c38dcb15-e9a4-440f-8294-bef51b2d59a8 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1075-422/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00915-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 4 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. P., jo atstovo – Lietuvos policijos profesinės sÄ jungos atstovui, atsakovų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovams bei trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

P. praÅ¡ymÄ atsakovams Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo irn u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas T. P., patikslinęs reikalavimus, Kauno apygardos administracinio teismo praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio – 3566,56 Lt.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme ir patikslintame skunde nurodė, kad neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis susidarė dėl to, kad darbdavys nepagrįstai apskaičiavo priedus bei priemokas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kuri vėliau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažinta prieÅ¡taravusia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, kadangi jis turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme. Nurodė, kad atsakovu byloje turėtų bÅ«ti ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, jog apie savo teisės į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ pažeidimÄ jis sužinojo tik po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, todėl Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ne nuo kreipimosi į Kauno apygardos administracinį teismÄ dienos, bet nuo minėto nutarimo paskelbimo dienos., t. y. nuo 2009 m. gruodžio 11 d.

Be to, pareiÅ¡kėjo manymu, atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo sunkiÄ finansinę padėtį ir objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimÄ neturėjimÄ , todėl atsakovo praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintinas.Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimais į skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiÅ¡kėjui priteistina darbo užmokesčio nepriemoka, prašė sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams dėl sunkios finansinės padėties.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skundu į teismÄ kreipėsi jau po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo. Teisės aktas negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Toks teisės aktas negalioja tik ateičiai. Teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi tik santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Å¡ių aktų prieÅ¡taravimo Konstitucijai, oficialaus paskelbimo, tiek kiek jie nebuvo įvykdyti, nes KTÄ® 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymas, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

PareiÅ¡kėjo atžvilgiu darbo užmokesčio nepriemoka galėtų bÅ«ti priteista tik tokiu atveju, jei atsakovas po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo, mokėdamas darbo užmokestį, ir toliau taikytų VTÄ® nuostatas, pripažintas prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai. Pabrėžė, kad, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, numatantį atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pareiga atlyginti žalÄ gali kilti tik esant teisei prieÅ¡ingiems veiksmams.

Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimų atžvilgiu turi bÅ«ti taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas trejų metų senaties terminas.PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. PareiÅ¡kėjas T. P. teismo praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ priemokų ir priedų dalį virÅ¡ijančiÄ 70 procentų pareiginės algos. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtų patikslintų pažymų, pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų dalis virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2010-04-01 sudarė 2314,77 Lt (b. l.71).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-05-29 raÅ¡tas Nr. 67-S-3084 patvirtina, jog pažyma dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skirtumo T. P. buvo pataisyta įvertinus vidurkių perskaičiavimÄ , todėl nustatant pareiÅ¡kėjui priteistinos neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies dydį, teismas vadovaujasi 2012-05-31 teismui pateiktomis pažymomis Nr. 64-PA21-115 ir Nr. 64-PA21-115 (b. l. 63-67) bei 2012-06-21 pažyma Nr. 67-S-3623 (b. l. 71).Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktÅ«ra, darbo užmokesčio maksimali riba, darbo užmokesčio, priedų ir priemokų skaičiavimo tvarka.

Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taip pat priedai ir priemokos iÅ¡mokėtos atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ priedų ir priemokų ribojimÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K.

J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Å . v. Kauno rajono policijos komisariatas iÅ¡dėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo Å¡alių teisiniai santykiai nėra pasibaigę taikomos ir nagrinėjamoje byloje.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka 2012-04-26 nutartimi Nr. 822-1029/2012 ( b.l.55-60) konstatavo, jog konkrečiu atveju teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Taigi atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos. Pažymėjo, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė pareiÅ¡kėjų reikalavimų atžvilgiu taikyti senaties terminÄ , todėl teismas pagrįstai taikė DK 27 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai (tame tarpe ir T.P.) DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto bendrojo trejų metų senaties termino nepraleido dėl reikalavimų dėl darbo užmokesčio nepriemokos dalies, susidariusios ne anksčiau, nei prieÅ¡ trejus metus iki skundo padavimo teismui dienos. PareiÅ¡kėjai į teismÄ skundu kreipėsi 2010 m. balandžio 9 d., todėl, pritaikius DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ , jie turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d.

Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, jog apie ribojimÄ už 2007 m. balandžio mėnesį, pareiÅ¡kėjai sužinojo 2007 m. gegužės mėnesį, gavę atlyginimÄ už 2007 m. balandžio mėnesį. Atitinkamai, neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis yra priteistina už visÄ 2007 m. balandžio mėnesį. Taigi pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jog apie savo teisės į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ pažeidimÄ jis sužinojo tik po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, todėl Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti skaičiuotinas ne nuo kreipimosi į Kauno apygardos administracinį teismÄ dienos, bet nuo minėto nutarimo paskelbimo dienos., t. y. nuo 2009 m. gruodžio 11 d., yra paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-26 nutartimi, todėl iÅ¡ naujo nebegali bÅ«ti svarstomi.IÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio spręstina, jog pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ dėl Å¡io pobÅ«džio iÅ¡mokų priteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėnesio. Esminiu argumentu nurodo, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms, be to, jo nuomone, turėtų bÅ«ti remiamasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl teisėjų darbo užmokesčio priteisimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A575-1048/2012 yra konstatavęs, jog ta aplinkybė, kad darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms, negali bÅ«ti laikoma svarbia ieÅ¡kinio senaties termino priežastimi. Pažymėtina, jog nagrinėjant nurodytÄ bylÄ pirmos instancijos teisme buvo remiamasi ir pareiÅ¡kėjo nurodyta praktika dėl teisėjų darbo užmokesčio priteisimo, tačiau Å¡ios priežastys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nebuvo pripažintos svarbiomis.

Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų bÅ«ti atnaujintas senaties terminas, pareiÅ¡kėjas nenurodė. Remiantis šiuo metu suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-577/2011), įvertinus pareiÅ¡kėjo patikslintame pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nėra pagrindo atnaujinti senaties terminÄ . Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. nuostatÄ , pareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjui T.

P. iÅ¡ atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistina (neiÅ¡einant iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalavimų ribų) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31, kuri sudaro 2314,77 Lt. Dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2007 m. sausio – kovo mėnesius praÅ¡ymas atmestinas, taikant ieÅ¡kinio senatį ( CK 1.126 str.2d.). PareiÅ¡kėjas teismui pateiktu skundu reikalavo solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemokÄ .

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiÄ ja prasme, todėl konstatuojama, kad Lietuvos valstybė Å¡ioje byloje yra netinkamas atsakovas.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui priteistina darbo užmokesčio nepriemoka iÅ¡ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose A1-638/2005 ir A662 – 1735-2010. Todėl reikalavimas priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų nesumokėto darbo užmokesčio dalį, netenkintinas.PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis.

Konstatuota, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai.

Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs. IÅ¡dėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3566,56 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant 2314,77 Lt.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ dėl sunkios turinės padėties turi bÅ«ti pagrindžiamas įrodymais, kad pareiÅ¡kėjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytÄ darbo užmokesčio dalies dydį, reikÅ¡mingai paveiks atsakovo turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-508/2011).

Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytÄ darbo užmokesčio dalies dydį, reikÅ¡mingai paveiks atsakovo turtinę padėtį, be to pažymėtina, jog praÅ¡ymÄ atidėti bylos teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams atsakovas pateikė 2010-05-03, tačiau Å¡iuo metu nagrinėjant bylÄ nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų dėl ko sprendimo vykdymas turėtų bÅ«ti atidėtas, todėl atsakovo praÅ¡ymas sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui netenkintinas (ABTÄ® 57 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėjan u s p r e n d ž i a :PraÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato T. P. 2314,77 Lt (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus keturiolika litų, 77 ct) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.Dėl kitos reikalavimų dalies praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                              Janina Vitunskienė