Legislator Case Law & Legislation
c38a5f27-7eea-441c-9310-bbcf679182bc AI generated

Appeal dismissed; lower court correctly applied provisional measures due to objective risk of asset dissipation.

Case Number c38a5f27-7eea-441c-9310-bbcf679182bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the defendants' appeal, upholding the first-instance ruling to freeze assets pending the main action. The plaintiff sought provisional measures to secure a claim for invalidating debt settlement agreements, arguing the defendants might hide assets. The court found no violation of principles as the seizure was limited to the claim amount and defendants offered no proof of disproportionate harm or inability to secure damages.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 145 para. 2; Art. 146; Art. 148: Provisional measures may be granted based on objective risk of non-enforcement; applicants must prove specific damages or provide security to offset potential losses.

Keywords

AI generated
provisional measures asset seizure objective risk actio Pauliana bankruptcy proceedings security for costs civil procedure code

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 145 para. 2
Civil Procedure Code Art. 146
Civil Procedure Code Art. 148

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-1384/2013 Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 9 d. Vilnius  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Å ernas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų D. S. ir E. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dargis“ praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3651-577/2013, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dargis“ ieÅ¡kinį atsakovams E. V. ir D.

S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Dargis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams E. V. ir D. S. , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo E. V. 2010 m. birželio 29 d. sudarytÄ skolų suderinimo aktÄ bei tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo D. S. 2011 m. lapkričio 18 d. sudarytÄ skolų suderinimo aktÄ nuo jų sudarymo dienos, taikant restitucijÄ ir priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo E. V. 40 000 Lt, o iÅ¡ atsakovo D.

S. - 172 640 Lt. IeÅ¡kiniui užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti 40 000 Lt sumai atsakovui E. V. priklausantį turtÄ , įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas šį atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, bei areÅ¡tuoti 172 640 Lt sumai atsakovui D. S. priklausantį turtÄ , įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas šį atsakovÄ ar trečiuosius asmenis.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai, o įvertinus bendrÄ ieÅ¡kinio sumÄ (212 640 Lt), yra pagrindas manyti, jog atsakovai gali bandyti savo turtÄ paslėpti, dėl ko galimai palankus ieÅ¡kovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Be to, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , preziumuojama, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .  II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi ieÅ¡kovo BUAB „Dargis“ praÅ¡ymÄ patenkino ir jo reikalavimų užtikrinimui nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nevirÅ¡ijant 40 000 Lt sumos areÅ¡tuoti atsakovui E. V. nuosavybės teise priklausantį turtÄ , įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, bei nevirÅ¡ijant 172 640 Lt sumos areÅ¡tuoti atsakovui D.

S. nuosavybės teise priklausantį turtÄ , įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Teismas sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turi galimybę turtÄ perleisti tretiesiems asmenims, be to, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus negalėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.

Kadangi ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, anot teismo, bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tam, kad bÅ«tų apsaugoti ieÅ¡kovo kreditorių interesai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovai D. S. ir E. V. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. IeÅ¡kovas nepateikė teismui faktų ar įrodymų, patvirtinančių prielaidÄ , kad yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps negalimas, taip pat kad atsakovai bandys paslėpti turimÄ turtÄ . Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo, apsiribodamas tik tikimybe, kad atsakovai perleis savo turtÄ tretiesiems asmenims.

2. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones vertinamas ne ieÅ¡kinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieÅ¡kovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo yra neparemtas CPK ar kitų teisės aktų normomis. Kita vertus, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

3. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo pažeistas proporcingumo principas. VieÅ¡asis interesas nėra absoliutus. Jis turi bÅ«ti suderintas tiek su kitais vieÅ¡aisiais interesais, tiek su privačiais interesais. Todėl taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tina užtikrinti tokį teisinį režimÄ , kuris garantuotų ne tik ieÅ¡kovo, bet ir atsakovų teises ir teisėtus interesus.

4. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo pažeistas ekonomiškumo principas, nes atsakovai nebeturi galimybės disponuoti ir savo gyvenamuoju būstu.

5. Dėl turto areÅ¡to atsakovai patirs žymių nuostolių. Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atsakovams pareikalavus atlyginti jų patirtus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jie neįgytų pirmumo teisės prieÅ¡ kitus bankrutuojančio ieÅ¡kovo kreditorius, todėl jų nuostolių atlyginimas nebÅ«tų užtikrintas. Tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas proceso Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principas, nes atsakovai neturi galimybės savo interesus apginti per nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutÄ .

6. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo ir laikinųjų apsaugos priemonių maksimalumo draudimo pradinio teisminio proceso etapo metu principų. IeÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį bei areÅ¡tas pritaikytas tai pačiai bendrai 212 640 Lt sumai, todėl teismo nutartimi pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo pažeistas Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyra bei ieÅ¡kovui nepagrįstai suteiktas perdėtas pranaÅ¡umas. Be to, teismas nutartį priėmė, remdamasis tik prielaidomis.

7. Teismas pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Pagal teismų praktikÄ , teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali bÅ«ti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrÄ bei iÅ¡vengiant interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. IeÅ¡kovas BUAB „Dargis“ praÅ¡o atsakovų atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , pagrįstai nurodė, jog nėra akivaizdžių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nebus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas. Atsakovų argumentai, susiję su ieÅ¡kinio pagrįstumu, negali bÅ«ti vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus, todėl jų pagrindu negalima panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį.

2. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

3. Nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, jog jie dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs žymių nuostolių, nes atsakovai nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Vien deklaratyvūs atsakovų teiginiai apie galimus nuostolius, nepateikiant tokios grėsmės tikimybę patvirtinančių įrodymų, negali būti laikomi pakankamu pagrindu byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti.

4. Atsakovai nepagrįstai teigia, jog ieškovas, būdamas bankrutuojanti įmonė, šiuo metu negali užtikrinti galimų nuostolių atlyginimo. Atsakovai nepasinaudojo įstatyme numatyta teise kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas konstatuoja: Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis paliktina nepakeista. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Å ios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų D. S. ir E. V. turto areÅ¡tÄ .

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nenustatęs akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus negalėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiu, jog taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieÅ¡kinio pagrįstumas, o grėsmė, jog ateityje galimai ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas gali likti neįvykdytas.

Tačiau Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ anksto iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės. Teismas, kaip tai ir įpareigoja civilinio proceso įstatymas, tik preliminariai (lot. „prima facie“) įvertino ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieÅ¡kinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės ir teismas netiria bei nevertina ieÅ¡kinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kÄ iÅ¡ esmės ir pripažįsta patys atsakovai savo atskirajame skunde.

Nagrinėjamu atveju vertinamas tik tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas. Todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su ieÅ¡kinio pagrįstumu, pradinėje bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ ) taip pat negali bÅ«ti vertinami. Pažymėtina, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones reikÅ¡minga yra tik tai, ar ieÅ¡kinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai. Nesant aplinkybių, iÅ¡ kurių jau Å¡ioje stadijoje bÅ«tų akivaizdžiai matyti, kad ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013). IÅ¡ Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ , detaliai iÅ¡dėstė aplinkybes ir teisinę bazę, kuriais jis grindžia savo pareikÅ¡tus reikalavimus (suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ ) bei pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali bÅ«ti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje.

Todėl, teismo vertinimu, Å¡ioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimus), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas tikėtinai nepagrindė savo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes ieÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinybės jas taikyti ir jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė argumentų, jog jie bandys perduoti savo turtÄ tretiesiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobÅ«džio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007;

Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006). Prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Todėl didelė ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areÅ¡tÄ , kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, nustatyti, ar Å¡i suma yra didelė konkrečiam atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-663/2009;

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28/2010). Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo iÅ¡ atsakovo E. V. priteisti 40 000 Lt, o iÅ¡ atsakovo D. S. – 172 640 Lt. Todėl svarbu nustatyti, ar tokio dydžio reikalavimai atsakovams laikytini dideliais, vertinant atsakovų turtinę padėtį. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y., kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.).

Taigi, įrodinėjimo pareigÄ civiliniame procese turi proceso Å¡alys, o ne teismas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovų turtinės padėties įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui. Nors pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ sprendė, nepranešęs atsakovams, civilinio proceso teisės normos numato galimybę apskųsti teismo nutartis, kuriomis nutarta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, apeliacine tvarka.

Tokiu atveju atsakovai, gindami savo interesus ir siekdami įrodyti, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu reikalavimu praÅ¡oma priteisti pinigų suma jiems nėra didelė ir nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu gali pateikti teismui jų gerÄ turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo, atsakovai ne tik nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų gerÄ turtinę padėtį, bet apskritai neįrodinėjo, jog jiems nebÅ«tų sudėtinga įvykdyti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus materialinius teisinius reikalavimus visa apimtimi, jei jie bÅ«tų visiÅ¡kai patenkinti galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Atsakovams neįrodžius, jog jų finansinė (turtinė) padėtis yra pakankamai gera, kad bÅ«tų įvykdytas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas atsakovų atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Tokiu atveju pirmenybė negali bÅ«ti teikiama atsakovų, o ne bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugai, nes yra reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus galimai ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , bus pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų teiginiu, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo, teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principų.        EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 3 straipsnio 7 dalis,                  145 straipsnio 2 dalis).

Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos taip, kad nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau negu bÅ«tina tikslui pasiekti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam Å¡ios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia Å¡io asmens subjektinių teisių pažeidimo, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė, jog jie bus finansiÅ¡kai pajėgÅ«s įvykdyti galimai ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , ir yra iÅ¡kilusi bÅ«tinybė užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ .

Be to, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė pirmiau areÅ¡tuoti atsakovų kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ar turtines teises, o tik nesant minėto turto ar jo esant nepakankamai, pinigines lėšas, o turto areÅ¡to apimtis nevirÅ¡ija pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumos dydžio (CPK 145 str. 2 d.), nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeisti apeliantų iÅ¡vardinti principai. Apeliantai nepateikė įrodymų, jog buvo areÅ¡tuotas jų gyvenamasis bÅ«stas, tačiau, jei tai pasitvirtintų, atsakovai, manydami, jog tokio turto areÅ¡tas pažeidžia jų teisėtus interesus, turi galimybę kreiptis į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str.).

Be to, kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais ribojimais, todėl vien tik faktas, jog atsakovai negali disponuoti gyvenamuoju bÅ«stu, nenustačius nepagrįstų kitų atsakovų teisių apribojimų, savaime negali bÅ«ti laikomas pagrindu panaikinti Å¡io turto areÅ¡tÄ . Kita vertus, kaip ir mini patys atsakovai savo atskirajame skunde, CPK yra numatytas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas (CPK 146 str.).

Apeliantai teigia, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie patiria didelius nuostolius, tačiau jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais Å¡ių savo argumentų negrindžia. Apeliantų nuomone, jie neturi galimybių savo interesus apginti Å¡io instituto pagalba, nes atmetus ieÅ¡kinį ir pareikalavus atlyginti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jų patirtus nuostolius, jie neįgytų pirmumo teisės prieÅ¡ kitus bankrutuojančio ieÅ¡kovo kreditorius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo gali reikalauti dar iki teismo sprendimo priėmimo, praÅ¡ydami teismo pareikalauti ieÅ¡kovo įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ pinigų sumÄ , užtikrinančiÄ ateityje galimai atsirasiančių jų nuostolių atlyginimÄ , arba pateikti banko garantijÄ .

Tokiu atveju atsakovai turi pagrįsti, jog dėl pritaikyto turto areÅ¡to ateityje gali atsirasti tam tikro dydžio nuostoliai ir pateikti preliminarius tokių nuostolių paskaičiavimus. Taigi, atsakovai iÅ¡ anksto gali praÅ¡yti teismo užtikrinti jų turtinių interesų apsaugÄ , nelaukdami civilinės bylos baigties. Remdamasis Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , ir pagrįstai konstatavo esant pagrindui (objektyviai grėsmei) taikyti Å¡ias priemones.

Atsakovams nepaneigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                  Donatas Å ernas                   Â