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. Svarbu ir tai, kad tik sužinojus apie rengiamą detalųjį planą, pareiškėjai iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti apie įsakymo priėmimą ir jo turinį. Advokatės užklausimų pagalba, 2014 m. rugsėjo 18 d. iš Kauno miesto savivaldybės gavo 2011 m. balandžio 13 d.

įsakymo Nr. A-1542 kopiją bei detaliojo plano medžiagą ir 2014 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-140901-00790, patį projektą. Taigi, akivaizdu, kad asmuo net ir perskaitydamas skelbimą spaudoje apie rengiamą detalųjį planą, negalėjo objektyviai suvokti, jog yra įmanoma tokia teisinė situacija, kuomet naujai rengiamas detalusis planas gali prieštarauti jau galiojančiam 17-o kvartalo planui bei faktinei situacijai. Šiuo atveju teismas, nustatant termino pradžią skundui paduoti, netinkamai vertino detaliojo plano viešinimo procedūrų atitiktį teisės aktų nuostatoms.

Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad priežastys, dėl kurių galbūt buvo praleistas terminas skundui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymo pateikti, nelaikytinos svarbiomis. Jeigu laikyti, kad terminas buvo praleistas, tai pareiškėjams buvo neteisėtai apribota galimybė susipažinti su rengiamu detaliuoju planu, kas yra laikytina objektyvia ir svarbia priežastimi, dėl kurios galbūt buvo praleistas terminas skundui paduoti.

10. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 1 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP- 21-140901-00790 panaikinimo. Ginčijamu rašytiniu pritarimu pritarus aptvėrimo stulpelių projektui buvo neteisėtai užaklintas patekimas į jiems priklausančius gyvenamuosius namus, kas negali būti pateisinama. Net jeigu teismas ir nepaikintų detaliojo plano, šis savarankiškas reikalavimas turėtų būti patenkintas pilnai (Statybos įstatymo 23 str. 1, 5 d.). Teismui konstatavus faktinę aplinkybę, kad vienintelis galimas įvažiavimas yra bendro įvažiavimo kelias iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tokio projekto įgyvendinimui būtų būtina gauti gretimų sklypų valdytojų, t. y. jų sutikimą. Kadangi tokio sutikimo nėra, todėl toks pritarimas laikytinas nepagrįstu. Kita vertus, teismas neteisingai vertino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skirtingą poziciją ginčo klausimu. Iš Kauno miesto savivaldybės ginčijamo projekto buvo akivaizdu, kad jis nėra suderintas su Kultūros paveldo departamentu ir skunde buvo nurodyta, jog 2014 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui buvo išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, kadangi statinio projektui pagal kompetenciją nepritarė šio straipsnio 17 dalyje nurodytos institucijos. Tačiau Kultūros paveldo departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad toks suderinimas yra. Tačiau Kultūros paveldo departamento 2014 m. gruodžio 31 d. rašte, kuris buvo pateiktas į jų atstovės užklausimą dėl tokio sutikimo gavimo, buvo konstatuota, kad pastatai (duomenys neskelbtini) patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno senamiesčio teritoriją, įgyvendinti ginčo sprendiniai patekti prie minėtų pastatų iš (duomenys neskelbtini) pusės būtų ydingi bei prieštaraujantys viešajai tvarkai.

11. Teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-1115-601/2012, kadangi šios ir cituojamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Cituojamoje byloje buvo nustatyta, kad broma/įvažas buvo anksčiau naudojama gyventojų poreikių tenkinimui, t. y. ja buvo nuolatos važinėjama. Taip pat cituojamoje byloje buvo nustatyta, kad broma/įvažas buvo atstatyta. Tuo metu šioje situacijoje broma iš (duomenys neskelbtini) jau keturiasdešimt metų nėra naudojama privažiavimui, yra per siaura, negalima naudotis dėl (duomenys neskelbtini) vykstančių renginių, veikiančių kavinių ir dėl to, kad tai yra pėsčiųjų gatvė, dėl ko nelaikytina įvažiavimu ar pravažiavimo keliu. Taip pat visiems yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) dažnai yra rengiamos mugės, parodos ir kiti renginiai, kurių metu gatvė būna sausakimša renginių lankytojų, joje papildomai stovi palapinės, ir pravažiavimas tomis dienomis tiesiog objektyviai yra neįmanomas. Tai patvirtina byloje pateiktos foto nuotraukos, kurių teismas taip pat nevertino. Šiuo atveju teismo sprendimas priimtas visapusiškai ir pilnutinai neišanalizavus ir neįvertinus bylos faktines aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (ABTĮ 57 str., 81 str.). Teismas nagrinėdamas bylas nukrypo nuo LVAT praktikos (2008 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-585/2008, 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009, 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1757/2013, 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009, 2012 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012).

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 165–173) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad teismas pagrįstai įvertino ir konstatavo, jog visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo (įsakymo) viešo paskelbimo procedūros galutinai buvo baigtos 2011 m. balandžio 30 d. ir būtent nuo šios datos nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas. Pareiškėjai skundo dėl įsakymo panaikinimo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jų pačių valios priklausančių, priežasčių, kurios negali būti laikomos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1115-601/2012. Pareiškėjų argumentai, susiję su tuo, jog per nurodytą įvažiavimą tiesiog neįmanoma įvažiuoti greitosios pagalbos, avarinių tarnybų automobiliams, yra atmestini kaip nepagrįsti. Šioje byloje apeliantai neįrodė, jog prie jiems priklausančių statinių (duomenys neskelbtini) yra įmanoma patekti tik žemės sklypu (duomenys neskelbtini), o žemės sklypą aptvėrus metaliniais stulpeliais bus suvaržytos jų teisės ir teisėti interesai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 150–154) prašo dėl apeliacinio skundo reikalavimų tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pastatai ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) bei Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijas. Kauno senamiestis į Kultūros vertybių registrą įrašytas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl objektų įrašymo į registrą“. Byloje nėra duomenų apie administracinį sprendimą, kuris nurodytų, ar (duomenys neskelbtini) gatvė yra pėsčiųjų ar važiuojamoji dalis, todėl manytina, kad sprendiniai patekti prie pastatų iš (duomenys neskelbtini) pusės gali prieštarauti viešajai tvarkai: automobilių eismas (duomenys neskelbtini) yra pavojingas ir kelia grėsmę pėstiesiems, nors istoriniai įvažiavimai į sklypus išlikę tiek iš (duomenys neskelbtini) (nefunkcionuojantis), tiek iš (duomenys neskelbtini) (naudojamas). Departamento Kauno skyrius žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detaliajam planui yra pritaręs su pastaba. Pažymi, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPP-21-140901-00790 buvo išduotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 155–162) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad detalaus planavimo procese viena iš pagrindinių sąlygų, siekiant užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą, yra visuomenės ir (ar) atskiri) jos narių įtraukimas į šį procesą, kuris turi būti užtikrinamas viso teritorijų planavimo metu. Bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo viešumą užtikrinančias procedūras bei visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką nustato Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino įrodymus bei aplinkybes, pagrindžiančias tinkamą pareiškėjams pranešimą apie detalaus plano rengimą. Todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kad pareiškėjai yra praleidę ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, atsižvelgė į teismų praktiką ir nuo jos nenukrypo. Pareiškėjai reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 1 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-140901-00790 grindė tuo, kad jis buvo išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, nes statinio projektui pagal kompetenciją nepritarė šio straipsnio 17 dalyje nurodytos institucijos. Pažymėtina, kad pareiškėjai nenurodė konkrečiai, kokios kompetentingos institucijos nepritarė statinio projektui. Todėl teismas visiškai pagrįstai šį pareiškėjų reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, nes teismas, išanalizavęs visą byloje esančia medžiagą, nustatė, kad projektui pritarė Nacionalinė žemės tarnyba, sutikimus davė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 174–178) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo įsakymo viešo paskelbimo procedūros galutinai buvo baigtos 2011 m. balandžio 30 d. ir būtent nuo šios datos nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas skundo padavimo teismui terminas, bei į tai, kad pareiškėjai į teismą dėl ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymo su skundu kreipėsi tik 2014 m. spalio 6 d., todėl jie akivaizdžiai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą. Visiškai pagrįstas pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pareiškėjų nurodomas nežinojimas apie priimtą įsakymą ir galbūt jų pažeistas teises yra subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo pačių pareiškėjų valios, todėl negali būti pripažintas svarbia termino praleidimo priežastimi. Taip pat ir pareiškėjų galėjimas subjektyviai suvokti ar suvokimas, kad atsakovo įsakymas pažeidžia jų teises, nelaikytinas svarbiu, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Kadangi ginčijamas aktas buvo paskelbtas viešai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o informacija spaudoje bei internetinėje svetainėje yra prieinama kiekvienam asmeniui, taip pat pareiškėjams, atsakovo raštu buvo pateikta informacija apie detalųjį planą, vertintina, jog pareiškėjai nebuvo pakankamai atidūs, kad galėtų laiku ir tinkamai imtis aktyvių veiksmų realizuoti savo teises. Pažymi, kad apeliantų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neva visiško aplinkybių nevertinimo ir bylos neatskleidimo iš esmės yra visiškai nepagrįsti. Apeliaciniame skunde pareiškėjai iškėlė visiškai naują argumentą, kuris nebuvo nagrinėjamas teismo posėdyje, kad ginčijamas pritarimas laikytinas neteisėtu, nes nebuvo gauti gretimų sklypų valdytojų, t. y. pareiškėjų, sutikimai. Šios bylos atveju reikalingi sutikimai gauti iš visų asmenų, kurie privalėtų duoti sutikimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjai prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. A-1542 bei panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 1 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-140901-00790.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. A-1542 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo. Kitą pareiškėjų skundo dalį (dėl antrojo reikalavimo) atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde prašoma naikinti visą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą ir skundą patenkinti.

Teisėjų kolegija tikrinanti šią bylą kiekvieno reikalavimo atžvilgiu pasisakys atskirai, tačiau iš karto atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius TPĮ nuostatų aiškinimu ir taikymu, nes pastarieji nukreipti į pirmojo skundo reikalavimo nagrinėjimą iš esmės, bet jis (skundo reikalavimas dėl įsakymo panaikinimo) juk nenagrinėtas iš esmės – administracinė byla šioje dalyje nutraukta.

V. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal to paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra suprantama plačiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2013 m. kovo 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje Nr.A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje Nr.A444-2232/2013 ir kt.). Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Prie tokių reikalavimų priskirtini – įstatymų nustatytų procesinių terminų laikymasis, įstatymų nustatyta privalomoji išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje akcentuota, kad procesiniai terminai žymi ribą tiek asmenims, tiek valstybės institucijoms, nuo kada teisminė kontrolė tampa nebegalima. Teisės nuostatų, reguliuojančių procesinius terminus, taikymas teisės į veiksmingą teisminę apsaugą nepažeidžia. Priešingai, procesinių terminų laikymasis užtikrina lygiateisiškumo bei teisinio saugumo reikalavimus, vykdant teisingumą (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje Nr.A444-2232/2013).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (LVAT 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550/2007). Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT 2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5-8/2006). Tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146-335/2008). Vis dėlto, tiksliai nustatant momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia, kiekvienoje konkrečioje byloje turėtų būti atliktas ir tai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių vertinimas. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos tikrinančios šią bylą nuomone, tai ir buvo atlikta, be to, padaryta visiškai tinkamai.

Iš administracinėje byloje turimų duomenų buvo matyti, kad:

1) apskųsto detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene 2010 m. gegužės 18 d. ataskaitoje nurodyta, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatus, žemės sklypo suformavimo prie esamų pastatų (duomenys neskelbtini) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo, pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų nustatymo, detaliojo plano rengimo pradžią, planavimo tikslus buvo paskelbta 2010 m. vasario 4 d. laikraštyje „Kauno diena“ Nr. 28;

2) informacija apie detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene procedūras buvo paskelbta laikraštyje „Kauno diena“ 2010 m. balandžio 19 d. Nr. 87;

3) apie rengiamą detalųjį planą 2010 m. balandžio 19 d. buvo skelbta Kauno savivaldybės interneto puslapyje (http://www.kaunas.lt/index. php72354816927);

4) 2010 m. gegužės 18 d. detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene ataskaitoje nurodyta, kad Centro seniūnijoje 2010 m. gegužės 18 d. vykusio detaliojo plano aptarime dalyvavo gretimų sklypų savininkai ir gyventojai – I. T. ((duomenys neskelbtini)), E. K. ((duomenys neskelbtini)), G. Š. ((duomenys neskelbtini)), V. K. ((duomenys neskelbtini));

5) apie patvirtintą ginčo įsakymą 2011 m. balandžio 30 d. buvo paskelbta laikraštyje „Kauno diena“, bei 2011 m. balandžio mėn. Kauno miesto savivaldybės tinklapyje.

Vien šių paminėtų faktinių duomenų, neginčijamų ir pačių pareiškėjų (apeliantų), visuma leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog informacijos kiekis buvo pakankamas tam, kad suvokti numatomus pokyčius ir galinčias kilti pasekmes bei imtis teisinių veiksmų tai pašalinti, jei būtų nustatyti pareiškėjų teisių ar interesų galimi pažeidimai. Tam buvo reikalingi valia, siekis dalyvauti planavimo procese, domėtis pastarojo eiga bei teisiniu keliu daryti įtaką priimamiems sprendimams. Apeliantų teiginys apie teisinę fikciją vykdant detalųjį planavimą yra niekuo neparemtas, nes analogiški veiksmai (paskelbimas apie detaliojo plano rengimo pradžią, planavimo tikslus, informacija apie detaliojo plano viešą svarstymą su visuomene bei galimybe jame dalyvauti ir kt.) planavimo organizatoriaus atliekami ir kitose savivaldybėse vykdant teritorijų planavimą, o suinteresuoti asmenys pasinaudoja jiems suteikta teise priimtus sprendimus dėl detaliojo plano patvirtinimo nustatytu įstatymų leidėjo laiku apskųsti teismui. Visa tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, surinktų įrodymų pagrindu, kurie nekelia abejonių, tinkamai apibrėžė skundo padavimo terminą ir neturėjo pagrindo jo atnaujinti. Apeliaciniame skunde nurodoma skundo padavimo praleidimo priežastis – apribota galimybė susipažinti su rengiamu detaliuoju planu, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis (ABTĮ 57 str.), todėl negalėjo ir negali tarnauti praleisto skundo padavimo terminui atnaujinti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti intervencijos į pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kur administracinė byla dėl pirmojo skundo reikalavimo nutraukta pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktą - jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

VI. Dėl antrojo skundo reikalavimo teismo sprendime buvo nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nepažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 ir 17 dalių nuostatų.

Apeliantų tvirtinimu, Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalis buvo pažeista, kadangi statinio projektui pagal kompetenciją nepritarė šio straipsnio 17 dalyje nurodytos institucijos, o būtent, kaip būtų galima spręsti iš apeliacinio skundo, – Kultūros paveldo departamentas, nes kitos institucijos neįvardijamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad Departamento Kauno skyrius žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detaliajam planui yra pritaręs, nors ir su pastaba, t. y. sprendimas statytojo atžvilgiu buvo teigiamas. Be to, pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPP-21-140901-00790 buvo išduotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, esant Departamento Kauno skyriaus teigiamai pozicijai statinio projektui, pirmosios instancijos teismo išvada dėl statybos leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo visiškai pagrįsta.

Apeliaciniame skunde paminėtas papildomas argumentas dėl statybą leidžiančio dokumento neteisėtumo tuo pagrindu, kad nebuvo gautas gretimų sklypų valdytojų sutikimas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p.), tačiau administracinėje byloje nėra duomenų, kad žemės sklypas prie statinių (duomenys neskelbtini) būtų suformuotas, o šių statinių savininkai tokiu atveju nelaikytini kaimyninio žemės sklypo valdytojais ir naudotojais. Taigi ir šis apeliacinio skundo argumentas negali būti pripažintas pagrįstu bei antrasis skundo reikalavimas negali būti tenkinamas apeliaciniame skunde išdėstytais pagrindais.

VII. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nesuderinamas su LVAT praktika: 2008 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-585/2008, 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009, 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1757/2013, 2012 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-585/2008 pasisakoma apie detaliojo planavimo organizatoriaus parengiamajame detaliojo planavimo proceso etape pareigą raštu pranešti atitinkamą informaciją apie pradedamą detalųjį planavimą kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams. Kaip jau buvo paminėta ankščiau, nėra teisinio pagrindo pareiškėjus (apeliantus) laikyti kaimyninio žemės sklypo valdytojais ir naudotojais, todėl detaliojo planavimo organizatorius tokios pareigos ir neturėjo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-440/2009 buvo nurodyta, kad „<...> Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytus pažeidimus teritorijos planavimo dokumento rengimo procese, tvirtina, kad pareiškėjai realiai nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti šiame procese. Nustatyti trūkumai yra esminiai, galimai, sprendžiant pagal byloje esančius faktinius duomenis, užkirtę kelią išvengti (teisė teikti pasiūlymus, paaiškinimus) pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi ribojimo ar (ir) dalies jo paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti“.

Pažymėtina, jog dabar tikrinama administracinė byla (dėl pirmojo skundo reikalavimo) nebuvo nagrinėta iš esmės, o tai reiškia negali būti ir svarstomas klausimas dėl praktikos išsiskyrimo su administracinėje byloje Nr. A556-440/2009 išdėstytomis nuostatomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-1757/2013 kalbama apie visumos viešumo procedūros nesilaikymą, bet tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012 buvo nurodyta: „<...> Savivaldybės institucija, vykdydama savo kompetenciją statybos proceso metu, privalo užtikrinti, kad išduodant statybos leidimą būtų laikomasi visų minėtų teisės aktų reikalavimų (Žemės įstatymo 22 straipsnio, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio, teritorijų planavimo principų) taip, kad vykdant statybos procesą nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų konstitucinės garantijos“. Tuo tarpu šioje byloje pareiškėjai įvardija visai kito teisinio reguliavimo nesilaikymą – Statybos įstatymo 23 straipsnio (dėl antrojo skundo reikalavimo).

Vadinasi, tvirtinimas, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nukrypo nuo administracinės jurisprudencijos suformuotos iš esmės analogiškose bylose, visiškai nepagrįstas.

Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad apeliacinio skundo tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu bei pagrįstu, todėl paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o J. E. K., R. S., K. J., A. M., R. U., R. Š., L. O., I. A., V. A., A. S., K. S., K. S., K. G., A. K., L. A., J. A., J. N., Z. S., A. L., S. L., S. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius