c38bde2d-3605-48d3-ae1c-c80bfebd7dca · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-16-768/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11985-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.1.8.4.; 1.1.7.2.5.; (S) 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.3.1.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 20 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas),sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Grambai,gynėjui advokatui Mariui Zabitai,kaltinamajam D.

C.,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei E. G.,nukentėjusios E. G. atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei, nukentėjusiojo K. N. atstovui pagal įstatymÄ R. N.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) centro mokinys, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2015-03-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. 40 parų areÅ¡to bausme,kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė:

            D. C. 2016 m. kovo 12 d. apie 23. 11 val. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, vieÅ¡oje vietoje - daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) laiptinės septintame aukÅ¡te, Å¡alia buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, elgdamasis itin įžūliai, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , siekdamas nužudyti, E. G. suduodamas smÅ«gį ranka į veidÄ , ne mažiau 6 kartų peiliu smogdamas į įvairias kÅ«no vietas ir taip padarydamas nukentėjusiajai pavirÅ¡inį odos įpjovimÄ kairiajame žaste, durtines – pjautines žaizdas kairio skruosto srityje, kairiame žaste, krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, kairės mentės ir kairio peties sÄ nario srityse, lydima kairiojo plaučio pažeidimo, bei kraujo – oro susikaupimo kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, tuo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir tyčia pasikėsino jÄ nužudyti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nužudyti sutrukdė nukentėjusiÄ jÄ E. G.

ėmę ginti K. N., kuriam suduodamas ranka ir koja į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau 3 kartų, padarydamas poodines kraujosruvas smakre, krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo srityse, su peiliu suduodamas į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau 4 kartų, padarydamas odos įdrėskimus krÅ«tinės lÄ stos srityje, kairio peties sÄ nario projekcijoje, nugaroje, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , R. S., kuriai suduodamas vienÄ smÅ«gį peiliu į kairės rankos žastÄ , padarydamas pjautinę žaizdÄ su aplinkine poodine kraujosruva, tuo padarymas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat P. J., kuriam suduodamas ne mažiau dviejų kartų peiliu, padarydamas odos įdrėskimÄ juosmens deÅ¡inėje pusėje ir pavirÅ¡inę pjautinę žaizdÄ kairėje Å¡launyje, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

           Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. C. savo kaltę pripažino ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ susitiko su R., iÅ¡gėrė. Tada kartu su R. nuėjo pas E., kuri kvietė į A. gimtadienį, tačiau gimtadienio dalyvių buvo iÅ¡varytas. Jam nepavyko įteikti gėlių, nes E. pusbrolis, iÅ¡ karto jį iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ buto sakydamas, kad - „čia nebus to asilo“. IÅ¡varyti iÅ¡ buto rÅ«kė Å¡alia laiptinės. BerÅ«kydamas pasakė R., kad grįžta iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes nesuprato, kodėl buvo iÅ¡varytas.

Vėl kėlėsi liftu. Buto duris atidarė E. Matė už jos stovintį E. pusbrolį. E. žengė žingsnį ir nuo Å¡io momento nieko daugiau neatsimena, tik tai, kad lifte pjovėsi rankos rieÅ¡Ä (venas), tačiau kodėl žalojo save ir E., paaiÅ¡kinti negali. Peilis turbÅ«t buvo jo, nors nepamena, kad tÄ dienÄ bÅ«tų su savimi jį pasiėmęs. Kas įvyko ligoninėje nepamena. Nepamena ir to, kad ligoninės priėmimo skyriuje gulėjo toje pačioje patalpoje kaip ir E. Nemano, kad jo pykčio priepuolis buvo susijęs su jo ir draugo iÅ¡varymu iÅ¡ buto.

TÄ dienÄ narkotikų nevartojo, juos vartojo savaitė iki įvykio. Paprastai rÅ«ko marichuanÄ , kuri jį veikia raminančiai, padeda pabėgti nuo rÅ«pesčių. Nepamena, kad bÅ«tų sakęs psichiatrei, jog buvo dvi dienas neparÅ«kęs, todėl buvo piktas. Priklausomybės narkotikams nejaučia, pastaruoju metu jų nebevartoja. PrieÅ¡ eidamas į gimtadienį manė, kad galbÅ«t E. jį iÅ¡duoda su kitu, tačiau realaus pagrindo pykčiui nebuvo. Jam atrodė, kad po to, kai jis iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), E. su juo pradėjo bendrauti kitaip, jautėsi jos nusivylimas juo.

Ligoninėje psichologei sakė, kad jį iÅ¡davė, todėl peiliu ir subadė, tačiau taip sakė tik todėl, kad jam buvo prileidę vaistų. Mano, kad jis impulsyvus, vyrauja didelė nuotaikų kaita. Dėl Å¡ių priežasčių lankosi pas psichologÄ . Kam nors, ypač artimam žmogui, gyvybės atimti nenorėjo. Jo nuomone civiliniai ieÅ¡kiniai yra pagrįsti, stengsis atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .            Nukentėjusioji E. G. parodė, kad su kaltinamuoju D. pažįstami apie du metus.

Ä®vykio dienÄ jos namuose (duomenys neskelbtini) vyko draugės A. N. gimtadienis. Kartu gimtadienį Å¡ventė I. G., A. M., R. S., D. P., T. J., K. R., K. N., L. R. ir trumpam užėjęs jos pusbrolis P. J.. Å ventės metu A., I. ir T. buvo iÅ¡gėrę nedaug, R. pusėtinai, A. visai negėrė alkoholio. K. ir K. buvo iÅ¡gėrę daugiau, P. daugiausiai. D. į gimtadienį nebuvo kviečiamas, tačiau žadėjo ateiti pasveikinti A. Apie 23. 00 val. jis atėjo kartu su draugu R., metė gėles A., plÅ«dosi dėl neaiÅ¡kių priežasčių, pyko, todėl jos pusbrolio buvo iÅ¡varytas iÅ¡ buto.

AiÅ¡kiai matėsi, kad D. buvo neblaivus. TÄ vakarÄ D. buvo ypatingai keistas, atrodė kaip kitas žmogus, ji jo net bijojo. Gal D. nepatiko, kad gimtadienyje buvo vaikinų, nors jos pusbrolį D. turėjo pažinoti. Kuomet D. buvo iÅ¡varytas, ji taip pat norėjo iÅ¡eiti į laiptinę iÅ¡siaiÅ¡kinti su D., bet jos niekas neiÅ¡leido. Po 5 – 10 minučių vėl paskambino į duris. Jai pavyko prasibrauti pro draugus ir iÅ¡eiti į laiptinę. D. laiptinėje jÄ iÅ¡vadino visokiais žodžiais ir nespėjus net nieko jam paaiÅ¡kinti trenkė per veidÄ , spyrė ir subadė peiliu.

D. rankose peilio nematė, todėl iÅ¡ pradžių net nesuprato, kad jÄ bado peiliu. Suprato tik tada, kai jau buvo namuose ir laukė greitosios. Tuo metu laiptinėje buvo tik dviese su D., o kilus triukÅ¡mui į laiptinę išėjo R., K., jos pusbrolis. Jeigu jie nebÅ«tų išėję, D. turbÅ«t jÄ bÅ«tų mirtinai subadęs. Ji kažkaip atsirado namie, parkrito ant žemės. Bijojo, kad gali numirti, pajuto skausmÄ krÅ«tinės srityje, nerimÄ , silpnumÄ , matė kraujÄ , akyse buvo juoda, todėl galvojo, kad mirs.

Kai jÄ nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių, į tÄ pačiÄ patalpÄ taip pat atvežė ir D., nes jis lifte susižalojo rankų rieÅ¡us. D. jai pasakė, kad jÄ pasigaus ir užmuÅ¡. D. jÄ Ä¯tarinėjo, kad ji jam neiÅ¡tikima, vis klausdavo, ar ji neturinti jam kÄ nors pasakyti. Buvo pastebėjusi, kad D. labai pavydus. TurbÅ«t dėl to jis prisigalvojo, kad ji jam neiÅ¡tikima. Žinojo, kad D. vartodavo alkoholį ir narkotines medžiagas – žolę, rečiau amfetaminÄ . Kiti žmonės sakydavo, kad ji draugauja su dviveidžiu.

Matydavo, kad vienÄ dienÄ jis bÅ«davo labai geros nuotaikos, kitÄ dienÄ â€“ labai blogos. Kartais jo visiÅ¡kai nesuprasdavo. Agresyvus jis nebÅ«davo, tik jo nuotaikos svyruodavo. Jo elgesys pasikeisdavo pavartojus alkoholio, tačiau prie jos jis stipriai negerdavo. Tokio stovio, kaip įvykio dienÄ , jį matė pirmÄ kartÄ . Negali atsakyti, ar kaltinamasis gali neatsiminti tam tikrų įvykio aplinkybių dėl savo bÅ«senos. Jai keista, kaip žmogus neatsimena tokio ryÅ¡kaus įvykio.           Peiliu jai buvo padaryti Å¡eÅ¡i sužalojimai: trys dÅ«riai rankoje, kairio peties srityje, kairio skruosto srityje, krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje.

Ranka per veidÄ D. sudavė kartÄ . Ligoninėje praleido 8 dienas. Išėjusi iÅ¡ ligoninės buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) centrÄ dėl (duomenys neskelbtini). Tuo metu negalėjo miegoti, juto baimę, nerimÄ , atsirado valgymo sutrikimai, buvo palūžusi. Mokėsi 11 – oje klasėje, todėl dėl Å¡io įvykio praleido daug pamokų, pablogėjo mokslo rezultatai. Lankė Dailės mokyklÄ , tačiau po įvyko sekėsi daug sunkiau. Dėl padarytų sužalojimų liko negražūs randai, todėl ateityje planuoja juos Å¡alinti.

Randai jai primena įvykį, sugrÄ Å¾ina emocijas, todėl iki Å¡iol nesijaučia gerai. Dėl nusikaltimo metu supjaustytų jos rÅ«bų padaryta 56 Eur turtinė žala bei 10 000 Eur neturtinė žala.           Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G. nustatyta poodinė kraujosruva kairės alkÅ«nės srityje, pavirÅ¡inis odos įpjovimas kairiame žaste, durtinės-pjautinės žaizdos kairio skruosto srityje, kairiame žaste, krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, kairės mentės ir kairio peties sÄ nario srityse, lydima kairiojo plaučio pažeidimo, bei kraujo - oro susikaupimo kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje.

Poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu (pavirÅ¡iumi), 1 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Odos įpjovimas ir durtinės - pjautinės žaizdos padarytos aÅ¡triu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peilio geležte ar panaÅ¡iai, 6 trauminių poveikių pasėkoje. Dėl nustatyto kiauryminio krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimo, lydimo kairiojo plaučio pažeidimo, kraujo - oro susikaupimo kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, E. G. sveikatos sutrikdymas vertinamas sunkiu. (t. 1, b.l. 43 - 44)           Nukentėjusioji R.

S. parodė, kad į A. 18 – Ä jį gimtadienį atėjo E. draugas D. ir jo draugas, kuriuos matė pirmÄ kartÄ . D. pasveikino draugę A., padovanojo gėlių, tačiau P. iÅ¡varė juos už durų. Dėl kokių priežasčių jie buvo iÅ¡varyti ji nesuprato. Po to, D. grįžo ir E. iÅ¡sivedė į laiptinę. Ji taip pat išėjo į laiptinę. E. stovėjo laiptinės kampe, verkė, elgėsi keistai. Taip pat laiptinėje Å¡alia E. stovėjo D. Daugiau laiptinėje žmonių nebuvo.

D. rankose nieko nematė, D. prisimena labai miglotai. Supratusi, kad kažkas ne taip nusprendė, kad į laiptinę reikia dar kÄ nors pakviesti. Tuo metu į laiptinę ginti E. išėjo P. Kambaryje pamatė, kad sužalota jos ranka, tačiau nematė, kas jÄ sužalojo. E. taip pat atėjo. Ji buvo kruvina. Tada draugė A. kvietė policijÄ ir ji išėjo pas brolį. Dėl rankos sužalojimo brolis jÄ nuvežė į ligoninę. Mano, kad rankÄ sužalojo kai ji buvo nusisukusi. Sužalojimo nepajautė, nes ranka buvo sužalota nestipriai, be to, tuo metu buvo iÅ¡sigandusi. (t. 1, b.l. 78 - 80)         Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R.

S. nustatyta pjautinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimai padaryti aÅ¡triu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasekoje. Dėl nustatytų sužalojimų R. S. sveikata sutrikdyta nežymiai. (t. 1, b.l. 92)          Nukentėjusysis K. N. parodė, kad pas E. G. namuose Å¡ventė draugės A. N. gimtadienį. Apie 22.00 val. atėjo E. draugas D. C. kartu su savo draugu. D. nuėjęs prie A. metė gėles jai į veidÄ , todėl jie D. dėl tokio nepagarbaus elgesio iÅ¡varė.

Kai D. sugrįžo, jie vėl jį iÅ¡varė. E. norėjo pas jį bėgti, bet jos neiÅ¡leido. Tačiau ji iÅ¡sprÅ«do ir iÅ¡bėgo pas D. į laiptinę. Neužilgo iÅ¡girdo riksmÄ ir pagalbos Å¡auksmÄ . Kai jis iÅ¡bėgo jos ginti pamatė jÄ sukniubusiÄ prie lifto. Gali bÅ«ti, kad tuo metu koridoriuje buvo ir R.. D. jį iÅ¡ karto puolė. D. laikė abi rankas ir iÅ¡ kelio trenkė kelis smÅ«gius į pilvo sritį. D. kažkÄ turėjo deÅ¡inėje rankoje. Peties srityje įpjovė kostiumÄ , nugaroje ir ant krÅ«tinės nuo grumtinių atsirado mėlynės. Tuo pat metu laiptinės koridoriuje dar buvo ir kažkieno pusbrolis.

Jiems besigrumiant E., kuriai padėjo R., įbėgo į kambarį. K. ir jį patį įtempė į kambarį bei užsirakino duris. Tada pamatęs, kad E. kruvina, stengėsi suteikti jai pagalbÄ spausdamas žaizdas. Tuo pat metu kažkas iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . NeÅ¡ant E. į greitÄ jÄ , prie lifto pamatė D., gulintį kraujo klane. (t. 1, b.l. 102 - 103)         Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. N. nustatytos poodinės kraujosruvos smakre, krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo srityse, odos įdrėskimai krÅ«tinės lÄ stos srityje, kairio peties sÄ nario projekcijoje, nugaroje.

Poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Odos įdrėskimai padaryti aÅ¡trių savybių turinčiu daiktu, ne mažiau 4 trauminių poveikių pasekoje. Dėl nustatytų sužalojimų K. N. sveikata sutrikdyta nežymiai. (t. 1, b.l. 114)              Liudytojas P. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. kovo 12 d. vakare atėjo į svečius pas savo pusseserę E. G.. Pas jÄ buvo Å¡venčiamas pusseserės draugės gimtadienis.

Kadangi niekas neprieÅ¡taravo, prisijungė Å¡vęsti gimtadienio, nors bute buvusių asmenų nepažinojo. Gimtadienio metu, konkretaus laiko nežino, į butÄ užėjo du nepažįstami vaikinai. Tie abu asmenys pageidavo Å¡vęsti kartu su kitais asmenimis, buvusiais bute. Kadangi bute buvę svečiai jų nepageidavo, paprašė tuos abu vaikinus iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Kadangi jie stoviniavo buto koridoriuje, juos iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ buto ir užrakino buto duris. Praėjus beveik valandai vėl kažkas paskambino į buto duris.

Jas atrakino E. G.. Girdėjo kaip ji atrakino buto duris, nors pats tuo metu buvo kambaryje. Atrakinus buto duris iÅ¡ karto iÅ¡girdo E. G. klyksmÄ . Tada greitai iÅ¡bėgo į buto koridorių ir pamatė ant grindų gulinčiÄ E. G.. Pro jÄ Â iÅ¡bėgo į laiptinę. Namo laiptinėje pamatė du tuos pačius asmenis, kuriuos prieÅ¡ tai buvo iÅ¡varęs iÅ¡ E. G. buto. Jie pradėjo pulti jį, tikslu sumuÅ¡ti, todėl kiekvienam jų sudavė po smÅ«gį kumščiu į veidus. Tada kažkuris iÅ¡ jų peiliu perrėžė kairę blauzdÄ .

Bijodamas su jais toliau konfliktuoti nubėgo laiptais žemyn, iÅ¡bėgo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gyv. namo ir kiemais parbėgo namo į D. ir G. gatvę. Matė, kad keli asmenys jį vejasi, tačiau nuo jų sugebėjo pabėgti. Namo laiptinėje su tais dviem nepažįstamais asmenimis konfliktavo vienas: nė vienas kitas baliaus dalyvis su tais asmenimis nekonfliktavo (t. 1, b.l. 63 - 64)             Papildomos apklausos metu liudytojas P. J. parodė, kad D. į butÄ atėjus antrÄ kartÄ ir paskambinus į duris, E. priėjo prie durų, pasižiÅ«rėjo pro durų akutę ir pasakė, kad „čia jisai“.

Suprato, kad prie buto durų stovi D. A. E. liepė nedaryti durų, o E. jai atsakė, kad ji pasikalbės su juo, kad daugiau čia nebeitų. IÅ¡ buto išėjo E. Ar ji po savęs uždarė buto duris, nežino. Gal po kokių 20-30 sekundžių, iÅ¡girdo kaip bendrojo naudojimo koridoriuje E. ėmė klykti. Tada bėgo link ten, kur girdėjo Å¡aukiančiÄ E. IÅ¡bėgęs iÅ¡ svetainės, buto koridoriuje pamatė ant grindų gulinčiÄ E., kuri buvo kruvina. Matė kraujÄ ant jos suknelės priekio, todėl pagalvojo, kad ji sužalota krÅ«tinės srityje.

Jam buvo Å¡okas, sukilo adrenalinas, suprato tik tiek, kad reikia ginti E. nuo D. IÅ¡bėgęs į koridorių, pamatė ten stovintį D. Pas D. peilio nematė, iÅ¡bėgęs tik vienÄ kartÄ jam smogė rankos kumščiu kažkur į veidÄ . Bendrojo naudojimo koridoriuje – laiptinėje, be D. buvo dar vienas vaikinas. Bet dėl streso negali pasakyti kas tas vaikinas. Juo galėjo bÅ«ti tiek su D. tÄ vakarÄ atėjęs vaikinas, tiek K., buvęs su jais tÄ vakarÄ . Nepamena dėl tuo metu buvusio Å¡oko.

Vėliau grįžo į butÄ ir kai apsimovęs batus iÅ¡bėgo į bendrojo naudojimo koridorių, D. jau nebebuvo. Kur jis buvo, nežino, jo nebematė. Jau bėgdamas laiptais pamatė, kad pats yra kruvinas, o sportinės kelnės yra perpjautos. Nepajuto kada buvo sužalotas. Dėl patirto sužalojimo į gydymo įstaigÄ nesikreipė, nes pamanė, kad tas sužalojimas nėra pavojingas gyvybei ir į medikus kreiptis nereikia. Dėl D. veiksmų, buvo sugadintas vakaras gimtadienyje buvusiems asmenims. AsmeniÅ¡kai patyrė daug iÅ¡gÄ sčio ir streso.

Pirmosios apklausos metu buvo neblaivus, taip pat buvo šoko būsenos. (t. 1, b.l. 65 - 67)          Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. J. nustatytas odos įdrėskimas juosmens dešinėje pusėje ir paviršinė pjautinė žaizda kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, dviejų trauminių poveikių pasekoje. Dėl nustatytų sužalojimų P. J. sveikata sutrikdyta nežymiai. (t. 1, b.l. 70)            Liudytojas K.

R. parodė, kad konflikto Å¡venčiant gimtadienį jis nematė, nes su kitomis merginomis buvo kitame kambaryje. IÅ¡girdus riksmus išėjo iÅ¡ kambario, tačiau K. liepė pasilikti kambaryje ir uždarė duris. Dar po kiek laiko supratęs, kad kažkas įvyko, išėjęs iÅ¡ kambario pamatė prieÅ¡kambaryje gulinčiÄ ir sužalotÄ E.. Å alia jos buvo A. ir laikė žaizdas. Tada ėjo iÅ¡ laiptinės parsivesti K. Matė, kad laiptinėje K. stumdėsi su kaltinamuoju ir E. pusbroliu. Pasikvietus K. užrakino duris.

Pastebėjo, kad K. kostiumas suplėšytas, buvo ir kraujo žymių. K. pasakė, kad kaltinamasis peiliu puolė E.             Liudytojas R. A. parodė, kad 2016 m. kovo 12 d. susitiko su D., nuvažiavo į vieÅ¡butį, kuriame susipykus su tėvais laikinai gyveno D., bei iÅ¡gėrė butelį degtinės. IÅ¡gėrę taksi nuvažiavo pas D. merginÄ . Ten vyko jo merginos draugės gimtadienis. D. pasveikino merginÄ Ä¯teikdamas gėles. Tuo tarpu jis movėsi batus ir nežiÅ«rėjo, kaip D.

įteikė gėles. Girdėjo D. klausiant E., kodėl bute tiek daug vaikinų. Jo nuomone jų neturėjo bÅ«ti tiek daug. Kaip tik tuo metu iÅ¡ kambario atėjo nukentėjusios pusbrolis ir liepė jiems iÅ¡eiti. D. iÅ¡stÅ«mė, jis net bato nespėjo užsidėti. Nusileidus liftu į pirmÄ aukÅ¡tÄ skambino kitam draugui, nes norėjo dar kažkÄ veikti. D. pasakė, kad eina atgal į tÄ butÄ pasiaiÅ¡kinti. Vėliau D. skambino kelis kartus, bet jis neatsiliepė. D. laukė prie sekančios laiptinės, bet pagalvojęs, kad jis gal pasiliko, ėjo namo.

Apie įvykį sužinojo sekančiÄ dienÄ .          D. nukentėjusiÄ jÄ Ä¯tarė neiÅ¡tikimybe, tačiau, kad taip gali pasielgti jis nesitikėjo. D. tikrai geras draugas, nieko blogo jam nėra padaręs. D. ramiai išėjo iÅ¡ buto, ramiai pasakė, kad eina dar pasikalbėti, nebuvo agresyvus. Kad bÅ«tų D. turėjęs peilį jis nematė.             Liudytojas V. S. parodė, kad jis yra nukentėjusios kaimynas. TÄ vakarÄ Å¾iÅ«rėjo televizorių - vyko eurovizijos atranka, kai staiga iÅ¡girdo trenksmÄ Ä¯ buto duris.

PažiÅ«rėjęs per durų akutę pamatė, kad laiptinės aikÅ¡telėje stumdosi grupė jaunų žmonių. Pagalvojo, kad vyksta muÅ¡tynės, tačiau nieko gerai nesuprato. Vienu metu viskas nurimo, todėl suprato, kad visi suėjo atgal į E. butÄ . Atidaręs duris koridoriuje ant sienų, grindų pamatė labai daug kraujo. Supratęs, kad kažkas negerai, paskambino į pagalbos centrÄ . Išėjęs į laiptinę iÅ¡girdo, kad kažkur žemesniuose aukÅ¡tuose darinėjasi lifto durys.

E. buto durys buvo užrakintos. Nulipęs žemyn pamatė žmogų, pusiau gulom gulintį tarp lifto durų. Pakalbinus jis pakėlė galvÄ ir vėl užsimerkė. Buvo daug kraujo, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Atvažiavus greitajai pagalbai paaiÅ¡kėjo, kad jaunuoliui perpjautos rankos. Medikams jaunuolis pasakė, kad rankas susipjaustė pats. Peilis buvo įbestas į lifto grindis. Grįždamas į savo butÄ matė praviras nukentėjusios buto duris. Nukentėjusioji gulėjo ant grindų. Po Å¡io įvykio emociÅ¡kai jautėsi blogai, gėrė vaistus, nes pirmÄ kartÄ matė tiek daug kraujo.

Jo poilsis ir rimtis buvo sutrikdytas.          Liudytojas S. M. parodė, kad 2016 m. kovo 12 d. gavo praneÅ¡imÄ apie sužalotus žmones. Kartu su medikais nuvykus į įvykio vietÄ ir užėjus į laiptinę, lifte pamatė kraujo klane gulintį kaltinamÄ jį supjaustytomis rankomis. Jis pasiliko prie kaltinamojo, o kiti kolegos nuskubėjo į iÅ¡kvietimo vietÄ . Lifto durys buvo praviros, kairėje pusėje buvo įsmeigtas peilis. Peilį jis iÅ¡traukė ir padėjo baimindamasis, kad liftas gali nuvažiuoti, peilis dingti.

Medikai suteikė kaltinamajam pagalbÄ ir iÅ¡vežė jį į ligoninės priėmimo skyrių. Jis vyko kartu. Kaltinamasis ligoninėje atgavo sÄ monę, nes medikams pasisakė vardÄ ir pavardę. Kažkas pasakė, kad jis įtariamasis, todėl jį saugojo. Kaltinamasis nekalbėjo, tačiau į tÄ pačiÄ patalpÄ atvežus nukentėjusiÄ jÄ , kaltinamasis jai pagrasino, tačiau kokiais žodžiais pagrasino, tiksliai nepamena. Kaltinamasis ligoninėje nukentėjusiajai sakė, kad ji negyvens. Kaltinamojo žodžiai buvo arÅ¡Å«s. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.          IÅ¡ teismo posėdžio metu pagarsintų 2016 m. balandžio 28 d. liudytojo S. M. parodymų matyti, kad bÅ«nant prie palatos durų jis girdėjo, kaip kaltinamasis vadino nukentėjusiÄ jÄ Ä¯vairiais necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinėjo, Å¡aukė ant jos.

Pasakyti žodžiai buvo grasinamojo pobÅ«džio, kad su ja vis tiek susidoros. Vienu metu kaltinamasis pasakė kažkÄ panaÅ¡aus, - „aÅ¡ jÄ vis tiek padėsiu į vietÄ , ji vis tiek negyvens“. (t. 1, b.l. 198 - 200).         Liudytoja G. T. parodė, kad nukentėjusiÄ jÄ transportavo į ligoninės priėmimo skyrių. JÄ nuvežus į palatÄ , kurioje jau buvo kaltinamasis, ji iÅ¡sigando ir paklausė, kodėl jÄ prie jo atvežė. Pamena, kad kaltinamasis atsisuko į nukentėjusiÄ jÄ ir piktai pasakė, - „aÅ¡ vis tiek tave papjausiu“.

Jis buvo sÄ moningas, kalbėjo. Tada nukentėjusiÄ jÄ perdavė kitiems medikams.          Liudytoja R. P. parodė, kad ji kartu su kitais medikų brigados specialistais buvo aptariamo įvykio vietoje. Nuvykus į įvykio vietÄ pastebėjo jaunuolį, gulintį lifte. IÅ¡raukus jaunuolį iÅ¡ lifto pakalbino jį, pajudino. Jis reagavo riÅ¡liai pasisakydamas vardÄ ir pripažindamas, kad susižalojo pats. Buvo daug nukraujavęs, todėl pusiau sÄ moningas. Pastebėjo, kad riešų srityje labai gilios pjautinės žaizdos, todėl suteikė pagalbÄ .

Po to, iÅ¡ policijos pareigÅ«nų iÅ¡girdo, kad reikalinga pagalba 7-e aukÅ¡te. Pakilus į septintÄ aukÅ¡tÄ suteikė pagalbÄ nukentėjusiajai. Jos krÅ«tinės kairėje pusėje ties kaire mentimi ir kairio žasto srityje buvo kraujuojančios durtinės - pjautinės žaizdos. Bute buvo daugiau jaunuolių ir merginų. Jie visi buvo iÅ¡sigandę. Suteikus pirmÄ pagalbÄ nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Jokio konflikto ligoninėje ji negirdėjo.         Liudytoja A.

Å . parodė, kad ji dirba ligoninės priėmimo skyriuje. Pamena, kad kai atvežė mergaitę, vaikinas jau buvo atvežtas. Jis jau buvo subintuotas, buvo pastatyta laÅ¡inė, leidžiamas natrio chloridas. Papildomi vaistai jam nebuvo skirti, jį reikėjo operuoti. Tuo momentu įėjo į intensyvios terapijos palatÄ ir pamatė, kaip vaikinas pasikėlė ir pagrasino mergaitę nužudyti. Žodžių tiksliai nepamena, tačiau jie buvo grasinantys nužudyti. Ji mano, kad jeigu vaikinas bÅ«tų galėjęs, jis bÅ«tų priėjęs ir kÄ nors blogo padaręs tai mergaitei.

Kaip reagavo mergaitė neprisimena. Po to vaikinÄ iÅ¡vežė į traumų centrÄ , nes suprato, kad juos reikia atskirti. Traumų centre vaikinas blaÅ¡kėsi, lyg kažko ieÅ¡kotų, todėl jai prižiÅ«rėti vaikinÄ padėjo policija.           IÅ¡ 2016-03-12 įvykio vietos ir rasto peilio apžiÅ«ros protokolų matyti, kad įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu, prie lifto ant grindų rastas ir paimtas atlenkiamas peilis, pasidengęs rausvos spalvos skysčiu, panaÅ¡iu į kraujÄ .

Tiek lifte, tiek laiptinės septintame aukÅ¡te rasta daug ovalo formos rausvų dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ . Å ių dėmių rasta ir ant butų Nr. (duomenys neskelbtini) durų, koridoriaus sienų. (t. 1, b.l. 6 - 10, 15 - 19)          IÅ¡ 2016-04-06 VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė pateikto raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. C., gim. (duomenys neskelbtini) Å¡lapimo tyrime nustatytas teigiamas (+) marihuanos testas. (t. 2, b.l. 36)          IÅ¡ 2016-05-05 VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė pateikto raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad VTMT (duomenys neskelbtini) laboratorijos 2016-03-16 specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (01) nustatyta, kad D.

C. kraujyje rasta 2,11‚‰ (promilės) etilo alkoholio. (t. 2, b.l. 38)Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. C. konstatuojamas psichikos sutrikimas – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant medžiagas iš kanapių, priklausomybės sindromas. Jis galėjo suprasti/suvokti ir valdyti savo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu/momentu. Tikėtina, kad po nusikalstamos veikos padarymo susižalojo save dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo bruožų ir alkoholio bei narkotikų poveikio.

Ä®vertinus jo psichinę ir fizinę bÅ«kles, D. C. gali neatsiminti dalies (nukentėjusios ir savęs sužalojimo, grasinimo nukentėjusiajai priėmimo skyriuje) aplinkybių dėl sunkios girtumo bÅ«klės (2016-03-13 00.10 val. paimtame kraujyje rasta 2, 11 promilės etilo alkoholio). (t., 3 b.l. 33 - 38). Dėl D. C. veikos kvalifikavimo IÅ¡tyrus bylos duomenis nustatyta, kad kaltinamasis D. C., peiliu Å¡eÅ¡is kartus smogdamas nukentėjusiajai E. G. į įvairias kÅ«no vietas, dėl kairiojo nukentėjusios plaučio pažeidimo, padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Dėl peiliu suduotų smÅ«gių nukentėjusiajai taip pat buvo padaryti sužalojimai kairiame žaste, kairės mentės, kairio peties sÄ nario, kairio skruosto srityse. Taigi tarp D. C. veiksmų ir kilusių padarinių – E. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo – bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys byloje nustatytas.          Nors D. C. negalėjo paaiÅ¡kinti savo veiksmų priežasties teigdamas, kad nepamena  momento, kaip buvo sužalota nukentėjusioji, o vėliau ir jis pats, tuo pačiu kaltinamasis teigė, kad nužudyti artimo žmogaus jis nenorėjo.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jo veiksmai, kuomet jis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojo įrankį – peilį, kuriuo nukentėjusiajai smogė net Å¡eÅ¡is kartus, tame tarpe į pavojingÄ Å¾mogaus gyvybei kÅ«no sritį – krÅ«tinės kairiÄ jÄ pusę, į arti Å¡irdies esantį kÅ«no plotÄ , neabejotinai rodo jo veiksmų nuoseklumÄ , atlikto kryptingo ir sÄ moningo smÅ«gio peiliu pavojingumo suvokimÄ ir jo norÄ taip veikti. Tai, kad kaltinamasis siekė ne sužaloti, o nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , rodo ne tik peiliu suduotų smÅ«gių skaičius, o ir kaltinamojo veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo.

Liudytojai S. M., G. T. ir A. Å . patvirtino, kad kaltinamasis ligoninės priėmimo skyriuje grasino nukentėjusiajai, kad vis tiek su ja susidorosiÄ s pasakydamas, kad nukentėjusioji negyvens, kad jis jÄ vis tiek papjaus. Å is grasinimo turinys patvirtina ne tik tai, kad D. C. siekė nužudyti nukentėjusiÄ jÄ E. G., bet ir tai, kad kaltinamasis prisimena, jog bÅ«tent peiliu sužalojo nukentėjusiÄ jÄ . Taip pat jis teigė, kad neprisimena, kaip susižalojo pats. Tačiau liudytoja R. P. taip pat patvirtino, kad D.

C. suteikiant jam pirmÄ jÄ pagalbÄ reagavo į jos klausimus riÅ¡liai pasisakydamas vardÄ ir pripažindamas, kad susižalojo pats. Å ios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti liudytojų parodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. C. sÄ moningai nutyli jam nepalankias Å¡io įvykio detales siekdamas suÅ¡velninti savo atsakomybės laipsnį. Ir, nors Teismo psichiatrijos iÅ¡vadoje teigiama, kad įvertinus D. C. psichinę ir fizinę bÅ«kles, jis gali neatsiminti dalies aplinkybių dėl sunkios girtumo bÅ«klės (kraujuje rasta 2, 11 prom. etilo alkoholio), teisėjų kolegija vertindama aukščiau paminėtus duomenis bei tai, kad D.

C. buvo nustatytas ne sunkus (nuo 2, 5 promilės), o vidutinis (2, 11 promilės) girtumo laipsnis, nesiremia Å¡ia Teismo psichiatrijos tikimybine iÅ¡vada dėl galimybės kaltinamajam pilnai prisiminti įvykio detales. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatyta, kad D. C. pasikėsino padaryti tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ , t.y., pasikėsino nužudyti E. G. veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam sutrukdė nukentėjusiÄ jÄ Ä—mę ginti K.

N., R. S. ir P. J., kurie, iÅ¡girdę tuo metu koridoriuje buvusios nukentėjusios pagalbos Å¡auksmÄ , iÅ¡bėgę į koridorių susigrÅ«mė su D. C., laikė jam rankas, taip atimdami jam galimybę atlikti daugiau kokių nors veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kuri, padedama R. S., sugrįžo atgal į butÄ . Todėl, Å¡iuo nagrinėjamu atveju, iÅ¡vada, kad D. C. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių yra visiÅ¡kai pagrįsta.              BK 129 str. 2 d. 8 p. numato atsakomybę tam, kas nužudė kitÄ Å¾mogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad chuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad nusikalstamus veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis.

Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kos paskatos neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012).            Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis D. C., kuriam buvo nustatytas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas (t. 3, b.l. 38), dar prieÅ¡ atvykdamas į nukentėjusios namus, kuriuose buvo Å¡venčiamas gimtadienis, nukentėjusiÄ jÄ Ä¯tarė neiÅ¡tikimybe.

Atvykęs į nukentėjusios namus kaltinamasis jos klausė, kodėl gimtadienio vakarėlyje tiek daug vaikinų. Tai patvirtino liudytojas R. A. ir kiti vakarėlyje dalyvavę asmenys, kurie, be kita ko patvirtino, kad kaltinamasis įėjęs į butÄ rodė akivaizdų nepasitenkinimÄ bei nepagarbÄ kitiems. Dėl Å¡ių priežasčių kaltinamasis iÅ¡ buto buvo iÅ¡praÅ¡ytas, tačiau norėjo grįžti tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų ne su jį iÅ¡ buto iÅ¡praÅ¡iusiu asmeniu, o iÅ¡siaiÅ¡kinti asmeninius santykius su nukentėjusiÄ ja, kuri teigė, kad kaltinamasis iÅ¡ ties buvo pavydus ir įtarė jÄ neiÅ¡tikimybe.

Kaltinamasis taip pat teigė, kad kol jis buvo (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji pradėjo kitaip bendrauti, todėl atsirado mintys apie neiÅ¡tikimybę. Taip pat matyti, kad 2016 m. kovo 14 d. konsultuojamas psichiatro jis paaiÅ¡kino, kad draugė jį iÅ¡davė, todėl jÄ subadė peiliu (t. 3, b.l. 36). Taigi Å¡ie visi bylos duomenys teisėjų kolegijai suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad D. C. elgesį įtakojo ne chuliganiÅ¡kos, o asmeninės paskatos, sÄ lygojamos jam nustatyto psichikos sutrikimo ir iÅ¡ to kilusio nepagrįsto ir liguisto pavydo bei nepasitenkinimo nukentėjusiÄ ja.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, D. C. veikoje nėra BK 129 str. 2 d. 8 p. numatyto bÅ«tinojo sudėties požymio motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų, todėl D. C. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.            Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kuriais jis pasikėsino į nukentėjusios gyvybę, buvo pažeista ir vieÅ¡oji tvarka. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jo veiksmais buvo nutraukta gimtadienio Å¡ventė, iÅ¡gÄ sdinti ir sužaloti Å¡ventės dalyviai, kviečiamos specialios tarnybos, sutrikdytas nukentėjusios kaimyno poilsis.

Todėl Å¡i kaltinamojo D. C. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Nors kaltinamajame akte nenurodyta, tačiau kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kolegija laiko jo prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailestį bei tai, kad savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes. Nors kaip matyti Å¡iuo nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. C. teigė neprisimenÄ s visų įvykio detalių, tačiau akivaizdu, kad jis savo veiksmus vertino neigiamai, proceso metu iÅ¡ esmės kaltės neneigė, davė pakankamai iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus bei atlygino nukentėjusiajai jos patirtÄ tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ .

Tokie kaltinamojo veiksmai pilnai patvirtina esant BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p. nurodytoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms. Kaltinamojo D. C. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). Bausmės skyrimas Skirdama bausmę už padarytÄ nusikaltimÄ kaltinamajam D. C. teisėjų kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, BK 57 str. nurodytoms bausmės skyrimo už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ nuostatomis ir BK 41 str. 2 d.

įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Nustatydama skiriamos bausmės dydį kaltinamajam, kolegija atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, įvertina kaltinamojo asmenybę. Vertindama kaltinamojo asmenybės pavojingumÄ nulemiančius požymius, apibÅ«dinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po to, kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis 2015 m. kovo 25 d. buvo teistas areÅ¡to bausme už nusikaltimÄ nuosavybei (t. 2, b.l. 86), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 89 - 91), nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. mokosi Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre (t. 3, b.l. 7), nors iki nusikalstamos veikos padarymo nesimokė ir nedirbo, be to, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nustatytas psichikos sutrikimas – emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant medžiagas iÅ¡ kanapių, priklausomybės sindromas (t. 3, b.l. 38).

Kitų, kaltinamÄ jį charakterizuojančių duomenų, byloje nėra, todėl vertindama gautus duomenis teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis charakterizuojamas tik patenkinamai. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytų aplinkybių, darančių įtakÄ kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui buvimÄ , į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas vertinant aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo Å¡eÅ¡iais smÅ«giais peiliu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir į aukščiau aptartas priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta, minėtus kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kartu atsižvelgusi ir į BK 129 str. 1 d. sankcijos griežtumÄ (laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų), kolegija sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas kaltinamajam už pasikėsinimÄ padaryti labai sunkų nusikaltimÄ paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimÄ Å¡ios bausmės minimaliam dydžiui.

Remdamasi tais pačiais padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančiais bylos duomenimis, kaltinamajam skiriama BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tas, artimas vidurkiui. Paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos apėmimo bÅ«du. Laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam kolegija skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.). Dėl civilinių ieÅ¡kinių Kadangi kaltinamasis D. C. pilnai atlygino nukentėjusiajai E. G. padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , Å¡ioje dalyje procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniam ieÅ¡kiniui kaltinamasis neprieÅ¡tarauja, civilinis ieÅ¡kinys dėl nukentėjusioms suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas už 1339, 31 Eur pagrįstas dokumentas, todėl pilnai tenkinamas. Dėl proceso iÅ¡laidų ir kitų klausimų Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ (t. 3, b.l. 39), patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai E. G. bei praÅ¡o valstybei iÅ¡ kaltinamojo D.

C. priteisti 242, 25 Eur. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kaltininko turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, atlygino nukentėjusiajai padarytÄ tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iÅ¡ kaltinamojo D. C. priteisti ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas pagal teismui pateiktÄ pažymÄ .         Daiktai – peilis, vokas su D.

C. DNR lyginamuoju pavyzdžiu, 1 vnt. vokas su 7 vnt. daktiloplokÅ¡telėmis, 9 vnt. vokai su nuoplovomis, 1 vnt. vokas su avalynės pėdsako fragmentu, E. G. ir K. N. drabužiai, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikintini kaip menkaverčiai.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-308 straipsniais, teisėjų kolegija, n u s p r e n d ž i a: D. C. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. ir jam paskirti:pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. laisvės atėmimÄ septyniems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;pagal BK 284 str. 1 d. areÅ¡tÄ keturiasdeÅ¡imt parų.           Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., D.

C. paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ septyniems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , D. C. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2016 m. kovo 14 d. 00.15 val. iki 2016 m. balandžio 13 d.KardomÄ sias priemones - namų areÅ¡tÄ ir 2000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) dydžio užstatÄ , iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, užstatÄ grÄ Å¾inti K.

C.. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo D. C. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.Tenkinti visiÅ¡kai civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ D. C. priteisti 1339, 31 (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis eurus 31 cnt) Panevėžio teritorinei ligonių kasai už nukentėjusioms suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.            Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, vokÄ su D. C. DNR lyginamuoju pavyzdžiu, 1 vnt. vokÄ su 7 vnt. daktiloplokÅ¡telėmis, 9 vnt. vokų su nuoplovomis, 1 vnt. vokÄ su avalynės pėdsako fragmentu, E. G. ir K.

N. drabužius, perduotus saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugyklÄ (kvitų Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti kaip menkaverčius.           IÅ¡ieÅ¡koti valstybei iÅ¡ nuteistojo D. C. 242, 25 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 25 cn.t) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusios atstovas, paslaugoms apmokėti.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjai              Sigitas Bagdonavičius              Algirdas Gaputis                           Donatas Jatužis            Â