2023-04-05 Nr. AB-7454-3-64-3-03020-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Monarchas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Monarchas“ patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-04-05 Nr. AB-7454-3-64-3-03020-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Monarchas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių skyrius) 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20124 (toliau – ir Nutarimas).
Full text
Administracinė byla Nr. A-508-629/2023
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03020-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 8.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Monarchas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Monarchas“ patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Monarchas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių skyrius) 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20124 (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Skundžiamu Nutarimu Bendrovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirta 300 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 22 dalį bei Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.
2.2. Bendrovė negalėjo pažeisti ir nepažeidė UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto. UPTĮ 62 straipsnyje įtvirtintos taip pat papildomos užsieniečių įsidarbinimo sąlygos, o atsakovas, taikydamas tik vieną straipsnio dalį izoliuotai nuo kitų įstatyme įtvirtintų normų, neteisingai ir formaliai ją traktavo bei taikė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą.
2.3. Prieš sudarant 2021 m. liepos 30 d. darbo sutartį suvirintojo pareigoms statybų sektoriuje su trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) pareiškėjas atliko visus būtinus veiksmus. Užsienietis su nacionaline viza, galiojančia nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. birželio 14 d. išduota tarpininkaujant UAB „Aksa“ (minėtas pilietis darbo santykius su UAB „Aksa“ baigė 2021 m. liepos 28 d.), Bendrovėje dirbti net nepradėjo (nuolat prašė nemokamų atostogų), todėl pareiškėjas, minėto asmens prašymu (kuris pats neapsisprendė nuo kada ketina pradėti dirbti), perkėlė jo įdarbinimą vėlesnei datai nuo 2021 m. spalio 2 d. (laikydamas tai klaida) ir pranešė apie vėlesnę įdarbinimo datą atitinkamoms institucijoms. Pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė, ne kartą skambino į įvairias institucijas ir konsultavosi su specialistais dėl susidariusios situacijos, stengėsi viską atlikti pagal teisės aktų reikalavimus.
2.4. Nors atsakovas teigė, kad pradėdamas dirbti pas kitą darbdavį, t. y. Bendrovę, Užsienietis, tarpininkaujant pareiškėjui, turėjo gauti leidimą dirbti, tačiau Užsieniečio specialybė (pareigybė) patenka į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A1-1131 „Dėl užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kvotos 2021 metams patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas), tiek Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu N r. V-430. Užsieniečio kvotos nebuvo pasibaigusios, jam nereikėjo laukti, kol Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išnagrinės jo leidimą gyventi ir priims teigiamą sprendimą ar bus priimtas sprendimas dėl jo darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nepagrįstai nubaustas pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
3. Atsakovas VDI Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1. Bendrovė, įdarbindama Užsienietį, nesilaikė UTPĮ 62 straipsnio 2² dalies nuostatų. Atsakovas nurodė, kad kol užsienietis negavo nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi tarpininkaujant konkrečiam darbdaviui, pas naują darbdavį jis negali būti įdarbintas. Todėl Užsienietis pas pareiškėją galėjo būti įdarbintas tik turėdamas Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Bendrovės kvietimu. Migracijos departamento pranešimo pagrindu VDI Šiaulių teritorinis skyrius atliko tyrimą ir nustatė, kad Užsienietis galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, o būtent UAB „Aksa“. Su šia įmone Užsieniečio darbo santykiai pasibaigė 2021 m. liepos 28 d. Iki įsidarbinimo pas kitą darbdavį, t. y. pareiškėją, Užsienietis iš Migracijos departamento turėjo gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjo kvietimu (t. y. tarpininkaujant Bendrovei). Tokio leidimo Užsienietis jo įdarbinimo pas pareiškėją metu (t. y. 2021 m. rugpjūčio 2 d.) neturėjo. Todėl buvo konstatuotas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas ir pareiškėjui taikyta nustatyta sankcija (bauda). Užsienietis Migracijos departamentui 2021 m. liepos 29 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Bendrovės kvietimu, atitinkamai pareiškėjas (darbdavys) 2021 m. liepos 29 d. Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą. Tačiau ši aplinkybė nekeičia situacijos dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos nesilaikymo, kadangi pareiškėjas Užsienietį įdarbino 2021 m. rugpjūčio 2 d., neturėdamas tam privalomo Migracijos departamento sprendimo.
4.2. Atsakovas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Užsieniečio specialybė (suvirintojas) yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams, patvirtintą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-430, sąrašą, jam netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti, tačiau už tai pareiškėjui nebuvo taikyta jokia sankcija.
4.3. Bendrovė klaidingai interpretavo UTPĮ 11 straipsnio, 62 straipsnio 1 ir 11 dalių normas, teigdama, kad užsienietis, kurio specialybė patenka į sąrašą, gali dirbti teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu neturėdamas Migracijos departamento leidimo laikinai gyventi darbo pas pareiškėją pagrindu. Atsakovas pabrėžė, kad užsieniečiai, nenurodyti į UTPĮ 11 straipsnio 2–5 dalyse, gali būti įdarbinti tik laikantis minėto įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. tik turėdami leidimą laikinai gyventi, išduotą darbdavio tarpininkavimo pagrindu. Užsienietis yra trečiosios šalies pilietis, nepatenkantis į UTPĮ 62 straipsnio 11 dalies bei 11 straipsnio 2–5 dalyse nustatytas išimtis, todėl negavęs Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjo kvietimu negalėjo būti įdarbintas pas pareiškėją.
4.4. Priešingai, nei teigė pareiškėjas, Užsienietis pas pareiškėją pradėjo dirbti 2021 m. rugpjūčio 2 d., kai pareiškėjas apie darbo sutarties sudarymą ir Užsieniečio priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. Užsieniečiui buvo pažymėtas nedraudiminis laikotarpis (nemokamos atostogos) (2021 m. spalio 8 d. duomenys). Užbaigus tyrimą, nustačius pažeidimą, surašius 2021 m. spalio 7 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA1072-0150 ir pranešus pareiškėjui, kad Bendrovei bus surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas, atsakovas gavo pareiškėjo pranešimą, kad Užsienietis buvo įdarbintas 2021 m. spalio 2 d., atitinkamai pakeisti VSDFV duomenys. Atsakovas pabrėžė, kad Užsieniečio įdarbinimo 2021 m. rugpjūčio 2 d. faktas (t. y. kad sudaryta darbo sutartis ir apie tai pranešta VSDFV), buvo nustatytas 2021 m. rugpjūčio mėn., šį faktą patvirtinančius dokumentus pareiškėjas geranoriškai bendradarbiaudamas pateikė atsakovui, šio fakto neginčijo. Sužinojusi, kad už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą bus taikomos sankcijos, Bendrovė atliko Užsieniečio įdarbinimo duomenų pakeitimus VSDFV.
4.5. Nustatyto pažeidimo sudėtis yra formali ir pažeidimo konstatavimui neturi reikšmės aplinkybė, ar darbuotojas faktiškai atlieka darbo funkcijas, kurioms yra priimtas. Pareiškėjo veiksmai atliekant Užsieniečio įdarbinimo duomenų keitimą po pažeidimo nustatymo, vertinti kaip siekis išvengti atsakomybės ir gresiančių sankcijų ir laikyti gynybine pozicija. Toks duomenų pakeitimas nepakeičia nustatyto fakto, kad Užsienietis buvo įdarbintas 2021 m. rugpjūčio 2 d., pažeidžiant užsieniečių įdarbinimo tvarkos reikalavimus. Pareiškėjo veiksmai atitinka Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto trečiosios šalies piliečio įdarbinimo tvarkos pažeidimo sudėtį, o paskirta bauda yra pagrįsta ir proporcinga (atitinka sankcijos vidurkį).
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad:
6.1. 2021 m. lapkričio 4 d. VDI vyriausiasis darbo inspektorius surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1072-0019. Protokole nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas darbdaviu, nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. leido suvirintoju įmonėje dirbti Užsieniečiui, kuris turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. birželio 14 d., išduotą tarpininkaujant UAB „Aksa“. Bendrovė, įdarbindama Užsienietį, pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 22 dalies nuostatas ir šiais veiksmais padarė Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte (įdarbino trečiosios šalies pilietį nesilaikydama UTPĮ 62 straipsnio 22 dalyje nustatytų sąlygų).
6.2. Skundžiamu Nutarimu atsakovas konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto, UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 62 straipsnio 22 dalies nuostatų reikalavimus, ir, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi, skyrė 300 Eur baudą. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Užimtumo įstatymo ir UTPĮ nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymėjo, kad kol užsienietis negavo nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi tarpininkaujant konkrečiam darbdaviui, pas kitą darbdavį jis negali būti įdarbintas. Šios nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, šio teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio.
8. Teismas nustatė, kad Bendrovė, būdama darbdaviu, 2021 m. rugpjūčio 2 d. suvirintoju įdarbino Užsienietį, kuris, pagal Migracijos departamento pateiktą informaciją, turėjo nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. birželio 14 d., išduotą tarpininkaujant UAB „Aksa“, su kuria darbo santykiai pasibaigė 2021 m. liepos 28 d., o ne tarpininkaujant Bendrovei. Byloje nėra duomenų, kad iki įsidarbinimo (iki 2021 m. rugpjūčio 2 d.) pas pareiškėją Užsienietis būtų turėjęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjo kvietimu (t. y. tarpininkaujant Bendrovei). Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą teismas sprendė, kad Nutarime pagrįstai ir teisėtai buvo konstatuotas Užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimas ir pareiškėjui paskirta bauda. Nors Užsienietis Migracijos departamentui 2021 m. liepos 29 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Bendrovės kvietimu, o pareiškėjas – Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą, tačiau ši aplinkybė, teismo manymu, teisiškai nėra reikšminga, kadangi pareiškėjas Užsienietį įdarbino 2021 m. rugpjūčio 2 d., neturėdamas tam privalomo aukščiau nurodyto Migracijos departamento sprendimo.
9. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 2 d. dirbti nepradėjo. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė apie darbo sutarties sudarymą ir Užsieniečio priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešė VSDFV, tą patvirtina minėtos institucijos sistemos 2021 m. rugpjūčio 19 d. duomenys, pareiškėjo atsakovui pateikti dokumentai (darbo sutartis, prašymai, įsakymai) ir pareiškėjo paaiškinimai atsakovo atliekamo tyrimo metu. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. Užsieniečiui buvo pažymėtas nedraudiminis laikotarpis (nemokamos atostogos). Užbaigus tyrimą, nustačius pažeidimą, surašius 2021 m. spalio 7 d. nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA1072-0150, atitinkamai vėliau buvo pakeisti VSDFV duomenys, kad Užsienietis buvo įdarbintas 2021 m. spalio 2 d. (dėl pastarųjų aplinkybių byloje ginčo tarp šalių nėra). Teismas pažymėjo, kad tai, jog vėliau buvo pakeisti VSDFV duomenys, nustatyto pažeidimo padarymo fakto nekeičia ir jo neeliminuoja.
10. Teismas pažymėjo, kad pagal UTPĮ 58 straipsnio 11 punktą užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio įstatymo 571 straipsnį. Byloje nebuvo ginčo, kad Užsieniečio specialybė (suvirintojas) yra įtraukta į Sąrašą, jam netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti, tačiau už tai pareiškėjui ir nebuvo taikyta sankcija.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Nutarimo turinį, konstatavo, kad atsakovas tinkamai taikė tiek Užimtumo įstatymo, tiek UTPĮ nuostatas ir pagrįstai pritaikė sankciją, kadangi Bendrovė, įdarbindama Užsienietį, kuris tuo metu pagal jam išduotą vizą bei leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje sąlygas turėjo teisę dirbti ne pas pareiškėją, bet pas kitą darbdavį, padarė pažeidimą. Nutarime aptartos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo nuspręsta skirti sankcijos vidurkį, nenustatyta lengvinančių ir suninkančių aplinkybių. Bauda skirta per Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje numatytą 2 metų baudos skyrimo terminą. Todėl teismas sprendė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti atsakovo Sprendimą.
13. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:
13.1. Teismo sprendimas yra prieštaringas, pareiškėjui neaišku, už ką jis buvo nubaustas. Nors teismas nurodė, kad atsakovas tinkamai taikė teisės aktus ir skyrė pareiškėjui baudą, kadangi Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tačiau vėliau teismas pripažino, kad Bendrovė pradėjo įdarbinimo procedūras Užsieniečiui, kurio specialybė yra įtraukta į Sąrašą ir jam netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti. Todėl pareiškėjas nesutinka su jam paskirta bauda.
13.2. Tiek Nutarimas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
14. Atsakovas VDI Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.
15. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:
15.1. Pareiškėjas nurodo, kad jokio pažeidimo nepadarė ir pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra nubaustas nepagrįstai, tačiau nepateikia šį teiginį pagrindžiančių argumentų ir įrodymų, nenurodo esminių faktų ir aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos atsakovui priimant Nutarimą ar teismui priimant sprendimą. Bendrovės subjektyvus aplinkybių vertinimas ir teisės normų turinio interpretavimas nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą bei VDI Šiaulių teritorinio skyriaus Nutarimą.
15.2. Užsienietis Bendrovėje galėjo būti įdarbintas tik turėdamas Migracijos departamento priimtą sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjo (Bendrovės) kvietimu. Užsienietis galėjo dirbti tik UAB „Aksa“, su šia įmone Užsieniečio darbo santykiai pasibaigė 2021 m. liepos 28 d. Iki įsidarbinimo pas kitą darbdavį, t. y. pareiškėją, Užsienietis iš Migracijos departamento turėjo gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjo kvietimu (t. y. tarpininkaujant Bendrovei). Tokio leidimo Užsienietis jo įdarbinimo pas pareiškėją metu (t. y. 2021 m. rugpjūčio 2 d.) neturėjo. Todėl buvo pagrįstai konstatuotas užsieniečių įdarbinimo tvarkos, numatytos UTPĮ 62 straipsnio 22 dalies pažeidimas ir pareiškėjui taikyta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija (bauda).
15.3. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja UTPĮ 11 straipsnio, 62 straipsnio 1 ir 11 dalių normas, teigdamas, kad užsienietis, kurio specialybė patenka į Sąrašą, gali dirbti teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu neturėdamas Migracijos departamento išduoto leidimo laikinai gyventi darbo pas pareiškėją pagrindu. Užsieniečiai, nenurodyti į UTPĮ 11 straipsnio 2–5 dalyse, gali būti įdarbinti tik laikantis minėto įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje nustatytos tvarkos – t. y. tik turėdami leidimą laikinai gyventi, išduotą darbdavio tarpininkavimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju Užsienietis yra trečiosios šalies pilietis, nepatenkantis į UTPĮ 62 straipsnio 11 dalies bei 11 straipsnio 2–5 dalyse nustatytas išimtis. Todėl, negavęs Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjo kvietimu, negalėjo būti įdarbintas pas pareiškėją.
15.4. Nors pareiškėjas tvirtina, kad nebesupranta, už ką baudžiamas, tačiau netinkamai interpretuoja sąvokas ir tapatina skirtingus leidimus, išduodamus skirtingais pagrindais skirtingų institucijų (t. y.: leidimas dirbti išduodamas Užimtumo tarnybos; leidimas laikinai gyventi, išduotas darbdavio tarpininkavimo pagrindu, išduodamas Migracijos departamento). Teismas sprendime nuosekliai ir aiškiai išdėstė, kada ir koks leidimas užsieniečiui įsidarbinti reikalingas, jokio prieštaringumo Sprendime pateiktose teismo išvadose nėra.
15.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo Bendrovei buvo paskirta 300 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, nustatęs ir tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos, todėl jis nesupranta už ką buvo nubaustas, nesutinka su baudos paskyrimu.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Bylą nagrinėjęs teismas įvertino esminius pareiškėjo teiktus argumentus. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
21. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu laikomas darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmas, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas UTPĮ (aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 23 d.) 62 straipsnio 22 dalyje nustatytų sąlygų.
22. Minėtoje UTPĮ 62 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 441 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
23. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, pagrįstai konstatavo, kad kol užsienietis negavo nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi tarpininkaujant konkrečiam darbdaviui, pas kitą darbdavį jis negali būti įdarbintas. Šią išvadą pagrindžia tiek anksčiau šioje nutartyje išdėstytas teisinis reguliavimas (nutarties 22 p.), tiek UTPĮ 44 straipsnio 7 dalies nuostata, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Taip pat UTPĮ 441 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį arba, netekęs darbo ir nepraėjus 3 mėnesiams, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Atitinkamai Migracijos departamentas patikrina pareiškėjo prašymą pakeisti darbdavį ir, jį įvertinęs, priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, neturi pagrindo su jomis nesutikti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuotas užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimas ir pareiškėjui taikyta bauda. Aplinkybė, kad Užsienietis Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d., patvirtinta byloje surinktais įrodymais – VSDFV informacinės sistemos duomenimis (b. l. 102–103, 105), iš kurių matyti, kad pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2021 m. liepos 28 d. buvo įdarbintas UAB „Aksa“, o nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. – Bendrovėje; pareiškėjo prašymu priimti į darbą Bendrovėje (b. l. 20); taip pat Bendrovės 2021 m. liepos 30 d. įsakymu dėl Užsieniečio priėmimo į darbą (b. l. 21) ir pateikta 2021 m. liepos 30 d. darbo sutartimi (b. l. 14–16). Tai, kad Užsieniečiui jau po įdarbinimo Bendrovėje buvo suteiktos atostogos, šios išvados nepaneigia. Byloje taip pat nenustatyta, kad Užsieniečiui, prieš įdarbinant jį Bendrovėje, buvo suteiktas atitinkamas Migracijos Departamento leidimas. Nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė įdarbino trečiosios šalies pilietį, nesilaikydama UTPĮ 62 straipsnio 22 dalyje nustatytų sąlygų.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad teismo argumentai yra prieštaringi, nes, nors teismas teigė, jog Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tačiau vėliau sprendė, kad, pagal UTPĮ 58 straipsnio 11 dalį, Užsieniečio specialybė yra įtraukta į Sąrašą, todėl jam netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal UTPĮ 58 straipsnio 11 punktą užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį. Byloje nustatyta, kad Užsieniečio specialybė yra įtraukta į Sąrašą, todėl jam netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti (išduodamas Tarnybos), tačiau ne leidimas laikinai gyventi (išduodamas Migracijos departamento) darbo pas pareiškėją pagrindu. Vadovaujantis UTPĮ 62 straipsnio 11 dalimi, šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Tačiau nagrinėjamu atveju Užsienietis yra trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) pilietis, nepatenkantis į UTPĮ 62 straipsnio 11 d. bei 11 straipsnio 2–5 dalyse nustatytas išimtis, todėl, negavęs Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo Bendrovės kvietimu, negalėjo būti įdarbintas pas pareiškėją. Be to, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui sankcija buvo pritaikyta už UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto, o ne už UTPĮ 58 straipsnio 11 punkto, pažeidimą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aptarti apeliacinio skundo argumentai atmestini konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra aiškios ir teisėtos.
27. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl teisėjų kolegija, pritardama teismo padarytoms išvadoms, jų nekartodama bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Monarchas“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ramūnas Gadliauskas
Milda Vainienė