2025-09-17 Nr. AB-14389-3-65-3-00501-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-766-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00501-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2025 m. balandžio 16 d. raštą Nr. 19-1093(18.13Mr) „Dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Administraciją sudaryti su ja valstybinės žemės sklypo nuomos ar pardavimo sutartį pagal 2024 m. balandžio 30 d. prašymą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Raštu atsakovas jau antrą kartą atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą išnuomoti ar parduoti 22 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą iš vakarinės pusės, esančios tarp (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas) kuriame stovi pareiškėjos naudojama malkinė. Pareiškėja siekia įteisinti malkinę, stovinčią valstybinės žemės Sklype.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. V. skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 2 dalimi 6 punktu ir sprendė, kad pareiškėjos skundas dėl Rašto panaikinimo teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas analizavo Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) praktiką ir pažymėjo, kad pareiškėja, pateikdama skundą dėl Rašto, kuriuo atsisakyta patenkinti jos prašymą išnuomoti ar parduoti 22 kv. m ploto valstybinės žemės Sklypą ir reikšdama reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti su ja žemės nuomos ar pardavimo sutartį pagal 2024 m. balandžio 30 d. prašymą, iš esmės siekia ne viešojo administravimo akto panaikinimo, o teismo sprendimu apginti savo teisę į Sklypo nuomą ar įsigijimą. Teismas vertino, jog atsakovas, Raštu atsisakęs tenkinti pareiškėjos prašymą išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės Sklypą, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo srityje, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas, ginčas dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl byla yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, išaiškino pareiškėjai, kad dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti su ja valstybinės žemės Sklypo nuomos ar pardavimo sutartį, ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CKP) nustatyta tvarka.

III. Pareiškėja A. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį ir įpareigoti teismą iš naujo spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino konkrečiai šioje byloje vyraujantį teisinį santykį. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pasisakyta, kad teritorijų planavimas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 str.) yra viešosios teisės reglamentuojama sritis ir pagal bendrąją taisyklę, ginčai, kylantys šioje srityje, yra teismingi administraciniam teismui (ABTĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., 17 str. 1 d.). Byloje vyrauja (dominuoja) administraciniai teisiniai santykiai dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-330 patvirtino Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) galiojimo, jo sprendinių taikymo, jų atitikties Panevėžio miesto bendrojo plano sprendiniams. Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo išnuomoti ar parduoti žemės Sklypo plotą, jeigu ir gali būti vertinamas kaip civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas, tai jis yra išvestinis iš administracinių teisinių santykių teritorijų planavimo srityje, jo teisinis likimas priklauso nuo to, kaip bus sprendžiama dėl viešosios teisės reglamentuojamoje srityje kylančių administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2020 m. birželio 15 d. nutartį Nr. T-58/2020), t. y. dėl Specialiojo plano sprendinių galiojimo pareiškėjos prašymo atžvilgiu, pradėjus Specialiojo plano koregavimo procedūrą.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. rugsėjo 5 d. gautas pareiškėjos prašymas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją teismingumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. V. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikytis rūšinio bylų teismingumo taisyklių.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą (prašymą, pareiškimą) tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023; ir kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Tokiais atvejais laikyti, be kita ko, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Taigi vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą (prašymą, pareiškimą) tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą (prašymą, pareiškimą), turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo (prašymo) reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reguliuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019, 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-26-575/2023). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-436-1188/2025).

Pirmosios instancijos teismui teiktame skunde pareiškėja prašė panaikinti Administracijos Raštą bei įpareigoti Administraciją sudaryti su ja valstybinės žemės sklypo nuomos ar pardavimo sutartį pagal 2024 m. balandžio 30 d. (pagal bylos duomenis – 2024 m. gegužės 30 d.) prašymą. Savo poziciją pareiškėja grindė tuo, kad Raštu, neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo reikalavimų, galiojančio Specialiojo plano reguliavimo ir sprendinių, atsakovas jau antrą kartą nemotyvuotai (nenurodė Žemės įstatymo normų) atsisakė tenkinti pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. prašymą išnuomoti ar parduoti 22 km. m ploto įsiterpusį valstybinės žemės Sklypą, reikalingą malkinei naudoti, nenurodė dėl ko Sklypo negalima laikyti įsiterpusiu žemės plotu pagal galiojantį reguliavimą ir teritorijų planavimo dokumentus. Tokiu būdu atsakovas nevykdo Specialiojo plano sprendinių, piktnaudžiauja valstybinės žemės sklypo nuomos ar pardavimo sutarčių sudarymo teise, vilkina administracinę procedūrą.

Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, bylos, susijusios su atitinkamų valstybinės žemės sklypų (ne)pripažinimu įsiterpusiais žemės sklypais ir įpareigojimu tuos valstybinės žemės sklypus parduoti (kaip įsiterpusius žemės sklypus), yra teismingos bendrosios kompetencijos teismui, nes jose vyrauja (dominuoja) civiliniai teisiniai santykiai (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-58/2020, 2019 m. balandžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-31/2019 ir jose nurodytą praktiką). Tačiau kartu pažymėtina, kad, priimant atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, sprendimus ir pan., juos priimantys viešojo administravimo subjektai, be kita ko, veikia ir acte iuris imperii (viešosios teisės, taigi ir Viešojo administravimo įstatymo) reglamentuojamoje srityje (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2024, 2024 m. gegužės 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-25/2024).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos skunde bei atskirajame skunde nurodyti argumentai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčas šiuo atveju yra kilęs ne dėl valstybinės žemės pardavimo (ar nuomos) sutarties sudarymo, o dėl Administracijos veiklos Viešojo administravimo įstatymo reglamentuojamoje srityje, atsakant į pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. prašymą. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėja, civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos ar pardavimo sutartį yra išvestinis iš administracinių teisinių santykių teritorijų planavimo srityje. Civilinio reikalavimo teisinis likimas priklauso nuo to, kaip bus sprendžiama dėl viešosios teisės reglamentuojamoje srityje kylančių administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 15 d. nutartį Nr. T-58/2020).

Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos keliamas ginčas nėra kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Šia nutartimi pripažinus, jog remiantis inter alia Specialiosios teisėjų kolegijos praktika byla priskirtina administracinių teismų kompetencijai, nenustatytas pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjos skundo nagrinėjimas nėra priskirtas administraciniam teismui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos A. V. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis