c38d1bf7-c773-4deb-93cd-e987637bad8b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-642/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01578-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija

16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. Ž.,

pareiškėjo atstovei S. R.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo G. Ž. praÅ¡ymÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjas G. Ž. (toliau – pareiÅ¡kėjas) praÅ¡ymu (T 1, b. l. 2–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, apeliantas) virÅ¡ininko 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymÄ Nr. 10-TE-433 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui G. Ž.“.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ginčijamu įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teigė, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties tikrinamo pareigÅ«no veikoje buvimÄ , bÅ«tina nustatyti visų bÅ«tinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimÄ , t. y. bÅ«tina objektyviai bei vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti neteisėtos veikos – konkrečiam pareigÅ«nui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo – faktÄ bei pareigÅ«no kaltę.

Nagrinėjamu atveju tarnybinė atsakomybė jam buvo pritaikyta iÅ¡samiai neiÅ¡analizavus visų tarnybiniam tyrimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių bei objektyviai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14 punkte numatyta, jog policijos įstaigose, kuriose nėra operatyvaus valdymo padalinio, informacijÄ priima įstaigos vadovo įgaliotas pareigÅ«nas, jÄ registruoja bei tikrina ar pagal kompetencijÄ organizuoja informacijos patikrinimÄ .

Loginiu bei lingvistiniu teisės aiÅ¡kinimo metodais aiÅ¡kindamas Taisyklių 14 punkto nuostatÄ , pareiÅ¡kėjas padarė iÅ¡vadÄ , kad jos adresatas yra pareigÅ«nas, kurį įstaigos vadovas įgaliojo vykdyti budėtojo funkcijas. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos Tarnybos organizavimo poskyryje budėtojų funkcijas atliko vyresnysis postinis A. K. ir postinis F. Č. (F.

Č.), todėl bÅ«tent Å¡iems pareigÅ«nams pagal Taisyklių 14 punktÄ teko pareiga priimti ir registruoti gaunamÄ informacijÄ , o prireikus organizuoti neatidėliotinÄ tokios informacijos patikrinimÄ . Tuo tarpu jis nurodytÄ dienÄ pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigÅ«nų budėjimo grafikÄ buvo paskirtas ne budėtoju, o budinčiu tyrėju, kurio pagrindinė užduotis – prireikus vykdyti neatidėliotinÄ budėtojų funkcijas vykdančių asmenų priimtos (gautos) informacijos patikrinimÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, 2008 m. rugsėjo 19 d. jis nebuvo Taisyklių 14 punkte įtvirtintos teisės normos adresatas ir neturėjo pareigos priimti ir registruoti informacijos apie eismo įvykio metu nukentėjusiÄ V. K. Tarnybinio patikrinimo metu pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, kad praneÅ¡imus iÅ¡ gydymo įstaigų priima tik rinkdamas informacijÄ dėl jam paskirto atlikti ikiteisminio tyrimo. Visais kitais atvejais telekomunikacijos priemonėmis teikiamus praneÅ¡imus (taip pat ir praneÅ¡imus iÅ¡ gydymo įstaigų) priima ir registruoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio pareigÅ«nai, o po to apie tai informuoja budintį tyrėjÄ .

Akcentavo, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. informacijos apie V.

K. sužalojimÄ bei nurodymų vykdyti neatidėliotinÄ tokios informacijos patikrinimÄ iÅ¡ budėtojų negavo. Kaip nurodė savo paaiÅ¡kinime, praktikoje bÅ«na atvejų, kai medicinos darbuotojai į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrį paskambina jau paėmę savo iniciatyva atvykusių arba pristatytų į gydymo įstaigÄ asmenų kraujo mėginius ir papraÅ¡o jiems atsiųsti siuntimÄ , bet nekonkretizuoja su tuo susijusių aplinkybių ir/ar diagnozės. Taip galėjo bÅ«ti ir V.

K. atveju. Nors Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės praneÅ¡imų knygoje nurodyta, kad apie V. K. sužalojimÄ Â Â Â Â 2008 m. rugsėjo 19 d. 20 val. 40 min. buvo praneÅ¡ta bÅ«tent jam, tačiau jis Å¡ios informacijos objektyviai negalėjo priimti, kadangi tuo metu buvo iÅ¡vykęs į tris įskaitinius eismo įvykius (tai patvirtina ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pateikti policijos registruojamų įvykių registro duomenys). Kodėl Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės praneÅ¡imų knygoje nurodyta, kad informacijÄ apie V.

K. sužalojimÄ 2008 m. rugsėjo 19 d. 20 val. 40 min. priėmė bÅ«tent jis, nurodyti negali. PareiÅ¡kėjo teigimu, vien ta aplinkybė, jog jis Centrinėje duomenų bazėje tikrino V. K. asmens duomenis, neįrodo, kad jam buvo perduota informacija apie pastarosios kraujo mėginio ėmimo priežastis bei aplinkybes, t. y. kad žinojo (turėjo žinoti), jog Å¡i pilietė buvo sužalota, ir kad sužalojimas padarytas dėl eismo įvykio. Medicinos darbuotojai dažniausiai pristatytiems arba patiems pasikreipusiems asmenims į gydymo įstaigÄ paima kraujÄ ir paskambinę papraÅ¡o atsiųsti siuntimÄ -užduotį kraujo tyrimui, nekonkretizuodami paėmimo priežasties, tik praneÅ¡dami su perspektyva į priekį, jog visa tikslesnė informacija bus pateikta vėliau, t. y. kartu su diagnoze.

Duomenis per Centrinę duomenų bazę galėjo tikrinti tik todėl, kad pasitikslintų vardÄ , pavardę, gimimo datÄ arba gyvenamÄ jÄ vietÄ , kadangi dažnai informacija iÅ¡ gydymo įstaigų bÅ«na netiksli arba neinformatyvi (netikslus vardas, pavardė, gimimo data, adresas), kuriuos bÅ«tina įraÅ¡yti į siuntimÄ -užduotį. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatytų ir iÅ¡analizuotų faktinių duomenų nepakanka pagrįstai bei vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės praneÅ¡imų knygos įraÅ¡ai nėra teisingi, t. y. kad duomenys apie V.

K. sužalojimÄ Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo perduoti ne 20 val. 40 min., kaip nurodyta Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės praneÅ¡imų knygoje, bet prieÅ¡ 19 val. 10 min. Be to, pareiÅ¡kėjo manymu, nėra Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnyje įtvirtintos teisės normos adresatas. BPK                 2 straipsnio sukuriamas teisinis santykis, kurio subjektais gali bÅ«ti tik prokuroras, atsakantis už ikiteisminį tyrimÄ , jį kontroliuojantis bei jam vadovaujantis, ir ikiteisminį tyrimÄ atliekanti įstaiga, už kurios tinkamÄ veiklÄ atsakomybės subjektu gali bÅ«ti tik įstaigos vadovas, bet ne tyrėjas.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje teigiama, jog tariamas jo nusižengimas buvo įvykdytas netiesiogine tyčia, t. y. teigiama, kad jis suprato savo veikos žalingumÄ , numatė jos padarinius, nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, tačiau nenurodyta, kuo remiantis nustatyta bÅ«tent tokia kaltės forma ir rÅ«Å¡is. Be to, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nenustatyta, ar 2008 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykis, kurio metu nukentėjo pėsčioji V. K., turi nusikalstamos veikos požymių (ir kokios konkrečios nusikalstamos veikos požymių turi), todėl, pareiÅ¡kėjo nuomone, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai bei objektyviai neiÅ¡nagrinėjus visų tyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nenustačius, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykis, dėl kurio nukentėjo pėsčioji V.

K., laikytinas nusikalstama veika, nėra pagrindo teigti, jog jo veika buvo neteisėta, kad tokia veika įvykdyta būtent netiesiogine tyčia ir kad ši tyčinė veika sukėlė neigiamus padarinius.

Atsakovas atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (T 1, b. l. 11–13) prašė atmesti praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų visuma yra pakankama konstatuoti, jog 2008 m. rugsėjo 19 d. apie 15.48 val. Vilniuje, Ateities g., prie prekybos centro „Mandarinas“, eismo įvykio metu automobilis partrenkė pėsčiÄ jÄ V. K. Pastaroji 16 val. 39 min. greitosios medicinos pagalbos brigados buvo nuvežta į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, kur jai nustatyti sužalojimai – krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas. Patikrinimo metu negauta duomenų, jog 2008 m. rugsėjo 19 d. vyresnieji postiniai F. Č. ar A. K. priėmė

praneÅ¡imÄ iÅ¡ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės apie V. K. sužalojimÄ eismo įvykio metu, todėl teigti, jog bÅ«tent

Å¡ie policijos pareigÅ«nai, gavę Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės praneÅ¡imÄ , jo nustatyta tvarka neužregistravo, nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad nors pareiÅ¡kėjas, motyvuodamas tuo, jog nurodytu laiku buvo iÅ¡vykęs į įskaitinius eismo įvykius, neigia 2008 m. rugsėjo 19 d. 20 val.

40 min. pats telefonu priėmęs praneÅ¡imÄ apie eismo įvykio metu sužalotÄ asmenį, tačiau akivaizdu, kad jau 19 val. 10 min.      (t. y. tuo laiku, kai Centrinėje duomenų bazėje tikrino V. K. asmens duomenis) jam buvo žinoma apie V. K. sužalojimÄ . Tai patvirtina ir tyrėjo 19 val. 19 min. suraÅ¡ytas siuntimas-užduotis, kuriame jis nurodė V.

K. vardÄ , pavardę, gimimo datÄ bei gyvenamosios vietos adresÄ . InformacijÄ apie eismo įvykį Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės slaugytoja    O. J. telefonu pareiÅ¡kėjui perdavė prieÅ¡ 19 val. 10 min., o įraÅ¡as Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės registracijos žurnale buvo padarytas vėliau, t. y. 20 val. 40 min. PareiÅ¡kėjas, gavęs informacijÄ apie eismo įvykio metu sužalotÄ Å¾mogų, privalėjo nedelsdamas organizuoti neatidėliotinÄ Å¡ios informacijos patikrinimÄ (vykti į įvykio vietÄ , atlikti įvykio vietos, transporto priemonių ir kitų objektų apžiÅ«ras) ir, nustačius

nusikalstamų veikų požymius, pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau to nepadarė. PareiÅ¡kėjas

tokiais savo kaltais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais netiesiogine tyčia (suprato savo veikos žalingumÄ , numatė jos padarinius, nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti), netinkamai atliko savo, kaip ikiteisminio tyrimo tyrėjo, pareigas. Dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų nebuvo įgyvendinti pagrindiniai policijos ir baudžiamojo proceso uždaviniai – valstybės pareigos ir teisės taikyti sankcijas nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui įgyvendinimo užtikrinimas bei nusikalstamų veikų atskleidimas ir tyrimas, ir asmuo, galimai padaręs nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡vengė atsakomybės. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ â€“ paskyrė įvertinęs visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinęs, ar tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobÅ«dį ir dydį, tarnybinio nusižengimo pasekmes ir kt., bei laikydamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos   (toliau – Tvarka) 5 punkto nuostatų. Pažymėjo, kad Tvarkos 5.3 punktas nurodo, jog už tyčinį tarnybinį nusižengimÄ skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimÄ dėl neatsargumo ar aplaidumo. Atsakovo nuomone, pareigÅ«nui paskirta tarnybinė nuobauda atitinka jo padarytų pažeidimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės laipsnį ir nėra pernelyg griežta.

Atsižvelgus į padarytų pažeidimų pobÅ«dį bei aplinkybes, Å¡velniausios tarnybinės nuobaudos skyrimas galėtų padaryti neigiamÄ Ä¯takÄ policijos pareigÅ«nų drausmei ir požiÅ«riui į tarnybos pareigas. Skiriant tarnybinę nuobaudÄ atsižvelgta į Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas)    26 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus ir kitas aplinkybes. Å velniausios tarnybinės nuobaudos skyrimas Å¡iuo konkrečiu atveju pažeistų pusiausvyrÄ tarp visuomenės intereso, kad eismas keliuose bÅ«tų saugus ir policija pagal savo kompetencijÄ gerai atliktų įstatymų jai pavestÄ uždavinį užtikrinti saugaus eismo priežiÅ«rÄ bei nusikalstamų veikų atskleidimÄ , bei pareiÅ¡kėjo asmeninio intereso iÅ¡vengti už Å¡ioje srityje padarytus pažeidimus griežtesnės drausminės atsakomybės.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 15 d.

sprendimu               (T 2, b. l. 134–139) patenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Teismas panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymÄ Nr. 10-TE-433.

Teismas nurodė, kad administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar pareiÅ¡kėjui pagrįstai buvo inkriminuotas tarnybinis nusižengimas ir paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. PareiÅ¡kėjo teigimu, tarnybinis nusižengimas jam inkriminuotas nepagrįstai. Teismas sutiko su tokia pozicija. Teismas, spręsdamas ginÄÄ , vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 3 straipsnio 1, 2 dalimis, 57 straipsnio 6 dalimi, Statuto 2 straipsnio 6 dalimi,   25 straipsnio

1 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi, BPK 2, 166 straipsniais, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – Rekomendacijos) 2.1 punktu, Taisyklių 14 punktu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-V-142 patvirtinto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymas) 6.2 punktu. Teismas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. apie 15 val. 48 min. Vilniuje, Ateities g., prie prekybos centro „Mandarinas“, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis partrenkė pėsčiÄ jÄ V. K. Å i buvo pristatyta į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, kur jai buvo nustatytas sužalojimas – krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas. PareiÅ¡kėjas, nuo 17 val. iki 22 val. dirbęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos Tarnybos organizavimo poskyryje, dar 19 val. 10 min. Centrinėje duomenų bazėje tikrino         V. K. asmens duomenis, o 19 val. 19 min. iÅ¡rašė siuntimÄ -užduotį, kuriame nurodė Å¡ios pilietės vardÄ , pavardę, gimimo datÄ bei gyvenamosios vietos adresÄ . Tačiau Å¡ie

faktai nepatvirtina, ar tuo laiku pareiškėjas tikrai žinojo, kokia diagnozė V. K. nustatyta, ir ar reikėjo jam imtis atitinkamų

ikiteisminio tyrimo veiksmų. Siuntime-užduotyje nebuvo nurodytas V. K. blaivumo nustatymo pagrindas. Tuo metu šiame poskyryje

dirbę postiniai A. K. ir F. Č. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodė, kad tÄ dienÄ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės praneÅ¡imo apie eismo įvykio metu sužalotÄ V. K. jie nepriėmė ir jokios informacijos, susijusios su Å¡iuo praneÅ¡imu, nežino; be to, praėjo daug laiko ir visko atsiminti neįmanoma. Tai jie iÅ¡ esmės patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad paminėti pareigÅ«nai priėmė praneÅ¡imÄ iÅ¡ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės ir jo neregistravo, administracinėje byloje nėra. 2010 m. vasario 11 d. teismo posėdyje apklausta Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės slaugytoja O. J. parodė, kad į pacientų, nukentėjusių dėl smurtinių veiksmų ir kelių eismo įvykių, registracijos žurnalÄ Ä¯raÅ¡o to asmens pavardę, kuriam praneÅ¡a diagnozę. Paskambinusi paklausia asmens, kuriam praneÅ¡a diagnozę, pavardės. IÅ¡ byloje esančių pacientų, nukentėjusių dėl smurtinių veiksmų ir kelių eismo įvykių, registracijos žurnalo iÅ¡rašų matyti, kad jame nurodytas pareiÅ¡kėjas, kaip asmuo, kuriam 2008 m. rugpjūčio 19 d. 20 val. 40 min. buvo praneÅ¡ta apie V. K. sužalojimÄ . Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas skunde pripažino, kad 2008 m. rugpjūčio 19 d. informacijos apie V. K. sužalojimÄ ir nurodymų vykdyti neatidėliotinÄ tokios informacijos patikrinimÄ iÅ¡ budėtojų negavo. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. 20 val. 40 min. negalėjo objektyviai priimti informacijos apie V. K. sužalojimo pobÅ«dį, kadangi, jo teigimu, buvo iÅ¡vykęs į tris įskaitinius eismo įvykius (jie minimi tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje; fiksuoti 19 val. 55 min., 20 val. 1 min., 20 val. 11 min.). Baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-02089-08 esantis kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2008 m. rugsėjo

19 d. 20 val. 43 min. buvo įskaitinio eismo įvykio fiksavimo vietoje (tuo metu buvo pradėta apžiÅ«ra; baigta 21 val.), o, įvertinus nuvykimo į eismo įvykio vietÄ laikÄ , darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės slaugytoja O. J. 20 val. 40 min. informacijÄ apie V. K. sužalojimo pobÅ«dį galėjo praneÅ¡ti ir ne pareiÅ¡kėjui (telefonu kalbėjęs kitas asmuo galėjo nurodyti pareiÅ¡kėjo pavardę ar pan.). Todėl pareiÅ¡kėjas, nežinodamas, kokia yra V. K. diagnozė, neprivalėjo imtis atitinkamų tyrimo veiksmų. Teismo nuomone, Å¡iuo atveju yra pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo atlikimo. Kadangi drausminės atsakomybės – kaip griežtos atsakomybės rÅ«Å¡ies – taikymas negali bÅ«ti paremtas prielaidomis, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas, panaikinant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2009 m. rugpjūčio  31 d. įsakymÄ Nr. 10-TE-433, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (ABTÄ® 88 str. 2 p.).

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 143–145) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Informacija apie eismo įvykį iÅ¡ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės telefonu pareiÅ¡kėjui buvo perduota prieÅ¡ 19.10 val. PareiÅ¡kėjas, gavęs informacijÄ apie eismo įvykio metu sužalotÄ Å¾mogų, privalėjo nedelsdamas organizuoti neatidėliotinÄ Å¡ios informacijos patikrinimÄ (vykti į įvykio vietÄ , atlikti įvykio vietos, transporto priemonių ir kitų objektų apžiÅ«ras) ir, nustačius nusikalstamų veikų požymius, pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau to nepadarė. Jau nuo to momento, kai buvo gautas pirmas skambutis iÅ¡ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (praneÅ¡imas apie įvykį ir sužalotÄ asmenį), pareiÅ¡kėjas turėjo imtis veiksmų, numatytų Pareigybės apraÅ¡yme, tačiau jų nesiėmė. Teismas netinkamai įvertino, susiejo diagnozės žinojimÄ ir reagavimÄ Ä¯ praneÅ¡imÄ apie įvykį. Registravimo žurnale ir diagnozės praneÅ¡imo laikas negalėjo sutapti. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad laikas, nurodytas kairėje žurnalo pusėje, nėra užraÅ¡ytas to asmens, kuris pranešė diagnozę, Å¡iuo atveju jis nėra aktualus priimant sprendimÄ , kada buvo praneÅ¡ta tiksli sužalojimų diagnozė (20 val. 40 min. gali bÅ«ti laikas, kada tiesiog diagnozuotas krÅ«tinės sumuÅ¡imas, arba kada buvo pildomas žurnalas, o ne diagnozės praneÅ¡imo laikas). Teismui kilus abejonių dėl įrodymų prieÅ¡taravimų, jis privalėjo juos paÅ¡alinti (ABTÄ® 86 str. 2 d.). Pabrėžia, kad tarnybinio patikrinimo metu yra aiÅ¡kiai nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 19 val. 10 min. Centrinėje duomenų bazėje tikrino V. K. asmens duomenis, o 19 val. 19 min. iÅ¡rašė siuntimÄ -užduotį, t. y. jau žinojo apie eismo įvykį, tačiau nevykdė Pareigybės apraÅ¡yme nustatytų pareigų.

PareiÅ¡kėjas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (T 2, b. l. 150–153) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad teismas pagrįstai įvertino, jog informacijos gavimo momentas dėl bÅ«tinybės suraÅ¡yti siuntimÄ nėra tapatus momentui, kai sužinoma diagnozė, ir pagrįstai konstatavo, jog jis, 19.10 val. priėmęs skambutį iÅ¡ Vilniaus

greitosios pagalbos universitetinės ligoninės dėl bÅ«tinybės suraÅ¡yti V. K. siuntimÄ kraujo mėginiui paimti ir neturėdamas jokių

žinių, ar Å¡is asmuo į Å¡iÄ ligoninę pateko dėl eismo įvykio ir ar patyrė kokius nors sužeidimus, negalėjo žinoti, jog iÅ¡kilo bÅ«tinybė vykti atlikti veiksmus, numatytus Pareigybės apraÅ¡ymo      6.2 punkte. BÅ«tent nuo diagnozės paaiÅ¡kėjimo momento tampa aiÅ¡ku, ar asmuo patyrė kokius nors sužalojimus. Jei jokie sužalojimai nenustatomi, nors asmuo buvo patekęs į eismo įvykį, tokiu atveju atlikti Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 punkte numatytų veiksmų nėra pagrindo. Pagal Pareigybės apraÅ¡ymÄ , jis netiria administracinių teisės pažeidimų bylų dėl paprastų techninių eismo įvykių, kuomet žmonės eismo įvykio metu nėra sužaloti, o atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų eismo saugumui. Teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog 20.40 val. jis negalėjo priimti informacijos apie V. K. nustatytÄ diagnozę, o jo pavardė galėjo bÅ«ti įraÅ¡yta dėl to, kad jÄ pasakė, kuris nors kitas pareigÅ«nas ar pan. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog jis padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundžiamo atsakovo 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo bei 2009 m. liepos 30 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados (kuri laikytina motyvuojamÄ ja skundžiamo įsakymo dalimi) matyti, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiÅ¡kėjui paskirta už tai, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. budėjimo metu (pareiÅ¡kėjas, kaip tyrėjas, Å¡iÄ dienÄ budėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos Tarnybos organizavimo poskyryje nuo 17 val. iki 22 val.),

gavęs iÅ¡ gydymo įstaigos informacijÄ apie eismo įvykio metu sužalotÄ asmenį (V. K.), jis neįvykdė savo pareigos vykti į įvykio vietos,

kitų objektų apžiÅ«rÄ ir, nustačius nusikalstamų veikų požymius, pradėti ikiteisminį tyrimÄ (T 1, b. l. 16-23). IÅ¡ bylos matyti, kad pareiÅ¡kėjas, neigdamas tokio nusižengimo padarymo faktÄ , nuosekliai (tarnybinio patikrinimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu) teigė, kad nebuvo gavęs informacijos, pakankamos atlikti nurodytus veiksmus, o 20 val. 40 min. (laikas, kai, pagal paminėtos gydymo įstaigos duomenis, tokia informacija pareiÅ¡kėjo buvo gauta) buvo iÅ¡vykęs į kitus eismo įvykius, todėl objektyviai negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis yra kaltinamas. Atsižvelgiant į nurodytas Å¡io tarnybinio ginčo aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamai bylai yra reikÅ¡mingas ir aiÅ¡kintinas fakto nustatymo klausimas. Pasisakydama Å¡iuo klausimu, kolegija pažymi, kad faktinės administracinės bylos aplinkybės yra nustatinėjamos pagal įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles, nustatytas ABTÄ® 57 straipsnyje.

ABTÄ® 57 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).

Taigi byloje esantys tarnybiniai praneÅ¡imai, pažymos, taip pat ir paties pareiÅ¡kėjo tarnybinio tyrimo metu duoti paaiÅ¡kinimai bei tiesiogiai teismui pateikta informacija (liudytojos O. J. parodymai) laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais Å¡ioje byloje ir įvertintini pagal ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal Å¡iÄ straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų įvertinimo aspektu, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir jiems pritardama, sutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai turi prielaidų pobÅ«dį ir nepaneigia pareiÅ¡kėjo duotų aukščiau nurodytos situacijos (savo elgesio Å¡ioje situacijoje teisėtumo) paaiÅ¡kinimų.

Taigi tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.Â

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                             Anatolijus

Baranovas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė