c38bb238-c0b8-423f-892c-7249e8dcecf7 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-5037-187/2018 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01221-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.4.5.1 TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 14 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja Stefanija Sakalauskienė, sekretoriaujant Mortai Kungienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. L., jos atstovei advokatei I. B.-G, suinteresuotam asmeniui R. G., jos atstovui advokatui A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

L. pareiÅ¡kimÄ dėl iÅ¡laikymo reikalingumo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. G.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jai motinos B. S. G. mirties dienÄ (duomenys neskelbtini). buvo reikalingas iÅ¡laikymas. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodė, kad jos mama mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens R. G. mama B. S. G., po mirties testamentu visÄ turtÄ , esantį(duomenys neskelbtini), paliko dukrai R.

G.. PareiÅ¡kėja motinos mirties dienÄ buvo nedarbinga, dėl savo ligos ir sveikatos bÅ«klės yra praradusi galimybę įsidarbinti ir kitais bÅ«dais gauti pajamų, todėl jai reikalingas iÅ¡laikymas. PareiÅ¡kėja kreipėsi į TelÅ¡ių rajono 2-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo į privalomÄ palikimo dalį, tačiau notarė informavo, kad pareiÅ¡kėja negali pretenduoti į privalomÄ palikimo dalį, nes nėra nustatytas faktas, kad jai buvo reikalingas iÅ¡laikymas. PareiÅ¡kėja mano, jog ji yra subjektas, turintis teisę pretenduoti į privalomÄ jÄ palikimo dalį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.20 straipsnio l dalį, nes palikėjos mirties dienÄ jai buvo reikalingas iÅ¡laikymas.

Palikimo atsiradimo metu pareiÅ¡kėja nuosavybės teise disponavo tik vieno kambario butu, kito nekilnojamojo turto neturėjo. Jos netekto nedarbingumo pensija per 2015 m. – 2016 m. sudarė po 88 Eur, nuo 2017 m. po 189 Eur ir po 214 Eur. Bandydama iÅ¡gyventi bandė dirbti Vokietijoje, rinkti obuolius, kas neigiamai paveikė jos sveikatÄ . Ji pasinaudojo teise į socialinę paramÄ , nes jai mokama netekto darbingumo pensija. Jai 2006 m. diagnozuotas hepatitas C, teko gydytis ligoninėse, vartoti chemoterapinius vaistus.

Medicininiuose dokumentuose nuo 2016 m. diagnozuojama iÅ¡eminė Å¡irdies liga, lėtinis hepatitas iÅ¡Å¡aukiantis skausmus Å¡irdies plote, paÅ«mėjusius skausmus stuburo srityje ir kt. DidžiÄ jÄ dalį jos iÅ¡laidų sudaro iÅ¡laidos medikamentų pirkimui. PareiÅ¡kėjai nuo 2010 m. nustatytas didelis nedarbingumas – 50 procentų, o nuo 2017 m. – 60 procentų. Visos paminėtos aplinkybės įrodo sumažėjusias pareiÅ¡kėjos galimybes įsidarbinti, taip pat galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos mamos mirties dienÄ , ji neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms reikmėms ir objektyvios galimybės jų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį, todėl bÅ«tina konstatuoti iÅ¡laikymo reikalingumÄ ir teisės atsiradimÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimo dalį.

Teisme pareiÅ¡kėja ir jos atstovė palaikė pareiÅ¡kimÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Papildomai nurodė, jog mama jÄ rėmė nuolat pinigais ir maistu. Pinigais kiekvienÄ mėnesį gaudavo mažiausiai po 50 Eur, o maisto pirkti beveik nereikėjo. KiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį mama važiuodavo į turgų, kur prekiavo kiauÅ¡iniais, viÅ¡tomis ir mama jai visada parÅ«pindavo maisto. Paskutinį kartÄ iÅ¡ mamos paramÄ gavo 2018 m. pavasarį. Mama jai liepdavo ateiti, kai nebÅ«davo sesers.

Kokia mamos buvo pensija ji nežino, bet mama augino kiaulę, viÅ¡tas, daržoves. Ji pati dėl sveikatos bÅ«klės gauti didesnes pajamas neturi galimybės, 2006 m. jai diagnozuotas hepatitas C, metus gydėsi chemoterapija, po to 2012 m. liga atsinaujino ir vėl metus gydėsi chemoterapija. Dėl taikyto gydymo suprastėjo sveikata, nustatytas Å¡irdies nepakankamumas, vožtuvo problemos, skydliaukė, nugaros skausmai. Pas gydytojus važinėja kartÄ per mėnesį. Jai nuolat trÅ«kdavo pinigų, todėl skolindavosi iÅ¡ sesers, mamos, susidarydavo skolos už komunalinius patarnavimus.

Važiavo kelis kartus dirbti į Å vedijÄ , užsidirbdavo po 2000-3000 Eur, tačiau grįžusi atiduodavo skolas ir vėl nebeturėdavo. Dėl sveikatos, čia vietoje, susirasti darbo nepavyksta. Sesuo pas tėvus atsikraustė gyventi po skyrybų, su ryÅ¡uliu. Ji prižiÅ«rėjo tėvÄ , bet ne už veltui, turėjo susitvarkiusi priežiÅ«rÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji pati gyvena vieno kambario bute, kuris jai atiteko po skyrybų, kito turto neturi. Butas neremontuotas nuo 1996 m. TurėtÄ Å¾emės sklypÄ padovanojo sÅ«nui už skolÄ , kuri susidarė, kai ji sirgo ir jis jai duodavo pinigų.

SÅ«nus gyvena Norvegijoje, žemę nuomoja. Jokio kito turto neturi. 60 000 rublių nebuvo gavusi iÅ¡ tėvų. Butas 2004 m. buvo areÅ¡tuotas už skolas. Kompensacijas už Å¡ildymÄ gauna. Kodėl mama užrašė visÄ turtÄ seseriai nežino, bet jai mama sakė, kad pinigai esantys banke turi bÅ«ti padalinti per pusę ir tai sesuo žino. Mamos nereikėjo slaugyti, ji paskutinę dienÄ dar buvo darže. Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė atmesti R.

L. pareiÅ¡kimÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėja apraÅ¡ydama aplinkybes jas iÅ¡kreipia ir didžiÄ jÄ dalį nuslepia sau naudinga linkme. PareiÅ¡kėja nurodė, kad palikimo atsiradimo metu ji nuosavybės teise turėjo tik vieno kambario butÄ , tačiau pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų apie galimai turimas ir kredito įstaigose laikomas santaupas, kurie reikÅ¡mingi sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡laikymo reikalingumo fakto jos mamos mirties dienÄ . Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad jos pajamos yra tik 214,61 Eur gaunama netekto darbingumo pensija, tačiau yra žinoma, kad pareiÅ¡kėja 10-11 metų nepertraukiamai vyksta uždarbiauti į užsienį. 2015 m. abi vyko kartu į VokietijÄ ir parsivežė po 2000 Eur.

Suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėjos nurodyti susirgimai atsirado dėl piknaudžiavimo alkoholiu. Taip pat pareiÅ¡kėja 2013 m. neatlygintinai sÅ«nui perleido turėtus tris žemės sklypus, kuriuos realizavus bÅ«tų gauta artima tenkinus pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjai teksiančio palikimo vertei ir vien tai sudarytų pagrindÄ atmesti pareiÅ¡kimÄ . Be to pareiÅ¡kėja praeityje, jos santuokos metu jau buvo gavusi iÅ¡ mamos jai skirto palikimo dalį – 60 000 rublių namo statybai, tačiau kaip matyti santuokos nutraukimo byloje pareiÅ¡kėja nesidomėjo ir neįgyvendino savo teisių, todėl mamos dovanotomis lėšomis pastatytas namas atiteko buvusiam sutuoktiniui.

Be to yra žinoma, kad pareiÅ¡kėja apie 1994 m. yra realizavusi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ už 7000 USD, kuriuos iÅ¡leido alkoholiui. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėja visiÅ¡kai neprisidėjo prie savo nusenusių tėvų slaugymo bei jų poreikių tenkinimo. Visas iÅ¡laidas asmeninėmis lėšomis dengė ir iki Å¡iol kapus prižiÅ«ri tik suinteresuotas asmuo R. G., kuri taip pat savo lėšomis atliko namo rekonstrukcijos darbus, kurių vertė 20 000 Eur ir į kurio dalį pareiÅ¡kimu pretenduoja pareiÅ¡kėja.

Teisme suinteresuotas asmuo ir jos atstovas prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad tėvai buvo seseriai davę 60 000 rublių ir tai buvo jos dalis. Butas, kurį sesuo turi, ne vyras paliko, o nupirko D. M., už sesers turėtÄ kontoros pajaus dalį. Nors pareiÅ¡kėja yra nurodžiusi, kad su mama buvo geri santykiai, bet bÅ«davo, kad pas mamÄ ateidavo tris kartus per metus. Jos santykiai su pareiÅ¡kėja pablogėjo 2016 m. po to, kai ji paprašė, kad pareiÅ¡kėja prižiÅ«rėtų mamÄ 6-7 savaites, kad galėtų iÅ¡vykti uždarbiauti į užsienį, bet pareiÅ¡kėja pasakiusi, kad tada viskÄ reikia dalinti per pusę.

Ir nuo 2016 m. pareiÅ¡kėja pinigus skolindavosi iÅ¡ mamos. Ir pinigus skolindavosi pavasarį, kai važiuodavo į Å vedijÄ cigaretėms ir degtinei, o grįžusi iÅ¡ užsienio skolÄ atiduodavo. Duodavo pinigų tik kai nuvažiuodavo aplankyti į ligoninę, kad nevežti maisto. PareiÅ¡kėja meluoja, kad mama slėpė, jog jai duoda maisto, nes jai mama liepdavo nuvežti R. bulvių, kopÅ«stų. O į turgų mama jau 10 metų nėjo. Kivirčai su pareiÅ¡kėja kildavo dėl to, jog atėjusi mamos praÅ¡ydavo nupirkti jai 2 kambarių butÄ , tai mama visada atsakydavo „kiek kartų užpakalį tėvui valei“.

Tėvelis sirgo tris metus ir kiek praÅ¡ydavo padėti, nors atvažiuoti sriubos iÅ¡virti, tai pareiÅ¡kėja atsakydavo „tavo yra, tu ir kniskis“. Mama buvo pareiÅ¡kėjai pasakiusi, kad ji savo dalį jau gavo. Mamos pensija buvo 243 Eur ir 50 Eur už pagalbÄ , pinigus atneÅ¡davo jai į namus. Ji (R. G.) su mama bendrai vedė Å«kį, prisidėdavo ir mokesčiams, ir vaistams nupirkti. O pinigai banke yra iÅ¡ projekto, nes buvo paruoÅ¡tas projektas, jai perleido žemę, o tėvai gavo iÅ¡mokas. Liudytoja I.

K. paliudijo, kad ji yra Å¡alių pusbrolio žmona, mirusioji G. – uoÅ¡vienės brolio žmona. Su ja artimai bendravo paskutinius 7 metus. Nuvažiuodavo savaitgaliais, kartais vidurį savaitės ir R. L. niekada nėra sutikusi, tik vienÄ kartÄ per Naujus metus prie vaiÅ¡ių stalo. Kapinės jos yra (duomenys neskelbtini), bet R. L. niekada nesutiko. Mirusioji ne kartÄ yra sakiusi, kad R. L. jau jos dalį 60 000 rublių yra atidavę, ir viskas paliks R. G.. Kai R. G. buvo iÅ¡važiavusi skinti obuolių į VokietijÄ , ji (I.

K.) prižiÅ«rėjo G., taip pat ir kapus. Velionė yra sakiusi, kad R. skina braÅ¡kes, o kad R. reikia remti, pinigų duoti, nėra sakiusi, tik gal produktais padėjo, bet ne todėl, kad reikėjo pagalbos. Mirusioji yra minėjusi, kad abu vaikai, bet skirtingi, viena ir prie tėvelio slaugymo padėjo, ir prie Å«kio. Taip pat yra minėjusi, kad R. turėjo bėdų su alkoholiu ir kad sesuo padėjo. Liudytojas A. R. paliudijo, kad R. ir R. yra jo pusseserės. Abi pažįsta beveik visÄ gyvenimÄ . Su G. susitikdavo, ypač paskutiniu metu.

Šį pavasarį buvo iÅ¡sirutuliojusi kalba, kad R. G. iÅ¡ savo lėšų namÄ tvarko, stogÄ , ar nebus problemų. Ir G. pasakė, kad viskas yra sutvarkyta - yra paraÅ¡ytas testamentas. Nuvažiavus pas R. paklausus kur R., sakydavo, kad iÅ¡vykus darbuotis. Dėl sveikatos, sakydavo, kad R. blogos sveikatos, bet darbuotis vykdavo. Kada konkrečiai vyko darbuotis, negali pasakyti. Kad tėvai duotų R. L. 60 000 litų nematė, bet mirusioji G. sakė, kad davė ir kad tai jos dalis ir tai visas kaimas žinojo.

O mama, tai kaip visur kaime įdeda ir daržovių, ir viÅ¡tÄ . Buvo gandai, kad R.vartojo alkoholį, bet kartu negėrė ir nematė. Nežino iÅ¡ ko pragyvena R., bet nemano, kad mama iki mirties jÄ rėmė pinigais, maisto davė, bet jei nebÅ«tų davę, nemano, kad bÅ«tų neiÅ¡gyvenusi. R. turi sÅ«nų, kuris gyvena Norvegijoje ir mano, kad galėtų mamai padėti. Visi darbai ir namuose, ir kapinėse buvo padaromi R. G.. Mirusioji niekada nėra sakiusi, kad pinigus esančius banke turi seserys pasidalinti.

Mano, kad mama matė, kam reikia viskÄ palikti, ji buvo apsisprendusi ir tai buvo jos valia. Buvo pokalbis finalinis ir G. pasakė, kad jei kas atsitiktų R. sÅ«nui, ar R. ir jie atsidurtų prie Å¡iukÅ¡linės, R. turi priimti. PareiÅ¡kimas atmestinas. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos R. L. mama B. S. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja R. L. iÅ¡situokė (duomenys neskelbtini). R. L. 2010 m. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, o nuo 2017 m. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

Jai nustatyta korarinė Å¡irdies liga, Å¡irdies nepakankamumas ir kitos ligos. R. L. netekto nedarbingumo pensija per 2015 m. – 2016 m. sudarė po 88,57 Eur, nuo 2017 m. po 189,69 Eur, nuo 2018 m. po 214,61 Eur. R. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1 kambario butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja 2018 m. birželio 12 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į TelÅ¡ių rajono 2-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo į privalomÄ palikimo dalį. B. S. G. 2005 m. spalio 4 d. testamentu visÄ savo turtÄ paliko dukrai R.

G., pareiÅ¡kėjos seseriai. R. G. nuo 2001 m. sausio 9 d. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja R. L. 2013 m. liepos 16 d. padovanojo sÅ«nui M. L. tris žemės sklypus: 0,3500 ha ir 1,2700 ha, esančius (duomenys neskelbtini)., bei 0,7300 ha, esantį(duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja 2018 m. liepos 6 d. buvo iÅ¡vykusi į Å vedijÄ . 2011 m. R. L. dirbo ir gavo darbo užmokestį Å vedijoje. R. G. prižiÅ«ri G. (tėvų) Å¡eimos kapavietę, rÅ«pinosi tėvų laidotuvėmis bei apmokėjo laidojimo iÅ¡laidas.

IÅ¡ Luminor Bank AB banko iÅ¡rašų matyti, kad 2017-2018 m. pareiÅ¡kėjos gaunamos pajamos – nedarbingumo pensija. IÅ¡ 2010, 2011, 2013, 2015 m. metinių pajamų mokesčio deklaracijų matyti, kad pareiÅ¡kėja deklaravo su darbo santykiais susijusias pajamas. PareiÅ¡kėjos santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)., nutraukiant santuokÄ bendrai sugyvento turto padalinimo klausimas nespręstas. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, jei palikėjo mirties dienÄ jo vaikams reikalingas iÅ¡laikymas, jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ , jeigu testamentu neskirta daugiau.

Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimÄ . Vadovaudamasis Å¡iuo paveldėjimo teisės principu palikėjas gali savo nuožiÅ«ra priimti sprendimÄ dėl palikimÄ sudarančio turto, palikdamas jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstydamas dalimis, susiedamas paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu arba apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe iÅ¡raiÅ¡ka paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentÄ , gali bÅ«ti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valiÄ .

Å io principo veikimas gali bÅ«ti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo kriterijaus, yra pažymėjęs, jog įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomÄ jÄ palikimo dalį, amžiumi, sveikatos bÅ«kle, darbingumu ar pajamomis. Kadangi teisė į privalomÄ jÄ iÅ¡laikymo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu iÅ¡laikymu, tai viena Å¡i aplinkybė taip pat nėra reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl tokios teisės įgijimo.

Teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iÅ¡ iÅ¡vardytų aplinkybių, todėl net jų konstatavimas nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vados, kad tokiam asmeniui reikalingas iÅ¡laikymas. IÅ¡laikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikÅ¡mės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet bÅ«tina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais bÅ«dais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iÅ¡ kurių visumos galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad palikėjo mirties dienÄ asmuo neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį.

Taigi klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtÄ turtÄ ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ . Vertinant bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos bÅ«klė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ , kitokiÄ paramÄ . Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos bÅ«klės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramÄ (pavyzdžiui, valstybės paÅ¡alpÄ ), nepriklausomai nuo to, ar tokiÄ teisę jis įgyvendino.

Teismai, vertindami iÅ¡laikymo reikalingumÄ pareiÅ¡kėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramÄ , skolos grÄ Å¾inimÄ ir kitų turtinių teisių), neturėtų bÅ«ti vertinama kaip pagrindas iÅ¡laikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokiÄ teisę pareiÅ¡kėjas galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis.

Jei aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas gali patenkinti bÅ«tiniausias gyvenimo reikmes ir be iÅ¡laikymo, jo teikimo faktas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme iÅ¡laikymas pareiÅ¡kėjui reikalingas (LAT 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje M. D. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008). Pažymėtina, kad iÅ¡laikymo reikalingumas nustatomas taikant taip pat bendruosius teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). PareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jai motinos B.

S. G. mirties dienÄ 2018 m. gegužės 3 d. buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste yra svarbu nustatyti ar pareiÅ¡kėja objektyviai neturėjo galimybės save iÅ¡laikyti pati. PareiÅ¡kėja pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, jog palikimo atsiradimo metu buvo nedarbinga dėl ligos, jos darbingumas nuo 2017m. sudaro 40 proc., jos gaunamos pajamos buvo 214 Eur netekto darbingumo pensija, papildomų socialinių draudimo iÅ¡mokų negavo, duomenų ar turėjo piniginių indėlių kredito įstaigose nėra.

Jos teigimu, jai buvo reikalingas iÅ¡laikymas, nes gaunamų pajamų jai nepakanka, mama jai kiekvienÄ mėnesį duodavo mažiausiai po 50 Eur ir remdavo maistu. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja buvo remiama maisto produktais, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡i parama buvo ne todėl, kad pareiÅ¡kėja nepragyveno, o todėl kad namuose užauginti produktai buvo ekologiÅ¡kesnį ir sveikesni. Tai patvirtino ir suinteresuotas asmuo, ir apklausti liudytojai, kad produktus duodavo tik tuos, kas pačių užauginta, patvirtino ir pati pareiÅ¡kėja.

Be to pažymėtina, kad įstatymas įpėdinio pagal įstatymÄ teisę į privalomÄ jÄ testamentu paliekamo palikimo dalį nesieja su mirusiojo (testatoriaus) ar kito asmens teiktu įpėdiniui iÅ¡laikymu (parama), kitaip tariant, teisė į privalomÄ jÄ dalį nepriklauso nuo to, ar faktiÅ¡kai, tikrovėje palikėjas ar kitas asmuo (sesuo) teikė iÅ¡laikymÄ Ä¯pėdiniui, ar to nedarė (pvz. : 2016-06-23 Panevėžio apygardos teismo nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-301-212/2016 ir kt.).

Todėl kilusio ginčo iÅ¡sprendimÄ nelemia vien aplinkybė, kuria remiasi pareiÅ¡kėja, jog motina iki mirties dienos teikė jai materialinę paramÄ , kadangi turinčių tam galimybes tėvų gali bÅ«ti laisvanoriÅ¡kai materialiai remiami ir tokie pilnametystės sulaukę vaikai, kurie nėra bÅ«tini tokios paramos (iÅ¡laikymo). Ä®statymas neįpareigoja, tačiau ir nedraudžia remti savo vaikus iki pat gyvenimo pabaigos. Svarbu nustatyti, ar parama pareiÅ¡kėjai buvo teikiama kaip laisvanoriÅ¡ka, ar visgi tam buvo ir bÅ«tinybė – pareiÅ¡kėja buvo reikalinga motinos iÅ¡laikymo.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų įrodymų susijusių su pareiÅ¡kėjos sveikatos sutrikimais, darbingumo lygiu, amžiumi, iÅ¡ esmės neribojo pareiÅ¡kėjos įsidarbinimo bei ir kt. pajamų gavimo galimybių, tuo labiau nėra faktinio pagrindo iÅ¡vadai, jog galimybių pati save iÅ¡laikyti objektyviai pareiÅ¡kėja iÅ¡ viso neturėjo, pavyzdžiui dėl visiÅ¡ko nedarbingumo, neįgalumo. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nuo 2010 m. važiuoja uždarbiauti į Å vedijÄ , taip pat kartu su R.

G. buvo uždarbiauti Vokietijoje, tai patvirtina ir pati pareiÅ¡kėja, kas patvirtina, jog pareiÅ¡kėja visgi turėjo realias objektyvias galimybes dirbti, gauti pajamas ir pati save iÅ¡laikyti. Be to iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėja turėjo ne tik papildomas, bet ir nuolatines pajamas – ji gauna darbingumo netekimo pensijÄ , be to kaip nurodė pati pareiÅ¡kėja, ji gauna kompensacijas. Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad gaunamų pajamų nepakanka, tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių, pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidas nėra, nepateikti įrodymai, apie mokamus mokesčius, kad reikalingos kokios tai iÅ¡skirtinės procedÅ«ros, vartoja brangius nekompensuojamus vaistus ir pan.

IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėja turi sveikatos problemų, ji nurodė, kad sveikata pablogėjo, bet kaip jau nustatyta ji ir 2017 m. ir 2018 m. buvo iÅ¡vykusi uždarbiauti. Be to ji vyksta pas sÅ«nų į NorvegijÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos padėtis nėra visiÅ¡kai kritiÅ¡ka ir jai bÅ«tų reikalingas iÅ¡laikymas. Nors pareiÅ¡kėjos teigimu jai mama kiekvienÄ mėnesį duodavo ne mažiau 50 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

B. S. G. pajamos buvo 243 Eur pensija ir 50 Eur pagalba. R. G. teigimu mama prisidėjo ir prie mokesčių, duodavo pinigų vaistams nupirkti ir kt., todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai papildomai užsidirbant užsienyje, kÄ patvirtina pateiktos deklaracijos, jos pajamos buvo didesnės, nei pačios mirusiosios, tai yra pareiÅ¡kėjos mamos. Kitokių įrodymų nėra. Suinteresuotas asmuo R. G. nurodė, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ pradžių iÅ¡ jos, o nuo 2016 m. iÅ¡ mamos pinigus skolindavosi, o sugrįžusi iÅ¡ užsienio skolÄ atiduodavo.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir pati pareiÅ¡kėja R. L.. Ä®vertinus tai, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai pinigus mama skolino, nes jei bÅ«tų remiama, kaip teigė pareiÅ¡kėja, tai mama, matydama, kad jai reikalinga parama ir remdama kiekvienÄ mėnesį pinigais, nebÅ«tų praÅ¡iusi atiduoti skolÄ . Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog R. L. nuosavybės teise turi vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. Kad pareiÅ¡kėjai buvo reikalingas iÅ¡laikymas paneigia ir tai, kad suinteresuotas asmuo nurodė, kad sesuo mamos praÅ¡ydavo nupirkti jai dviejų kambarių butÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja buvo pajėgi iÅ¡laikyti didesnį bÅ«stÄ , mokant didesnius mokesčius.

Akivaizdu, jog žmogui, kuris nėra pajėgus iÅ¡gyventi iÅ¡ gaunamų pajamų, didesnio bÅ«sto įsigyti nepageidauja ir neplanuoja. Sprendžiant iÅ¡laikymo reikalingumo klausimÄ , bÅ«tina įvertinti ar iÅ¡laikymo reikalingumÄ Ä¯rodinėjantis asmuo ne pats kaltais veiksmais sukÅ«rė savo sunkiÄ materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iÅ¡Å¡vaistęs turėtÄ turtÄ ir pan.). Suinteresuotas asmuo R. G. nurodė, kad pareiÅ¡kėjai tėvai buvo davę 60 000 rublių namo statybai, kaip jos palikimo dalį.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir apklausti liudytojai. Nors pareiÅ¡kėja ir neigia, jog tėvai jai davė 60 000 rublių, tačiau teismas sutinka su suinteresuotu asmeniu, jog pareiÅ¡kėja aplaidžiai pasielgė neįgyvendindama savo turtinių teisių ir nutraukiant santuokÄ nepasidalinant santuokos metu įgyto turto, kÄ patvirtina ir pateiktas Plungės rajono apylinkės teismo 1993 m. lapkričio 4 d. sprendimas. Be to pareiÅ¡kėja 2013 m. padovanojo savo sÅ«nui M. L. tris žemės sklypus, esančius(duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja nurodė, kad sklypai buvo atiduoti už skolÄ sÅ«nui, kuri susidarė jai gulint ligoninėje, tačiau įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes pateikta nėra. Kaip nurodė pati pareiÅ¡kėja sÅ«nus dirba ir gyvena Norvegijoje ir nors, pareiÅ¡kėjos teigimu, jis turi įsipareigojimų bankui, jo materialinė padėtis sunki, tačiau iÅ¡ pateiktų pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, jog jis turi galimybę paremti mamÄ , t. y. 2018 m. gegužės 21-29 d. pravedė į mamos sÄ skaitÄ per du kartus 1000 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „B. g.“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Dėl visų aukščiau iÅ¡sakytų argumentų, teismas mano, jog nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiÅ¡kėjos R. L. pareiÅ¡kimÄ ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jai motinos B.

S. G. mirties dienÄ , tai yra (duomenys neskelbtini)., buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmetamas. Atmetus pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistinos Å¡ioje byloje suinteresuoto asmens R.

G. patirtos 600 Eur už advokato pagalbÄ byloje (atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:  pareiÅ¡kimÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ .

Teisėja Stefanija Sakalauskienė