c395ccf3-2f8d-4d8d-bc9a-4148e60618aa · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1852-859/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33909-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.9.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 24 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,dalyvaujant ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui,atsakovo UAB „Alfa media“, j.a.k 123405717, atstovei advokatei Viktorijai Budreckienei,trečiojo asmens nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje T.

D., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Viktorijai Budreckienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieÅ¡kovo S. M., teismui pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, atsakovas UAB „Alfa media“, trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje T. D., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė1. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė teismui ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo reikalauja:

1) įpareigoti atsakovus UAB „Alfa Media“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ , žeminančiÄ asmens garbę ir orumÄ bei reputacijÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ , tai yra nemokamai paskelbti paneigimo tekstÄ be komentarų toje pačioje vietoje, lietuvių kalba ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma (paneigimo pavadinimas ir tekstas privalo bÅ«ti tokio pat Å¡rifto, dydžio bei formos kaip ir Internetiniame tinklalapyje „www.alfa.lt“ 2016 m. gegužės 9 d. paskelbto straipsnio pavadinimu „Generalinės prokuratÅ«ros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?".

Paneigimo pavadinimas: „S. M. garbę ir orumÄ Å¾eminančios tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas“, tekstas: „Internetinio tinklalapio „www.alfa.lt“ 2016 m. gegužės 9 d. straipsnyje pavadinimu „Generalinės prokuratÅ«ros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“ teiginiai: - „Generalinės prokuratÅ«ros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“; - „AukÅ¡tas prokuroras supainiojo interesus?“; - „PaÅ¡alinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“; - „M. paleido R.“; - „Tačiau prokuroro S. M. dėka V.

R. iÅ¡vyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio i Ūkio banko akcininkui Å¡is prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieÅ¡taravo, kad įtariamasis V. R. iÅ¡vyktų į RusijÄ prieÅ¡ pat suplanuotÄ apklausÄ â€œ; - „S. M. toje pačioje Ūkio banko byloje skandalingai buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimÄ m prieÅ¡ įtariamÄ jį V. R. bendrininkÄ â€žBoslitos“ vadovÄ G. S., kuriam pareikÅ¡ti įtarimai dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iÅ¡Å¡vaistymo su V.

R.“; - „Sieja tamsÅ«s ryÅ¡iai su advokatais?"; - „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „ Vilniaus energijos“ bylÄ , ji į teismÄ pateko tik % perdavus kitam prokurorui“; - „Jau bÅ«damas Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru S. M. darė spaudimÄ Ä¯ nutraukti didžiausio Å¡alies istorijoje kyÅ¡io bylÄ , kuriÄ tyrė STT Klaipėdos valdyba“, neatitinka tikrovės, žemina S. M. garbę ir orumÄ . Paneigiame Å¡iÄ tikrovės neatitinkančiÄ bei S. M. garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ â€œ;

2) Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Alfa media“ 8 (aÅ¡tuonis) EUR neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad internetiniame tinklalapyje „www.alfa.lt“ (tinklalapio leidėjas UAB „Alfa media“), 2016 m. gegužės 9 d. buvo iÅ¡spausdintas straipsnis pavadinimu „Generalinės prokuratÅ«ros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“. Å iame straipsnyje UAB „Alfa Media“ darbuotojas T. D. pateikė ir betarpiÅ¡kai ieÅ¡kovÄ liečiančiÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri žemina jo garbę ir orumÄ bei reputacijÄ .

IeÅ¡kovas surašė ir 2016 m. birželio 3 d. Internetinio tinklalapio „www.alfa.lt“ leidėjui UAB „Alfa Media“ iÅ¡siuntė paneigimÄ su reikalavimu šį paneigimÄ nemokamai paskelbti tame pačiame Internetiniame tinklalapyje „www.alfa.lt“, tačiau Internetinio tinklalapio „www.alfa.lt“ leidėjas UAB „Alfa Media“ 2016 m. birželio 17 d. atsisakė paskelbti ieÅ¡kovo paneigimÄ . Mano, kad atsakovas UAB „Alfa Media“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei reputacijÄ .

Paskelbtu straipsniu ieÅ¡kovui yra priskiriami neteisėti, negarbingi ir nusikalstami poelgiai, jis yra kaltinamas atlikęs įvairius teisės ir moralės normų pažeidimus. Å ios žinios yra žeminančios asmens garbę ir orumÄ bei reputacijÄ , nepagrįstai formuoja neigiamÄ skaitytojų požiÅ«rį į ieÅ¡kovÄ . Internetinio tinklalapio „www.alfa.lt“ leidėjas - atsakovas UAB „Alfa Media“ - arÅ¡iai kritikavo ieÅ¡kovÄ , tačiau nesuteikė jam jokios galimybės atsakyti. Taip vieÅ¡osios informacijos skleidėjas ne tik paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, bet ir pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ Å¾urnalisto pareigÄ teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais, informacijÄ rinkti ir skelbti tik etiÅ¡kais ir teisėtais bÅ«dais.

Atsakovas UAB „Alfa Media“ privalo savo lėšomis minėtus teiginius paneigti atlyginti ieÅ¡kovui turtinę ir neturtinę žalÄ .1.1. Straipsnių antraÅ¡tės: 1) „Generalinės prokuratÅ«ros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?"; 2) „AukÅ¡tas prokuroras supainiojo interesus?“, neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei reputacijÄ . Teiginiai iÅ¡ dalies suformuluoti klausiamo forma, tačiau analizuojant juos sistemiÅ¡kai su tolimesniais publikacijos teiginiais akivaizdu, kad yra paskelbti konstatuojamo pobÅ«džio teiginiai, kurie laikytini žinia, kad kažkokie nusikalstamo pasaulio atstovai ketina pasodinti į aukÅ¡tus postus sau palankius prokurorus ir tokiu bÅ«du užvaldyti Generalinę prokuratÅ«rÄ .

Iš tolimesnės publikacijos loginės analizės yra akivaizdu, kad tokiais nusikalstamo pasaulio atstovams savais prokurorais nėra nei publikacijoje minimi prokuroras I. M., nei buvęs prokuroras S. S., nes jie publikacijoje tiesiogiai įvardinti kaip „kovotojai“ su organizuotu nusikalstamumu ir kitokiomis negerovėmis Generalinėje prokuratūroje. Todėl iš tolimesnės publikacijos loginės analizės yra akivaizdu, kad nusikalstamo pasaulio atstovams savais yra kiti publikacijoje įvardinti prokurorai - prokuroras V.

K., prokuroras R. V. ir ieÅ¡kovas. Tai nėra nuomone. Žinios skleidėjai nepateikia jokių įrodymų, kad kažkokie nusikalstamo pasaulio atstovai siekė pasodinti ieÅ¡kovÄ Ä¯ kokius nors postus ar kad ieÅ¡kovas tarėsi su kokiais nors nusikalstamo pasaulio atstovais dėl kokių nors postų užėmimo ar dalybų, ar kad kokie nors nusikalstamo pasaulio atstovai jam yra savi, ar kad ieÅ¡kovas dalyvavo kokiuose nors rezgamuose Generalinės prokuratÅ«ros užvaldymo planuose; 1.2. Straipsnio „AukÅ¡tas prokuroras supainiojo interesus?“ dalies antraÅ¡tėje įteikiama žinia, kad ieÅ¡kovas supainiojo vieÅ¡uosius ir privačius interesus.

Toliau publikacijoje raÅ¡oma tik apie tam tikrus ieÅ¡kovo veiksmus. Å is teiginys yra tik apie ieÅ¡kovÄ , o ne kÄ nors kitÄ . Žinios skleidėjai nepateikia jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas yra supainiojęs vieÅ¡uosius ir privačius interesus. Joks viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimas ieÅ¡kovo veiksmuose niekada nebuvo konstatuotas nei Prokurorų etikos komisijos, nei kokios nors kitos kompetentingos institucijos. Generalinės prokuratÅ«ros Vidaus tyrimų skyrius surinko duomenis apie publikacijoje minimas aplinkybes, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo net pradėti tarnybinį patikrinimÄ dėl ieÅ¡kovo veiksmų, kuriÄ patvirtino Generalinis prokuroras E. P..

Mano, kad akivaizdu, jog Å¡ios visuomenės informavimo priemonės paskelbtos žinios neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei reputacijÄ .1.3. Atsakovas UAB „Alfa Media“ nurodo, kad Å¡is teiginys - „PaÅ¡alinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“, yra Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko - atsakovo V. G. citata, tačiau jÄ paneigti privalo jÄ paskleidusi visuomenės informavimo priemonė, o atsakovas V. G. privalo tik atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ .

Å iuo teiginiu ieÅ¡kovas yra kaltinamas neetiÅ¡ku ir prieÅ¡taraujančiu moralės normoms poelgiu, tai yra kad jis, bÅ«damas prokurorų atrankos komisijos nariu, neteisėtais bÅ«dais siekė paÅ¡alinti kitus pretendentus, kaip galima suprasti iÅ¡ publikacijos, vėlgi tuos pačius I. M. ir S. S., iÅ¡ pretendentų į Generalinės prokuratÅ«ros Vyriausiųjų prokurorų pareigas su tikslu pačiam laimėti atrankÄ . Akivaizdu, kad tokie teiginiai yra tikrovės neatitinkanti žinia. Kai vyko atranka į Vyriausiųjų prokurorų pareigas, ieÅ¡kovas pats net nedalyvavo atrankoje, todėl ir negalėjo nei laimėti jos, nei lipti karjeros laiptais.

Nors publikacijoje ieškovas yra kaltinamas siekęs pašalinti konkurentus, tačiau tiek I. M., tiek ir S. S. tos atrankos, kurioje pats ieškovas nedalyvavo, metu buvo atrinkti ir pasiūlyti Generaliniam prokurorui kaip tinkami kandidatai į Generalinės prokuratūros Vyriausiųjų prokurorų pareigas. Kadangi pretendentai į Vyriausiųjų prokurorų pareigas buvo skelbiami viešai, tai tiek visuomenės informavimo priemonei - atsakovui UAB „Alfa Media“, tiek ir atsakovui V. G. buvo ar turėjo būti žinoma, kad ieškovas toje atrankoje nedalyvavo, todėl ir negalėjo nei laimėti, nei lipti karjeros laiptais.

Todėl atsakovai UAB „Alfa Media“ ir V. G. tikrovės neatitinkančias ir žeminančias ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei reputacijÄ Å¾inias paskleidė tyčia, puikiai suvokdami, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia ieÅ¡kovo teises ir to aktyviai siekdami.1.4. Straipsnio dalies antraÅ¡te „M. paleido R.“, ir teiginiu - „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. iÅ¡vyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio Ūkio banko akcininkui Å¡is prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieÅ¡taravo, kad įtariamasis V.

R. iÅ¡vyktų į RusijÄ prieÅ¡ pat suplanuotÄ apklausÄ â€œ, ieÅ¡kovas yra kaltinamas netinkamai organizavęs ikiteisminį tyrimÄ , netgi neprieÅ¡taravo V. R. iÅ¡vykimui į RusijÄ ir dėl to nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė V. R.. Tokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas organizavo ir kontroliavo ikiteisminį tyrimÄ griežtai laikydamasis Baudžiamojo proceso kodekso normų, gerbiant asmens teises ir laisves, kadangi toje ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti V.

R. kokius nors apribojimus, kardomÄ sias priemones, o be pagrindo pritaikyti apribojimai bÅ«tų pažeidę ne tik V. R. teises ir laisves, bet ir Baudžiamojo proceso kodekso normas. Akivaizdu, kad visuomenės informavimo priemonės paskleista žinia, kad ieÅ¡kovas netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimÄ , neprieÅ¡taravo, kad V. R. iÅ¡vyktų į RusijÄ prieÅ¡ pat suplanuotÄ apklausÄ , tai yra netinkamai vykdė savo pareigas, ir dėl to nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė V. R., žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei reputacijÄ .

IeÅ¡kovas, kaip bylÄ kontroliuojantis prokuroras, nebuvo gavęs jokio V. R. praÅ¡ymo iÅ¡vykti į RusijÄ , todėl jokio V. R. praÅ¡ymo nesprendė ir negalėjo nei prieÅ¡tarauti, nei neprieÅ¡tarauti jo iÅ¡vykimui į RusijÄ . Mano, kad pati teiginio konstrukcija „prokuroro S. M. dėka V. R. iÅ¡vyko oriai ir nebaudžiamai“ suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo darbuotojas T.D. nesiekė informuoti visuomenės apie svarbius įvykius, bet tyčia siekė pasityčioti iÅ¡ ieÅ¡kovo ir pažeminti jo garbę ir orumÄ bei reputacijÄ .

Pažymėjo, kad 213-04-29 - 2013-05-03 dienomis (t.y. tuo laiku, kaip pas V. R. buvo atlikta krata ir jam įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , po ko jis ir pasislėpė), ieÅ¡kovas apskritai atostogavo ir jokių sprendimų, susijusių su kardomosios priemonės paskyrimu įtariamajam, jo sulaikymu ar leidimu iÅ¡vykti, priimti net negalėjo, o tai turėjo padaryti jį pavadavęs prokuroras.1.5. Teiginiu - „S. M. toje pačioje Ūkio banko byloje skandalingai buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ įtariamÄ jį V.

R. bendrininkÄ â€žBoslitos“ vadovÄ G. S., kuriam pareikÅ¡ti įtarimai dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iÅ¡Å¡vaistymo su V. R.“, ieÅ¡kovas yra kaltinamas tuo, kad jis netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimÄ , tai yra „skandalingai“ nutraukė ikiteisminį tyrimÄ â€žBoslitos“ vadovo G. S. atžvilgiu. Tokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas priėmė procesinį sprendimÄ griežtai laikydamasis Baudžiamojo proceso kodekso normų, kadangi tuo metu nepakako duomenų pagrįsti įtarimams, kad jis bÅ«tų įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ â€ždėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iÅ¡Å¡vaistymo su V.

R.“. Žurnalistas T.D. pateikė neteisingÄ Å¾iniÄ , kad ieÅ¡kovas, nutraukdamas ikiteisminį tyrimÄ , padarė baudžiamojo proceso pažeidimÄ , tai yra netinkamai atliko savo pareigas, kadangi jo pateikiama sakinio konstrukcija „skandalingai nutraukė“ gali bÅ«ti suprantama tik vienareikÅ¡miÅ¡kai - kaip neteisėtas veiksmas ir netinkamas savo pareigų vykdymas. Žurnalistas nesiekė informuoti visuomenės apie svarbius įvykius, bet tyčia siekė pažeminti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei reputacijÄ .

Mano, kad visiÅ¡kai akivaizdu, jog visuomenės informavimo priemonės paskleista žinia žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei reputacijÄ , kadangi nėra jokių įrodymų, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas buvo „skandalingas“.1.6. Straipsnio dalies antraÅ¡tė - „Sieja tamsÅ«s ryÅ¡iai su advokatais?“, nors iÅ¡ dalies suformuluota klausiama forma, yra konstatuojamo pobÅ«džio teiginys, kuriame pateikiama žinia, kad ieÅ¡kovÄ su kažkokiais advokatais siejo „tamsÅ«s“, tai yra neteisėti ar nusikalstami ryÅ¡iai.

Su toliau publikacijoje minimu advokatu J. E., kuris ieÅ¡kovo žiniomis, yra publikacijos autoriaus tame pačiame straipsnyje iÅ¡girto prokuroro S. S. buvęs bendramokslis, ieÅ¡kovo nesiejo jokie asmeniniai (nei tamsÅ«s, nei Å¡viesÅ«s) ryÅ¡iai, su juo ieÅ¡kovas yra susidÅ«ręs tik kaip su įtariamojo G. S. gynėju, jokio kito bendravimo su Å¡iuo advokatu nėra buvę. Žurnalistas T.D. pateikia neteisingÄ Å¾iniÄ , kad ieÅ¡kovÄ ir kažkokius advokatus, galimai advokatÄ J. E., siejo kažkokie neteisėti, galbÅ«t net nusikalstami ryÅ¡iai, kadangi jo pateikiama žodžių konstrukcija „tamsÅ«s ryÅ¡iai“ gali bÅ«ti suprantama tik vienareikÅ¡miÅ¡kai - kaip neteisėti ryÅ¡iai. 1.7.

Teiginiu - „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „Vilniaus energijos“ bylÄ , ji į teismÄ pateko tik perdavus kitam prokurorui“, ieÅ¡kovas yra kaltinamas tuo, kad jis netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimÄ , tai yra jį vilkino. Tokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas ikiteisminį tyrimÄ atliko griežtai laikydamasis visų Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų procedÅ«rų, tame tarpe ir terminų. IeÅ¡kovas Å¡iam ikiteisminiam tyrimui vadovavo tik iki 2013 m. gruodžio mėnesio, kai tuo metu dar nebuvo gautos bÅ«tinos specialistų iÅ¡vados, todėl iki to laiko, kol jam vadovavo ieÅ¡kovas, pabaigti ikiteisminio tyrimo nebuvo jokių objektyvių galimybių.

Tačiau T.D. pateikia neteisingÄ Å¾iniÄ , kad ieÅ¡kovas, atlikdamas ikiteisminį tyrimÄ dėl „Vilniaus energijos“, padarė baudžiamojo proceso pažeidimÄ , tai yra netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi jo vartojamas žodis „vilkino“ gali bÅ«ti suprantama tik vienareikÅ¡miÅ¡kai - kaip neteisėtas procesinis veiksmas. Å i paskleista žinia žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei reputacijÄ . Pažymėjo, kad Å¡ioje publikacijoje minimas prokuroras S. S., kurį ieÅ¡kovas tariamai norėjo paÅ¡alinti iÅ¡ atrankos, tiesiogiai turėjo kontroliuoti ikiteisminio tyrimo terminus ir kad ikiteisminis tyrimas dėl „Vilniaus energijos" nebÅ«tų vilkinamas.

Žurnalistas T.D. publikacijoje nutyli Å¡iÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę. Mano, kad tai akivaizdžiai įrodo, kad jis kryptingai, tendencingai ir tyčia stengėsi apÅ¡meižti bÅ«tent IeÅ¡kovÄ ir pažeminti jo garbę ir orumÄ bei reputacijÄ .1.8. Teiginiu - „Jau bÅ«damas Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru S. M. darė spaudimÄ nutraukti didžiausio Å¡alies istorijoje kyÅ¡io bylÄ , kuriÄ tyrė STT Klaipėdos valdyba“, ieÅ¡kovas yra tiesiogiai kaltinamas tuo, kad padarė tarnybinį nusižengimÄ arba nusikaltimÄ , kadangi darė spaudimÄ kitam pareigÅ«nui neteisėtai nutraukti didžiausio Å¡alies istorijoje kyÅ¡io bylÄ .

Sakinio konstrukcija „darė spaudimÄ â€œ negali bÅ«ti suprantama kaip nors kitaip, kaip tik neteisėtas veiksmas, kurį atlikęs pareigÅ«nas turėtų bÅ«ti patrauktas teisinėn atsakomybėn už tarnybinį pažeidimÄ ar net nusikaltimÄ . Tokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas dėl tariamai daryto spaudimo nebuvo patrauktas teisinėn atsakomybėn, be to Generalinės prokuratÅ«ros Vidaus tyrimo skyrius, atlikęs publikacijoje nurodytų duomenų atitikimo faktinėms aplinkybėms patikrinimÄ , nerado jokio teisinio pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimÄ ar ikiteisminį tyrimÄ .

Akivaizdu, kad visuomenės informavimo priemonės Å¡i paskleista žinia neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei reputacijÄ . II. Atsiliepimai į ieÅ¡kinį2. Atsakovas UAB „Alfa media“ atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra vieÅ¡asis asmuo, todėl jo garbės ir orumo galimo pažeidimo nustatymas turi bÅ«ti vykdomas vadovaujantis specifiniais principais. Straipsnis neabejotinai yra parengtas itin aktualia visai visuomenei tema. Tokio pobÅ«džio informacijÄ vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi ne tik teisę, bet ir profesinės veiklos prigimtimi nulemtÄ pareigÄ pateikti visuomenei.

Todėl atsakovas turi bÅ«ti laikomas veikęs sÄ Å¾iningai, o visi informacijos netikslumai (jei tokių bÅ«tų nustatyta), taip pat nuomonės paskelbimas, privalo bÅ«ti vertinami tokio atsakovo sÄ Å¾iningumo kontekste. 2.1. Straipsnio antraÅ¡tės: „Generalinės prokuratÅ«ros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“, „AukÅ¡tas prokuroras supainiojo interesus?“, „Sieja tamsÅ«s ryÅ¡iai su advokatais?“, pateikiamos klausimo forma - sakinių pabaigoje matomas klaustuko („?") skyrybos ženklas.

Klausimas, natÅ«raliai kilęs straipsnio autoriui, yrasubjektyvus pasvarstymas, neturintis konstatuojamojo pobÅ«džio. Tai patvirtinama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje: jeigu teiginiai iÅ¡dėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamÄ ja forma tai gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiÅ«ris i faktus, žinias ar informacijÄ , o nežinia. Juolab, ta aplinkybė, kad subjektyviems Straipsnio autoriaus svarstymams buvo pagrindas, atspindi po kiekviena iÅ¡ antraščių paskelbtas tekstas.

Straipsnio antraÅ¡tės atveju pagrindÄ jai atspindi viso straipsnio tekstas. Atsakovui nesuprantama, kuo remdamasis ieÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad tai yra konstatuojamojo pobÅ«džio teiginiai, o ne subjektyvÅ«s straipsnio autoriaus svarstymai, dvejonės - jam kilę klausimai. Atkreiptinas dėmesys i Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurioje pasisakyta, kad vien tai, kad ginčijami teiginiai gali bÅ«ti patikrinami pagal byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobÅ«džio informacijos, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pateikta žinia, o ne nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).2.2.

Sakinys „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“, nėra straipsnio autoriaus teiginys. Tai yra Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko V. G. pasisakymo citata. Ši aplinkybė akivaizdžiai matoma straipsnio tekste - citata pateikiama kabutėse, tad aiški tiek jos pradžia, tiek pabaiga. Be to, citatos pabaigoje po kabučių nurodoma, kas yra šio pasisakymo autorius Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. G. nėra ir nebuvo atsakovo darbuotojas. Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti tokias pareigas užimančio asmens išsakytų teiginių atitikimu tikrovei.

Kaip minėta, skelbiant minėtÄ sakinį, visuomenė yra informuojama, kas paskleidė atitinkamÄ informacijÄ - sakinys nebuvo paskelbtas anonimiÅ¡kai. Kita vertus, atsakovo vertinimu, atsakovo V. G. cituojamo pasisakymo pirmasis sakinys yra subjektyvus jo asmeninis vertinimas, atsakovas neturėjo pagrindo neigti kito asmens nuomonę, nes toks nuomonės paneigimas savaime galėtų savaime bÅ«ti laikomas asmens teisių pažeidimu. Atkreipė dėmesį, kad minėtam sakiniui netrÅ«ksta pagrindo - tokia iÅ¡vada yra natÅ«rali ir negali bÅ«ti laikoma neatitinkančia tikrovės - nesant konkurentų užimti trokÅ¡tamas pareigas, bÅ«ti į jas paskirtam yra tikrai lengviau.

Tad atsakovui nesuprantama, kodėl Å¡is sakinys ieÅ¡kovo laikomas neatitinkančiu tikrovės.2.3. Dėl teiginių - „M. paleido R.“, „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. iÅ¡vyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio i Ūkio banko akcininkui Å¡is prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieÅ¡taravo, kad įtariamasis V. R. iÅ¡vyktų į RusijÄ prieÅ¡ pat suplanuotÄ apklausÄ â€œ. Straipsnio 3 dalies antraÅ¡te trumpai apibendrinamas Å¡ios dalies turinys - aplinkybė, kad buvo nuspręsta V.

R. nesulaikyti. Å i aplinkybė atitinka tikrovę, todėl UAB „Alfa media“ neturėtų bÅ«ti laikoma pažeidusiÄ ieÅ¡kovo teisę į garbę ir orumÄ . Sakinio turinys - tai, kad V. R. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir kad jam prokuroras nebuvo skyręs kardomosios priemonės, atitinka tikrovę. Ta aplinkybė, kad V. R. galėjo iÅ¡vykti dėl to, kad jam prokuroro nebuvo pritaikytos atitinkamos kardomosios priemonės taip pat atitinka tikrovę. Straipsnio autoriaus vartojamas žodis „dėka“ yra literatÅ«rinė iÅ¡raiÅ¡kos priemonė, panaudota pažymint, kad prokuroras Å¡ių priemonių netaikė, o jų nepritaikius V.

R. turėjo teisę iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies. Å i literatÅ«rinė iÅ¡raiÅ¡kos priemonė paįvairina kalbÄ , tačiau jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas ar netinkamai vykdęs savo pareigas. IeÅ¡kinyje nurodyti teiginiai, neva straipsniu paskelbta, kad ieÅ¡kovas padėjo pasislėpti V. R., yra subjektyvus ir nieko nepagrįsti. Turi bÅ«ti atsižvelgta į tÄ aplinkybę, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikÅ¡ti neigiamÄ nuomonę, kritikuoti bei pasirinkti literatÅ«ros priemones, kuriomis naudosis savo autoriniame kÅ«rinyje (Å¡iuo atveju - straipsnyje).

Žurnalisto teisė naudoti tokias priemones pripažįstama ir kasacinio teismo: „Teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. S. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2003). Todėl neturėtų bÅ«ti pripažinta, kad Straipsnio 3 dalies antraÅ¡tės ir Sakinio 2 paskelbimu buvo pažeistos teisės aktų nuostatos.2.4.

Dėl sakinio „S. M. toje pačioje Ūkio banko byloje skandalingai buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimÄ m prieÅ¡ įtariamÄ jį V. R. bendrininkÄ â€žBoslitos“ vadovÄ G. S., kuriam pareikÅ¡ti įtarimai dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iÅ¡Å¡vaistymo su V. R.“. Sakinio turinys - tai, kad ieÅ¡kovas Ūkio banko byloje buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ G. S., atitinka tikrovę. Aplinkybė, kad Å¡is ikiteisminis tyrimas G. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, nėra neigiama.

IeÅ¡kinyje Å¡i aplinkybė net yra patvirtinta (citata: „Griežtai laikydamasis Å¡io bei kitų norminių aktų reikalavimų, aÅ¡ ir nutraukiau ikiteismini tyrimÄ dėl G. S. veiksmų, kadangi tuo metu nepakako duomenų pagrįsti įtarimams, kad jis bÅ«tų įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ â€ždėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iÅ¡Å¡vaistymo su V. R."). Tačiau ieÅ¡kinyje nepagrįstai teigiama, kad Sakiniu 3 paskelbta, kad ikiteisminis tyrimas G. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus:

„<...> netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimÄ <...> nutraukdamas ikiteisminį tyrimÄ , padarė baudžiamojo proceso pažeidimÄ , tai yra netinkamai atliko savo pareigas...“. Tokios informacijos nei minėtame sakinyje, nei straipsnyje nėra paskelbta. Žodis „skandalingai“ jokiais bÅ«dais nereiÅ¡kia, kad skaitytojai buvo informuoti apie neva neteisėtas ieÅ¡kovo veikas ar netinkamÄ pareigų vykdymÄ . Pati žodžio kilmė vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡ki ir ja tik pabrėžiama, kad tokie procesiniai sprendimai visuomenėje sukėlė daug diskusijų ir buvo vertinami nevienareikÅ¡miÅ¡kai.

Taigi, ieÅ¡kinyje nurodytas teiginys, kad minėtu sakiniu paskelbta informacija apie S. M. padarytÄ teisės aktų pažeidimÄ , yra tik subjektyvus IeÅ¡kovo (jo atstovų) vertinimas, kuriam neabejotinai trÅ«ksta faktinio pagrindo. Savo ruožtu, nėra pagrindo dalyti iÅ¡vadÄ , kad sakiniu paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija.2.5. Dėl sakinio „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „ Vilniaus energijos“ bylÄ , ji į teismÄ pateko tik % perdavus kitam prokurorui“. Aplinkybė, kad sakinyje 4 nurodomas tyrimas užtruko ir vėliau buvo perduotas tirti, atitinka tikrovę.

IeÅ¡kinyje nurodomas teiginys, kad straipsniu neva paskelbta, jog buvo pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio reikalavimai per kuo trumpiausiÄ laikÄ atlikti tyrimÄ ir ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo konstatuotas pažeidimas, yra tik paties ieÅ¡kovo subjektyvus sakinio vertinimas. Ta aplinkybė, kad pavartotas žodis „vilkinti“ nereiÅ¡kia, kad Sakiniu 4 paskelbta, jog padarytas nusikaltimas ar nusižengimas, kurio buvimas nustatytas teisės aktuose nurodyta tvarka. Pabrėžtina, kad Straipsnio autorius nėra teisininkas, o Straipsnis nėra procesinis dokumentas ar kitas teisinio turinio dokumentas.

Dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti teigiama, kad minėtu sakiniu paskelbta žinia apie teisės aktuose nustatyta tvarka konstatuotÄ ieÅ¡kovo padarytÄ pažeidimÄ . Kaip minėta, teisė suteikia žurnalistui (kaip ir kitokio pobÅ«džio autoriui) teise tekste naudoti literatÅ«ros iÅ¡raiÅ¡kos priemones, įskaitant ir hiperbolizavimÄ , žodžių vartojimÄ perkeltine prasme, alegorijų vartojimÄ . Be to, Europos Teisingumo teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad informacijos apie teisės akto pažeidimÄ skleidimas galimas ne tik turint įsiteisėjusį nuosprendi, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014, pabrėžė, kad „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT pasirodė nepriimtina nacionaliniu teismu praktika, kad vienintelis kelias teiginiui, jog kažkas padarė nusikaltimÄ , patvirtinti buvo reikalavimas įrodyti, jog jis arba ji buvo dėl to nuteistas. Tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali bÅ«ti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajam procese (žr. Kasabova v. Bulgaria, par. 62).

Teismai, nagrinėjantys Å¡meižto bylÄ , taip pat negali tikėtis iÅ¡ atsakovu prokuroru elgesio ar daryti jų likimÄ priklausoma nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, prieÅ¡ kuriuos atsakovai pateikė teiginius spaudoje, nuteisimÄ (žr. ten pat). Kaip jau pirmiau nurodyta, situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobÅ«džio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti ir žurnalistas diskutuoja apie “tikrÄ â€œ vieÅ¡Ä jį visuomenini interesÄ , patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sÄ Å¾iningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr. mutatis mutandis cituotÄ Flux v.

Moldova (no. 7), no. 25367/05, 24 November 2009, par. 41).2.6. Dėl sakinio „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. iÅ¡vyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio i Ūkio banko akcininkui Å¡is prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieÅ¡taravo, kad įtariamasis V. R. iÅ¡vyktų į RusijÄ prieÅ¡ pat suplanuotÄ apklausÄ â€œ. Tai, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, minimas Sakinyje 5, atitinka tikrovę. Generalinio prokuroro pavaduotojas D. R. panaikino nutarimÄ ir atnaujino ikiteisminį tyrimÄ dėl įtariamo kyÅ¡io.

Byla generalinio prokuroro pavaduotojo nurodymu perduota Kauno apygardos prokuratÅ«ros kontrolei. IeÅ¡kovas Straipsniu nebuvo kaltintas padaręs nusikalstamas veikas ar netinkamai vykdęs savo pareigas. Straipsnyje vartojamas žodžių junginys „darė spaudimÄ " nevertintinas taikant baudžiamosios teisės kategorijas, nes Straipsnio autorius nėra teisininkas, o pats Straipsnis - ne teisinio pobÅ«džio tekstas. Dėl jau anksčiau nurodytų argumentų, pagrįstų nacionalinių ir supranacionalinių teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, Straipsnio autorius turėjo teisę parinkti vartojamus žodžius.

Atsižvelgiant į tai, Atsakovas neturėtų bÅ«ti laikomas pažeidęs ieÅ¡kovo teisę į garbę ir orumÄ .2.7. Dėl neturtinės žalos. IeÅ¡kovas privalo įrodyti, kad neturtinė žala yra padaryta - patirtas realus reputacijos sumenkėjimas. Net ir nustačius, kad asmens teisės buvo pažeistos, vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys. kaltė bei žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472).

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu ne tik dėl argumentų, nurodytų ankstesnėse Å¡io atsiliepimo į ieÅ¡kinį dalyse, tačiau ir dėl tos priežasties, kad ieÅ¡kovas neįrodė patirtos realios neturtinės žalos - asmens garbės ir orumo sumenkėjimo ir priežastinio ryÅ¡io tarp sumenkėjimo bei Atsakovo paskelbtų Straipsnio sakinių (jų dalių). IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas tik deklaratyviai nurodė teisės normÄ , kurioje numatyta bet kurio asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pažeidžiama jo garbė ir orumas, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo ar argumento, patvirtinančių žalos, kaltės ir priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad asmeniui, kurio veikla ,“normali“ (niekuo neiÅ¡siskirianti poveikio vieÅ¡ajam interesui požiÅ«riu) pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiÅ«ris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputacijÄ gina asmuo, kurio veikia visuomenėje yra vertinama prieÅ¡taringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai – finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

Atsižvelgiant į Å¡ioje atsiliepimo į ieÅ¡kinį dalyje nurodytus argumentus, turi bÅ«ti pripažinta, kad atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovui jo tariamai patirtÄ neturtinę žalÄ . Atsakovas nepadarė ieÅ¡kovo teisių pažeidimo, tad negali bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.3. Trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko. Prašė ieÅ¡kinį netenkinti. Nurodė, kad palaiko visus atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus.

III. Dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų paaiÅ¡kinimai4. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2014 m. kovo 30 d. buvo paskirtas eiti Klaipėdos vyriausiojo prokuroro pareigas. Iki tol dirbo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros BPD prokuroru. 2014 m. liepos mėnesį atostogaudamas sulaukė S. S. skambutį. Pokalbio metu buvo paklaustas apie jo apsilankymo prezidentÅ«roje priežastis, t.y. kÄ darė prezidėtÅ«roje. Tuo metu generalinis prokuroras D. V. buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų dėl autoįvykio ir buvo kalbų, kad jis nebegrįš.

Juokais darbe buvo kalbama, kad jis gali tapti generaliniu prokuroru. Jis buvo pateikęs skundÄ dėl vyriausiojo prokuroro I. M. nutarimo nutraukti bylÄ („VP market“ byloje, Numavičiaus atžvilgiu). Jo kolega buvo nutraukęs ir kitÄ , t.y. „Neapolio“ bylÄ . Atsakovas iÅ¡spausdino straipsnį, kurį pamatė savaitgalį. Straipsnyje pasisakė ir V. G.. Buvo labai susijaudinęs dėl tokios informacijos. Tuo metu atostogavo. 2015 m. vasario mėnesį generalinis prokuroras panaikino nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ â€žNeapolio“ byloje.

Vėl buvo pateikti V. G. pasisakymai apie tai, koks jis korumpuotas ir panaÅ¡iai. 2015 m. birželio mėnesį baigėsi generalinio prokuroro kadencija. Laikraščiuose blogai buvo minimas tiek jis, tiek N. M.. AutomatiÅ¡kai Alfa portale buvo paskelbtas septintas straipsnis. V. G. jau pasisakė dėl parlamentinės kontrolės. 2015 m. rugsėjo 5 d. straipsnyje įvardijamas S. S. kaip generalinis prokuroras, bet buvo paskirtas kitas. Mano, kad siekta jį apjuodinti. Tuo metu vyko atranka į generalinės prokuratÅ«ros baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro vietÄ .

Buvo 8 kandidatai, tačiau iÅ¡ jų nebuvo atrinktas nei vienas. Todėl jis pasiÅ«lė savo kandidatÅ«rÄ , nors manė, kad dar jam anksti užimti tokias pareigas. Kaip ir dabar, tuo metu jis buvo atrankos komisijos narys. NenusiÅ¡alino. Reikėjo. Grįžęs iÅ¡ atostogų – paraÅ¡ytas skundžiamas straipsnis, kuriame pateikiama kurie geri, o kurie blogi. PaÅ¡alinus konkurentus yra lengviau siekti karjeros. Grįžęs iÅ¡ atostogų, nusiÅ¡alino iÅ¡ atrankos komisijos nario. Tai reglamentuota ir Komisijos nuostatuose.

Be to, nenorėjo, kad bÅ«tų dergiama prokuratÅ«ra. 58 p. nuostatos reglamentuoja. NusiÅ¡alino nuo visų atrankų dėl straipsnyje paminėtų asmenų. Kreipėsi į atsakovÄ dėl paneigimo. Atsakovas turi paaiÅ¡kinti, kaip jis galėjo įtakoti atrankÄ , nes visi pretindentai turėjo vienodas teises. Dėl „R. paleidimo“. Nors nurodoma, kad jis paleido RomanovÄ , tačiau tuo metu jis dirbo su 7 didelėm bylom. Jam buvo duota tirti Ūki banko bylÄ . Buvo tik 5 pareiÅ¡kimo lapai. Suformuluoti įtarimÄ nebuvo kaip iÅ¡ gautos informacijos.

Nuspręsta su S. „migdyti“ R. neva jis liudytojas ir rinks bÅ«tinus įrodymus. Darbas vyko pilnu tempu. 2013 m. rugpjūčio 2 d. straipsnis, kad R. 2014 m. balandžio 22 d. per Ryga pabėgo iÅ¡ Lietuvos. Pavartojo žodį pabėgo, bet iÅ¡ tiesų jis eilinį kartÄ iÅ¡vyko. Nuo 29 d. jis atostogavo dvi savaitės. Romanovas 29 netikėtai grįžo. Jo pačio nebuvo, o be jo žinios kardomÄ jÄ priemonę paskyrė tyrėjas. S. S. turėjo užtikrinti ikiteisminio tyrimo veiksmus kai jis atostogavo.

Gal supainiojo atsakovas kas realiai atsakingas. 2014 m. liepos 4 d. paskirta kardomoji priemonė, iÅ¡duotas EAO, viskas vyko labai greitai. Nurodyta, kad jis neva atskleidė informacijÄ R., kad pabėgo. R. nuolat teikdavo praneÅ¡imus dėl gydymosi Rusijoje. Žiniasklaidoje buvo spaudimas dėl tyrimo. Valdžia skambindavo. L. (R. gynėjas) siÅ«lė tartis. Rusija nebebendradarbiavo. Buvo nuspręsta nebeslėpti informacijos. M. K., iÅ¡ Alfa Medijuos, viskÄ papasakojo dėl to, kad vyksta paieÅ¡ka. Alfa Media pateikė, kaip jo korupcinius veiksmus, kad padėjo slapstytis R..

Kyla klausymas, ar tai nėra dalis Å¡meižto kompanijos prieÅ¡ jį. Dėl „Boslitos“ ir G. S.. LAT jau pasisakė, kad nebuvo jokio sukčiavimo. Skola atiduota. G. S. pats ieÅ¡kojo R. Apie tai žinojo tiek jis su G. S., tiek S. Dėl advokatų ir slaptų ryÅ¡ių. Advokato J. E. nepažinojo. Å is advokatas, pasirodo, mokėsi vienoje grupėje su S. S., kuris primygtinai reikalavo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ S. atžvilgiu, nes Å¡is įtariamasis žinomas ir pan. Jis buvo trys metus įtariamasis.

Å io įtariamojo parodymai buvo naudingi bylai, dėl R. paieÅ¡kos ir Ūkio banko turto iÅ¡Å¡vaistymo. Vilniaus energijos byla. IÅ¡ jo buvo paimta S. S.. Byloje nebebuvo kÄ daryti. Kaip jis galėjo jÄ vykdyti, jeigu nekontroliavo joje ikiteisminio tyrimo. „Neapolio byla“. Klaipėdoje kalbama, kad tai užsakomoji byla, organizuota tam, kad bankroto procedÅ«roje bÅ«tų pastumtas vienas bankroto administratorius, o paskirtas kitas. Å i informacija negalėjo likti be jo, kaip vyriausiojo prokuroro dėmesio.

Vienas įtariamųjų parašė pareiÅ¡kimÄ , kurį jis asmeniÅ¡kai iÅ¡tyrė. Atmetė praÅ¡ymÄ . Bylos tyrimas jau trÅ«ko daugiau kaip 2 metus. Tyrimas buvo tęsiamas formaliais pagrindais.. Konstatuodamas pažeidimus, nusprendė pats kontroliuoti ikiteisminio tyrimo terminus. Atvyko STT vadovas su tyrėjais. Atidėjo pasitarimÄ termino ribose. Po savaitgalio pamatė, kad byla nutraukta. Kaip jis įtakojo Å¡iam tyrimui, nežino. Gal atsakys atsakovas. NusiÅ¡alino nu Å¡ios bylos. Perimta generalinės prokuratÅ«ros.

Žino, kad jis yra vieÅ¡as asmuo, kad jam taikomi kiti standartai. Ilgai mÄ stė apie tai, ar kreiptis su ieÅ¡kiniu. 5. „Alfa media“ (atstovė) ieÅ¡kinio nepripažino, prašė jo netenkinti. Palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes. PaaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į informacijos svarbÄ , į vykusias atrankas, buvo svarbu informuoti visuomenę apie vieÅ¡us asmenys, kurie, turėtų bÅ«ti pakantesni kritikai. Teiginiai su klaustukais buvo žurnalisto klausimai, kurie buvo keliami pagrįstai vykdant žurnalistinį tyrimÄ . Svarbu nustatyti, ar tai, kas nurodoma publikacijoje po teiginių, atitinka teiginių ir keliamus klausimus.

Pirmoje dalyje savo pozicijÄ pateikia buvęs STT aukÅ¡tas pareigÅ«nas ir politikas P. U., kurio ieÅ¡kovas atsakovu netraukė. Kėlė klausimÄ dėl interesų painiojimo natÅ«ralu, kad kilo dvejonių iÅ¡ minėtų asmenų, be kita ko, ir generalinio prokuroro, pasisakymų. Dėl R. paleidimo. Visuomenės nariams, žurnalistams buvo mažiau matoma, nei dabar nagrinėjama teisme. Visuomenė žinojo apie tyrimÄ po Snoro banko, kurioje du pagrindiniai asmenys buvo jau pasislėpę. NatÅ«ralu, kad ir R. byloje žurnalistui kilo klausimas dėl to, kodėl R. nebuvo sulaikytas ir buvo suteikta galimybė iÅ¡vykti į valstybę, kuri pagal praktikÄ tokių asmenų paprastai neiÅ¡duoda.

IeÅ¡kovas atostogavo tik 5 dienas, bet tyrimas buvo atliekamas ir planuojamas iki tol. Dėl G. S. – ieÅ¡kovas patvirtino, kad tyrimas buvo nutrauktas ir toks sprendimas priimtas dėl naudingos informacijos. Tačiau, žurnalistai apie tai nežinojo, jie mato tik tai, kad tyrimas buvo nutrauktas. Straipsnis yra literatÅ«ros kurinis, todėl jame nevartojamos baudžiamojo proceso kategorijos ir terminai. Apie Vilniaus Energijos bylÄ â€“ žurnalistas pasakojo, kad tyrimas vyksta bet apie jį nieko negirdi. Byla perduodama kitam prokurorui.

IeÅ¡kovas patvirtina, kad buvo užverstas darbu, ir pilnai tuo tiki, tai gal dėl to nebuvo atliekamas tyrimas. Bet žurnalistai to nemato, todėl ir kyla jame nurodomi klausimai. Pažymėjo, kad straipsnį apie ieÅ¡kovÄ , R. pabėgimÄ ir pan. rašė 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir ne tik pateiktame ieÅ¡kinyje. Skandalingai nutraukė – tai tiesiog žurnalisto naudojama žodžio iÅ¡raiÅ¡ka.6. Trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų iki jo įtraukimÄ Ä¯ procesÄ buvo apklaustas liudytoju atsakovo praÅ¡ymu.

PaaiÅ¡kino, kad jis yra žurnalistas, raÅ¡o Alfa Media portalui. Daug dėmesio skiria straipsniams apie nusikalstamas veikas, todėl domėjosi ir prokurorų, teisėjų skyrimu, nes yra daug asmenų, kurie suinteresuoti tam tikrų prokurorų skyrimu. Be to, Seimo narys U. kalbėjo apie tam tikras tendencijas. Todėl iÅ¡dėstė savo pozicijÄ straipsnyje. „M. paleido R.“ – aiÅ¡kindamasis kaip taip atsitiko, kad R. pabėgo, kai buvo jau kiti atvejai su Snoru, bendravo su FNTT vadovais. Paleido – sinonimas suteikti laisvę, duoti pasitraukti.

Su M. bendravo kitas žurnalistas. J. M. buvo nutekinęs informacijÄ , gal neatsargiai prasitaręs, bet jis nebuvo žurnalistų Å¡altinis. Tai buvo R. byla, jis dažnai vykdavo į RusijÄ . Turint pavyzdį su Snoro byla, A. - Rusijoje, ir siÅ«lymas R. ateiti į apklausÄ , kai jis sako, kad vyks į RusijÄ , ir nieko nesiėmė.... Boslitos akcininkas yra S. G., kuris siejamas su D. grupuote, D. I. ir jie su R. iÅ¡vedė pinigus iÅ¡ Ūkio banko. Jis pats pasakojo kaip veikė su R. Byla buvo svarbi, o aukÅ¡tesnio prokuroro buvo panaikintas, kas patvirtina prokuroro priimto nutarimo neteisėtumÄ .

Boslitos advokatas E. susitikinėdavo su M., todėl domėjosi, kodėl byla nutraukta, su kuria susijęs ir advokatas. Buvo ir kitų bylų, kurios susijusios su advokatu ir po to M. priimdavo nutarimus nutraukti tyrimus arba ilgai bylose neatlikdavo veiksmų. Vilniaus Energijos byla nejudėjo ilgai kol kontroliavo M., o jam iÅ¡vykus į KlaipėdÄ , pajÅ«dėjo. Taip ir dėl 9 punkto – STT pranešė per spaudÄ apie didžiausiÄ istorijoje kyšį. Paskyrus M. vyriausiuoju prokuroru, jis pradėjo daryti ONKTS prokurorams spaudimÄ , ko pasekoje vyriausiasis prokuroras kreipėsi dėl spaudimo į generalinę prokuratÅ«rÄ .

Nutraukė bylÄ . Generalinis prokuroras tokį nutarimÄ panaikino ir perdavė bylÄ Ä¯ KaunÄ . Buvo ir laidÄ apie nutrauktÄ bylÄ per TV (2014 m. gruodžio 22 d. Pirma laida – Ilga prokurorų ranka, o 2015 m. vasario 4 d. tęsinys per TV. Po to straipsnis. Apie M. rašė straipsnius nuo 2014 m. kadangi prokuroras vadovavo arba darė spaudimÄ labai rezonansinėse bylose – Ūkio banko byla, Boslitos aspektu buvo minimas ir M., po to didžiausio kyÅ¡io byla ir atliekų byla, kuriai vadovauja B., o I. V., kuriam skirta kardomoji priemonė, vyko žvejoti į Norvegija su aukÅ¡tais pareigÅ«nais, tarp kurių ir M.

R. siÅ«lė M., bÅ«damas komisijos pirmininku. Viskas taip ir susidėliojo. Pažymėjo, kad ne vien M. minimas straipsnyje, o ir kiti. Apie R. rašė ir anksčiau. Apie M. ir E. susitikimus tiek prokuratÅ«roje, tiek kituose vietose minėjo kiti prokurorai.7. Liudytojas M. I. paaiÅ¡kino, kad pažįsta tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ , tiek D., kaip žurnalistÄ , daugiau kaip 10 metų. Teko dalyvauti jo laidose, atsakydavo tam tikrus oficialius paklausimus. Jeigu advokato padėjėjas klausia apie D. bylÄ ir kyšį Klaipėdoje, jis nieko apie Å¡iÄ bylÄ D. nebuvo pasakojęs. Žino, kad byla buvo tiriama Klaipėdoje, tyrimui vadovavo Klaipėdos ONKTS prokuroras.

Buvo gavę kažkurio Klaipėdos ONKTS prokuroro tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl tam tikrų M. veiksmų. BylÄ pareikalavo bet po kurio laiko generalinis prokuroras panaikino nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir perdavė Kauno prokuratÅ«rai. Å ia informacija dalinosi tik su generalinės prokuratÅ«ros darbuotojais. Jo iniciatyva nebuvo nei užsakomi, nei spausdinami jokie straipsniai.8. Liudytojas S. S. paaiÅ¡kino, kad D. žino kaip žurnalistÄ , davė kelis interviu laidose, susitikimai buvo ir dėl prokuratÅ«ros reformos.

Apie R. (Ūkio banko) bylÄ ir Vilniaus Energija nebendravo. Tik apie sausio 13osios bylÄ . AdvokatÄ E. žino, su juo studijavo vienus metus, buvo grupiokai. Artimų santykių nėra palaikę, nebendravo apie jokias bylas. Kelis kartus matė M. kabinete, bet tai nieko esminio. Dalyvaudavo pasitarimuose apie bylas R. ir Vilniaus Energijos, nes Å¡ios bylos buvo rezonansinės. Kaip Departamento vadovas turėjo 4 pavaduotojus, vienas jų Z. B.. Ar tęsdavo bylos tyrimÄ , neatsimena, galimai tęsė Z. B.. Su M. draugais nebuvo.

Laisvalaikio kartu neleisdavo. Konfliktų asmeniÅ¡kų neturėjo. Ä®sakymas dėl atostogų buvo, todėl atsakingas buvo pakaitinis prokuroras, kas - eatsimena. Kalbant apie R. pabėgimÄ , klausimai apie tai, kada reikia įteikti praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ir kitas tyrimo kryptis, buvo ne kartÄ aptarti. Neįvertino R. pabėgimo rizikos. R. buvo iÅ¡kviestas apklausai, ir neatvyko. Pasakyti kategoriÅ¡kai, ar reikėjo elgtis kitaip, negali. Dapkus ir apie jį rašė neigiamai ir labai blogai, prieÅ¡ kelis metus.

Taip, tai spaudimas, bet prokuroras privalo atsilaikyti. Prokuroras nėra toks pažeidžiamas. Nuo V. prasidėjo tai, kad prokuratÅ«ra nebetÅ«rėjo stuburo. Tai buvo V. pozicija. Kiekvienas turėjo gintis pats. Nieko neprašė raÅ¡yti apie ieÅ¡kovÄ ar kitus pretendentus atrankose. kai jis dalyvavo atrankoje M. nedalyvavo. Interviu BNS yra davęs dėl to, kad jis nusprendė trauktis iÅ¡ antankos, kurioje užėmė pirmÄ vietÄ . Generalinis prokuroras nurodė, kad visi kandidatai stiprÅ«s, todėl galimai tai trukdo kitiems norintiems dalyvauti atrankoje.

Dėl to jis ir nebematė galimybės dirbti su dabartine valdžia prokuratÅ«roje. M. nutraukė S. bylÄ , o jis jÄ atnaujino. Klausimas buvo dėl pinigų pervedimo sandorį. Nieko slapto joje nėra. PriekaiÅ¡tavo prokurorui M. dėl tyrimų. Jis ne kartÄ pasisakydavo spaudoje apie tyrimo aplinkybes, net pažeidžiant kartais nekaltumo prezumpcijos principus. Tačiau tyrimai nebÅ«davo užbaigiami greitu laiku. PriekaiÅ¡tavo ir dėl R. pabėgimo. Dėl Vilniaus energijos bylos ne kartÄ klausė ieÅ¡kovÄ dėl tyrimo eigos, ar nereikia pagalbos.

Perdavimas bylos buvo dėl to, kad jis laimėjo atrankÄ Ä¯ Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas. Todėl norėjo, kad jis supažindintų su Å¡ia byla kitÄ prokurorÄ . PriekaiÅ¡tavo ne kartÄ ir dėl Å¡ios bylos eigos. Buvo prokuroro sprendimų savalaikiÅ¡kumo klausimas. Dėl R. – K. pasakė, kad M. atskleidė jam apie tai, kad buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. Minkevičius neigė Å¡ias aplinkybes, jis jam patikėjo. Dėl atrankos. Atrankoje vertinami subjektyvus ir objektyvus kriterijai.

Lemiantis veiksnys yra subjektyvus vertinimas, nes daugelių kandidatų yra panaÅ¡i padėtis. Kandidatas gali gauti informacijÄ tik apie save, o komisijos narys žino viskÄ , tiek kandidatų raÅ¡tus, tiek pasisakymus ir atsakymus į klausimus. Todėl tokiÄ informacijÄ gavęs atrankos komisijos narys neturėtų dalyvauti atrankoje. Tai viešų ir privačių interesų pažeidimas. Atranka yra tęstinė. Ta pati komisija iÅ¡ principo ir tas pats klausimynas, kuris parengiamas kiekvienai atrankai atskirai.

Naujo klausimyno neberuošė. Kiekvienas komisijos narys vertina atskirai, nesitariant. IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai9. Byloje kilo ginčas asmens garbės ir orumo gynimo srityje dėl visuomenės informavimo priemonėje paskleistų duomenų, šių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.10. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau sprendime – Konvencija) 10 straipsnis apibūdina asmens saviraiškos laisvę kaip kiekvieno asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus.

Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas, valdžios pareigÅ«nų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Asmens teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, kurio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Asmens teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas įtvirtinta ir Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra bÅ«tina apsaugoti konstitucinę santvarkÄ , žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad sprendžiant konfliktÄ , kilusį tarp teisės skleisti informacijÄ ir teisės į garbės ir orumo gynimÄ , bÅ«tina vadovautis Å¡ių teisių pusiausvyros ir tarpusavio derinimo principais.

Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tÄ darė sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informacijÄ , t.y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų Å¡ios teisės ribų. Teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ ). Tokių nuostatų laikosi Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas teisės skleisti informacijÄ turinį (Konvencijos 10 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003).11.

Visuomenės informavimo įstatyme pateikta nuomonės ir žinios sÄ vokos. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų (2 straipsnio 36 dalis).

Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (2 straipsnio 86 dalis).

12. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas.

O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje E. S. v. K. S. P., bylos Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).13.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau sprendime – EŽTT) yra ne kartÄ nurodęs, kad saviraiÅ¡kos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (pvz., aptariami vykstantys teisminiai procesai), turi bÅ«ti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis 2000 m. birželio 27 d. sprendimÄ byloje Constantinescu prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28871/95). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad Å¡i laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti.

Teisės skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Ä®statymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informacijÄ , yra įtvirtintos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti.

Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informacijÄ , pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. C., A. C. v. UAB „Tele-3“, UAB „TV PRO media“, bylos Nr. 3K-3-481/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).14.

Asmens teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau sprendime – CK) 2.24 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį Å¡ie duomenys buvo paskleisti, turi teisę suraÅ¡yti paneigimÄ ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimÄ nemokamai iÅ¡spausdintų ar kitaip paskelbtų.

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimÄ arba to nepadaro per 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , asmuo įgyja teisę kreiptis į teismÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputacijÄ , paneigimo tvarkÄ ir terminus tokiu atveju nustato teismas.15. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, 2016 m. birželio 3 d. surašęs paneigimÄ , pareikalavo, kad visuomenės informavimo priemonė – atsakovas, savo leidžiamame internetinio tinklapyje www.alfa.lt, per dvi savaites nuo paneigimo gavimo, jį nemokamai paskelbtų (1 T., b.l. 18-23).

Atsakovas atsisakė vykdyti ieÅ¡kovo reikalavimÄ paskelbti paneigimÄ . Patvirtino, kad T. D. yra ALFA MEDIA darbuotojas ir autorius, rengiantis straipsnius (1 T., b.l. 24-29). Todėl ieÅ¡kovas įgijo teisę kreiptis į teismÄ CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį visuomenės informavimo priemonei – atsakovui. Tai atitinka suformuotai teismų praktikai, kad esant reikalavimui paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, kurias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, atsakovė visada yra ir visuomenės informavimo priemonė (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“, A. D. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-340/2011). Nors minėtoje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama, inter alia, dėl pareigos ieÅ¡kovui naudotis privaloma iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka asmens garbės ir orumo bylose, Kasacinis teismas pasisakė, kad jie aktualÅ«s ir byloje, kurioje ieÅ¡kovas atsakovui (žinių skleidėjui) reiÅ¡kia reikalavimÄ paneigti per visuomenės informavimo priemonę paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).IeÅ¡kinys atmestinas.16.

Ieškovas nurodo, kad visuomenės informavimo priemonės straipsnyje, pavadinimu „Generalinės prokuratūros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?", jo antraštėse „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“, „M. paleido R.“, „Sieja tamsūs ryšiai su advokatais?“ ir teiginiuose „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“, „Tačiau prokuroro S. M. dėka V. R. išvyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio Ūkio banko akcininkui šis prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieštaravo, kad įtariamasis V.

R. iÅ¡vyktų į RusijÄ prieÅ¡ pat suplanuotÄ apklausÄ â€œ, „S. M. toje pačioje Ūkio banko byloje skandalingai buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ įtariamÄ jį V. R. bendrininkÄ â€žBoslitos“ vadovÄ G. S., kuriam pareikÅ¡ti įtarimai dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iÅ¡Å¡vaistymo su V. R.“, „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „Vilniaus energijos“ bylÄ , ji į teismÄ pateko tik perdavus kitam prokurorui“, „Jau bÅ«damas Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru S. M. darė spaudimÄ nutraukti didžiausio Å¡alies istorijoje kyÅ¡io bylÄ , kuriÄ tyrė STT Klaipėdos valdyba“, paskleista tikrovės neatitinkanti, ieÅ¡kovo garbę, orumÄ ir reputacijÄ Å¾eminanti žinia.

17. Teismas nustatė, kad atsakovo internetiniame tinklapyje „www.alfa.lt“ 2016 m. gegužės 9 d. buvo paskelbtas trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, straipsnis – „Generalinės prokuratÅ«ros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“, kuriame iÅ¡dėstytos straipsnių antraÅ¡tės: 1) „AukÅ¡tas prokuroras supainiojo interesus?“, „M. paleido R.“, „Sieja tamsÅ«s ryÅ¡iai su advokatais?“, „GlaudÅ«s ryÅ¡iai su įtariamaisiais?“, „Šmeižto kampanija prieÅ¡ aukÅ¡tus prokurorus“, „Nusispjauta į laisvės gynėjų kraujÄ â€œ, „Korupcija įtariami veikėjai: atleiskite M.!“ ir „U.: nusikalstamas pasaulis tiesia rankas į ONKTD“ (1 T., b.l. 12-17). 17.1.

Straipsnio „Generalinės prokuratÅ«ros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“ pirmoje dalyje pateikta žinia apie generalinio prokuroro paskelbtÄ papildomÄ atrankÄ Ä¯ Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento (toliau sprendime - BPD) ir Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau sprendime – ONKTD) vyriausiųjų prokurorų pareigas, apie generalinio prokuroro siekį, kad konkurse dalyvautų daugiau prokurorų. Straipsnio autorius kelia klausimÄ dėl papildomos atrankos, pateikia Seimo nario nuomonę dėl nusikalstamo pasaulio siekių į ONKTD pastatyti sau lojalų prokurorÄ . 17.2.

IÅ¡keltas klausimas dėl atrankos nagrinėjamas straipsnio antraÅ¡tėje - „AukÅ¡tas prokuroras supainiojo interesus?“, kuriame pateikiama žinia apie papildomÄ atrankÄ , keliamas klausimas dėl generaliniam prokurorui netikusių pirminės atrankos laimėtojų ir apie tai, kad atrankos komisijos nariu buvo ir ieÅ¡kovas, kuris, paskelbus papildomÄ atrankÄ , nusprendė joje dalyvauti. Pateikiamos Seimo narų nuomonės: dėl viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymių; apie iÅ¡ anksto numatytÄ asmenį, kuris turi laimėti Å¡iÄ atrankÄ ; apie paprastesnį lipimÄ karjeros laiptais kai paÅ¡alinami konkurentai, ir žinia apie generalinio prokuroro pasisakymÄ , kad dėl Å¡ių dalykų bus sprendžiama – „Patikėkit, spręsim dar, <...> galbÅ«t bus pareikÅ¡ta nuÅ¡alinimų“.17.2.1.

Byloje esantys ir generalinės prokuratÅ«ros interneto svetainėje (http://www.prokuraturos.lt/lt/komisijos/vyriausiuju-prokuroru-atrankos-komisija/komisijos-sudetis/4447 ) skelbiami vieÅ¡i duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas yra Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos (toliau sprendime - Komisijos) narys, kuris 2016 m. gegužės 10 d. atÅ¡aukė savo kandidatÅ«rÄ Ä¯ pretendentus į Generalinės prokuratÅ«ros BPD vyriausiojo prokuroro pareigas. Be to, siekdamas iÅ¡vengti abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo, nusiÅ¡alino ir nuo Komisijos nario pareigų atrankose į BPD ir PNKTD vyriausiojo prokuroro pareigas (1 T., b.l. 92).

Å ias aplinkybes patvirtino teisme apklaustas ieÅ¡kovas. 17.2.2. Prokurorų ir vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatų (toliau sprendime - Nuostatos), patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. I-286, 21 dalis nustato atrankos komisijos nariui pareigÄ nusiÅ¡alinti tais atvejais, kai jo dalyvavimas atrankoje gali kelti pagrįstų abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo. 22 dalyje nurodoma, kad Komisijos nariui nusiÅ¡alinus, jis nebegali dalyvauti atrankoje ir vertinti nei vieno pretendento. 58 dalyje nustatyta, kad papildomÄ atrankÄ vykdo tokios sudėties Komisija, kurios atliko pirminę atrankÄ .

Papildomos atrankos metu vertinami tik pirminėje atrankoje nedalyvavę pretendentai. Jei susirinkti tokios pačios sudėties Komisijai nėra galimybės, naujos sudėties Komisija vertina visus pretendentus (1 T., b.l. 116-124). 17.3. Dėl Seimo nario V. G. išsakytos nuomonės apie tai, kad „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“, kuri pateikta straipsnio pirmoje antraštėje „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“, ieškovas, buvusio atsakovo V. G. atžvilgiu, reikalavimų byloje atsisakė.

Nurodė, kad pastarojo teiginiai buvo bendro pobÅ«džio, o ne apie ieÅ¡kovÄ . Paneigti tokius V. G. paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas įrodymų neturi. Civilinė byla Å¡ioje dalyje nutraukta 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi (2 T., b.l. 39, 40-41). 17.4. Straipsnio antraÅ¡tėje „M. paleido R.“ pateikiama žinia apie ieÅ¡kovo kontroliuotÄ ir vadovautÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl bankrutavusio Ūkio banko, kurio didžiausiÄ Ä¯statinį kapitalÄ valdė akcininkas V. R., kuris „<...>iÅ¡ teisėsaugos gniaužtų paspruko <...>“.

Pasisakoma apie „Snoro“ bylÄ , kurios akcininkai nuo teisėsaugos pasislėpė Londone, o vėliau Maskvoje ir apie visuomenės lÅ«kesčius, kad teisėsauga pasimokys iÅ¡ to pasimokė. Pateikiama žinia, kad – „<...> prokuroro S. M. dėka V. R. iÅ¡vyko oriai ir nebaudžiamai: žlugus Ūkio banko akcininkui Å¡is prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieÅ¡taravo, kad įtariamasis V. R. iÅ¡vyktų į RusijÄ prieÅ¡ pat suplanuotÄ apklausÄ . <...>“.

Pateikiama žinia apie ieÅ¡kovo kitÄ nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ . 17.4.1. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. gegužės 3 d. imtinai ieÅ¡kovas (4 dienos), 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A-127, buvo iÅ¡leistas kasmetinių atostogų (1 T., b.l. 114).17.4.2. Atsakovo portale buvo pateiktas straipsniai, kuriuose aptariamas V. R. pabėgimas iÅ¡ Lietuvos: a) 2015 m. sausio 21 d. straipsnyje „DeÅ¡imčių milijonų vertės schemos: kaip Å¡okdinama apvogta valstybė“, kurio antraÅ¡tėje „Įtariamojo glaudÅ«s ryÅ¡iai FNTT ir VSD“ nurodoma ir apie ieÅ¡kovÄ â€“ „<...> Tuo metu prokuroras S. M. neužtikrino, kad V.

R. bÅ«tų skirta efektyvi kardomoji priemonė. <...> prokuroras taip pat nesiėmė bÅ«tinų priemonių informacijos apsaugai, mažai to, tiesiogiai atsakingas už Å¡ios informacijos vieÅ¡Ä atskleidimÄ . Tai įrodo ir prokuroro uždaras susiraÅ¡inėjimas socialiniuose tinkluose“. AntraÅ¡tėje „Bandė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės“ pateikiami duomenys apie tai, byla dėl Ūkio banko turto iÅ¡Å¡vaistymo, jÄ perėmus kitam prokurorui, iÅ¡ esmės pajudėjo tik po to, kai ieÅ¡kovas buvo paskirtas Klaipėdos vyriausiuoju prokuroru (1 T., b.l. 129-131); b) 2015 m. kovo 9 d. straipsnyje „Kas leido pabėgti stambiausiomis aferomis įtariamiems veikėjams?“, antraÅ¡tėje „Pabėgo ir kitas prieÅ¡taringas bankininkas“ pateikiami duomenys apie V.

R. iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos 2013 metų gegužės mėnesį. Pateikta Seimo nario V. G. nuomonė, kad – „konkrečiam asmeniui pabėgti iÅ¡ Lietuvos ir pasislėpti nuo teisėsaugos saugiai Maskvoje padėjo konkretus vienos iÅ¡ Lietuvos apygardos prokuratÅ«rų vadovas <...>“, „PabėgimÄ sÄ lygojo neadekvatÅ«s ir nekompetentingi prokuroro sprendimai <...>“ (1 T., b.l. 136-137, 138-139); c) 2015 m. rugpjūčio 11 d. straipsnyje „R. pabėgimas – korumpuotos teisėsaugos organizuota nusikalstama operacija?“ keliamas klausimas dėl prokurorų atsakomybės už įtariamųjų Snoro ir Ūkio banko bylose iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Å¡alies ir ieÅ¡kovo, kuris vadovavo Ūkio banko ikiteisminiam tyrimui - „<...>-skandalingiausias pavyzdys. <...>2013 m. balandžio 29 dienÄ V.

R. buvo įteiktas Å¡aukimas atvykti apklausai, kur jam turėjo bÅ«ti pateikti įtarimai. Tačiau žlugusio Ūkio banko akcininkas pasiprašė iÅ¡vykti į MaskvÄ tik garbės žodžiu užtikrinęs, kad grįš. Nors vieÅ¡oje erdvėje tuo metu buvo daug nuogÄ stavimų, kad V. R. paseks „Snoro“ banko akcininkų pėdomis ir spruks nuo baudžiamojo persekiojimo į užsienį, bylai vadovavęs prokuroras S. M. neskyrė kardomosios priemonės ir leido jam iÅ¡vykti <...>“. pateikta Seimo nario V.

G. nuomonė (1 T., b.l. 140-141).17.5. Straipsnio antraÅ¡tėje „Sieja tamsÅ«s ryÅ¡iai su advokatais?“ pateikiama Seimo nario nuomonė dėl sutapimų, kad ieÅ¡kovo pavardė figÅ«ravimo bylose, kuriuose priimti palankÅ«s sprendimai arba V. R., arba jo aplinkai. Pateikiama žinia apie tai, kad ieÅ¡kovas vilkino „Vilniaus energijos“ bylÄ , kuri į teismÄ buvo perduota kito prokuroro - „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „Vilniaus energijos“ bylÄ , ji į teismÄ pateko tik perdavus kitam prokurorui“.

Nurodoma, kad – „Abiejose bylose įtariamuosius gina advokatas J. E..“. Pateikiama žinia apie ieÅ¡kovo darytÄ spaudimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl didžiausio Å¡alies istorijoje kyÅ¡io, kuriÄ tyrė STT Klaipėdos valdyba - „Jau bÅ«damas Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru S. M. darė spaudimÄ nutraukti didžiausio Å¡alies istorijoje kyÅ¡io bylÄ , kuriÄ tyrė STT Klaipėdos valdyba“.17.5.1. Aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo ir galimo nesutarimo patvirtino byloje apklaustas liudytojas M.

I. (ONKTD prokuroras). Nurodė, kad kyÅ¡io byla buvo tiriama Klaipėdoje, tyrimui vadovavo Klaipėdos ONKTS prokuroras. Buvo gavę kažkurio Klaipėdos ONKTS prokuroro tarnybinis praneÅ¡imas dėl tam tikrų ieÅ¡kovo veiksmų. Byloje buvo panaikintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir ji perduota Kauno prokuratÅ«rai (sprendimo 7 pastraipa).17.5.2. Bylos duomenimis apie rekordinę Å¡alies istorijoje kyÅ¡io bylÄ Klaipėdoje atsakovo portale buvo publikuota: a) 2014 m. gruodžio 22 d. straipsnyje “Ilga prokurorų ranka: skandalingai žlugo byla dėl rekordinio 6 mln. litų kyÅ¡io“, kuriame pasisakoma dėl „Neapolio“ bylos, apie tai, kad ieÅ¡kovÄ paskyrus Klaipėdos vyriausiuoju prokuroru „<...>Byla pradėjo strigti, o galiausiai tyliai nutraukta.“.

Straipsnyje kelti klausimai: „Naujasis prokuratÅ«ros vadovas žlugdė bylÄ ?“; „Netikėtas posÅ«kis – spaudimo pasekmė?“; „M. ginasi esÄ s niekuo dėtas“; „Abejotini vyriausiojo prokuroro tyrimai“ (1 T., b.l. 125-128); b) 2015 m. vasario 4 d. straipsnyje „Skandalingai sužlugdyta rekordinio kyÅ¡o bylÄ liepė tirti iÅ¡ naujo“, kuriame pateikiami duomenys apie ieÅ¡kovo, kaip Klaipėdos vyriausiojo prokuroro pareigas einantį prokurorÄ ir priimtus sprendimus ikiteisminiame tyrime dėl kyÅ¡io.

Pateikiami duomenys, kad ieÅ¡kovÄ paskyrus Klaipėdos vyriausiuoju prokuroru, - „<...>Netrukus byla pradėjo strigti“. Aptariamas ieÅ¡kovo priimtas sprendimas byloje, dėl kurio Klaipėdos ONKT skyriaus prokurorai skundu kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros ONKTS prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuris panaikintas, o byla perduota Kauno apygardos prokuratÅ«rai (1 T., b.l. 132-135).17.6. Straipsnio antraÅ¡tėje „GlaudÅ«s ryÅ¡iai su įtariamaisiais?“ pateikiama žinia apie tai, kad yra aiÅ¡kinamasi dėl ieÅ¡kovo ir kitų aukÅ¡tų pareigÅ«nų iÅ¡vykÄ Å¾vejoti su įtariamaisiais finansinėmis aferomis atliekų tvarkyme į NorvegijÄ .

Pateiktas Kriminalinės policijos biuro virÅ¡ininko pasisakymas dėl tyrimo – „Kol kas atliekam vidinį vertinimÄ ir sprendžiam, ar atlikti tarnybinį patikrinimÄ <...>“. Byloje ieÅ¡kovo pateikta vidinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodoma, jog ieÅ¡kovas nežinojo apie tai, kad kažkuriam iÅ¡ kartų vykusių asmenų buvo įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ . SÄ sajų tarp ieÅ¡kovo ir ikiteisminio tyrimo, kuriame minimas asmuo yra įtariamasis, nebuvimÄ patvirtino ir kiti vidinio tyrimo metu gauti duomenys.

Konstatuotas teisinio pagrindo inicijuoti tarnybinį patikrinimÄ nebuvimas (1 T., b.l. 30-31). 17.7. Straipsnio antraÅ¡tėje „Šmeižto kampanija prieÅ¡ aukÅ¡tus prokurorus“ pateikiama žinia apie tai, kad buvę DPD ir ONKTD vadovai buvo Å¡meižiami anoniminiais skundai generaliniam prokurorui. Nurodyta, kad – „Įtarimai telkiasi ir virÅ¡ dabar į departamentų vadovų pareigas kandidatuojančių prokurorų.“. Pateikiamas generalinio prokuroro atsakymas ir duomenys apie prokurorÄ V.

K., kuris siekė užimti BPD vyriausiojo prokuroro pareigas. Apie ieÅ¡kovÄ jokių duomenų Å¡ioje straipsnio dalyje nepateikiama.17.8. Straipsnio antraÅ¡tėje „Nusispjauta į laisvės gynėjų kraujÄ â€œ „Korupcija įtariami veikėjai: atleiskite M.!“ pateikiami duomenys apie kitÄ prokurorÄ . Apie ieÅ¡kovÄ jokių duomenų nepateikiama.17.9. Straipsnio antraÅ¡tėje „U.: nusikalstamas pasaulis tiesia rankas į ONKTD“ pakartojama Seimo nario nuomonė dėl nusikalstamo pasaulio siekio pastatyti savo tiesiogiai kontroliuojamÄ prokurorÄ vadovauti ONKTD vietoje iki Å¡iol jam vadovavusio I.M.18.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žiniÄ nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstÄ , autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ . Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstÄ , paskelbimo (pasakymo, iÅ¡spausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan.

Darant iÅ¡vadÄ dėl paskleistos informacijos pobÅ«džio bÅ«tina atsižvelgti į visÄ kontekstÄ , kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukcijÄ , pagal kuriÄ spręstina, ar autorius teikia informacijÄ apie su asmeniu susijusį faktÄ kÄ nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimÄ , kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).19. Sprendimo 17 pastraipoje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad: 19.1. Straipsnio „Generalinės prokuratÅ«ros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?" pavadinimas, kaip ir pastraipa „AukÅ¡tas prokuroras supainiojo interesus?“, suformuluotas klausiamÄ ja forma ir sÄ lygotas straipsnyje pateikta kalbintų Seimo narių nuomone dėl vykusios atrankos į aukÅ¡tas generalinės prokuratÅ«ros pareigas.

Straipsnyje keliami klausimai dėl atrankos ir galimų viešųjų ir privačiųjų interesų nesuderinamumo, kadangi bÅ«damas Komisijos nariu ieÅ¡kovas tuo pačiu pretendavo į BPD vyriausiojo prokuroro pareigas. Pats ieÅ¡kovas susidariusiÄ situacijÄ paaiÅ¡kino tuo, kad Generalinėje prokuratÅ«roje nebuvo praktikos tokiais klausimais. Tačiau pateiktos Nuostatos patvirtina, kad ieÅ¡kovui, nusprendusiam pretenduoti į vienÄ iÅ¡ paskelbtų atrankų, konkrečiu atveju – į papildomÄ atrankÄ , jis privalėjo vadovautis Nuostatų 21 dalimi ir nusiÅ¡alinti.

Todėl akivaizdu, kad buvo pagrindas kelti klausimus dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo (sprendimo 17.1. – 17.2. pastraipos).19.2. Dėl straipsnio pastraipoje „Aukštas prokuroras supainiojo interesus?“ esančios ieškinyje nurodytos Seimo nario V. G. nuomonės - „Pašalinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“ plačiau nepasisakoma, kadangi ieškinys pastarojo atžvilgiu ieškovo atsisakytas (sprendimo 17.3. pastraipa).19.3. Straipsnio antraštėje „M. paleido R.“ ir teiginiu „Tačiau prokuroro S. M. dėka V.

R. iÅ¡vyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio i Ūkio banko akcininkui Å¡is prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieÅ¡taravo, kad įtariamasis V. R. iÅ¡vyktų į RusijÄ prieÅ¡ pat suplanuotÄ apklausÄ â€œ pateikiama straipsnio autoriaus nuomonė (sprendimo 17.4. pastraipa), kuriÄ pastarasis ne kartÄ yra pateikęs ir ankstesniuose savo straipsniuose, bei po ginčijamo straipsnio (sprendimo 17.4.2. pastraipa). IÅ¡ bylos duomenų, pačio ieÅ¡kovo nurodytų teisme aplinkybių, nustatyta, kad ieÅ¡kovas, iki buvo paskirtas į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pareigas, dirbo Generalinės prokuratÅ«ros BPD prokuroru ir kontroliavo ikiteisminį tyrimÄ Åªkio banko byloje.

Tokia prokuroro pareiga numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau sprendime - BPK) 170 straipsnio 2 dalyje. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams privalomus nurodymus. IeÅ¡kovas teismui patvirtino, kad V. R. ne kartÄ buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, bet visuomet grįždavo. Liudytoju apklaustas buvęs ieÅ¡kovo vadovas S. S. patvirtino, kad klausimai apie tai, kada reikia įteikti praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ V. R. ir kitas tyrimo kryptis, buvo ne kartÄ su ieÅ¡kovu aptarti, tačiau jie neįvertino V.

R. pabėgimo rizikos. R. buvo iÅ¡kviestas apklausai, ir neatvyko. Tuo metu ieÅ¡kovas buvo atostogose, todėl atsakingas buvo pakaitinis prokuroras, kas - neatsimena (sprendimo 8 pastraipa). Straipsnio autorius T. D. (trečiasis asmuo), teismui paaiÅ¡kino, kad jis žinojo, jog ikiteisminiam tyrimui vadovavo ieÅ¡kovas, todėl apie tai ir parašė, įvertinęs ir banko „Snoras“ akcininkų pabėgimÄ . Å ie duomenys patvirtina, kad ikiteisminį tyrimÄ kontroliavęs ieÅ¡kovas nebuvo nusprendęs kreiptis į teismÄ dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, ar dėl kitos griežtos priemonės parinkimo, atsižvelgiant į galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį ir pobÅ«dį.

Kaip pats nurodė teisme, nebuvo pasiruošęs įteikti praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ V. R., o buvo nuspręsta jį „migdyti“ neva jis liudytojas ir rinks bÅ«tinus įrodymus. Kaip žinia, įtariamasis V. R. Å¡ia situacija pasinaudojo ir, kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovas, jam, atliktos kratos metu įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , jis pasinaudojo teise neduoti parodymus, o Å¡aukiamas į prokuratÅ«rÄ nebeatvyko. IeÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, kad jis tuo metu, kai buvo atliekama krata, 4 dienas atostogavo, nereiÅ¡kia, kad straipsnio autorius negalėjo susidaryti nuomonės dėl to, kodėl V.

R. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir galimai teismo, kuriÄ , kaip minėta, buvo pateikęs ir ankstesniuose straipsniuose. V. R. pabėgo ir slapstosi patvirtina jo atžvilgiu iÅ¡duotas EAR. Pažymėtina, kad straipsnio autorius nebuvo informuotas apie prokurorų atostogas ir pavadavimÄ . Todėl, vertinant straipsnyje iÅ¡dėstytÄ informacijÄ laikytina, kad taip buvo pateikta žurnalisto nuomonę apie vykusius ir Å¡io žurnalisto stebimus procesus minėtoje byloje, kurie galimai dėl neturimo teisinio iÅ¡silavinimo trečiojo asmens buvo leistinu laipsnio perdėti (hiperbolizuoti) (sprendimo 10 pastraipa).19.4.

Straipsnio antraÅ¡tės „Sieja tamsÅ«s ryÅ¡iai su advokatais?“, „GlaudÅ«s ryÅ¡iai su įtariamaisiais?“, taip pat pateikiamos klausimų forma. Pirmoje antraÅ¡tėje „Sieja tamsÅ«s ryÅ¡iai su advokatais?“ dėstoma Seimo nario nuomonė dėl kai kurių ieÅ¡kovo priimtų sprendimų. Taip pat pateikiama straipsnio autoriaus nuomonė, kad „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „Vilniaus energijos“ bylÄ , ji į teismÄ pateko tik perdavus kitam prokurorui“, bei dėl galimo spaudimo tyrimÄ kontroliuojančiam prokurorui kyÅ¡io byloje, kai ieÅ¡kovas pradėjo dirbti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje (sprendimo 17.5. ir 17.6. pastraipa).

Antroje antraÅ¡tėje „GlaudÅ«s ryÅ¡iai su įtariamaisiais?“ nuomonė pateikiama remiantis Kriminalinės policijos biuro virÅ¡ininko pasisakymais. Pats ieÅ¡kovas nepaneigė, kad galėjo bÅ«ti situacija, kuriÄ iÅ¡dėstė ginčijamame straipsnyje trečiasis asmuo nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų. PrieÅ¡ingai, pateikti duomenys – ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, kai buvo atliekamas vidinis tyrimas, kad jis vyko žvejoti į NorvegijÄ ir nežinojo, kad kažkuriam iÅ¡ kartu vykusių asmenų buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ .

Dėl Å¡ios straipsnio buvo atliktas patikrinimas ir generalinėje prokuratÅ«roje, o 2016 m. birželio 9 d. pateikta informacija, kad nėra teisinio pagrindo inicijuoti tarnybinį patikrinimÄ (sprendimo 17.6. pastraipa).20. Dėl nustatyto Å¡io sprendimo 10-19 pastraipose teismas sprendžia, kad Internetiniame tinklalapyje „www.alfa.lt“ 2016 m. gegužės 9 d. paskelbto straipsnio pavadinimu „Generalinės prokuratÅ«ros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?", iÅ¡dėstyti sakiniai: - „Generalinės prokuratÅ«ros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?“; - „AukÅ¡tas prokuroras supainiojo interesus?“; - „PaÅ¡alinus konkurentus yra paprasčiau laimėti ir lipti karjeros laiptais“; - „M. paleido R.“; - „Tačiau prokuroro S. M. dėka V.

R. iÅ¡vyko oriai ir nebaudžiamai: žlugusio i Ūkio banko akcininkui Å¡is prokuroras ne tik nebuvo skyręs kardomosios priemonės, bet net ir neprieÅ¡taravo, kad įtariamasis V. R. iÅ¡vyktų į RusijÄ prieÅ¡ pat suplanuotÄ apklausÄ â€œ; - „S. M. toje pačioje Ūkio banko byloje skandalingai buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimÄ m prieÅ¡ įtariamÄ jį V. R. bendrininkÄ â€žBoslitos“ vadovÄ G. S., kuriam pareikÅ¡ti įtarimai dėl beveik 15 milijonų eurų Ūkio banko turto iÅ¡Å¡vaistymo su V.

R.“; - „Sieja tamsÅ«s ryÅ¡iai su advokatais?"; - „Prokuroras S. M. taip pat vilkino „ Vilniaus energijos“ bylÄ , ji į teismÄ pateko tik perdavus kitam prokurorui“; - „Jau bÅ«damas Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru S. M. darė spaudimÄ Ä¯ nutraukti didžiausio Å¡alies istorijoje kyÅ¡io bylÄ , kuriÄ tyrė STT Klaipėdos valdyba“, vertinant viso straipsnio kontekstÄ ir, kaip prašė ieÅ¡kovas, ir kitų straipsnių kontekstÄ , vertintini kaip straipsnį paruoÅ¡usio žurnalisto nuomonė, kuriÄ pastarasis susidarė stebėdamas vyksiančius procesus ir, kaip nurodė, atlikdamas žurnalistinį tyrimÄ dėl vykusių tikrų įvykių.

Minėta, kad nuomonė pagrįsta pateiktais faktais ir argumentais, tačiau ji yra subjektyvi straipsnio autoriaus nuomonė, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (sprendimo 11 pastraipa). Teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ ) (sprendimo 10 pastraipa). Minėta, kad vietomis straipsnio autoriaus pateikta nuomonė buvo nežymiu laipsniu hiperbolizuota per pastarojo subjektyviÄ disponuojamų duomenų vertinimo prizmę. Tačiau tai nedaro Å¡ios nuomonės neatitinkančia esminiams faktams ir vertintina kaip pagrįsta ir objektyvi kritika (straipsnio 13 pastraipa).

Nenustatyta, kad nuomonės forma iÅ¡reikÅ¡ta kritika buvo netinkama, įžeidžiančio pobÅ«džio. Ja siekta iÅ¡ryÅ¡kinti ieÅ¡kovo galimus darbinės veiklos trÅ«kumus. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas yra vieÅ¡as asmuo, o vieÅ¡o asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji bÅ«tų, yra leistina. Todėl vieÅ¡as asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamÄ (nors ir nevisiÅ¡kai tiksliÄ ) informacijÄ ar nuomonę, kuri privatus asmuo galėtų vertinti kaip garbės ir orumo pažeidimÄ .

Å iuo atveju sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo ir teisės skleisti informacijÄ ir reikÅ¡ti nuomonę - kolizijÄ , pirmenybė teikiama pastarajai. Europos žmogaus teisių teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad vieÅ¡o ir privataus asmens garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi (Obursehlich v. Austria, 1991 m. ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad spauda turi teisę ne tik skleisti žinias, bet ir pareikÅ¡ti nuomonę apie vienus ar kitus įvykius, taip pat ir apie jo dalyvius.

Å ios visuomenės informavimo priemonių teisės ribojimas, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, reikÅ¡tų grėsmę demokratinei santvarkai. Kaip jau buvo minėta, žurnalistinės veiklos netikslumus ir reiÅ¡kiamÄ kritikÄ ar vertinimus turi pateisinti ir toleruoti asmenys, kurių veikla yra vieÅ¡ojo pobÅ«džio ir dėl savo padėties Å¡ie asmenys labiau pastebimi visuomenėje. Tai turi bÅ«ti iÅ¡kilesnė visuomenės dalis, kuri pati rodytų pavyzdį, jog suvokia Å¡iuolaikinį spaudos ir kitų informacijos skleidėjų vaidmenį kuriant ir palaikant demokratinės visuomenės modelio veiksmingumÄ ir pranaÅ¡umÄ .

Tokios nuostatos yra įtvirtintos Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose, taikant Konvencijos 10 straipsnį, pavyzdžiui, 1985 m. kovo 25 d. Basthold bylos sprendime (serija A Nr. 90) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003). Analogiškos pozicijos laikomasi ir šiuometinėje teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).21.

Dėl nustatyto, ieÅ¡kovas neįrodė, kad Internetiniame tinklalapyje „www.alfa.lt“ 2016 m. gegužės 9 d. paskelbtame straipsnyje pavadinimu „Generalinės prokuratÅ«ros užvaldymo planas: ar pavyks nusikalstamam pasauliui susodinti savus?" buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminantys duomenys. Todėl ieÅ¡kinys atmestinas.Bylinėjimosi iÅ¡laidos.22. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas priimtas atsakovo naudai. Todėl spręstinas klausimas pagal atsakovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.23. Atsakovo atstovas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas už pagalbÄ advokatui, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo 1158, 42 EUR (758,42 + 400). Pateikė iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus (2 T., b.l. 1-4, 2 T., b.l. 42-45). PraÅ¡ymas dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo ir įrodymai dėl jų dydžio atsakovas pateikė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Jos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).24. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė :

IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Alfa media“, j.a.k 123405717, naudai 1158, 42 EUR (vienas tÅ«kstantis vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai, 42 ct.) iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                 Vladimir Berezovskij