2013-06-19 Nr. AB-2846-3-61-3-02170-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-454/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02170-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 79.2; 61.2; 57 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. R. (J. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi nutraukė bylą pagal pareiškėjo J. R. (toliau – pareiškėjas) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pareiškėjas 2013 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties, kuriame prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad sunkiai kalba ir supranta lietuvių kalbą, jam buvo sudėtinga suprasti teismo atsiųstus dokumentus. Be to, neturi teisinio išsilavinimo, todėl neišmano visų procesinių klausimų ir svarbių aplinkybių. Buvo įsitikinęs, kad dėl teismo nutarties turėjo būti taikomas bendrasis 14 dienų apskundimo terminas, tačiau tik vėliau, kai jam tinkamai išversta ir paaiškinta teismo nutartis, suprato, kad turėjo būti taikomas 7 dienų terminas. Taip pat nurodė, kad yra vyresnio amžiaus, veda ir kitas civilines bei baudžiamąsias bylas, todėl dėl savo amžiaus ir didelio kitų posėdžių skaičiaus negalėjo tiksliai prisiminti teismo posėdžio laiko šioje byloje, suklaidino jam atstovavusį advokatą, informavęs, kad posėdis tą dieną nenumatytas. Pareiškėjo nuomone, nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis, todėl terminas atskirajam skundui paduoti turėtų būti atnaujintas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo prašymo ir neatnaujino praleisto atskirojo skundo padavimo termino; atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, atskirąjį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Taigi skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties turėjo būti paduotas iki 2013 m. kovo 25 d. (įskaitytinai). Pareiškėjo atskirasis skundas teismui išsiųstas tik 2013 m. balandžio 2 d. (spaudas ant voko), vadinasi, 8 dienas praleidus nustatytą terminą.

Pagal ABTĮ 148 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.).

Teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA662-55/2012). Teismas nustatė, kad pareiškėjas svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė tai, jog sunkiai kalba ir supranta lietuvių kalbą, neturi teisinio išsilavinimo, yra vyresnio amžiaus, veda ir kitas civilines bei baudžiamąsias bylas, todėl dėl savo amžiaus ir didelio kitų posėdžių skaičiaus negalėjo tiksliai prisiminti teismo posėdžio laiko, suklaidino jam atstovavusį advokatą, informavęs, kad posėdis nenumatytas.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką terminų atnaujinimo klausimu, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą procesinį terminą, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (amžius, sveikatos būklė ir kt.) nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas šioje byloje turėjo jam atstovaujantį advokatą, teismas padarė išvadą, kad jo argumentai, jog yra senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, sunkiai kalba lietuviškai, patvirtina subjektyvią skundo praleidimo priežastį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-359/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011).

Tai, kad pareiškėjas veda daug kitų civilinių ir baudžiamųjų bylų, dėl didelio kitų posėdžių skaičiaus negalėjo tiksliai prisiminti teismo posėdžio laiko, suklaidino jam atstovavusį advokatą, informavęs, kad posėdis tą dieną nenumatytas, patvirtina, kad jis savo teises įgyvendino nerūpestingai, o tai, teismo vertinimu, taip pat laikytina išimtinai subjektyviomis, nuo jo paties valios priklausiusiomis aplinkybėmis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad termino paduoti atskirąjį skundą praleidimą lėmė subjektyvios, išimtinai nuo paties pareiškėjo valios priklausiusios aplinkybės, todėl jo prašymas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą netenkintinas, o atskirąjį skundą atsisakytina priimti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės; nušalinti teisėją Ireną Paulauskienę nuo bylos nagrinėjimo.

Pareiškėjas nurodo, kad atskirajame skunde nurodė, jo manymu, svarbias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, bei prašė šį terminą atnaujinti, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau teismas nepatenkino šio prašymo. Pabrėžia, kad elgėsi atidžiai, protingai, o jo tikslas buvo išimtinai ginti savo pažeistas teises. Teismas turėtų vadovautis ne griežta įstatymo raide, o, įgyvendindamas teisingumą, kaip tai nurodo Konstitucija, suteikti piliečiams galimybę ir teisę į teisingumą. Be to, ginčijamą nutartį priėmė teisėja I. Paulauskienė, kuri ir prieš tai yra nagrinėjusi jo skundus. Turi pagrindą manyti, kad teisėja šioje byloje gina valstybės institucijų, pareigūnų interesus. Akivaizdu, kad teisėja turėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė, todėl jai reikštinas nušalinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria nepatenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl šio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties nutraukti bylą. Pastaroji nutartis priimta išnagrinėjus bylą žodinio proceso tvarka.

Vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio 2 dalimi, atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties paduotinas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Tokia atskirojo skundo padavimo tvarka nurodyta ir teismo nutartyje. Ši teismo nutartis paskelbta 2013 m. kovo 18 d. (b. l. 126, 128–131), todėl paskutinė atskirojo skundo dėl jos padavimo diena buvo 2013 m. kovo 25 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui išsiuntė paštu 2013 m. balandžio 2 d. (b. l. 137), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

ABTĮ 148 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal ABTĮ 127 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Patikrinus bylą apeliacine tvarka, galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo nurodytas aplinkybes (nepakankamai supranta lietuvių kalbą, neturi teisinio išsilavinimo, buvo įsitikinęs, kad dėl teismo nutarties turėjo būti taikomas bendrasis keturiolikos dienų apskundimo terminas, yra vyresnio amžiaus, veda ir kitas civilines bei baudžiamąsias bylas, suklaidino jam atstovavusį advokatą) (b. l. 135–136) pagrįstai atsisakė pripažinti svarbiomis termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastimis ir termino neatnaujino. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija. Išvardytos priežastys, vertinant jų visumą, nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo galimybės laiku pateikti atskirojo skundo teismui. Nurodytos aplinkybės laikytinos subjektyviomis termino praleidimo priežastimis, kurios iš esmės sietinos su pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu, atidumu.

Be to, remiantis ABTĮ 47 straipsnio nuostatomis, nėra pagrindo abejoti teisėjos I. Paulauskienės nešališkumu. Tai, kad ši teisėja anksčiau yra nagrinėjusi pareiškėjo skundus, savaime nėra pagrindas tvirtinti, jog ji buvo šališka. Teisėjas gali būti nušalinamas ar nusišalinti nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo.

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. R. (J. R.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis