c38930f1-d9e7-4d22-b702-3dcf2fb2da9e · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-1049/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01770-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 2.4.2.1; 2.4.6.6.1; 2.4.7 (N) (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, asmeniui, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, Ž.

D., jo gynėjui advokatui A. M., nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, Ž. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria pripažinta, kad Ž. D. bÅ«damas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, ir nutarta jam taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (Kauno miesto poliklinikos psichikos sveikatos centre).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Å¡aunamasis ginklas – Vokietijos pramoninės gamybos lygiavamzdis, 380 (9 mm) kalibro, ,,ME 38 Compact-G“ modelio revolveris Nr. 021141, saugomas Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje nutarčiai įsiteisėjus konfiskuotas ir perduotas Turto valdymo ir Å«kio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

Ž. D. pripažintas nepakaltinamu ir jam priverčiamosios medicinos priemonės taikytos už tai, kad jis neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ,,C“ kategorijos ginklu, o bÅ«tent: neturėdamas leidimo, numatyto 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad ,,savigynai B ir C kategorijų trumpuosius Å¡aunamuosius ginklus, jų Å¡ovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, iÅ¡laikę egzaminÄ ir gavę leidimÄ â€œ, laikė ,,C“ kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ Vokietijos pramoninės gamybos lygiavamzdį, 380 (9 mm) kalibro, ,,ME 38 Compact-G“ modelio revolverį Nr. 021141, skirtÄ Å¡audyti 380 ME GUM tipo, centrinio įskėlimo revolveriniais Å¡oviniais, pramoniniu bÅ«du užtaisytais guminėmis grankulkėmis, iki kol 2022 m. sausio 14 d. 18.11 val., jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), šį ginklÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Ž. D. veiksmai atitinka požymius baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai, nutartimi pripažino, kad Ž. D. įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarė bÅ«damas nepakaltinamas ir skiriant priverčiamÄ sias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , konstatavo, kad įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti įrodymai: liudytojų parodymai, teismo psichiatrės ekspertės paaiÅ¡kinimai, ekspertizės aktas bei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme numatyta tvarka.

Tačiau nustačius, kad dėl psichinės ligos Ž. D. inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, pripažino, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ Å½. D. padarė bÅ«damas nepakaltinamas ir taikė jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 3.

Apeliaciniame skunde asmuo, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – Ž. D., nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi, kuria pripažinta, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje jis padarė bÅ«damas nepakaltinamas ir jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.1. Skunde apeliantas nesutinka su apylinkės teismo argumentais ir teismo psichiatrės ekspertės Sandrinos Å akevičienės iÅ¡vadomis dėl bÅ«tinybės jam taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones.

PraÅ¡o atlikti pakartotinį sveikatos tyrimÄ , nes buvo remiamasi senomis specialistų iÅ¡vadomis. Dėl neaiÅ¡kių priežasčių apelianto dukra A. D. nusprendė, kad jam reikalingas gydymas ir dėl to kviečia jam medikus. Dėl tokių veiksmų buvo padaryta didelė žala jo gyvenimui, jis neteko nuolatinės gyvenamosios vietos, asmeninių daiktų. 1.2. Skunde teigiama, kad 2022 m. sausio 14 d. Ž. D. pasikvietė draugę į namus, jie pasivaiÅ¡ino, po kurio laiko ji pradėjo keistai elgtis, bėgti į laiptinę ir pradėjo triukÅ¡mauti.

Ž. D. bandė jÄ drausminti, bet tuomet draugė pradėjo aiÅ¡kinti, kad jis neva laiko jÄ prievarta. Nors ji pati kelis kartus buvo išėjusi, bet po kurio laiko ir vėl grįžo. Galiausiai apkaltino, kad apeliantas pasisavino jos daiktus ir pinigus. LeidimÄ ginklui Ž. D. turėjo, bet buvo palikęs automobilyje, kuris per kratÄ buvo perduotas jo dukrai A. D., kartu su kitais jo asmeniniais daiktais. MinėtÄ automobilį dukra galiausiai pardavė.

4. Atsiliepimų į asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės, apeliacinį skundÄ nepateikta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje asmuo, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, Ž. D., jo gynėjas advokatas A. M. pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, teismo posėdyje pateikė nuotraukÄ su užfiksuotu leidimu laikyti ir neÅ¡iotis ginklus. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – Ž. D. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei praÅ¡o jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir ik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å ios nuostatos taikomos ir nagrinėjant apeliacinius skundus dėl nutarčių, kuriomis nutarta taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones (BPK 404 straipsnis).

7. Å ioje byloje apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties padavė asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, Ž. D., skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo paskirta priverčiamÄ ja medicinos priemone ir nurodydamas, kad jis yra sveikas ir jam medicininės poveikio priemonės nėra reikalingos.

8. BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverčiamÄ sias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Teismas gali taikyti vienÄ iÅ¡ įstatyme nustatytų priemonių:

1) ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis;

2) stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose;

3) stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose;

4) stacionarinį stebėjimÄ griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Pirmosios instancijos teismas nutarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padariusiam Ž. D. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nors apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė jam yra nereikalinga, nes jis yra sveikas, tačiau teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl be reikalo pritaikyto priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo instituto atmeta, kaip nepagrįstus.

9. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra iÅ¡gydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustÄ pavojingÄ veikÄ , jį prižiÅ«rint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustÄ veikÄ padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimÄ , turi nustatyti jų taikymo sÄ lygas:

1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ;

2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo;

3) veikÄ padaręs asmuo pagal veikos pobÅ«dį ir savo psichikos bÅ«senÄ yra pavojingas visuomenei. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kuriÄ nors iÅ¡ BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskrecijÄ spręsti klausimÄ dėl bÅ«tinybės asmeniui taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį. Tačiau BK 98 straipsnio 2-5 dalyse nustatyti pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelgti parinkdamas konkrečiÄ asmeniui taikytinÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, tai yra į psichikos sutrikimÄ ir jo sunkumÄ , padarytos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

10. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktas, taip pat tai, kad Å¡iÄ veikÄ padarė Ž. D., apeliaciniame skunde nėra ginčijami, tačiau Ž. D. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog leidimÄ ginklui įsigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo, tačiau jis buvo jo automobilyje.

11. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Å io nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti Å¡aunamieji ginklai, Å¡audmenys, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos. Å aunamasis ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iÅ¡ kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali bÅ«ti paleistos kulkos, sviediniai arba kenksmingos, dirginančios medžiagos mechaniÅ¡kai, termiÅ¡kai, chemiÅ¡kai ar kitaip taikiniui per atstumÄ paveikti, arba duotas garso ar Å¡viesos signalas.

Å audmuo – tai, kuo Å¡audoma iÅ¡ Å¡aunamųjų ginklų. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia keliais arba bent vienu iÅ¡ nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, neÅ¡iojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Dėl įrodymų vertinimo 12. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo nutarta atlikti byloje įrodymų tyrimÄ , bei apklausti asmenį, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, Ž.

D., kadangi jis pirmos instancijos teisme nebuvo apklaustas, taip pat kreiptis į Kauno apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ raÅ¡tu, kad suteiktų informacijÄ ar Ž. D. buvo iÅ¡duotas leidimas laikyti ginklus, kurio nuotraukÄ jis pateikė teismo posėdžio metu, jeigu taip, tai kokio pobÅ«džio tas leidimas, kokiems ginklams, ar jo vardu buvo registruota ginklų.

13. Asmuo, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, Ž. D. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ jo yra bandoma padaryti ligonį. 2022 m. sausio 14 d. 18.11 val., pareigÅ«nai jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rado Å¡aunamÄ jį ginklÄ . TÄ ginklÄ atvežė pažįstama D. K., kad paÅ¡audyti raketomis, kuriomis jis neÅ¡audė. Ginklas gulėjo nenaudojamas jame nebuvo jokių Å¡ovinių. Å is ginklas pas jį buvo apie savaitę laiko, žinojo, kad ginklas yra nelegalus.

Ankščiau turėjo ginklÄ , revolverį savigynai, kai dar leidimų nebuvo, vėliau jį pardavė. Turėjo leidimÄ ginklui, kuris buvo jo automobilyje. Psichiatrijos skyriuje su juo buvo vis penkių minučių trukmės pokalbis, kad surinkti duomenis. Jis visus savo veiksmus supranta, baudas moka. Vaistų nevartoja, nes nuo jų jam bÅ«na blogiau. Jam vaistai neiÅ¡raÅ¡yti. Kai skyriuje buvo paskutinį kartÄ , kalbėjo su vedėja, jokių vaistų medikai neiÅ¡rašė. Mano, kad jam tikrai gydymas nereikalingas.

Policija atvažiavo pas jį turbÅ«t dėl triukÅ¡mo, kurį sukėlė jo pažįstama moteris. VienÄ kartÄ buvo atvykę pareigÅ«nai, sakė, kad apeliantas turi ginklÄ , tačiau Ž. D. patikino nežinojęs kas tai per ginklas. Kai buvo Å¡turmas, pareigÅ«nų neįsileido, nes buvo daug grasinimų, neprisistatė, buvo užgesinama Å¡viesa, sukinėjama durų akutė, jis skambino į pagalbos centrÄ 112, su juo niekas nekalbėjo, padėjo ragelį.

14. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdyba 2023 m. sausio 27 d. raštu dėl Ž. D. nurodė, kad 2018 m. sausio 9 d. Ž. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. rugsėjo 10 d. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininko patvirtintu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)e panaikintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų kontrolės ir šaudmenų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Ž. D. vardu registruotų ginklų nebuvo ir nėra, kitų leidimų, išduotų Ž. D. vardu nebuvo ir nėra (2 t., b. l. 129).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Ž. D. nurodyta aplinkybė, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu 2022 m. sausio 14 d. 18.11 val., turėjo leidimÄ ginklui įsigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) buvo paneigta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos valdybos 2023 m. sausio 27 d. raÅ¡te nurodytomis aplinkybėmis (2 t., b. l. 129), kad 2019 m. rugsėjo 10 d. Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos virÅ¡ininko patvirtintu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) leidimas įsigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus iÅ¡duotas Ž.

D. buvo panaikintas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. lapkričio 18 d. nutartyje teisingai konstatuota, kad Ž. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, nes neturėdamas leidimo laikė ,,C“ kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ Vokietijos pramoninės gamybos lygiavamzdį, 380 (9 mm) kalibro, ,,ME 38 Compact-G“ modelio revolverį Nr. 021141, skirtÄ Å¡audyti 380 ME GUM tipo, centrinio įskėlimo revolveriniais Å¡oviniais, pramoniniu bÅ«du užtaisytais guminėmis grankulkėmis, iki kol 2022 m. sausio 14 d. 18.11 val. jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) šį ginklÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Byloje nėra jokių duomenų apie Ž. D. išduotus ir galiojančius leidimus ginklui. Priešingai, pažyma iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos tokius kaltinamojo argumentus paneigia (1 t., b. l. 51).

16. Nors Ž. D. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ jo buto adresu (duomenys neskelbtini), paimtas Å¡aunamasis ginklas jam nepriklauso, o jį atsinešė kartu buvusi moteris. Ginklas buvo skirtas raketoms Å¡audyti, tačiau liudytoja D. K. paneigė Å¡ias aplinkybes, be to, byloje nustatyta, kad pats Ž. D. savo socialinio tinklo paskyroje buvo patalpinęs vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ , kur jis užfiksuotas turtintis ginklÄ , policijos pareigÅ«nų į butÄ neįsileido, dėl ko buvo pasitelktos specialiosios pajėgos. Dėl sprendimo taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones 17. Ž. D. savo apeliaciniame skunde ginčija ir jam taikomo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo instituto reikalingumÄ , nurodydamas, kad jis yra sveikas, tačiau tokie argumentai neturi jokio realaus pagrindo.

18. Pažymėtina, kad bÅ«tina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sÄ lyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali bÅ«ti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumÄ ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali bÅ«ti skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustÄ veikÄ dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

19. Byloje nustatyta, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. birželio 9 d. – 2022 m. birželio 30 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šiuo metu Ž. D. negali duoti teisingų parodymų apie įvykį. Ž. D. nedavė objektyvių parodymų, jis negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose. Tiriamajam Ž. D. konstatuojamas (duomenys neskelbtini)). Ž.

D. diagnozuotas psichikos sutrikimas sÄ lygoja kliedėjiminę realybės įvykių interpretacijÄ . Ikiteisminio tyrimo metu tiriamo įvykio metu Ž. D. konstatuojamas (duomenys neskelbtini)). Nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamasis Ž. D. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Å iuo metu tiriamajam Ž. D. konstatuojamas (duomenys neskelbtini)). Å iuo metu tiriamasis Ž. D. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Tiriamajam Ž. D. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini)), kuris konstatuotas nuo 2019 metų, tai yra lėtinis psichikos sutrikimas (1 t., b. l. 188–193).

20. Ä®vertinęs Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. birželio 9 d. – 2022 m. birželio 30 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas iÅ¡vadas pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad dėl psichinės ligos Ž. D. inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ Å½.

D. padarė bÅ«damas nepakaltinamas, todėl jo veiksmuose nėra kaltės. Su Å¡ia teismo iÅ¡vada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nors apeliantas apeliaciniame skunde praÅ¡o atlikti naujÄ teismo psichiatrijos ekspertizę, argumentuodamas, jog 2022 m. birželio 9 d. – 2022 m. birželio 30 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2022 yra nurodyta pasenusi informacija ir jis yra sveikas, tačiau teisėjų kolegija su tokiu Ž. D. teiginiu neturi pagrindo sutikti, nes minėta teismo psichiatrijos ekspertizė buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu ir laikytina aktualia nagrinėjamai situacijai, byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti ekspertizę atlikusios ekspertės kvalifikacija bei suinteresuotumu bylos baigtimi ar pačios ekspertizės iÅ¡vadų teisingumu.

Be to, iÅ¡vadÄ pateikusi ekspertė buvo apklausta nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme ir jÄ patvirtino. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Ž. D. yra nepakaltinamas ir jis negali atsakyti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, todėl jo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos poveikio priemonės.

21. Ambulatorinį stebėjimÄ teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriÅ¡kai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos bÅ«klė pagerėja (BK 98 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju tokia priverčiamoji medicinos poveikio priemonė ir buvo paskirta Ž. D.. Pažymėtina, kad pirmas kriterijus, parenkant priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, yra psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl Å¡iuo atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų iÅ¡vados ir rekomendacijos.

22. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta teismo psichiatrė-ekspertė Sandrina Å akavičienė nurodė, kad ji įvertino visus medicininius dokumentus, baudžiamosios bylos medžiagÄ , Ž. D. psichinę bÅ«senÄ , ir nustatė, kad tai yra (duomenys neskelbtini). Ž. D. buvo daug kartų gydytas psichiatrijos stacionare, jo elgesys yra neadekvatus, jis nekritiÅ¡kas savo elgesiui, net negalėjo paaiÅ¡kinti, koks tai buvo ginklas. (duomenys neskelbtini) sunkiai pasiduoda gydymui, be to, jis nesilankė pas gydytojus, yra linkęs vartoti alkoholį, jo psichinė bÅ«klė gali koreguotis, bet gydymas yra reikalingas, todėl rekomenduojama taikyti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (2 t., b. l. 48).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės akto iÅ¡vados, ekspertės paaiÅ¡kinimai, medicininiuose dokumentuose bei ekspertizės akte užfiksuota informacija apie Ž. D. ligos eigÄ , gydymo istorijÄ , Ž. D. nekritiÅ¡kas požiÅ«ris į savo psichinės sveikatos bÅ«klę, reikalingumo gydytis neigimas, įvertinus padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobÅ«dį, sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡iuo atveju privaloma skirti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti ir įvertinti bei Å¡ioje nutartyje aptarti, su Ž. D. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobÅ«džiu, jo elgesiu visuomenėje susiję duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo parinkta priverčiamoji medicinos priemonė atitinka tiek Ž. D. diagnozuotÄ psichikos sutrikimÄ , jo sunkumÄ , tiek jo socialinį pavojingumÄ . Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo klausimÄ buvo nustatytos ir įvertintos visos BPK 395 straipsnyje nurodytos aplinkybės, parenkant priverčiamosios medicinos priemonės rūšį atsižvelgta į BK 98 straipsnio nuostatas, priverčiamoji medicinos priemonė Ž.

D. paskirta nepažeidžiant BPK 401 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Naujos esminės faktinės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ir kurios sudarytų pagrindÄ neskirti Ž. paskirtÄ priverčiamosios medicinos priemonę ar skirti kitÄ , apeliacinėje instancijoje nenustatytos.

24. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria Ž. D., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra teisėta ir pagrįsta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista, o Ž. D. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

25. Å iame kontekste papildomai pažymėtina, kad gydymo procese asmeniui taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gali bÅ«ti pakeista į savo pobÅ«džiu Å¡velnesnę. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Ä®statymas įpareigoja teismÄ ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Todėl, pagerėjus Ž. D. psichikos sveikatos bÅ«klei, jam gali bÅ«ti pakeistos priverčiamosios medicinos priemonės sÄ lygos arba Å¡ios priemonės taikymas panaikintas (BK 98 straipsnio 6 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ , kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme ginant Ž. D. yra 120,00 eurų, kurios turi bÅ«ti priteistos valstybei. 21.1.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio. 21.2.

Nors apeliacinį skundÄ surašė ir pateikė pats asmuo, kuriam nutarta taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – Ž. D., o jo skundas buvo atmestas, tačiau pažymėtina, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nustato bÅ«tinÄ jį gynėjo dalyvavimÄ apeliaciniame procese. Ž. D. kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, Å¡ioje byloje nėra nei įtariamasis, nei kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, nes jis, bÅ«damas nepakaltinamumo bÅ«senos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ .

Ž. D. nėra civiline tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. 21.3. Atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikÅ¡mės negalinčio suprasti ir jų valdyti pilnamečio fizinio asmens padarytÄ Å¾alÄ , kaip ir dėl tokio asmens veiksmų atsiradusių iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuota Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Ž. D. artimieji bÅ«tų pritarę jo iniciatyva teikiama apeliaciniam skundu, prieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta A.

D. nurodo praÅ¡anti jos tėvui Ž. D. taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamos medicinos priemonės nesuderinamas tiek su Å¡io teise į gynybÄ , tiek su kitomis BPK nuostatomis. Å ios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidos už Ž. D. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – Ž. D. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – Ž.

D., valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti. Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Indrė Averkienė Algirdas Jaliniauskas Audrius Meilutis