2023-08-16 Nr. BB-5368-1-04-7-00004-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistojo V. S. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2023-08-16 Nr. BB-5368-1-04-7-00004-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistasis V. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3737/2023
Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00004-2018-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugpjūčio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistojo V. S. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis V. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei vertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nevertino jų visumos principu, o atskiriems įrodymams suteikė nepagrįstai didesnį vertinimo prioritetą; apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išsamiai nurodytų liudytojų parodymų neatitikimų, neįvertino V. S. parodymų nuoseklumo, nepagrįstai suteikė prioritetą kitiems liudytojų parodymams, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys, išvadas grindė prielaidomis, taip padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų dėl įrodymų vertinimo pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Kasatoriaus teigimu, bylos duomenys nepatvirtina nė vieno V. S. inkriminuojamo kyšininkavimo objektyviojo požymio (reikalavo iš K. S. kyšio, susitarė jį priimti ir priėmė už teisėtą veikimą). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis prielaidomis, nusprendė, kad V. S. per kitus asmenis reikalavo kyšio, ir ne 2018 m. vasario 14 d., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bet šio mėn. pradžioje iki 2018 m. vasario 14 d., tai skirtingos aplinkybės nei tos, kurių padarymu jis buvo kaltinamas, bei prieštarauja bylos medžiagai, be to, teisiamajame posėdyje iš anksto ir suprantamai neinformavo nuteistojo, kad jis gali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo kaltinime išdėstytų aplinkybių (BPK 255 straipsnio 2 dalies pažeidimas). Teismas, vertindamas 2018 m. spalio 18 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotus 2018 m. vasario 14 d. vykusio gamybinio susirinkimo metu išsakytus pokalbius, liudytojų E. L. ir T. U. parodymus, padarė klaidingą išvadą, kad jie atitinka bylos duomenis, nes tokią išvadą paneigia kasatoriaus nurodomi rašytiniai bylos duomenys (vasario 14 d. pokalbio metu papildomai nupirkti darbai nebuvo pradėti atlikti, nebuvo įtraukti į darbų perdavimo–priėmimo aktus). Apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai įvertino V. S. duotus parodymus, nepalygino jų su byloje esančiais rašytiniais duomenimis, išskirtinai vadovavosi tik kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, liudytojų E. L., T. U., P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie iš esmės prieštarauja V. S. parodymams ir byloje esantiems duomenims bei jų parodymams teisme.
Be to, teismai, pripažindami V. S. kaltu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo, neatsižvelgė į tai, kad neva suklastota sutartis buvo sudaryta 2018 m. vasario 21 d., praėjus šešioms dienoms po 2018 m. vasario 14 d. pokalbio apie neva V. S. vengimą aktuoti papildomus darbus, kurie, pagal bylos duomenis, apskritai net nebuvo pradėti daryti. Kasatorius niekaip neklastojo 2018 m. vasario 21 d. sutarties, pasirašė tokią, kokią pateikė E. L., nes tiko suma ir manė, kad sudaro naujų paslaugų sutartį dėl darbų atlikimo Klaipėdoje.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).
Kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtų dėl nuteistojo V. S., paduotas antrą kartą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. liepos 31 d. nutartimi nuteistojo V. S. gynėjo kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų. Kaip matyti iš naujai paduoto kasacinio skundo turinio, ir šiame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 225 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies) taikymas argumentuojamas nesutikimu su teismų padarytomis išvadomis dėl bylos įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo, pateikiant subjektyvų jų vertinimą bei išvadas.
Kasatorius dėsto savo įvykio versiją (kad jam pasiūlė darbo Klaipėdoje ir dėl to jis sutiko sudaryti 2018 m. vasario 21 d. sutartį, kad jokiu būdu nesiekė šia sutartimi neva pridengti kyšio reikalavimą, susitarimą jį priimti ir priėmimą) ir teigia, kad teismai neatskleidė, kaip reiškėsi objektyvieji kyšininkavimo požymiai, o vertindami įrodymus nesilaikė BPK reikalavimų, todėl neteisingai nustatė tyčios turinį (neigia E. L. ir T. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaip nepatikimus), reiškia nuomonę, kad nepasitvirtinus kaltinamajame akte nurodytoms faktinėms aplinkybėms, jog jis pareikalavo iš K.
S. kyšio, teismas privalėjo jį išteisinti, o ne nuteisti už nusikalstamą veiką, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte ir kt. Tačiau tokie kasacinio skundo argumentai, kuriais reiškiamas nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kuriais būtų pagrindžiamos teismų galimai padarytos nurodomų BK straipsnių, pagal kuriuos kvalifikuoti nuteistojo veiksmai, taikymo klaidos ar esminiai BPK pažeidimai. Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti žemesnės instancijos teismų sprendimus galima ne dėl bet kokių, bet tik dėl esminių BPK pažeidimų. Esminiai pažeidimai yra tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė iš esmės skirtingas aplinkybes nei tos, kurios buvo nurodytos kaltinamajame akte ir nustatytos pirmosios instancijos teisme (kad V. S. reikalavo kyšio ne tiesiogiai iš K. S., bet per kitus nurodomus asmenis, be to, kyšio pareikalavo iki 2018 m. vasario 14 d., o ne nuo vasario 14 iki 21 d.); nuteistasis, apie tai teisiamajame posėdyje iš anksto ir suprantamai neinformuotas, buvo nepagrįstai nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo išdėstytų kaltinamajame akte, padarymo; taip padarytas esminis BPK 255 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Visų pirma, atrankos kolegija pažymi, kad kasatorius teikia šiuos argumentus, ignoruodamas apeliacinės instancijos teismo nutarties 107–111 punktuose šiuo klausimu nurodytas aplinkybes. Kita vertus, kasatoriaus skundo argumentai prieštarauja 2022 m. lapkričio 28 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turiniui (duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO), iš kurio seka, kad apie minėtų aplinkybių keitimo galimybę buvo pranešta teisminio proceso dalyviams, padaryta pertrauka siekiant užtikrinti nuteistųjų teisę į gynybą, o iš 2023 m. kovo 22 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyviai turėjo galimybę pasisakyti dėl minėtų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta ir į nuteistojo V. S. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu. Taigi kasacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo įžvelgti esminių BPK 255 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų buvimo; kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl ko reikėtų apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nenurodoma taip pat. Kasaciniame skunde nurodomas esą apeliacinės instancijos teismo padarytas BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimas nėra aktualus, nes nagrinėjamu atveju buvo priimtas ne išteisinamasis nuosprendis, kurio surašymo reikalavimai yra nurodyti BPK 305 straipsnio 3 dalyje, o nutartis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Rima Ažubalytė
Audronė Kartanienė