2018-02-13 Nr. AB-3062-3-61-3-04232-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Z. (E. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. Z. (E. Z.), A. Z. ir G. D. skundą. Pareiškėjai E. Z., A. Z. ir G. D. 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui skundą, kuriame reikalavo anuliuoti neteisėtą jų nuosavybės dalies (duomenys neskelbtini)/Registrų centro registraciją. Skundą pasirašė tik vienas pareiškėjų – E. Z..
Legislator headnote
AI generated2018-02-13 Nr. AB-3062-3-61-3-04232-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Z. (E. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. Z. (E. Z.), A. Z. ir G. D. skundą. Pareiškėjai E. Z., A. Z. ir G. D. 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui skundą, kuriame reikalavo anuliuoti neteisėtą jų nuosavybės dalies (duomenys neskelbtini)/Registrų centro registraciją. Skundą pasirašė tik vienas pareiškėjų – E. Z..
Full text
Administracinė byla Nr. AS-89-261/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04323-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Z. (E. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. Z. (E. Z.), A. Z. ir G. D. skundą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai E. Z., A. Z. ir G. D. 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui skundą, kuriame reikalavo anuliuoti neteisėtą jų nuosavybės dalies (duomenys neskelbtini)/Registrų centro registraciją. Skundą pasirašė tik vienas pareiškėjų – E. Z..
Pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad E. Z. yra verbaliai A. Z. ir G. D. įpareigotas/įgaliotas tvarkyti reikalus, susijusius su bendra nuosavybe. Nustatytu terminu sprendimo negalėjo apskųsti, nes išvykdavo į užsienį. Prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pasirašė taip pat tik E. Z..
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, atsisakė priimti E. Z., A. Z. ir G. D. skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).
Teismas nurodė, kad E. Z. nesutinka su valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. cspr1-220 (toliau – ir Sprendimas). Pagal Sprendime nurodytą apskundimo tvarką, jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį, kuris skaičiuojamas nuo administracinio akto įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Komisijos Sprendimas E. Z. buvo įteiktas 2017 m. spalio 20 d. (spaudas ant voko), todėl skundo teismui padavimo terminas suėjo 2017 m. lapkričio 20 d. E. Z. skundą dėl Sprendimo panaikinimo teismui pateikė 2017 m. gruodžio 19 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. E. Z. prašymą atnaujinti praleistą terminą grindė aplinkybe, kad turėjo periodiškai vykti į užsienį, teigė, jog išskaičiavus dienas, kai nebuvo Lietuvoje, skundą pateikė po 29 dienų.
Teismas konstatavo, kad E. Z. ginčijamą aktą paštu gavo 2017 m. spalio 20 d., taigi šią dieną sužinojo apie jį. Pareiškėjo pateikti duomenys apie išvykimą patvirtina, kad pareiškėjas po sprendimo įteikimo išvyko 2017 m. spalio 24 d., grįžo 2017 m. lapkričio 9 d. ir iki Sprendimo apskundimo termino pabaigos buvo Lietuvoje. Teismas sprendė, kad E. Z., žinodamas apie priimtą administracinį aktą ir jo apskundimo terminą, aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu, Sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, galimai neturėdamas tam laiko, nepasinaudojo teisininko pagalba. Teismas konstatavo, kad E. Z. nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios jam laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku kreiptis į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Neatnaujinęs praleisto termino skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Teismas atkreipė dėmesį, kad skunde nurodyti trys pareiškėjai, o skundą pasirašė vienas pareiškėjas – E. Z.. Teismas išaiškino E. Z., kad pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktą, įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), o ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismui teikiamą skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. ABTĮ nustato reikalavimą prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus (ABTĮ 24 str. 3 d.). Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo. Nagrinėjamu atveju pats E. Z. nurodė, kad A. Z. ir G. D. jis atstovauja žodiniu susitarimu, o toks atstovavimas pagal ABTĮ nuostatas nėra tinkamas.
III. Pareiškėjas E. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Pareiškėjas E. Z. nurodo, kad 2017 m. gruodžio 19 d. prašyme atnaujinti praleistą terminą skunda teismui paduoti nurodė, kad priežastis, dėl ko buvo praleistas terminas – išvykimas į užsienį. Pareiškėjas detalizavo, kad išvykimo į užsienį laikotarpį sudarė laikas, praleistas užsienyje kelyje, statybų objekte „(duomenys neskelbtini)“ Baltijos jūroje (laive arba vėjo jėgainėje), 50 km. nuo kranto. Jo buvimo vietoje nebuvo telefono ir nuolatinio interneto ryšio, 12 valandų per parą sudarė darbo laikas, darbas sekino fiziškai ir psichiškai, bet kokia kita veikla, nesusijusi su darbine, nebuvo toleruojama. Dėl šių aplinkybių esant išvykose (komandiruotėse) į užsienį darbo reikalais, neturėjo galimybės pasiruošti skundo padavimui. Pareiškėjas pateikė kalendorių su pažymėtomis dienomis, kuomet buvo Lietuvoje ir užsienyje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis atsisakyti priimti E. Z., A. Z. ir G. D. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas). Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka iš esmės dėl to, kad teismas nepagrįstai neatnaujino praleisto skundo padavimo teismui termino.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eAS-185-822/2015 ir kt.).
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas skundžia teismui Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. cspr1-220, priimtą išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. VILIN(12.5.13.)-17827 atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą panaikinti Nekilnojamojo turto registre atliktą nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, duomenų pakeitimą ir išregistruoti J. V. ir R. V. nuosavybės teises į jį. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimas pareiškėjams E. Z., A. Z. ir G. D. buvo išsiųstas valstybės įmonės Registrų centro 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. (1.1.4.)s-8740. Skundžiamą sprendimą pareiškėjas gavo 2017 m. spalio 20 d. (b. l. 2), tačiau teigia, kad skundo teismui pateikti per vieną mėnesį negalėjo dėl to, jog nuo 2017 m. spalio 24 iki 2017 m. lapkričio 8 d. įskaitytinai ir nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. įskaitytinai buvo išvykęs iš Lietuvos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad paskutinė skundo dėl skundžiamo Sprendimo padavimo teismui diena buvo 2017 m. lapkričio 20 d., o pareiškėjas, padavęs skundą teismui tik 2017 m. gruodžio 19 d., praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas iškart po skundžiamo sprendimo gavimo keturias dienas buvo Lietuvoje, vėliau, grįžęs į Lietuvą nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. (paskutinės skundo padavimo teismui termino dienos) dar 12 dienų buvo Lietuvoje, todėl turėjo pakankamai laiko parengti ir pateikti skundą teismui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytus argumentus dėl skundo padavimo termino praleidimo, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo dėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. cspr1-220 panaikinimo padavimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas terminą skundui dėl minėto akto paduoti praleido dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdamas aktyvių veiksmų ir delsdamas jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors pareiškėjas teigia, jog terminą praleido dėl to, kad buvo išvykęs į užsienį, dirbo statybų objekte Baltijos jūroje, dėl to buvo apsunkintas naudojimasis ryšių priemonėmis, administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjo užimtumas ar pareiškėjo išvykimas dėl tarnybinio būtinumo į kitą miestą paprastai nelaikomas pateisinama aplinkybe (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA46-74/2011). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nenumato, kad skaičiuojant vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, būtų išskaičiuojamas laikotarpis, kuomet skundą paduodantis asmuo buvo išvykęs į užsienį ar pan. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjo praleisto termino skundui dėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. cspr1-220 panaikinimo paduoti, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atitinkamai skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. Z. (E. Z.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius