Appeal dismissed; lower court correctly applied provisional measures due to objective risk of asset dissipation.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the defendants' appeal, upholding the first-instance ruling to freeze assets pending the main action. The plaintiff sought provisional measures to secure a claim for invalidating debt settlement agreements, arguing the defendants might hide assets. The court found no violation of principles as the seizure was limited to the claim amount and defendants offered no proof of disproportionate harm or inability to secure damages.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Art. 145 para. 2; Art. 146; Art. 148: Provisional measures may be granted based on objective risk of non-enforcement; applicants must prove specific damages or provide security to offset potential losses.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr CivilinÄ byla Nr. 2-1384/2013 Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužÄs 9 d. Vilnius  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Donatas Å ernas, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovų D. S. ir E. V. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovo bankrutuojanÄios uždarosios akcinÄs bendrovÄs âDargisâ praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinÄje byloje Nr. 2-3651-577/2013, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo bankrutuojanÄios uždarosios akcinÄs bendrovÄs âDargisâ ieÅ¡kinį atsakovams E. V. ir D.
S. dÄl sandorių pripažinimo negaliojanÄiais actio Pauliana pagrindu. IÅ¡nagrinÄjÄs atskirÄ jį skundÄ ,  n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas BUAB âDargisâ kreipÄsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams E. V. ir D. S. , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojanÄiais tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo E. V. 2010 m. birželio 29 d. sudarytÄ skolų suderinimo aktÄ bei tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo D. S. 2011 m. lapkriÄio 18 d. sudarytÄ skolų suderinimo aktÄ nuo jų sudarymo dienos, taikant restitucijÄ ir priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo E. V. 40 000 Lt, o iÅ¡ atsakovo D.
S. - 172 640 Lt. IeÅ¡kiniui užtikrinti ieÅ¡kovas praÅ¡Ä taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â areÅ¡tuoti 40 000 Lt sumai atsakovui E. V. priklausantį turtÄ , įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lÄÅ¡as, esanÄias pas šį atsakovÄ ar treÄiuosius asmenis, bei areÅ¡tuoti 172 640 Lt sumai atsakovui D. S. priklausantį turtÄ , įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lÄÅ¡as, esanÄias pas šį atsakovÄ ar treÄiuosius asmenis.
IeÅ¡kovo teigimu, atsakovai elgÄsi nesÄ Å¾iningai, o įvertinus bendrÄ ieÅ¡kinio sumÄ (212 640 Lt), yra pagrindas manyti, jog atsakovai gali bandyti savo turtÄ paslÄpti, dÄl ko galimai palankus ieÅ¡kovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Be to, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , preziumuojama, jog didelÄ ieÅ¡kinio suma gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .  II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi ieÅ¡kovo BUAB âDargisâ praÅ¡ymÄ patenkino ir jo reikalavimų užtikrinimui nutarÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â nevirÅ¡ijant 40 000 Lt sumos areÅ¡tuoti atsakovui E. V. nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ , įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lÄÅ¡as, esanÄias pas jį ar treÄiuosius asmenis, bei nevirÅ¡ijant 172 640 Lt sumos areÅ¡tuoti atsakovui D.
S. nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ , įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lÄÅ¡as, esanÄias pas jį ar treÄiuosius asmenis. Teismas sprendÄ, jog nesiÄmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turi galimybÄ turtÄ perleisti tretiesiems asmenims, be to, nagrinÄjamu atveju nÄra galimybÄs nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinÄjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus negalÄtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.
Kadangi ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonÄ, anot teismo, bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tam, kad bÅ«tų apsaugoti ieÅ¡kovo kreditorių interesai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovai D. S. ir E. V. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs â atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:
1. IeÅ¡kovas nepateikÄ teismui faktų ar įrodymų, patvirtinanÄių prielaidÄ , kad yra reali grÄsmÄ, jog nesiÄmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkÄs arba taps negalimas, taip pat kad atsakovai bandys paslÄpti turimÄ turtÄ . Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodÄ argumentų dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo, apsiribodamas tik tikimybe, kad atsakovai perleis savo turtÄ tretiesiems asmenims.
2. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones vertinamas ne ieÅ¡kinio pagrįstumas, o kitos aplinkybÄs, t. y. grÄsmÄ, jog ateityje galimas palankus ieÅ¡kovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. TodÄl pirmosios instancijos teismo argumentas dÄl ieÅ¡kinio pagrįstumo yra neparemtas CPK ar kitų teisÄs aktų normomis. Kita vertus, skirtingai nei nurodÄ pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
3. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonÄmis buvo pažeistas proporcingumo principas. VieÅ¡asis interesas nÄra absoliutus. Jis turi bÅ«ti suderintas tiek su kitais vieÅ¡aisiais interesais, tiek su privaÄiais interesais. TodÄl taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tina užtikrinti tokį teisinį režimÄ , kuris garantuotų ne tik ieÅ¡kovo, bet ir atsakovų teises ir teisÄtus interesus.
4. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonÄmis buvo pažeistas ekonomiÅ¡kumo principas, nes atsakovai nebeturi galimybÄs disponuoti ir savo gyvenamuoju bÅ«stu.
5. DÄl turto areÅ¡to atsakovai patirs žymių nuostolių. Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atsakovams pareikalavus atlyginti jų patirtus nuostolius dÄl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jie neįgytų pirmumo teisÄs prieÅ¡ kitus bankrutuojanÄio ieÅ¡kovo kreditorius, todÄl jų nuostolių atlyginimas nebÅ«tų užtikrintas. Tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas proceso Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principas, nes atsakovai neturi galimybÄs savo interesus apginti per nuostolių, galinÄių atsirasti dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutÄ .
6. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs neatitinka teisingumo ir laikinųjų apsaugos priemonių maksimalumo draudimo pradinio teisminio proceso etapo metu principų. IeÅ¡kovas yra pareiÅ¡kÄs ieÅ¡kinį bei areÅ¡tas pritaikytas tai paÄiai bendrai 212 640 Lt sumai, todÄl teismo nutartimi pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo pažeistas Å¡alių teisÄtų interesų pusiausvyra bei ieÅ¡kovui nepagrįstai suteiktas perdÄtas pranaÅ¡umas. Be to, teismas nutartį priÄmÄ, remdamasis tik prielaidomis.
7. Teismas pažeidÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Pagal teismų praktikÄ , teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybÄs taikomos poveikio priemonÄs turi bÅ«ti proporcingos (adekvaÄios) teisÄs pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisÄtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali bÅ«ti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrÄ bei iÅ¡vengiant interesus ir neigiant kito asmens teisÄtus interesus. IeÅ¡kovas BUAB âDargisâ praÅ¡o atsakovų atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas, preliminariai įvertinÄs pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , pagrįstai nurodÄ, jog nÄra akivaizdžių aplinkybių, leidžianÄių manyti, kad nebus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas. Atsakovų argumentai, susijÄ su ieÅ¡kinio pagrįstumu, negali bÅ«ti vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus, todÄl jų pagrindu negalima panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį.
2. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turÄti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grÄsmÄ teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkreÄioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grÄsmÄs atsiradimo tikimybÄ.
3. NÄra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, jog jie dÄl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs žymių nuostolių, nes atsakovai nepateikÄ Å¡iuos teiginius patvirtinanÄių įrodymų. Vien deklaratyvÅ«s atsakovų teiginiai apie galimus nuostolius, nepateikiant tokios grÄsmÄs tikimybÄ patvirtinanÄių įrodymų, negali bÅ«ti laikomi pakankamu pagrindu byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonÄms panaikinti.
4. Atsakovai nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas bankrutuojanti įmonÄ, Å¡iuo metu negali užtikrinti galimų nuostolių atlyginimo. Atsakovai nepasinaudojo įstatyme numatyta teise kreiptis dÄl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas konstatuoja: Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis paliktina nepakeista. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. Å ios taisyklÄs taikomos ir atskirųjų skundų nagrinÄjimui (CPK 338 str.). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â atsakovų D. S. ir E. V. turto areÅ¡tÄ .
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , teismas dalyvaujanÄių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikÄtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiÄmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todÄl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiÄmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2-1565/2010).
Pirmosios instancijos teismas nutarÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nenustatÄs akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinÄjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus negalÄtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiu, jog taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieÅ¡kinio pagrįstumas, o grÄsmÄ, jog ateityje galimai ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas gali likti neįvykdytas.
TaÄiau Å¡iuo atveju nÄra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ anksto iÅ¡sprendÄ tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmÄs. Teismas, kaip tai ir įpareigoja civilinio proceso įstatymas, tik preliminariai (lot. âprima facieâ) įvertino ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieÅ¡kinys (ginÄas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nÄra nagrinÄjamas iÅ¡ esmÄs ir teismas netiria bei nevertina ieÅ¡kinio teisinių argumentų ir juos patvirtinanÄių įrodymų pagrįstumo bei teisÄtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinÄjant ginÄÄ iÅ¡ esmÄs, o ne sprendžiant klausimÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kÄ iÅ¡ esmÄs ir pripažįsta patys atsakovai savo atskirajame skunde.
NagrinÄjamu atveju vertinamas tik tikÄtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas. TodÄl atskirajame skunde nurodyti argumentai, susijÄ su ieÅ¡kinio pagrįstumu, pradinÄje bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ ) taip pat negali bÅ«ti vertinami. PažymÄtina, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones reikÅ¡minga yra tik tai, ar ieÅ¡kinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikÄtinai. Nesant aplinkybių, iÅ¡ kurių jau Å¡ioje stadijoje bÅ«tų akivaizdžiai matyti, kad ieÅ¡kinys negalÄtų bÅ«ti tenkinamas, nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (žr.
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2-82/2013). IÅ¡ Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ , detaliai iÅ¡dÄstÄ aplinkybes ir teisinÄ bazÄ, kuriais jis grindžia savo pareikÅ¡tus reikalavimus (suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ ) bei pateikÄ reikalavimus tikÄtinai pagrindžianÄius įrodymus, kurių įrodomoji vertÄ, kaip jau minÄta, gali bÅ«ti nustatyta tik nagrinÄjant civilinÄ bylÄ iÅ¡ esmÄs, o ne pradinÄje civilinÄs bylos stadijoje.
TodÄl, teismo vertinimu, Å¡ioje civilinÄs bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimus), kai ginÄas dar nÄra nagrinÄjamas iÅ¡ esmÄs, nÄra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas tikÄtinai nepagrindÄ savo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes ieÅ¡kovas neįrodÄ bÅ«tinybÄs jas taikyti ir jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindÄ argumentų, jog jie bandys perduoti savo turtÄ tretiesiems asmenims.
ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turÄti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grÄsmÄ teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkreÄioje situacijoje tokia grÄsmÄ yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grÄsmÄs atsiradimo tikimybÄ. Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobÅ«džio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginÄas tarp Å¡alių kilo dÄl didelÄs pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkriÄio 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2-782/2007;
Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2-105/2006). Prezumpcija, jog didelÄ ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nÄra absoliuti. TodÄl didelÄ ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areÅ¡tÄ , kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonÄ. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkreÄias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, nustatyti, ar Å¡i suma yra didelÄ konkreÄiam atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2-663/2009;
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2-28/2010). Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo iÅ¡ atsakovo E. V. priteisti 40 000 Lt, o iÅ¡ atsakovo D. S. â 172 640 Lt. TodÄl svarbu nustatyti, ar tokio dydžio reikalavimai atsakovams laikytini dideliais, vertinant atsakovų turtinÄ padÄtį. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y., kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.).
Taigi, įrodinÄjimo pareigÄ civiliniame procese turi proceso Å¡alys, o ne teismas. Kita vertus, atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad atsakovų turtinÄs padÄties įrodinÄjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui. Nors pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ sprendÄ, nepraneÅ¡Äs atsakovams, civilinio proceso teisÄs normos numato galimybÄ apskųsti teismo nutartis, kuriomis nutarta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, apeliacine tvarka.
Tokiu atveju atsakovai, gindami savo interesus ir siekdami įrodyti, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu reikalavimu praÅ¡oma priteisti pinigų suma jiems nÄra didelÄ ir nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu gali pateikti teismui jų gerÄ turtinÄ padÄtį patvirtinanÄius įrodymus. TaÄiau, kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo, atsakovai ne tik nepateikÄ Ä¯rodymų, pagrindžianÄių jų gerÄ turtinÄ padÄtį, bet apskritai neįrodinÄjo, jog jiems nebÅ«tų sudÄtinga įvykdyti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus materialinius teisinius reikalavimus visa apimtimi, jei jie bÅ«tų visiÅ¡kai patenkinti galutiniu įsiteisÄjusiu teismo sprendimu.
Atsakovams neįrodžius, jog jų finansinÄ (turtinÄ) padÄtis yra pakankamai gera, kad bÅ«tų įvykdytas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, teisÄjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas atsakovų atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Tokiu atveju pirmenybÄ negali bÅ«ti teikiama atsakovų, o ne bankrutuojanÄios įmonÄs kreditorių interesų apsaugai, nes yra reali grÄsmÄ, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priÄmus galimai ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , bus pažeistas vieÅ¡asis interesas.
ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų teiginiu, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs neatitinka ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo, teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principų.        EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 3 straipsnio 7 dalis,                  145 straipsnio 2 dalis).
Taigi, laikinosios apsaugos priemonÄs turi bÅ«ti taikomos taip, kad nÄ vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau negu bÅ«tina tikslui pasiekti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijÄs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam Å¡ios priemonÄs taikomos, atžvilgiu, taÄiau tai savaime nereiÅ¡kia Å¡io asmens subjektinių teisių pažeidimo, tuo labiau, kad nagrinÄjamu atveju atsakovai neįrodÄ, jog jie bus finansiÅ¡kai pajÄgÅ«s įvykdyti galimai ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , ir yra iÅ¡kilusi bÅ«tinybÄ užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ .
Be to, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodÄ pirmiau areÅ¡tuoti atsakovų kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ar turtines teises, o tik nesant minÄto turto ar jo esant nepakankamai, pinigines lÄÅ¡as, o turto areÅ¡to apimtis nevirÅ¡ija pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumos dydžio (CPK 145 str. 2 d.), nÄra pagrindo sprÄsti, jog buvo pažeisti apeliantų iÅ¡vardinti principai. Apeliantai nepateikÄ Ä¯rodymų, jog buvo areÅ¡tuotas jų gyvenamasis bÅ«stas, taÄiau, jei tai pasitvirtintų, atsakovai, manydami, jog tokio turto areÅ¡tas pažeidžia jų teisÄtus interesus, turi galimybÄ kreiptis į teismÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str.).
Be to, kaip jau minÄta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijÄs su tam tikrais ribojimais, todÄl vien tik faktas, jog atsakovai negali disponuoti gyvenamuoju bÅ«stu, nenustaÄius nepagrįstų kitų atsakovų teisių apribojimų, savaime negali bÅ«ti laikomas pagrindu panaikinti Å¡io turto areÅ¡tÄ . Kita vertus, kaip ir mini patys atsakovai savo atskirajame skunde, CPK yra numatytas nuostolių, galimų dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas (CPK 146 str.).
Apeliantai teigia, jog dÄl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie patiria didelius nuostolius, taÄiau jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais Å¡ių savo argumentų negrindžia. Apeliantų nuomone, jie neturi galimybių savo interesus apginti Å¡io instituto pagalba, nes atmetus ieÅ¡kinį ir pareikalavus atlyginti dÄl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jų patirtus nuostolius, jie neįgytų pirmumo teisÄs prieÅ¡ kitus bankrutuojanÄio ieÅ¡kovo kreditorius. TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad atsakovai tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo gali reikalauti dar iki teismo sprendimo priÄmimo, praÅ¡ydami teismo pareikalauti ieÅ¡kovo įmokÄti į teismo depozitinÄ sÄ skaitÄ pinigų sumÄ , užtikrinanÄiÄ ateityje galimai atsirasianÄių jų nuostolių atlyginimÄ , arba pateikti banko garantijÄ .
Tokiu atveju atsakovai turi pagrįsti, jog dÄl pritaikyto turto areÅ¡to ateityje gali atsirasti tam tikro dydžio nuostoliai ir pateikti preliminarius tokių nuostolių paskaiÄiavimus. Taigi, atsakovai iÅ¡ anksto gali praÅ¡yti teismo užtikrinti jų turtinių interesų apsaugÄ , nelaukdami civilinÄs bylos baigties. Remdamasis Å¡ioje nutartyje iÅ¡dÄstytais argumentais, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino proceso teisÄs normas, reglamentuojanÄias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , ir pagrįstai konstatavo esant pagrindui (objektyviai grÄsmei) taikyti Å¡ias priemones.
Atsakovams nepaneigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybÄs, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistÄ . TeisÄjas                                                                                                                  Donatas Å ernas                   Â