c3895cc1-11d6-4e34-beb4-ecde34c8bd53 · Alytaus apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-139-780/2018Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00866-2017-42.2.1.4; 2.3.9.3.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.5. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 9 d.Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka,sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovei Rimai Å ukienei, suinteresuotam asmeniui K. M. ir jo atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, suinteresuotiems asmenims R.

M. ir S. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl teismo sprendimo, kuriuo K. M. buvo pripa­Å¾in­tas neveiksniu, peržiÅ«rėjimo pagal pareiÅ¡kėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus pareiÅ¡kimÄ , suinteresuoti asmenys K. M., R. M. ir S. K.. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas praÅ¡o peržiÅ«rėti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1678-90/2006, kuriuo K.

M. pripažintas neveiksniu, ir pripažinti jį neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, taip pat prašo atleisti R. M. nuo neveiksniu pripažinto K. M. globėjos pareigų ir paskirti neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto K. M. globėja S. K..Pareiškimo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Neveiksniu pripažinto K. M. sveikata nepagerėjo, jis yra neįgalus nuo vaikystės, jam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 20 procentų darbingumas, jis nesavarankiškas visose srityse.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad K. M. nekalba, skaityti ir raÅ¡yti nemoka, pats nepasigamina maisto, nesirÅ«pina savo higiena, nesuvokia pinigų prasmės ir jų nepažįsta, nesuvokia jokių finansinių įsipareigojimų esmės, nesuvokia savo sveikatos bÅ«klės, savarankiÅ¡kai lankytis gydymo įstaigose nesugeba, jam visur reikalinga artimųjų pagalba ir priežiÅ«ra. Globėja paskirta jo motina dėl sveikatos ir amžiaus negali tinkamai rÅ«pintis K. M., todėl pareiÅ¡kėjas praÅ¡o jÄ atleisti nuo globėjos pareigų ir paskirti K.

M. globėja jo seserį S. K., pas kuriÄ jis ir gyvena, nes ji geriausiai gali broliu pasirÅ«pinti. Suinteresuotas asmuo neveiksnaus K. M. globėja R. M. su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu sutinka. Ji patvirtino, kad jos sÅ«naus K. M. bÅ«klė po jo pripažinimo neveiksniu nepagerėjo ir niekas nepasikeitė. SÅ«nus pats savarankiÅ¡kai jokioje srityje negalėtų priimti sprendimų ir savimi pasirÅ«pinti. Jis pats nenusiprausia, nenusiskuta ir savo higiena nesirÅ«pina, pasigaminti valgio nemoka, pinigų nepažįsta ir juos plėšo, nieko apie juos nesuvokia, savo sveikatos bÅ«klės nesuvokia ir ja pasirÅ«pinti negali.

Ji viskÄ turi padaryti už sÅ«nų ir jį prižiÅ«rėti, rÅ«pintis jo sveikata, tačiau dėl amžiaus ir silpnėjančios sveiktos viena jau negali atlikti globėjos pareigų, todėl praÅ¡o atleisti jÄ nuo Å¡ių pareigų. PaaiÅ¡kino, kad sÅ«nus yra fiziÅ¡kai stiprus ir jai jau neužtenka jėgų juo rÅ«pintis, ypač kai jam paÅ«mėja psichikos sutrikimas, kai jis bėga iÅ¡ namų. Suinteresuotas asmuo S. K. su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu sutinka. Ji patvirtino, kad jos brolio K. M. bÅ«klė po jo pripažinimo neveiksniu nepagerėjo ir niekas nepasikeitė.

Brolis savarankiÅ¡kai jokioje srityje negalėtų savimi pasirÅ«pinti, nes jis pats nenusiprausia ir savo higiena nesirÅ«pina, pinigų nepažįsta, juos plėšo, turtinių santykių nesuvokia, juo reikia rÅ«pintis visose srityse. Jos motina R. M. dėl amžiaus ir silpnėjančios sveiktos jau negali atlikti globėjos pareigų, nes fiziÅ¡kai negali pasirÅ«pinti broliu, jo higiena, negali viena su juo iÅ¡eiti, nes dėl silpnėjančios sveikatos negalėtų juo pasirÅ«pinti. Ji sutinka bÅ«ti savo brolio globėja ir gali juo rÅ«pintis, nes brolis su motina pas jÄ dabar ir apsigyveno. Suinteresuoto asmens K.

M. atstovas advokatas Jonas Zenevičius sutinka su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu ir praÅ¡o pripažinti K. M. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jo atstovaujamasis savarankiÅ¡kai negali priimti jokių sprendimų nei vienoje srityje, kadangi yra neįgalus nuo vaikystės, jo sveikatos bÅ«klė negerėja. GlobėjÄ praÅ¡o atleisti nuo pareigų ir paskirti globėja K. M. seserį, nes jo motina dėl sveikatos ir senyvo amžiaus negali tinkamai pasirÅ«pinti K. M.. Suinteresuotas asmuo K.

M. teismo posėdyje dalyvavo, bet dėl sveikatos bÅ«klės nebuvo galimybės jo iÅ¡klausyti, nes jis visiÅ¡kai nekalba. Teismas K o n s t a t u o j a : Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1678-90/06, K. M. pripažintas neveiksniu (b. l. 56), o 2006 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3545-90/06 K. M. globėja paskirta R. M. (b. l. 57). Nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ K. M. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei bÅ«klei nustatyti ir iÅ¡ Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad jam konstatuotas labai sunkus protinis atsilikimas ir jis negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti (civilinės bylos Nr. 2-3545-90/06 b. l. 20).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo (Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi bÅ«ti peržiÅ«rėti per dvejus metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismÄ turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas.

Jei per vienerius metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos Å¡ioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiÅ«rėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismÄ turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ , įvertinus tai, kad globėja per vienerius metus nesikreipė į teismÄ dėl teismo sprendimo, kuriuo jos globotinis K.

M. buvo pripažintas neveiksniu, peržiÅ«rėjimo, pareiÅ¡kėjas pagrįstai kreipėsi į teismÄ , siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose K. M. yra neveiksnus.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos bÅ«klė ir dėl Å¡io sveikatos pagerėjimo jis gali visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ar juos valdyti, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimÄ panaikinti pirmiau priimtÄ savo sprendimÄ ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimÄ neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimÄ ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Teismas, nagrinėdamas Å¡iame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimÄ , kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad K. M. niekada nekalbėjo ir nekalba, buvo pripažintas nemokytinu ir nieko neiÅ¡moko, stalo įrankiais naudotis nemoka, neturi higieninių įgÅ«džių, jokiam kontaktui neprieinamas, į klausimus neatsako, nesiorientuoja aplinkoje, raÅ¡yti, skaityti nemoka, impulsyvus, plėšo rÅ«bus, paliepimų nesupranta, jam konstatuojamas labai sunkus protinis atsilikimas (civilinės bylos Nr. 2-3545-90/06 b. l. 20).

Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog K. M. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo. Jo globėja paskirta motina ir jo sesuo patvirtino, kad K. M. sveikatos būklė negerėja ir jis nieko apie save ir savo poreikius nesuvokia, visiškai negali savimi pats pasirūpinti. Byloje pateiktas 2017-09-28 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad K. M. neįgalus nuo vaikystės, jam nustatyta diagnozė – gilus sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F73.1), turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose tvarkytis negeba, apklausa teisme netikslinga (b. l. 62).

Nesant jokių duomenų apie neveiksniu pripažinto K. M. sveikatos bÅ«klės pagerėjimÄ teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės iÅ¡vada, pateikta Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1678-90/06 (CPK 469 straipsnio 1 dalis).IÅ¡ byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir darbingumo lygio pažymos taip pat matyti, kad K. M. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 20 procentų darbingumas (b. l . 54, 55).

Ä® bylÄ pateikta 2017-11-16 VÅ¡Ä® Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo iÅ¡vada Nr. VI-52 dėl K. M. gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad jis visose srityse negeba pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, nes jis nekalba, skaityti ir raÅ¡yti nemoka, pats nepasigamina maisto, nesirÅ«pina savo higiena, nesuvokia pinigų prasmės ir jų nepažįsta, nesuvokia jokių finansinių įsipareigojimų esmės, nesuvokia savo sveikatos bÅ«klės, savarankiÅ¡kai lankytis gydymo įstaigose nesugeba, jam visur reikalinga artimųjų pagalba ir priežiÅ«ra (b. l. 63-67).

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksniu pripažinto K. M. sveiktos bÅ«klė nepagerėjo, todėl pripažinti jį nei ribotai veiksniu, nei juo labiau visiÅ¡kai veiksniu turtinėse ir jam aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jo interesų, jis nesugebėtų gyventi savarankiÅ¡kai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinkÄ ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti pats sau. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimÄ priimamų sprendimų rizikÄ , ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, K.

M. dėl savo sveikatos bÅ«klės savo veiksmų reikÅ¡mės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiÅ¡kai, nes nesugebėdamas adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, jis gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdamas neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir į pasikeitusį teisinį reguliavimÄ , teismo sprendimas pripažinti K. M. neveiksniu keistinas ir jis pripažintinas neveiksniu tik atitinkamose srityse, nes visiÅ¡kas neveiksnumas pagal naujÄ teisinį reguliavimÄ negalimas.

Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi bÅ«ti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumÄ visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi bÅ«ti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir bÅ«ti iÅ¡rinktiems, t. y. asmenų veiksnumas Å¡iose srityse apskritai neturi bÅ«ti ribojamas.

Taip pat nurodoma, kad neturi bÅ«ti ribojama asmenų teisė į Å¡eimÄ , teisė sudaryti santuokÄ . Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip Å¡eimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali bÅ«ti pripažįstamas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiÅ¡kia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutÄ yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovÄ . Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos bÅ«klės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali bÅ«ti įgyvendintos per atstovÄ , ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuokÄ , rinkimų teisė), jos ir neturėtų bÅ«ti ribojamos.

Teismų praktikoje laikoma, kad kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, jog nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad K. M. psichikos sutrikimas egzistuoja nuo vaikystės, o jo sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jo darbingumas yra tik 20 procentų, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti jis iš esmės negali dėl konstatuoto nedarbingumo ir akivaizdaus psichikos sutrikimo pobūdžio, kuriam esant patys darbdaviai galėtų spręsti ar sudaryti su juo sutartį darbo santykių srityje, jeigu jis to norėtų.

Todėl pripažinti jį neveiksniu Å¡ioje srityje, kuri nėra aktuali ir kurioje jam nekyla jokių pavojų nepripažinus jo neveiksniu, nėra bÅ«tinybės. K. M. veiksnumo ribojimas Å¡eimos ir politinių santykių srityse prieÅ¡tarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali bÅ«ti įgyvendintos per atstovÄ â€“ globėjÄ . Todėl globa Å¡iose srityse neprasminga ir nereikalinga, nes negali padėti įgyvendinti jo teisių Å¡iose srityse.

Taip pat nėra prasmės riboti K. M. veiksnumÄ gebėjimo bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad Å¡ioje srityje K. M. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jo veiksnumas nebÅ«tų apribotas. Asmens tinkamumÄ eiti globėjo ar rÅ«pintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad K.

M. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze. Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse jis pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdamas jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių.

Dėl savo psichikos sutrikimo K. M. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Atitinkamai ir tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nesuvokia, kad jo priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jam pačiam.

Todėl kitose srityse K. M. pripažintinas neveiksniu. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiÅ«rint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, savaime turėtų bÅ«ti peržiÅ«rimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiÅ«rėjimÄ reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiÅ«rėjus teismo sprendimÄ savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rÅ«pyba. PeržiÅ«rėjus teismo sprendimÄ , kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naujÄ sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sÄ raÅ¡Ä , anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau iÅ¡lieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nuÅ¡alinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Tačiau nagrinėjamu atveju prašoma atleisti R. M. nuo neveiksniu pripažinto K. M. globėjos pareigų ir paskirti neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto K. M. globėja S. K., todėl šis klausimas spręstinas šiuo teismo sprendimu.Globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.246 straipsnio 2 dalis).

Kadangi globėjai R. M. yra jau 68 metai ir jos sveikata nuo 2006 metų susilpnėjo, dėl ko ji fiziškai neįstengia rūpintis savo neveiksniu sūnumi, teismas sprendžia, jog tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad globėja dėl svarbių priežasčių negali atlikti jai pavestos pareigos globoti neveiksnų sūnų. Todėl K. M. globėja R. M. atleistina nuo pareigos globoti savo sūnų.Neveiksniu tam tikrose srityse pripažįstamam K. M. skirtina kita globėja, nes jis negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir jo interesais turi pasirūpinti globėjas (CK 3.242, 3.277 straipsniai).

Suinteresuotas asmuo K. M. sesuo S. K. sutinka bÅ«ti globėja, ji nėra teista ar bausta administracine tvarka (b. l. 91, 94), pagal savo sveikatos bÅ«klę gali bÅ«ti globėja (b. l. 74, 75), todėl ji skirtina K. M. globėja. Teismo sprendimai ir nutartys dėl globos ar rÅ«pybos nustatymo, panaikinimo, globėjo ar rÅ«pintojo paskyrimo, atleidimo ar nuÅ¡alinimo nuo pareigų, vykdomi skubiai (CPK 496 straipsnis). Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1678-90/06, kuriuo K.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu, ir pripažinti K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., neveiksniu tik šiose srityse:- turtinių santykių srityse:

1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais;

2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;

3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

5) paveldėjimo teisiniai santykiai;

6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;- asmeninių neturtinių santykių srityse:

1) savitvarkos įgūdžių sritis;

2) sveikatos priežiÅ«ros sritis.                           Atleisti globėjÄ R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) globėjos pareigų ir paskirti K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) globėja S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav.              Sprendimo dalis dėl K. M. globėjos atleidimo nuo pareigų ir kitos globėjos paskyrimo vykdoma skubiai.                  Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėjas                                                                                          RamÅ«nas Å arka